Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

gynėjams advokatams Benediktui Paulauskui, Stanislovui Nalivaikai, Annai Grinevič, Anatolijui Svilai, Vytautui Kupcikevičiui, Arvydui Peneliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. V., S. J., V. T., D. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, R. G. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir G. J. išteisintas pagal BK 261 straipsnį, jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad 2013-02-07 vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdamas tikslą padėti M. V., D. P., S. J. ir V. T. neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti įgyti narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, teikdamas priemones – R. G. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį vairuodamas ir vežiodamas M. V., S. J. bei G. J. (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, padėjo M.V., D. P., S. J. bei V. T. neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti įgyti bei gabenti nedidelį kiekį - 0,238 gramo narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių.

M. V., S. J., V. T., D. P. buvo kaltinami ir perduoti teismui už tai, kad 2013 m. vasario 7 d. vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) patalpose, veikdami kartu, turėdami bendrą tikslą neteisėtai įgyti narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, lygiomis dalimis surinko 40 litų, už kuriuos M. V. 2013-02-07 vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant keliu Pasvalys-Raubonys, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš G. J. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti įgijo nedidelį kiekį - 0,238 gramo narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurią iš įsigijimo vietos kartu su R. G. ir S.J. neteisėtai neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno iš įsigijimo vietos iki prekybos centro (duomenys neskelbtini), po ko veikdami kartu toliau neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį - 0,238 gramo narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, iki 2013-02-08 00 val. 10 min. kuomet (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobilio apžiūros metu narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

G. J. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad 2013-02-07 vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) namo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti nepilnamečiui, už 40 litų, įgijo 0,238 gramo narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią 2013-02-07 vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, perdavė šią narkotinę medžiagą nepilnamečiui M. V., gim. (duomenys neskelbtini).

- R. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 10 MGL dydžio bauda;

- M. V. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis BK 93 straipsniu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jam elgesio apribojimą 12 mėnesių terminui, įpareigojant jį būti namuose nuo 20 val. iki 06 val.;

- S. J. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis BK 93 straipsniu atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jai elgesio apribojimą 10 mėnesių terminui, įpareigojant ją būti namuose nuo 20 val. iki 06 val.;

- V. T. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis BK 93 straipsniu atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jai elgesio apribojimą 10 mėnesių terminui, įpareigojant ją būti namuose nuo 20 val. iki 06 val.;

- D. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 20 val. iki 06 val.;

- G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 261 straipsnyje ir nubausti 3 metų laisvės atėmimo bausme. Taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti jį būti namuose nuo 20 val. iki 06 val.

Daiktinius įrodymus esančius byloje - 1 CD laikmeną su telefonų skambučių išklotinėmis palikti saugoti prie bylos. Languoto popieriaus lapą rastą apžiūros metu automobilyje ,,VW Golf v.n. (duomenys neskelbtini) ir plastikinį butelį su aliuminio folija - sunaikinti.

Be to, apelianto teigimu, būtina atsižvelgti ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamieji, išskyrus D. P., prisipažino susidėję pinigus konkrečiam tikslui - nusipirkti narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių „parūkymui“, o G. J. pripažino už pateiktus jam pinigus nupirkęs narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių bei perdavęs jas automobilyje buvusiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, išteisintieji M. V., S. J., V. T., D. P., R. G. ir jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Panevėžio apygardos teismas M. V., S. J., V. T. , D. P. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, R. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir G. J. pagal BK 261 straipsnį išteisino, jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Prokuroras, nesutikdamas su išteisinamuoju nuosprendžiu ir prašydamas jį panaikinti, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė nepagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama apelianto skundo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo, visų pirma pažymi, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių, tarp jų ir prokuroro, išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Panevėžio apygardos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį laikėsi minėtų baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje pripažino, jog surinktais įrodymais neįrodyta, kad R. G. vairuojamame automobilyje rasta augalinės kilmės medžiaga, kaip vėliau buvo nustatyta specialistų, kanapės ir jų dalys, yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 261 straipsnyje, dalyku. Darydamas tokias išvadas teismas išsamiai atskleidė šių nusikalstamų veikų dalyko – narkotinių medžiagų, sąvoką (BK 269 straipsnis), analizavo Europos Sąjungos Tarybos 2003 m. rugsėjo 29 d. reglamento (EB) Nr.1782/2003 nuostatų taikymą ir veikimą valstybės narės nacionalinės teisės srityje, rėmėsi Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.V-1254 (galiojančiu nuo 2014 m. sausio 1 d.) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, kuriuo buvo pakeistas ankstesnis ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr.5 pirmas sąrašas „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos draudžiamos vartoti medicinos tikslams“, nustatant, kad kanapės yra narkotinė medžiaga, išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sėklas. Remiantis minėtais įstatymais, poįstatyminiais ir normatyviniais aktais formuojamoje teismų praktikoje laikoma, jog pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 procento – nėra narkotinė medžiaga. Dėl to, baudžiamosiose bylose dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis privaloma nustatyti ne tik narkotinės medžiagos disponavimo faktą, šių medžiagų pavadinimą, jų kiekį, tačiau ir jų cheminę sudėtį. Nustatant šias aplinkybes reikia specialių žinių, todėl be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada ar ekspertizė (kasacinė nutartis Nr. 2K-308/2013).

Iš bylos duomenų matyti, kad aptariamoje byloje buvo gauta ir teismo ištirta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktame žalsvos ir rudos spalvų sausų smulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinyje yra narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių masė 0,238 g, kita augalinės kilmės medžiaga nėra narkotinė medžiaga (buvo tabakas). Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta kanapėse ir jų dalyse esančios veikliosios (psichoaktyviosios) medžiagos (delta-9-tetrahidrokanabinolio) koncentracija, t. y. specialisto išvadoje nebuvo konstatuota, jog delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija rastose kanapėse būtų buvusi didesnė nei 0,2 % ir būtent kiek didesnė. Be to, paskiriant užduotį nebuvo prašoma ištirti ir atsakyti į konkretų klausimą dėl veikliosios medžiagos kiekio ir koncentracijos kanapėse, nebuvo apskritai specialistui užduoto tokio klausimo dėl reikšmingo procentinio kiekio nustatymo pateiktoje medžiagoje. Taigi specialisto išvada nenustatyta, kad rastose kanapėse delta-9-tetrahidrokanabinolio būtų, pvz., 0,21 % ar 0,3 %, dėl kurio būtų galima baudžiamoji atsakomybė. Specialistė, atlikusi tyrimą šioje byloje, teisiamojo posėdžio metu taip pat negalėjo paaiškinti, ar rastos kanapės ir jų dalys buvo pluoštinės ar ne, bei negalėjo nurodyti jose esančios veikliosios medžiagos (delta-9-tetrahidrokanabinolio) koncentracijos ir nurodė, jog tyrimo metu kol kas jie neišskiria kanapių į pluoštines. Be to, specialistė paaiškino, kad iš augalo fragmento - susmulkintų detalių, kaip yra šiuo atveju, neįmanoma nustatyti, ar kanapės yra pluoštinės ar ne, tam reikia, kad būtų visas augalas. Pagal jų atliktą tyrimą ir tyrimo metu aptiktą tetrahidrokanabinolį, kuris buvo labai gerai išreikštas spalvine reakcija, specialistės nuomone, tai nebuvo legalios kanapės. Ar šiose kanapėse tetrahidrokanabinolio kiekis viršija ar neviršija 0,2 proc. bei būtent kiek viršija, specialistė pasakyti negalėjo ir paaiškino, jog šio kiekio nustatyti jau nebėra galimybės, nes tyrimo metu buvo sunaudota visa paimta medžiaga, be to, ji nustatė tik pateiktos medžiagos kokybę, kiekybės nustatymas nėra jų kompetencija, nes tai atlieka Lietuvos teismo ekspertizės centras. Prokuroras apeliaciniame skunde remiasi specialistės duotais parodymais teisme, kurių metu ji parodė, jog jai yra tekę atlikti tyrimus su kanapėmis ir ji mano, jog konkrečiu nagrinėjamu atveju, pagal aptiktą tetrahidrokanabinolio spalvinę reakciją galima manyti, jog šios medžiagos kiekis gali viršyti 0,2 procento.

Prokuroro nuomone, šie specialistės parodymai ir anksčiau aptarta specialistės išvada įrodo, kad nagrinėjamu atveju tyrimui pateiktoje medžiagoje - kanapėse ir jų dalyse veikliosios medžiagos (THC) kiekis akivaizdžiai viršijo 0,2 procento koncentraciją, todėl tyrimui pateikta medžiaga yra laikytina narkotine medžiaga. Su tokia prokuroro nuomone nesutiktina. Visų pirma, specialistė patvirtino, jog pateiktoje tyrimui medžiagoje, joje sudedamųjų medžiagų kiekybės nenustatinėjo, nes tai nebuvo jos kompetencijoje, o duodama parodymus, ji išsakė tik savo nuomonę. Ši nuomonė yra prielaidų pobūdžio ir nepatvirtinta privalomu specialisto tyrimu. Antra, specialisto parodymai ar paaiškinimai nelaikytini savarankiška įrodymų rūšimi. Jie gali būti gaunami kilus neaiškumų dėl specialisto pateiktos išvados arba kai specialisto pagalba yra reikalinga atliekant atskirus proceso veiksmus, tiriant surinktus duomenis. Specialisto paaiškinimai dėl pateiktos išvados padeda teismui apsispręsti dėl išvados vertinimo. Tokie paaiškinimai dėl proceso veiksmų organizavimo bei atlikimo ar dėl surinktų duomenų reikšmės nustatant teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes padeda tinkamai rinkti bei įvertinti kitus įrodymus, tačiau bet kuriuo atveju nuosprendyje daromos išvados negali būti grindžiamos specialisto paaiškinimais, nesusietais su kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (kasacinė nutartis 2K-P-78/2012). Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, neatlikus specialaus tyrimo nustatant pateiktoje medžiagoje – kanapėse ir jų dalyse, veikliosios medžiagos koncentracijos, daryti išvadas dėl jos kiekio, remiantis tik specialistės paaiškinimais, nėra pagrindo.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad R. G. automobilyje rasta augalinės kilmės medžiaga, kuri buvo pateikta specialistei tirti, buvo visiškai sunaudota, todėl skirti papildomą tyrimą, kad nustatyti joje narkotinės veikliosios medžiagos kiekį, nėra galimybės. Todėl teismas pagrįstai, atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, kiekybiškai ir kokybiškai apibūdinančias BK 259 str. 2 d. ir 261 str. įtvirtintų veikų dalyką, kai juo yra kanapės (ir jų dalys), konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje specialiomis žiniomis nepatvirtinus aplinkybės, jog rastoje 0,238 g narkotinėje medžiagoje – kanapėse ir jų dalyse būtų didesnis nei 0,2 % veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis ir kiek didesnis, negalima pripažinti, kad 2013-02-08 (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš patikrinimui sulaikyto automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtos augalinės kilmės medžiagos, kurių neteisėtu įgijimu buvo kaltinami M. V., S. J., V. T., D. P., padėjimu jas įgyti kaltinamas R. G., o jų platinimu nepilnamečiui asmeniui kaltinamas G. J., yra narkotinės medžiagos, kurios draudžiamos vartoti medicinos tikslams, o jų nustatytas kiekis – 0,238 gramo pakliūna į BK 259 str. 2 d. ir 261 str. nustatytą teisinį reglamentavimą ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Iškilusių abejonių pašalinti nėra galimybės, todėl teismas pagrįstai, laikantis in dubio pro reo principo, visas iškilusias abejones vertino kaltinamųjų naudai, ir padarė išvadą, kad M. V., S. J., V. T., D. P., R. G. ir G. J. veiksmuose nėra visų jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymių, o būtent, nėra nusikaltimų sudėties dalyko – draudžiamos narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio pakankamos koncentracijos, dėl kurios būtų galima baudžiamoji atsakomybė.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, išskyrus D. P., kiti kaltinamieji prisipažino susidėję pinigus konkrečiam tikslui - nusipirkti narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių „parūkymui“, o G. J. pripažino už pateiktus jam pinigus nupirkęs narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių bei perdavęs jas automobilyje buvusiems asmenims, nekeičia pirmos instancijos teismo išvadų dėl kaltinamųjų veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties nebuvimo.

Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei pirmos instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, teismo argumentus dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgusi į visą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad apygardos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas ir įrodymų vertinimas neatitinka apelianto lūkesčių, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.