Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-657-413/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-06-29
Bylos Nr.: 2A-657-413/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-04439-2015-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Diana Labokaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Intermaks salonas“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Aivada“

Civilinė byla Nr. 2A-657-413/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04439-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.15.; 3.3.1.14.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intermaks salonas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-571/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intermaks salonas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aivada“ dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Intermaks salonas“ ir atsakovė UAB „Aivada“ 2013 m. gruodžio 6 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 2013-12-06 (toliau ir Sutartį), pagal kurią atsakovė (rangovas) įsipareigojo pastatyti ir sumontuoti 10 KW ir 30 KW saulės jėgainių, metalo konstrukcijų ir baterijų ant stogelio ir sutapdinto stogo, esančių (duomenys neskelbtini), o ieškovė (užsakovas) įsipareigojo darbus priimti ir už juos atsiskaityti Sutartyje numatyta tvarka. Sutartimi šalys susitarė dėl preliminarios darbų kainos: už 10 KW saulės jėgainės montavimo darbus–18 876 Lt ( 5 466,87 Eur); už 30 KW saulės jėgainės montavimo darbus–24 805 Lt ( 7184,02 Eur ), iš viso: 43 681 Lt ( 12 650,89 Eur). Ieškovei 2013 m. gruodžio 9 d. sumokėjus 8000 Lt (2 316,96 Eur) avansą, atsakovė pradėjo darbus. Šalys 2014 m. vasario 17 d. pasirašė 30 KW jėgainės statybos montavimo darbų priėmimo–perdavimo aktą. Už 10 KW saulės jėgainės montavimo darbus atsakovė pateikė pasirašyti ieškovei 2014 m. kovo 3 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 3 ir apmokėti sąskaitą faktūrą 18 755 Lt ( 5 431,82 Eur) sumai, tačiau ieškovė darbų akto nepasirašė. Dėl skolos priteisimo atsakovė kreipėsi į teismą kitoje civilinėje byloje, kurioje Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 1 d. galutiniu sprendimu priteisė iš ieškovės 25 649 Lt (7 418,46 Eur) skolą, 275,94 Lt (79,92 Eur) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. kovo 4 d. Anot ieškovės, per trumpą laiką išryškėjo atsakovės atliktų darbų trūkumai, kurie, dalyvaujant atsakovės direktoriui V. T., buvo apžiūrėti ir konstatuoti antstolio R. S. 2014 m. rugsėjo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atsakovė gera valia trūkumų neištaisė, todėl ieškovė 2015 m. kovo 23 d. pranešimu Sutartį nutraukė. Dėl atsakovės nekokybiškai atliktų darbų ieškovė patyrė 6 573,91 Eur nuostolius, kurie grindžiami 2014 m. lapkričio 12 d. statybos darbų sąmata. Ieškovė 2015 m. spalio 2 d. kreipėsi ieškiniu į teismą prašydama: (i) pripažinti, kad tarp atsakovės UAB „Aivada“ ir ieškovės UAB „Intermaks salonas“ 2013 m. gruodžio 6 d. Rangos sutartis Nr. 2013-12-06 su visais jos priedais yra vienašališkai ieškovės nutraukta dėl atsakovės kaltės; (ii) priteisti iš atsakovės 6 573,91 Eur nuostolių atlyginimą už nekokybiškai atliktus darbus ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Intermaks salonas“ 800 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba, 17,88 Eur išlaidų, susijusių su įrodymų pateikimu, atsakovei UAB „Aivada“ ir 11,20 Eur pašto išlaidų valstybei; sprendimui įsiteisėjus panaikino 2015 m. spalio 6 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia 2014 m. rugsėjo 29 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodyta, kad UAB „Intermaks salonas“ prašo konstatuoti, jog statybos remonto darbai atlikti nekokybiškai. Protokole nurodomi tokie trūkumai: (i) balkių ankeriavimo varžtų angos nehermetizuotos, ko pasėkoje lietaus vanduo patenka į izoliacinį sluoksnį ir per jį bei per plokščių siūles bėga į patalpas; (ii) susikilę 3 baterijų stiklai; (iii) tvirtinimo kampuočių sudūrimai netikslūs, sudraskytos tarpinės, neužhermetizuotos; (iv) kai kur trūksta varžtų, likę skylės nehermetizuotos; (v) suvirinimo vietose ir kitur metalo konstrukcijos aprūdiję; (vi) takelio prokarpinis lapas nedažytas, surūdijęs; (vii) skarda po prokarpiniu lapu su tarpais; (viii) stogelio baterijų kampuose sudūrimai su pažeistomis tarpinėmis, vartų tvirtinimo vietose leidžia vandenį.

Įvertinęs antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytus duomenis, teismas sprendė, kad dalis protokole užfiksuotų darbo kokybės trūkumų yra akivaizdūs (suskilę 3 baterijų stiklai; tvirtinimo kampuočių netikslūs sudūrimai; sudraskytos tarpinės; trūkstami varžtai; nenudažytas takelio prokarpinis lapas ir skaros tarpai po prokarpiniu lapu; pažeistos tarpinės stogelio baterijų kampuose; varžtų tvirtinimo vietose leidžia vanduo), kuriuose ieškovė turėjo pastebėti priimdama darbus. Teismas nurodė, kad faktinių aplinkybių protokolas nėra informatyvus, nes jame nėra nurodytas tikslus trūkstamų varžtų skaičius, kuriose vietose ir kiek yra sutrūkusių tarpinių, kurioje tiksliai vietoje sutrūkę saulės baterijos, kokio ilgio ar pločio trūkimai. Be to, teismas pažymėjo, kad antstolis neturi kompetencijos ir negalėjo nustatyti dėl kokių priežasčių minėti saulės baterijų trūkumai atsirado. Teismas atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis rangos sutarties 3.1.7 punktu, ieškovė buvo paskyrusi savo atsakingą įmonės darbuotoją, kuris prižiūrėtų atliekamus darbus ir reikštų pastabas dėl jų netinkamos kokybės, tačiau tokių pastabų iš ieškovės pusės nebuvo pareikšta. Tokiu būdu, anot teismo, darbų kokybės trūkumus ieškovė turėjo pastebėti darbų priėmimo metu ir pateikti dėl to pretenzijas, tačiau to laiku nepadarė, todėl sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog nustatyta tvarka ji pareiškė pastabas dėl darbų kokybės. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitoje civilinėje byloje, kurioje teismas priteisė atsakovei iš ieškovės skolą už atliktus darbus, konstatuota, kad UAB „Intermaks salonas“ pažeidė prievolę tinkamai vykdyti pareigas pagal sutartį, nesilaikė pareigos bendradarbiauti su kita sutarties šalimi dėl sutarties vykdymo ir kilusių nesutarimų pašalinimo. Teismas kritiškai vertino ieškovės pasitelkto specialisto (eksperto) V. Š. 2015 m. birželio 22 d. statinio ir įrenginių būklės įvertinimo pažymą, kadangi joje nebuvo pasisakyta apie tyrimo eigą, apžiūros rezultatus, nepateiktos konkrečios išvados, o tik deklaratyviai nurodyta, kad brokas sutarties galiojimo metu nebuvo taisomas, o žala tik augs, nes vanduo teka per pastato stogą. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. V. Š. ekspertinio tyrimo aktas Nr.106A yra vienašalis, jį užsakė ir apžiūroje dalyvavo tik ieškovės atstovas. Teismas iš dalies sutiko su V. Š. nuomone, kad saulės baterijų (saulės elementų) tvirtinimo prie pastato stogo darbai, tai yra balkių prigręžimas prie pastato stogo, gali būti priskiriami paslėptiems darbams, tačiau pažymėjo, kad atsakovės, liudytojų D. R. ir A. G. paaiškinimai, atsakovės prieš darbų atlikimą darytos darbų baro fotonuotraukos leidžia spręsti, jog pastato stogas, ant kurio buvo montuojamos saulės baterijos, buvo senas ir kiauras, per jį jau prieš darbų atlikimą bėgo vanduo. Vadovaudamasis atsakovės pasitelkto specialisto UAB „Statybų priežiūra“ techninės priežiūros vadovo V. D. 2016 m. birželio 20 d. atliktų darbų įvertinimo papildymu, teismas sprendė, kad medienos (balkių) deformacijos negalėjo sukelti saulės baterijų stiklų trūkimų ir tvirtinimo varžtų išplėšimo. Atsižvelgdamas į LR energetikos ministerijos 2014 m. kovo 28 d. ieškovei išduotus leidimus Nr. LG-2386 ir Nr. LG-2385 gaminti elektros energiją, teismas darė išvadą, kad rangos sutartis buvo įvykdyta tinkamai, nes ieškovė naudojasi darbo rezultatais pagal paskirtį ir paneigiančių tai įrodymų nepateikė. Kadangi į bylą buvo pateiktos dvi skirtingos specialistų išvados, teismas siūlė ieškovei pasinaudoti teise prašyti byloje skirti teismo ekspertizę defektų faktui ir priežasčiai nustatyti, tačiau ieškovė tokia teise nepasinaudojo. Teismas nurodė, kad 6 573,91 Eur dydžio patirtų nuostolių pagrindimui ieškovė pateikė trečiųjų asmenų parengtas sąmatas, kurios yra tik komercinis pasiūlymas, tačiau realių nuostolių ieškovė iki šiol nėra patyrusi, nes jokie darbai, susiję su trūkumų šalinimu, nėra atlikti. Teismas atkreipė dėmesį, kad eksperto V. Š. sudarytoje sąmatoje numatytos papildomos išlaidos, kurios niekaip nėra susiję su atsakovės atliktais darbais ar darbų pasekmėmis, jeigu tokios būtų buvę, t. y. sienų gruntavimas, glaistymas, sienų tinko pertrynimas, paruošimas dažymui ir dažymas. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė negali reikalauti iš atsakovės atlyginti tokius nuostolius, kurių ji nepatyrė ir neįrodė jų dydžio. Teismas pripažino pertekliniu ieškinio reikalavimą pripažinti, kad tarp šalių sudaryta 2013 m. gruodžio 6 d. rangos sutartis su visais jos priedais yra vienašališkai ieškovės nutraukta dėl atsakovės kaltės, kadangi pagal Sutarties 6.1 punktą užsakovas turi teisę nutraukti sutartį apie tai prieš 10 dienų raštu pranešęs rangovui, ką nagrinėjamu atveju ieškovė ir padarė 2015 m. kovo 23 d. pranešimu. Atsakovė šį pranešimą gavo, jo neginčijo, todėl sutartis jau yra nutraukta.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Intermarks salonas“ prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui neginčytinų įrodymų, jog saulės baterijų stiklai yra įtrūkę. Pažymi, kad tiek antstolis R. S. 2014 m. rugsėjo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tiek teismo ekspertas V. Š. 2015 m. birželio 22 d. statinio ir įrenginių būklės įvertinimo pažymoje ir 2016 m. rugsėjo 13 d. ekspertinio tyrimo akte Nr. 106A nurodė, kad yra įtrūkę trys baterijų stiklai. Antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes dalyvavo ir pats atsakovės direktorius. Nors UAB „Statybų priežiūra” atstovas V. D. patvirtino, kad trūkusių stiklų nematė, tačiau nepaneigė, kad tokių įtrūkimų galėjo būti. Be to, V. D. turimas atestatas nesuteikia jam teisės atlikti inžinerinių statinių ekspertizės, todėl vadovautis jo parodymais teismas neturėjo pagrindo.

Šalies argumentai

11.2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad dar prieš pradedant atsakovei darbus statybos objekte pro stogą skverbėsi vanduo. Pažymi, kad atsakovė privalėjo rangos darbus vykdyti kokybiškai, atlikti visus hermetizavimo darbus, kaip tai numatyta Rangos sutartyje. Byloje nustatyta aplinkybė, kad statybos objekto stogas buvo senas ir galimai pro jį skverbėsi vanduo nėra ta priežastis, dėl kurios atsakovė būtų atleista nuo tinkamo savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Atsakovei nekokybiškai atlikus rangos darbus, jai taikytina civilinė atsakomybė –nuostolių atlyginimas.

11.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys yra pasirašiusios rangos darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo ieškovė priėmė iš atsakovės atliktus darbus ir nereiškė dėl to jokių pretenzijų. Apeliantė nurodo, kad darbų priėmimo-perdavimo aktą yra pasirašiusi tik atsakovė, tačiau akte nėra ieškovės parašo, atsakovė nėra nurodžiusi, kad ieškovė atsisakė priimti kokius nors darbus ir kad darbai perduodami vienašališkai. Todėl yra pagrindas teigti, kad pagal Rangos sutartį atlikti darbai ieškovei nebuvo perduoti.

11.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės atliktų darbų trūkumai yra akivaizdūs, todėl ieškovė šiuos trūkumus turėjo pastebėti darbų priėmimo metu ir pareikšti pretenziją atsakovei. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo į bylą pateiktu nepriklausomo teismo eksperto V. Š. 2016 m. rugsėjo 13 d. ekspertinio tyrimo aktu Nr. 106A, kuriame konstatuota, kad rangovo atlikti darbai – saulės baterijų tvirtinimas prie pastato stogo – yra paslėpti darbai. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nėra.

11.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi teisės gauti nuostolių atlyginimą. Pažymi, kad atsakovei netinkamai atlikus rangos darbus pagal Sutartį ir nepašalinus trūkumų per ieškovės suteiktą protingą terminą, rangovei taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, t. y. ieškovė turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės remdamasi Sutartimi ir įstatymu (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Aivada“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovei iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai vertino bylos įrodymus. Atsakovės nuomone, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje buvo būtina nustatyti ne tik tai, ar apelianto nurodyti trūkumai egzistuoja, tačiau ir tai, kada jie atsirado, ar darbų perdavimo–priėmimo metu, ar po darbų perdavimo (garantinio laikotarpio metu). Tokia teismo išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2011), pagal kurią teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra informatyvus ir tikslus, todėl neįrodo atliktų darbų trūkumo. Be to, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikytinas paprastu rašytiniu įrodymu, kuris teismui neturi didesnės įrodomosios galios ir yra vertinamas sąsajoje su kitais bylos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Teismas pagrįstai kritiškai vertino specialisto (eksperto) V. Š. statybos objekto tyrimo bei apžiūros rezultatus, kadangi juose nepasisakoma apie tyrimo eigą, apžiūros rezultatus, nepateikiamos konkrečios išvados. Be to, tyrimo aktas nėra pasirašytas, dėl ko apskritai negali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas. Teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktu įrodymu – UAB „Statybų priežiūra“ darbų kokybės įvertinimu, kuris paneigė ieškovės įrodinėjamas aplinkybes.

12.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad UAB „Statybų priežiūra“ vadovo V. D. pateikti duomenys nepaneigia trūkusių saulės jėgainių fakto. Atsakovė pažymi, kad tiek UAB „Statybų priežiūra“ atliktų darbų kokybės įvertinimo aktas, tiek ir V. D. liudijimas teisme patvirtina faktą, kad visos saulės jėgainės buvo apžiūrėtos ir suskilusių baterijų stiklų nerasta. Šią aplinkybę (kad saulės baterijos yra sutrūkę) privalėjo įrodyti ieškovė, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

Šalies argumentai

12.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad UAB „Statybų priežiūra“ bei V. D. pateikti įrodymai neturi įrodomosios reikšmės, kadangi V. D. turimas kvalifikacinis atestatas nesuteikia jam teisės atlikti inžinerinių statinių ekspertizes. Atsakovės nuomone, UAB „Statybų priežiūra“ dokumentai byloje laikytini rašytiniais įrodymais, o V. D. paaiškinimai - liudytojo parodymais, kurie turėtų būti vertinami kartu su kitais bylos įrodymais. Todėl nei V. Š., nei UAB „Statybų priežiūra“ į bylą pateikti dokumentai negali būti laikomi eksperto išvadomis ir laikytini paprastais rašytiniais įrodymais.

12.4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai konstatavo, jog tarp šalių buvo pasirašytas rangos darbų priėmimo-perdavimo aktas. Pažymi, kad visi apeliantės įvardinti bei įrodinėjami atliktų darbų kokybės trūkumai yra siejami su 30 KW saulės jėgainės montavimo darbais, atliktais ant pastato stogo, esančio Jonavos g. 68c, Kaunas. 2014 m. vasario 17 d. apeliantė būtent ir pasirašė 30 KW saulės jėgainės statybos montavimo darbų perdavimo-priėmimo aktą. Pasirašydama minėtą aktą, ieškovė jokių pretenzijų ir pastabų nepareiškė ir darbus priėmė be jokių išlygų. Pažymi, kad 10 KW saulės jėgainės montavimo darbai taip pat apeliantei buvo priduoti. Dėl šios aplinkybės yra pasisakyta kitoje civilinėje byloje (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 2A-504-259/2015). Minėtoje byloje teismas nurodė, kad atliktus darbus atsakovė ieškovei pridavė, o užsakovas (apeliantė) neįrodė, jog nustatyta tvarka būtų pareiškusi pastabas dėl darbų kokybės.

Atsiliepimas

12.5. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo V. Š. 2016 m. rugsėjo 13 d. ekspertinio tyrimo aktu Nr. 106A, kuriame konstatuota, kad saulės baterijų tvirtinimas prie pastato stogo yra paslėpti darbai. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas iš dalies sutiko su tokia V. Š. akto išvada.

12.6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą. Pažymi, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovė darbus atliko netinkamai, t. y. kad garantinio laikotarpio metu atsirado atliktų darbų trūkumai (kadangi dėl trūkumų, kurie akivaizdūs ir dėl kurių perdavimo-priėmimo metu pretenzijų nebuvo pareikšta, užsakovas prarado teisę reikšti reikalavimus), tuo pačiu neįrodė ir patirtos žalos dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2013 m. gruodžio 6 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 2013-12-06, pagal kurią atsakovė (rangovas) įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo avanso gavimo dienos pradėti darbus: pastatyti ir sumontuoti 10 KW ir 30 KW saulės jėgainių, metalo konstrukcijų ir baterijų ant stogelio ir sutapdinto stogo, esančių Jonavos g. 68c, Kaunas, ir darbus užbaigti per 40 darbo dienų. Ieškovė (užsakovas) įsipareigojo darbus priimti per 5 darbo dienas po rangovo pranešimo apie darbų baigtį ir laiku už juos atsiskaityti tokia tvarka: sumokėti iki darbų pradžios 8 000 Lt avansą, iki 2014 m. kovo 1 d. atlikti tarpinius mokėjimus ir sumokėti rangovui dar 22 000 Lt (iš viso 30 000 Lt/8 688,60 Eur), galutinai už tinkamai atliktus darbus ir panaudotas medžiagas, kurių preliminari vertė 43 6681 Lt/12 650,89 Eur (30KW jėgainės – 24 805 Lt; 10 KW jėgainės – 18 876 Lt), atsiskaityti pasirašius objekto priėmimo–perdavimo aktus Nr. 3 ir Nr. 4 bei gavus VEI pažymas ir AB LESTO grąžinus ieškovei užstatą (Sutarties 1.1; 3.1.6; 3.2.1; 4.1; 4.2 punktai, t. 1, b. l. 12–15). Šalys 2014 m. vasario 17 d. pasirašė 30 KW jėgainės darbų priėmimo–perdavimo aktą, tačiau ieškovė atsisakė pasirašyti 10 KW jėgainės 2014 m. kovo 3 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą (t. 1, b. l. 72,73). Ieškovei savo įsipareigojimus vykdant iš dalies ir sumokėjus rangovui iki galutinio darbų priėmimo termino (2014 m. kovo 3 d. akto Nr. 3) iš privalomų 30 000 Lt tik 19 000 Lt, atsakovė 2014 m. balandžio 4 d. ir 2014 m. balandžio 8 d. priminimais bei 2014 m. balandžio 16 d. pareiškimu paprašė ieškovę priimti pagal 2014 m. kovo 3 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą atliktus darbus, galutinai atsiskaityti už visus atliktus darbus ir nurodė, kad darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 3 bei 18 755 Lt dydžio sąskaitą – faktūrą pasirašo vienašališkai. Ieškovei į tai nereaguojant, atsakovė 2014 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš ieškovės pagal Sutartį 25 649 Lt skolą ir 275,96 Lt netesybas (delspinigius). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. preliminariu sprendimu ir 2014 m. spalio 1 d. galutiniu sprendimu atsakovės reikalavimus tenkino, teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. kovo 4 d., Kauno apygardos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (prijungtos c/b. Nr. 2-2625 b. l. 3, 35-36, 67-69, 124-129). 2014 m. liepos 29 d. ieškovė pirmą kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama „ištaisyti darbų atlikimo broką“; 2014 m. rugpjūčio 8 d. informavo rangovą, kad pastarasis 2014 m. rugpjūčio 14 d. 11.30 val. gali atvykti apžiūrėti savo atliktų darbų kokybės. Minėtą dieną (2014-08-14), dalyvaujant antstoliui, šalys apžiūrėjo darbų objektą ir antstolis 2014 m. rugsėjo 29 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksavo ieškovės (užsakovo) prašomus konstatuoti darbų defektus (t. 1, b. l. 37, 38, t. 2, b. l. 43). Ieškovės užsakymu MB „Mureka“ 2014 m. lapkričio 12 d. parengė statybos darbų sąmatą, pagal kurią šioje sąmatoje nurodytų statybos darbų defektų pašalinimas kainuotų 22 698,38 Lt (6 573,91 Eur). Minėtu dydžiu nagrinėjamojoje byloje ir grindžiamas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo (t. 1, b. l. 45-46).

15. Rangos sutarties esmė yra ta, kad viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.664 str. 1 d.). Darbų perdavimas vykdomas laikantis CK 6.662 straipsnyje įtvirtintos atliktų darbų perdavimo ir priėmimo tvarkos. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kuris laikomas dviejų šalių suderintos valios išraiška (dvišalis sandoris), sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas (CK 6.662 str. 1 d.). Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jį gali pasirašyti kita šalis (CK 6.694 str. 4 d.). Minėtas aktas turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, užsakovas turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas nepasisako dėl jo (ne)galiojimo. Tačiau pažymėtina ir tai, kad šalių teisių apsaugą turi lemti ne tai, įvyko ar ne darbų priėmimas–perdavimas įstatymų nustatyta tvarka, bet vertinimai, ar užsakovas tikrai nustatė darbų rezultato trūkumus, tai padarė per protingą terminą, kokių veiksmų ėmėsi trūkumams pašalinti.

16. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio Kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal bendrąją proceso taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Tačiau materialinės teisės normos atskirais atvejais nustato ir kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Pavyzdžiui, nagrinėjamai bylai aktualiu klausimu CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 4 dalis nustato, kad rangos sutarties sąlygos, panaikinančios rangovo atsakomybę už tam tikrus trūkumus, neatleidžia jo nuo atsakomybės, jeigu užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl rangovo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi pareiga įrodyti, kad darbo trūkumai atsirado dėl paminėtoje teisės normoje nustatytų rangovo veiksmų tenka užsakovui (ieškovei).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė (užsakovas) įrodinėjo atsakovės (rangovo) atliktų darbų trūkumus iš esmės trimis faktinėmis aplinkybėmis: (i) savo atsisakymu pasirašyti 10 KW saulės jėgainės 2014 m. kovo 3 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą; (ii) antstolio R. S. 2014 m. rugsėjo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu; (iii) V. Š. ekspertinio tyrimo aktu Nr. A. P. instancijos teismas sprendė, kad minėti įrodymai nepatvirtina ieškovės teisės į nuostolių atlyginimą.

18. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos išvadomis sutinka.

18.1.Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šalys 2013 m. gruodžio 6 d. Sutartimi sulygo dėl dviejų saulės jėgainių, t. y. 10 KW ir 30 KW, darbų, kurios turėjo būti pastatytos ant stogelio ir sutapdinto stogo, esančių Jonavos g. 68c, Kaunas. Priešingai, nei teigia apeliantas, 30 KW saulės jėgainės, kuri turėjo būti pastatyta ant sutapdinto stogo, darbų sąmata ir 2014 m. vasario 17 d. darbų priėmimo–perdavimo aktas ieškovės buvo pasirašyti be pastabų ir pretenzijų (t. 2, b. l. 62 (dokumento originalas)). Minėta, kad darbų perdavimo ir priėmimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška (dvišalis sandoris), sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas (CK 6.662 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodo savo atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė, iš esmės visi trūkumai, kuriais remiasi ieškovė tiek antstolio faktinių aplinkybių protokole, tiek V. Š. tyrimo akte, yra konstatuoti dėl 30 KW saulės jėgainės darbų, atliktų ant sutapdinto stogo Jonavos g. 68c, Kaune. Ieškovė 2014 m. vasario 17 d. darbų priėmimo–perdavimo akto neginčijo, jį pasirašė be pastabų, todėl trūkumų faktu remtis negali (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Be to, ieškovės veiksmai, kuomet darbų priėmimo aktas pasirašomas be pastabų, teikia pagrindo išvadai, kad jeigu trūkumai ir buvo, tai jie, užsakovo vertinimu, priimant darbus nėra tokie svarbūs ir neblogina darbų rezultato kokybės.

18.2. Antra, CPK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai pagrindžia (patvirtina ar paneigia) faktus apie daiktus, asmenis, pėdsakus, defektus, jų lokalizaciją, apimtį ir kitas susijusias aplinkybes. Ši informacija ne visada gali patvirtinti ar paneigti visas aplinkybes, kurias gali būti reikalinga nustatyti byloje. Nurodytais būdais antstolio surinkta informacija gali tik patvirtinti, ar tam tikri daiktai, asmenys, jų kontaktai, defektai, pėdsakai yra ar ne. Kadangi neatliekamas tyrimas, tai šiuo būdu surinkta informacija apie tam tikrą reiškinį nėra visapusiška ir paprastai nebūna (arba gali nebūti) informacijos apie fiksuotų faktinių duomenų atsiradimo aplinkybes ar priežastis. Dėl statyboje naudojamų medžiagų, darbų atlikimo specifikos (specialių reikalavimų statybinėms medžiagoms ir darbams, projektavimui, konstravimui, technologijai surenkant, montuojant ir pan.) teismo antstolis gali neturėti reikalingų žinių, todėl statyboje ar statiniuose fiksuotų defektų ar kitokios faktinės padėties susidarymo priežasčių nustatymas gali būti už jo kompetencijos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013). Ieškovo teismui pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 2, b. l. 93) nesuteikia informacijos apie atliktų darbų trūkumų susidarymą ir priežastis. Iš protokolo turinio galima daryti išvadą, kad ieškovės užsakymu antstolio konstatuoti trūkumai, nurodyti šios nutarties 4 punkte, yra akivaizdūs (ne paslėpti), taigi turėjo būti žinomi ieškovei pasirašant 2014 m. vasario 17 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą. Aptariamam kontekste pastebėtina, kad 2014 m. liepos 29 d. raštu prašydama ištaisyti darbų broką, ieškovė konkrečių darbų trūkumų atsakovei nenurodė. Ieškovės pastabos 10 KW saulės jėgainės darbų priėmimo–perdavimo akte (nors ir nėra byloje duomenų apie šių pastabų pateikimą (išsiuntimą) atsakovei) parodo, kad ieškovės nurodomi trūkumai iš esmės yra akivaizdūs, mažareikšmiai, ir neatitinka jų kiekio, nurodyto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 2, b. l. 59, antra jo pusė). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas CPK 635 straipsnio 4 dalį, suformulavo šios teisės normos taikymo taisyklę, pagal kurią antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią tik tada, kai jis surašytas vykdant teismo pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ieškovės įrodinėjamų aplinkybių nepatvirtina.

18.3. Trečia, bylos duomenimis nustatyta, kad šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos grindė dviejų specialistų, t. y. UAB Statybų priežiūra“ ir V. Š. atliktų darbų kokybės įvertinimo bei ekspertinio tyrimo aktais (t. 2, b. l. 2-6, 81-93, 106-110), kurių išvados dėl ieškovės nurodomų darbo trūkumų iš esmės skiriasi ir viena kitai prieštarauja. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vertindamas minėtas išvadas kaip paprastus rašytinius įrodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad šiuose aktuose tiriamoms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialios žinios, o tokiu atveju turi būti atliekama ekspertizė, sprendė ekspertizės skyrimo klausimą, tačiau ieškovė tokia teise nesinaudojo. Todėl teismas, įvertinęs įrodymų visetą (liudytojų A. B. (darbų prižiūrėtojo), D. R., A. G., antstolio R. S. paaiškinimus; fotonuotraukas apie statybų objektą prieš darbų pradžią (t. 1, b. l. 84-88) ir kt.), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įrodomąją reikšmę, turėjo pagrįstą pagrindą daugiau tikėti atsakovės į bylą pateiktu UAB Statybų priežiūra“ atliktų darbų kokybės aktu ir jo išvadomis ir tokiu būdu įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis). Be to, kaip teisingai pažymėta atsiliepime į apeliacinį skundą, V. Š. ekspertinio tyrimo aktas yra nepasirašytas, todėl tokiu dokumentu teismas negali vadovautis ( t. 2, b. l. 81-93). Kaip jau minėta, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kurie gauti nepažeidžiant įstatymų. Tiek UAB Statybų priežiūra“ kokybės įvertinimo bei ekspertinio tyrimo aktą surašęs V. D., tiek ekspertinio tyrimo aktą surašęs ir V. Š. yra ginčo srities specialistai, turintys tai patvirtinančius kvalifikacijos atestatus (t. 2, b. l. 9-11), todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis UAB Statybų priežiūra“ darbuotojo V. D. išvadomis.

19. Pagal Sutarties 3.1.7. punktą, ieškovė (užsakovas) įsipareigojo per visą darbų atlikimo laikotarpį skirti atsakingą įmonės darbuotoją, kuris prižiūrėtų atliekamus darbus. Tokiu darbuotoju buvo byloje liudytoju apklaustas A. B., kuris patvirtino, kad per visą darbų atlikimo laikotarpį ant stogo buvo užlipęs apie du kartus ir dar 2-3 kartus – atsakovei užbaigus darbus. Jis matė, kaip buvo montuojami mediniai balkiai ir dėl jų jokių pretenzijų nereiškė. Iš liudytojo paaiškinimų akivaizdu, kad tokia statybos kontrolė buvo nepakankama, dėl ko yra pagrindas išvadai, kad apeliantė kaip užsakovas nepasinaudojo savo teise kontroliuoti darbų eigą bei kokybę ir nevykdė pareigos Rangos sutartyje nustatytu darbų pabaigos atlikimo terminu apžiūrėti ir priimti darbus arba pastebėjus nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, nedelsiant apie tai pranešti rangovui (CK 6.658 straipsnis, 6.662 straipsnio 1 dalis).

20. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir įvertinus aplinkybes, kad darbų rezultatas buvo pradėtas naudoti ir toliau naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį, ką patvirtina į bylą pateikti LR energetikos ministerijos 2014 m. kovo 28 d. leidimai Nr. 2385 ir Nr. 2386 (t. 1, b. l. 79-80), kad ieškovė iš esmės priėmė atsakovės darbus be pastabų, kas leidžia manyti, kad jeigu nukrypimai nuo kokybės reikalavimų ir buvo, tai jie neturėjo įtakos viso statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė turėjo 300 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovės patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Iš ieškovės taip pat priteistinos 8,70 Eur apeliacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnis) (t. 3, b. l. 29-31).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Intermaks salonas“ (į. k. 134116112) atsakovei UAB „Aivada“ (į. k. 165829786) 300 Eur (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 8,70 Eur (aštuonis eurus 70 ct) teismo išlaidų valstybei, sumokant valstybei mokėtiną sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbankas“, įmokos kodas 5660.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasDiana LabokaitėAlbina Rimdeikaitė