- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2A-961-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22645-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Vilniaus Fabijoniškių mokyklai
- Kategorijos
- 1.3.2.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.2.9.10.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Vilniaus Fabijoniškių mokyklai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neteisėto atleidimo iš darbo padarinių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. DGKS-3448, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas pripažinti jo atleidimą neteisėtu, nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo 2018 m. gegužės 31 d. (atleidimo iš darbo dienos) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir du vidutinius darbo užmokesčius už penkerių metų darbo santykių trukmę bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad mokykloje pradėjo dirbti 2013 m. liepos 1 d. kiemsargiu pagal darbo sutartį, tačiau faktiškai atliko elektriko pareigas. 2014 m. birželio 3 d. mokyklos direktorius pasiūlė jam užimti mokyklos direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigas, su siūlymu jis sutiko. Ieškovo teigimu, faktiškai mokyklos reikmėms buvo naudojama jam priklausanti transporto priemonė. Nors rašytinė automobilio panaudos sutartis sudaryta nebuvo, tačiau buvo žodinis susitarimas, kad ieškovas naudojasi mokyklos gaunamu kuru pagal sutartis su tiekėjais. Mokykla yra įsigijusi traktorių, žoliapjovę, trimerį, sniego valytuvą mokyklos stadiono ir teritorijos priežiūrai, todėl kuras taip pat naudojamas darbui šia technika. Pasitaikydavo atvejų, kad už įsigytą kurą mokykla dažnai vėluodavo sumokėti kuro tiekėjams, tuomet būdavo blokuojamos išduotos kortelės, todėl, esant būtinybei įsigyti kuro, ieškovas naudodavo savo lėšas, o vėliau už analogišką sumą įsipildavo kuro. Jokia tvarka dėl mokyklai skiriamo kuro naudojimo nebuvo nustatyta. Mokyklos direktorius per visą ieškovo darbo laikotarpį nėra reiškęs pastabų dėl per didelės kuro sunaudojimo normos. Mokyklos direktorius 2018 m. gegužės 2 d. reikalavo ieškovą išeiti iš darbo savo noru, ieškovas nesutiko, ir nuo tada prasidėjo akivaizdus mokyklos direktoriaus siekis su juo susidoroti. 2018 m. gegužės 3 d. ieškovui buvo įteiktas raštas pateikti pasiaiškinimą dėl sunaudotų kuro normų, 2018 m. gegužės 4 d. jis pateikė pasiaiškinimą. 2018 m. gegužės 10 d. ieškovas gavo pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tačiau su tuo nesutiko. 2018 m. gegužės 23 d. ieškovui buvo įteiktas įsakymas dėl viso darbo užmokesčio neišmokėjimo, nors ieškovas nebuvo darbe 4 val. 55 min. dėl sveikatos problemų, apie tai mokyklos administracija buvo informuota. Tą pačią dieną ieškovui įteiktas įsakymas Nr. V-100 dėl jo nušalinimo nuo pareigų. Nušalinimo nuo pareigų terminui pasibaigus, 2018 m. gegužės 31 d. ieškovas atvyko į darbą ir jam buvo įteiktas 2018 m. gegužės 25 d. įsakymas dėl atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalį už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovui nebuvo paaiškinta, dėl kokių pažeidimų jam taikomas atleidimas iš darbo, nepasiūlyta pasiaiškinti. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. kovo ir balandžio mėnesiais buvo įsigyta apie po 200 litrų kuro, nes kovo mėnesio pradžioje buvo didelis sniego dangos storis, kurį technikos pagalba reikėjo pašalinti, taip pat buvo šalinamos šiukšlės, o 2018 m. balandžio mėnesio pradžioje reikėjo pašalinti likusį sniegą, vėliau pjauti žolę žoliapjove. Mokyklos sutartyse su kuro tiekėjais buvo numatytas pakankamai didelis kuro įsigijimo kiekio limitas, tai rodo, kad toks kuro kiekis yra pagrįstas ir reikalingas mokyklos veikloje. 2018 m. vasario mėnesį buvo užblokuotas kuro įsigijimas, neatsiskaičius su kuro tiekėjais, todėl dėl mokyklos veikloje reikalingo kuro ieškovas buvo priverstas naudoti savo asmenines lėšas šiam kurui įsigyti. Ieškovas neišsaugojo visų kuro kvitų (kai buvo atsiskaityta grynaisiais), išsaugojo kvitus 115,68 Eur sumai. Pažymėjo, kad jis niekada mokyklos kuro nenaudojo savo reikmėms.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, su ieškovu nebuvo sudaryta jokio žodinio susitarimo dėl ieškovo nuosavo automobilio naudojimo mokyklos reikmėms, kaip ir susitarimo, kad ieškovas gali naudotis mokyklos gaunamu kuru; tais atvejais, kai darbuotojo automobilį iš tiesų reikėjo naudoti mokyklos reikmėms, su juo būdavo sudaroma panaudos sutartis. Nurodė, kad ieškovas savo versiją, kodėl už mokyklos lėšas pylėsi kurą į savo automobilį, pakeitė jau kelis kartus, o tai rodo, jog tai tėra gynybinės ieškovo versijos, jo aiškinimai neparemti jokiais įrodymais. Atsakovės nuomone, neteisingas ieškovo tvirtinimas, kad tuo laikotarpiu, kai buvo sunaudota daug kuro (2018 m. kovo-balandžio mėnesiais), reikėjo atlikti labai daug ūkio darbų. Tai paneigia gautas mokyklos darbuotojo R. Č. raštas apie tai, kad kovo ir balandžio mėnesiais savaeigė žoliapjovė ir trimeris nebuvo naudoti, žolę pradėta pjauti tik gegužės mėnesį, taip pat kito mokyklos darbuotojo S. J. (S. J.) 2018 m. birželio 1 d. raštas apie sunaudojamo kuro kiekius, iš kurio matyti, kad tiek daug kuro vien mokyklos aplinkos priežiūrai nereikėjo. Būtent ieškovas – direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams – mokykloje buvo atsakingas už tai, kad mokyklos turtas bei lėšos būtų naudojamos juos tausojant; kuro kiekius, nustatytus kuro kortelėse, tiksliausiai žinojo ir juos mokyklos direktoriui nurodydavo būtent ieškovas, kuris tam tikrais atvejais kuro kiekius nustatydavo pats, be mokyklos direktoriaus žinios. Ieškovas iš darbo buvo atleistas ne siekiant su juo susidoroti, o dėl nustatytų jo padarytų šiukščių darbo pareigų pažeidimų, jo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, savo asmeninėms reikmėms ne darbo metu be jokio teisėto pagrindo naudojant mokyklos turtą (pilantis degalus už mokyklos lėšas), neatvykimo į darbą 2018 m. gegužės 22 d. 4 val. 55 min. be pateisinamos priežasties. Pažymėjo, kad ieškovas 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2018 m. gegužės 31 d., tačiau po kelių dienų persigalvojo ir prašymą dėl atleidimo iš darbo atsiėmė. 2018 m. gegužės 10 d. ieškovui buvo pateiktas pasiūlymas nutraukti jo darbo sutartį šalių sutarimu, tačiau ieškovas tokį pasiūlymą atmetė. 2018 m. gegužės 16 d. mokykla gavo dar vieną raštą dėl skolos už kurą, šį kartą iš UAB „Kvistija“, nors apie sutarties sudarymą su šia įmone mokyklos direktoriui nebuvo žinoma, nes sutartis sudaryta direktoriui atostogaujant. Kaip ir UAB „Neste Lietuva“ atveju, taip ir šiuo atveju, paaiškėjo, kad ieškovas kurą pylėsi dideliais kiekiais įvairiuose Lietuvos miestuose. Susidūrus su tokiu piktavališku ir savavaliavimo požymių turinčiu ieškovo elgesiu, vadovaujantis DK 49 straipsnio 3 dalimi, 2018 m. gegužės 22 d. mokyklos direktoriaus įsakymu buvo nuspręsta nušalinti ieškovą nuo pareigų nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. Tą pačią dieną, kai ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų tam, kad būtų galima nešališkai ir nekliudomai iširti jo veiklą. Komisijai dėl ieškovo veiksmų ištyrimo perimant ieškovo kabinetą ir dokumentus, buvo rastas neveikiantis ieškovo darbo kompiuteris, kuriame turėjo būti svarbūs ūkio dalies dokumentai. Buvo nustatyta, kad ieškovas iš savo darbinio kompiuterio ištrynė visus su darbu susijusius duomenis. Paaiškėjus visiems pirmiau aptartiems faktams, prarastas pasitikėjimas darbuotoju ir, remiantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, priimtas 2018 m. gegužės 25 d. įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad nuo 2014 m. birželio 2 d. ieškovas mokykloje užėmė direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigas. Darbo sutartimi ieškovas buvo įsipareigojęs kokybiškai atlikti pavestą darbą, tausoti mokyklos turtą, laikytis darbo tvarkos taisyklių, darbuotojų pareiginių instrukcijų, operatyviai pranešti apie neatvykimą į darbą, nurodant šio neatvykimo priežastį.
6. Teismas pažymėjo, kad direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigos pagal savo specifiką ir reikšmingumą lemia tokio darbuotojo atsakomybės ypatumus, nes būtent direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigas einantis asmuo mokykloje organizuoja ir vadovauja mokyklos ūkio darbuotojų darbui, duoda jiems privalomus nurodymus, užtikrina, kad ūkio objektai būtų tinkamai prižiūrimi ir naudojami, kad mokyklos materialinės vertybės ūkio reikalams būtų tinkamai naudojamos, vadinasi, tokio darbuotojo sąžiningumas ir mokyklos pasitikėjimas tokiu darbuotoju yra itin svarbus. Akivaizdu, kad tokias pareigas einantis asmuo privalėjo būti susipažinęs su mokyklos nuostatais, pagal kuriuos mokykla privalo naudoti lėšas nuostatuose nurodytiems uždavimas vykdyti pagal asignavimų vykdytojo patvirtintas programas. Be to, ieškovas su mokykla buvo pasirašęs sutartį dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tausoti mokyklos jam perduotas materialines vertybes ir imtis priemonių nuostoliams išvengti.
7. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pabrėžė, kad tokias pareigas einančiam darbuotojui yra taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai lyginant su kitais darbuotojais. Tai taikoma ne vien dėl tokias pareigas einančiam darbuotojui keliamų aukštesnių profesinių ir bendrųjų reputacinių standartų, bet ir autoriteto kitų darbuotojų motyvacijai, darbo aplinkai ir drausmės skatinimui veiksnių. Mokyklos vadovo pasitikėjimas tokiu darbuotoju yra itin reikšmingas.
8. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog UAB „Neste Lietuva“ ir UAB „Kvistija“ kuro kortelėmis naudojosi išimtinai ieškovas ir jis buvo atsakingas už kuro panaudojimą mokyklos aplinkos tvarkymo tikslais. Ieškovas neginčijo, kad į savo asmeninę transporto priemonę pylėsi kurą už mokyklos lėšas. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad su mokykla buvo sudaręs sutartį dėl jo asmeninės transporto priemonės naudojimo mokyklos reikmėms ir tam tikslui mokyklai skirto kuro naudojimo. Ieškovo teiginius apie su mokyklos direktoriumi sudarytus žodinius susitarimus dėl jo transporto priemonės naudojimo mokyklos reikmėms ir tam tikslui pilamo kuro teismas laikė neįrodytais.
9. Teismas pabrėžė, kad paties ieškovo priimtas asmeninis sprendimas kartais prekes mokyklai vežti, padėti mokytojoms paprašius vaikus nuvežti į olimpiadą (kartu ir savo vaiką) savo asmenine transporto priemone, nesuderinus kuro apmokėjimo su mokyklos vadovu, nesudaro pagrindo jam atlyginti už jo savo iniciatyva atliktų veiksmų patirtas išlaidas.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pradžioje, teikdamas 2018 m. gegužės 4 d. paaiškinimą atsakovei, ieškovas nurodė, kad visą kurą sunaudojo mokyklos aplinkos priežiūrai, tuo tarpu ieškinyje jau papildomai teigė, jog kartais kurą mokyklai įgydavo iš savo asmeninių lėšų, o vėliau už analogišką sumą įsipildavo mokyklai skirto kuro savo asmeniniams poreikiams, tačiau savo teiginių neįrodė.
11. Teismas taip pat pastebėjo, kad teismo posėdžio metu pats ieškovas patvirtino, jog jis nefiksavo tikslaus kilometražo ir sunaudoto kuro kiekio mokyklos reikmėms asmeniniu transportu, tiesiog už tą sumą, už kurią būdavo įsipylęs degalų už savo asmenines lėšas, vėliau įsipildavo degalų už mokyklos lėšas, nors, akivaizdu, kad jis savo transporto priemone vykdavo ne tik mokyklos reikmėms, bet ją naudojo ir asmeniniais tikslais. Be to, pats ieškovas patvirtino, kad ne Vilniuje atlikti darbo funkcijų neturėjo, tačiau pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, jog degalų pilta visai kituose Lietuvos miestuose netgi darbo valandomis.
12. Esmine aplinkybe teismas laikė tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog mokyklos vadovas buvo davęs sutikimą atlyginti už kurą ieškovui jam jo asmeniniu sprendimu, kad ir vadovui žinant, panaudojus savo transporto priemonę tam tikroms prekėms atsivežti, mokiniams (tarp jų– savo sūnui) nuvežti į olimpiadą. Juo labiau, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog, pirkdamas prekes mokyklai, jis visada turėjo galimybę užsakyti transportavimo paslaugas.
13. Mokyklos darbuotojų R. Č. ir S. J. paaiškinimai išdėstyti raštu, kurių teisingumą jie patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojais, teismo vertinimu, patvirtina, kad 2018 m. kovo ir balandžio mėnesiais žolė mokyklos teritorijoje pjauta nebuvo ir ieškovo už mokyklos lėšas įsigyto kuro kiekio 2018 m. kovo ir balandžio mėnesiais panaudoti mokyklos reikmėms pagal technikos kuro sunaudojimą nereikėjo. Be to, iš liudytojo R. Č. parodymų nustatyta, kad mokyklos traktorius 2018 m. kovo mėnesį apie 2–3 savaites buvo sugedęs, nuo 2018 m. kovo mėnesio vidurio iki 2018 m. gegužės mėnesio pradžios žoliapjovė buvo remontuojama, o sniego pūteklis dėl blogo veikimo nebuvo naudojamas.
14. Teismas sprendė, kad vien tai, jog kuro kortelėse buvo nustatyti tam tikro dydžio limitai, nereiškia, kad būtent toks kuro kiekis kas mėnesį buvo būtinas mokyklos reikmėms. Taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog iš ieškovo darbo užmokesčio nebuvo padarytos jokios išskaitos žalai atlyginti, nepaneigia darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nes išskaitos žalai atlyginti yra darbdavės teisė, bet ne pareiga.
15. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas savavališkai savo asmeninėms reikmėms už mokyklos lėšas pylėsi kurą į savo asmeninę transporto priemonę ir tuo kuru naudojosi asmeniniais tikslais.
16. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad ieškovas 2018 m. gegužės 22 d. darbe nebuvo 4 val. 55 min. Įvertinęs tai, kad darbuotojui darbo užmokestis mokamas už atliktą darbą, o įrodymų, kad 2018 m. gegužės 22 d. 4 val. 55 min. jis vykdė darbines funkcijas nėra, taip pat nėra duomenų apie jo sveikatos sutrikimus ir darbdavės leidimą jam išvykti iš darbo vietos ar nevykdyti darbinių funkcijų, teismas konstatavo, jog mokyklos direktorius pagrįstai 2018 m. gegužės 22 d. priėmė įsakymą Nr. P-95 „Dėl pilno darbo užmokesčio neišmokėjimo A. K.“ ir nėra pagrindo panaikinti šį įsakymą.
17. Teismas sprendė, kad mokyklos direktorius taip pat pagrįstai 2018 m. gegužės 23 d. priėmė įsakymą Nr. V-101 „Dėl A. K. nušalinimo nuo pareigų“, kuriuo ieškovas buvo nušalintas nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 30 d., nurodant tuo laikotarpiu mokėti jam vidutinį darbo užmokestį. Tokią teisę darbdavei, tiriančiai darbuotojo galimą darbo pareigų pažeidimą, suteikia DK 49 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti, jog darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį.
18. Byloje teismas taip pat nustatė, kad, atsakovei ėmusis ieškovo galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo veiksmų ir pranešus apie jo veiksmus policijai, ieškovas savo iniciatyva 2018 m. gegužės 23 d. iš savo darbinio kompiuterio ištrynė jame esančią informaciją.
19. Esant nustatytiems ieškovo padarytiems šiurkštiems darbo pareigų pažeidimams (savo asmeninėms reikmėms už mokyklos lėšas kuro įsigijimas ir jo naudojimas, neatvykimas į darbą, darbo pareigų nevykdymas be pateisinamos priežasties 4 val. 55 min.), darbuotojo elgesiui darbdavei atliekant darbo pareigų pažeidimo tyrimą (duomenų iš kompiuterio ištrynimas), teismas konstatavo, kad darbuotojo padaryti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai esmingai pažeidė darbdavės interesus, todėl darbdavė pagrįstai prarado pasitikėjimą tokiu darbuotoju. Teismas sprendė, kad darbuotojo atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė jo padarytiems šiurkštiems darbo pareigų pažeidimams, todėl nėra pagrindo mokyklos direktorius 2018 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. P-37 „Dėl A. K. atleidimo iš darbo“ pripažinti neteisėtu.
20. Pripažinęs darbuotojo atleidimą iš darbo teisėtu ir pagrįstu, teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, taip pat atmetė išvestinius jo reikalavimus (nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu, priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensaciją).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
21. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, taip pat priteisti iš atsakovės apelianto (ieškovo) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
21.1. Sutartis dėl kuro tiekimo su UAB „Kvistija“ teismui nebuvo pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad kredito limitas buvo padidintas iki 400 Eur tik 2017 metais, nesiaiškinant, kaip keitėsi jo limitas nuo sutarties pasirašymo 2016 metais. Be to, spręsdamas klausimus dėl kredito limitų nustatymo, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su kredito limito dydžiu, kuris buvo nustatytas su UAB „Neste Lietuva“.
21.2. Teismas taip pat nesiaiškino aplinkybių dėl nustatytų ir įsakymu patvirtintų mokyklai priklausančios technikos kuro normų. 2018 m. kovo mėnesį naudojant traktorių ir sniego valytuvą bendros kovo mėnesio kuro išlaidos galėjo sudaryti 221,47 litrus. Balandžio mėnesį po žiemos sezono buvo tvarkytas stadionas, taip pat prasidėjo mokyklos teritorijos tvarkymas, todėl buvo sunaudotas nemažas kiekis kuro, tačiau neviršijantis įsakymu nustatytų kuro normų.
21.3. Iš UAB „Neste Lietuva“ 2018 m. kovo mėnesį buvo įsigyta 209,16 litrų kuro, o balandžio mėnesį – 215,06 litrų kuro, t. y. toks įsigyto kuro kiekis atitinka įsakyme nustatytas kuro normas ir jų neviršija.
21.4. Mokykloje nebuvo nustatyta tvarka ir taisyklės, susijusios su kuro įsigijimo sąlygomis mokyklos reikmėms, todėl negalima kaltinti darbuotojo dėl to, kad kuras buvo įsigytas savaitgaliais ir kituose miestuose. Mokyklos direktorius per visą ieškovo darbo mokykloje laikotarpį iki pat 2018 m. gegužės mėnesio nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su, jo nuomone, per dideliu kuro sunaudojimu ir dėl kuro įsigijimo iš degalinių tinklo tvarkos.
21.5. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas darbo funkcijų atlikimui naudojo nuosavą transporto priemonę, tarp mokyklos direktoriaus ir ieškovo buvo žodinis susitarimas, kad, esant reikalingumui naudoti ieškovo transporto priemonę, bus naudojamas mokyklos kuras. Nors aplinkybę dėl tokio žodinio susitarimo atsakovo atstovas neigia, tačiau atsižvelgiant į tai, kad per visą darbo laikotarpį ieškovui nebuvo keliamos jokios pretenzijos dėl kuro panaudojimo, laikytina, jog susiklostė praktika, kad ieškovas, naudodamas savo transporto priemonę mokyklos reikmėms, turi teisę naudotis mokyklos kuru, reikalingu šioms funkcijoms atlikti.
21.6. Iš atsakovo į bylą pateiktų dokumentų turinio matyti, kad atsakovas patvirtinto faktą, kad 2018 m. vasario mėnesį mokyklos reikmėms iš viso nebuvo įsigytas kuras, todėl darytina išvada, kad kurą mokyklos reikmėms 2018 m. vasario mėnesį įgijo ieškovas, panaudodamas asmenines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
21.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog jam priklausanti transporto priemonė buvo naudojama darbinių funkcijų atlikimui su direktoriaus sutikimu. Aplinkybę, kad mokyklos direktoriui buvo žinoma apie tai, kad mokyklos veikloje buvo naudojama ieškovui priklausanti transporto priemonė, patvirtino liudytojai R. A., R. Č. ir V. M..
21.8. Transportavimo paslaugos buvo perkamos tiems užsakymams, kurių nebuvo galimybės atsivežti nuosava ieškovo transporto priemone, todėl nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad tą pačią dieną buvo įsigytos ir kitos prekės iš tų pačių įmonių, t. y. tiek su transportavimo paslauga, tiek be jos, negalima daryti išvados, kad ieškovas pelnėsi mokyklos sąskaita.
21.9. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad prie mokyklos gerovės prisidėdavo ne tik ieškovas, kurio vaikas mokosi šioje mokykloje, tačiau ir kiti mokyklos mokinių tėvai. Į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių kitų asmenų indėlį į mokyklos gerovę.
Atsiliepimas
21.10. Atsakovės teiginys, kad už kuro ir transporto priemonės naudojimą, ieškovui buvo skiriamos priemokos yra nepagrįstas, nes premijos buvo skiriamos už tam tikrą atliktą darbą (už bibliotekos remonto techninę priežiūrą, už rūbinių remonto techninę priežiūrą).
21.11. Mokyklos vadovo, kaip savivaldybės lėšų valdytojo, pareiga yra mažinti nuostolius, o išaiškėjus aplinkybėms apie galimus nuostolius – šalinti juos. Šiuo konkrečiu atveju mokyklos direktorius žinojo apie tvarką, susiklosčiusią dėl mokyklos kuro naudojimo, tačiau nereiškė jokių pretenzijų, nors turėjo visas galimybes ir priemones tai padaryti nuo pat ieškovo darbo pradžios. Kiekvienais metais buvo inventorizuojamas mokyklos turtas, direktorius susipažindavo ir pasirašydavo buhalteriniuose dokumentuose, įskaitant ir tuos, kurie yra susiję su kuro įsigijimu, tačiau ne kartą nekilo abejonių dėl panaudoto kuro kiekio. Atsakovė, teigdama, kad ieškovo veiksmais buvo padaryta žala, nenurodo konkrečios padarytos žalos dydžio – ieškovui iki šiol nėra žinomos aplinkybės, kokia žala jo veiksmais buvo padaryta mokyklai.
Žemesnės instancijos teismas
21.12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atleidžiant ieškovą, nebuvo pažeisti procedūriniai reikalavimai, nes darbdavys nesupažindino ieškovo su paaiškėjusiu žalos faktu, o tik liepė pasiaiškinti dėl sunaudoto kuro kiekio, tačiau ne dėl žalos mokyklai padarymo.
21.13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad darbo funkcijų nevykdymas 4 val. 55 min. yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Pagal DK 58 straipsnį šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties, t. y. neatvykimas į darbą pilną darbo dieną, pamainą. Šiuo atveju ieškovas darbinių funkcijų nevykdė 4 val. 30 min. (nebuvimas darbo vietoje yra nuo 10.30 val. iki 15.30 val., o nuo 11.45 val. iki 12.15 val. yra pietų pertrauka), likusį laiką ieškovas vykdė darbines funkcijas, todėl negalima teigti, kad šis darbo pareigų pažeidimas yra šiurkštus. Ieškovas yra nurodęs, kad, pakilus itin aukštam kraujo spaudimui, jis pirmenybę teikė sveikatos būklei, o mokyklos direktorius yra griežtai nurodęs, kad klausimais, susijusiais su sveikatos būkle, jo netrukdyti. Mokykloje buvo įprasta praktika, kad apie sveikatos būklę buvo informuojama medicinos slaugė, pas kurią ir lankėsi ieškovas ir kuri siūlė pasinaudoti greitosios pagalbos paslaugomis.
21.14. Atsakovė nepateikė ieškovui informacijos apie tai, dėl kokių priežasčių yra siekiama jį nušalinti nuo pareigų, t. y. nenurodė galimai padaryto pažeidimo. Iki šiol nebuvo atliktas joks tyrimas, nėra pateiktos išvados, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti konkrečius pažeidimus ir spręsti klausimą, ar atlikti pažeidimai gali būti prilyginami šiurkščiam pareigų pažeidimui.
21.15. Duomenų pašalinimas iš kompiuterio laikmenos nesudaro pagrindo konstatuoti šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Kompiuterio laikmenoje buvo laikoma informaciją, kurią parengė pats ieškovas, todėl savo sukurtus dokumentus ieškovas turėjo teisę persikelti į savo laikmeną. Perkėlus dokumentus į kitą laikmeną, nei pati laikmena, nei kompiuteris nebuvo sugadinti. Atsakovei nutraukus darbo santykius su ieškovu, buvo perduoti dokumentai ir daiktai mokyklos sudarytai komisijai, todėl atsakovės teisėti interesai nebuvo pažeisti. Be to, ieškovui pradedant dirbti direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, jam nebuvo perduoti jokie elektroninio pobūdžio dokumentai, kuriuos ieškovui būtų pareiga grąžinti darbovietei nutrūkus darbo santykiams.
21.16. Nustatant, ar padaryti pažeidimai yra laikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, turi būti atsižvelgiama į darbo pareigų pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes. Šiuo atveju nebuvo nustatytos sukeltos pasekmės mokyklai. Ieškovas ketverius metus dirbo direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigose ir dėl darbo vykdomų pareigų nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl darbo kokybės, netinkamai naudojamo kuro, pažeisto darbo grafiko ir pan., o priešingai, buvo ieškovas buvo tik skatinamas.
Atsiliepimas
22. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Apeliantas iš darbo buvo atleistas ne vien dėl tokio formalaus pažeidimo, kaip kuro limitų viršijimas, kuo teismą klaidingai bando įtikinti apeliantas, bet dėl to, kad būdamas direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams (t. y. antras žmogus po direktoriaus), atsakingas už visą mokyklos ūkį, turėdamas pareigą ne tik neeikvoti jos turto, bet dar ir jį tausoti, kaip ir pareigą imtis visų įmanomų priemonių nuostoliams išvengti bei lėšoms sutaupyti, jis ne tik elgėsi priešingai, mokyklos turtą naudodamas asmeninėms reikmėms, bet tokį savo elgesį dar ir ciniškai teisino, bandė tai nuslėpti, taip pademonstruodamas, kad pasitikėti darbuotoju nebeįmanoma.
22.2. Teismas teisingai pažymėjo, kad vien tai, jog kuro kortelėse buvo nustatyti tam tikri dydžio limitai, nereškia, kad būtent toks kuro kiekis kas mėnesį buvo būtinas mokyklos reikmėms. Todėl apeliaciniame skunde dėstomi įvairūs išvedžiojimai ir skaičiavimai šiuo klausimu, o taip pat ir teiginiai, kad jo išnaudoto kuro kiekiai neviršijo maksimalių nustatytų ribų, niekaip nepaneigia fakto, jog jis, būdamas direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, padarė įsakyme konkrečiai nurodytus pažeidimus ir savo asmeninėms reikmėms eikvojo mokyklos turtą, nors turėjo pareigą jį tausoti ir imtis visų veiksmų šiam tikslui pasiekti.
Šalies argumentai
22.3. Apelianto teiginiai, kad jo neva negalima kaltinti dėl to, jog jis kurą už mokyklos lėšas įsigydavo savaitgaliais ir kituose miestuose, negu Vilnius, kaip ir dėl to, kad kurą pylėsi į savo asmeninį automobilį, o ne į kitą talpą, nes mokykloje nebuvo nustatyta tvarka ir taisyklės, susijusios su kuro įsigijimo sąlygomis mokyklos reikmėms, laikytini nepagrįstais. Būtent apeliantas, būdamas atsakingas už visą mokyklos ūkį ir sklandų jo veikimą, buvo atsakingas už tai, kad būtų parengtos atitinkamos ūkio veikloje reikalingos tvarkos ir pateiktos tvirtinti direktoriui. Bet kokiam vidutiniškai atidžiam ir protingam žmogui yra aišku, kad Vilniuje esančios mokyklos reikmėms reikalingo kuro neturėjo būti vykstama piltis nedarbo metu į kitus miestus.
22.4. Pirmą kartą paprašytas pasiaiškinti dėl kuro sunaudojimo kiekių, apeliantas apie tokį savo elgesį apskritai nieko nesakė, nurodydamas tik tiek, kad yra sudaryta viena sutartis su UAB „Neste Lietuva“ ir pasakydamas, jog visas kuras buvo naudotas aplinkos priežiūrai.
22.5. Atmestinas ir tas apelianto teiginys, kad taip elgtis neva buvo įprasta, nes direktorius prieš tai nebuvo reiškęs pretenzijų. Pažymėtina, kad atsakovei apie tokį apelianto elgesį tapo žinoma tik 2018 metų pavasarį, kai buvo gautas laiškas apie neapmokėtą sąskaitą už kurą, ir buvo pradėtos aiškintis su tuo susijusios aplinkybės.
Šalies argumentai
22.6. Apelianto išsakyti teiginiai, kad mokyklos direktorius buvo atsakingas už mokyklos reprezentaciją ir turėjo kontroliuoti mokykloje vykdomą veiklą, savaime nerodo, kad ieškovas veikė su jo žinia ir pritarimu.
22.7. Vien tai, kad savo iniciatyva, nesuderinęs su direktoriumi, šiam net nežinant, apeliantas pagelbėdavo mokytojoms, ar savo vaiką kartu su jo klase nuveždavo į olimpiadą, nesudaro pagrindo išvadai, kad taip buvo vykdomos jo darbinės funkcijos.
22.8. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte įtvirtintą atleidimo iš darbo pagrindą, pažymima, kad darbo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagristai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas. Tai, ar darbdavys prarado pasitikėjimų darbuotoju, priklauso ne vien nuo formalaus jo nebuvimo darbe laiko, bet nuo visumos aplinkybių, kurios ir buvo įvertinos ir dėl kurių buvo priimtas vienas bendras įsakymas.
22.9. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas duomenų pašalinimo iš laikmenos, kaip atskiro šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo nekonstatavo, tačiau tokį apelianto elgesį vertino kaip jį charakterizuojančią aplinkybę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
23. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
25. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus: Vilniaus Fabijoniškių mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymą dėl kuro normų nustatymo Nr. V-34, 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymą dėl priemokos darbuotojams už papildomą darbo krūvį Nr. P-178 ir 2018 m. kovo 27 d. įsakymą dėl priemokos darbuotojams už papildomą darbo krūvį Nr. P-77.
26. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su apelianto prašymu prijungti prie bylos papildomus įrodymus. Nurodė, kad apie pateiktus papildomus įrodymus apeliantas kalbėjo nuo pat teismo proceso pradžios, tai reiškia, kad apeliantas šiuos įrodymus galėjo pateikti anksčiau.
27. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
28. Pažymėtina, kad apeliantui apie Vilniaus Fabijoniškių mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymą dėl kuro normų nustatymo Nr. V-34 buvo žinoma ir apeliantas juo rėmėsi ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir iki civilinės bylos teisme iškėlimo. Šią aplinkybę patvirtina apelianto darbdaviui, taip pat policijos tyrėjai teikti paaiškinimai (t. 1, b. l. 15; t. 2, b. l. 65). Apeliantas nenurodė svarbių priežasčių, kodėl su apeliaciniu skundu teikiami papildomi įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, taip pat įvertinus aplinkybę, kad jie nėra tokie svarbūs, jog turėtų įtakos galutiniam sprendimui, apelianto pateiktus papildomus įrodymus atsisakytina priimti.
29. Byloje nustatyta, kad 2013 m. birželio 26 d. ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį Nr. 561, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į mokyklos kiemsargio pareigas; 2014 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. P-86 ieškovas perkeltas į mokyklos direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigas – su juo 2014 m. gegužės 29 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 583, kuria jis nuo 2014 m. birželio 2 d. priimtas į mokyklos direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigas; 2018 m. vasario 2 d. pasirašytas priedas prie darbo sutarties Nr. 583, pagal kurį sulygtas ieškovo papildomas sekretoriaus darbas (t. 1, b. l. 7-14).
30. Ieškovas ir atsakovė 2014 m. birželio 2 d. pasirašė sutartį dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės (t. 1, b. l. 31-32).
31. 2018 m. gegužės 3 d. ieškovas buvo paprašytas pasiaiškinti, už kokią sumą ir kokį kiekį degalų yra nupirkusi mokykla kovo ir balandžio mėnesiais, taip pat kur ir kokiu tikslu buvo panaudoti degalai (t. 1, b. l. 15). 2018 m. gegužės 4 d. ieškovas pateikė mokyklos direktoriui pasiaiškinimą (t. 1, b. l. 16).
32. Mokyklos direktorius 2018 m. gegužės 22 d. priėmė įsakymą dėl viso darbo užmokesčio neišmokėjimo Nr. P-95, kuriuo nurodė buhalterijai neišmokėti ieškovui visos darbo dienos užmokesčio, nes jis darbe nebuvo 4 val. 55 min. (t. 1, b. l. 23).
33. 2018 m. gegužės 23 d. ieškovas buvo paprašytas pasiaiškinti apie 2018 m. gegužės 22 d. nebuvimo darbe priežastis (t. 1, b. l. 24). 2018 m. gegužės 23 d. ieškovas pateikė mokyklos direktoriui pasiaiškinimą (t. 1, b. l. 25).
34. Mokyklos direktorius 2018 m. gegužės 23 d. priėmė įsakymą dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų Nr. V-101, kuriuo nušalino ieškovą nuo direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigų nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. (t. 1, b. l. 26).
35. Vadovaudamasis DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktu, mokyklos direktorius 2018 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. P-37 atleido ieškovą iš direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigų nuo 2018 m. gegužės 31 d. (t. 1, b. l. 27).
36. Nesutikdamas su nurodytais mokyklos direktoriaus įsakymais, ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2018 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. DGKS-3448 ieškovo prašymus atmetė (t. 1, b. l. 41-44).
Dėl mokyklos kuro naudojimo asmeniniais tikslais
37. Apelianto (ieškovo) teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių kredito limitų kurui įsigyti nustatymu ir šių limitų dydžių pokyčiu, taip pat nesiaiškino aplinkybių dėl nustatytų ir įsakymu patvirtintų mokyklai priklausančios technikos kuro normų. Apeliantas taip pat pabrėžia, kad 2017 m. kovo ir balandžio mėnesiais sunaudotas kuro kiekis neviršijo įsakymu nustatytų kuro normų.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su kredito limitų kurui įsigyti dydžio nustatymu, taip pat su mokykloje taikytomis maksimaliomis kuro sunaudojimo normomis neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
39. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek atsakovė, atleisdama ieškovą iš direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigų, tiek pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumą, jo padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą siejo ne su viršytu kredito limitu kurui įsigyti ar viršyta kuro sunaudojimo norma, bet su tuo, kad ieškovas už mokyklos lėšas pylėsi kurą į savo asmeninę transporto priemonę ir tuo kuru naudojosi asmeniniais tikslais, dėl to prarado atsakovės pasitikėjimą juo, kaip darbuotoju. Atsižvelgiant į tai, pirmiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.
40. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad mokykloje nebuvo nustatyta tvarka ir taisyklės, susijusios su kuro įsigijimo sąlygomis mokyklos reikmėms, todėl negalima ieškovo kaltinti dėl to, jog kuras buvo įsigytas savaitgaliais ir kituose miestuose. Apeliantas taip pat pažymi, kad mokyklos direktorius per visą jo darbo mokykloje laikotarpį nereiškė jam jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su per dideliu kuro sunaudojimu ir dėl kuro įsigijimo iš degalinių tvarkos. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina.
Žemesnės instancijos teismas
41. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovo eitos direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigos pagal savo specifiką ir reikšmingumą lemia tokio darbuotojo atsakomybės ypatumus, nes būtent direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigas einantis asmuo mokykloje organizuoja ir vadovauja mokyklos ūkio darbuotojų darbui, duoda jiems privalomus nurodymus, užtikrina, kad ūkio objektai būtų tinkamai prižiūrimi ir naudojami, kad mokyklos materialinės vertybės ūkio reikalams būtų tinkamai naudojamos. Vadinasi, tokio darbuotojo sąžiningumas ir mokyklos pasitikėjimas tokiu darbuotoju yra itin svarbus. Taip pat sutiktina su Darbo ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimuose išsakyta pozicija, kad tokias pareigas einančiam darbuotojui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai, lyginant su kitais darbuotojais.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, kuro už mokyklos lėšas pylimasis į nuosavą automobilį, tai, be kita ko, darant ne tik Vilniuje, kur buvo atliekamos darbo funkcijos, bet ir įvairiuose Lietuvos miestuose, be to, ne tik darbo dienomis, tačiau ir savaitgaliais bei švenčių dienomis, nesuderinamas su ieškovo eitomis pareigomis ir darbo sutartyje, sutartyje dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės ir mokyklos nuostatose nustatytais reikalavimais bei DK įtvirtina pareiga darbuotojui elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti teise. Toks elgesys negali būti pateisinamas tuo, kad nebuvo patvirtintos kuro įsigijimo tvarkos ar kad direktorius ilgą laiką nereiškė pretenzijų.
43. Apeliantas nurodo, kad žodiniu susitarimu su mokyklos direktoriumi buvo susitarta dėl ieškovui priklausančio automobilio naudojimo darbo funkcijoms atlikti, kuro sąnaudas kompensuojant mokyklos lėšomis. Apelianto teigimu, nors aplinkybę dėl tokio žodinio susitarimo atsakovo atstovas neigia, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad per visą darbo laikotarpį ieškovui nebuvo keliamos jokios pretenzijos dėl kuro panaudojimo, laikytina, jog susiklostė praktika, kad ieškovas, naudodamas savo transporto priemonę mokyklos reikmėms, turi teisę naudotis mokyklos kuru, reikalingu šioms funkcijoms atlikti.
44. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo teiginiai apie jo su mokyklos direktoriumi sudarytus žodinius susitarimus dėl jo transporto priemonės naudojimo mokyklos reikmėms ir tuo tikslu pilamo kuro byloje neįrodyti. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas dėl taikytos kuro įsigijimo praktikos nesulaukė mokyklos direktoriaus pretenzijų, savaime nereiškia jo pritarimo tokiai praktikai, juolab, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog mokyklos direktorius apie už mokyklos lėšas įsigyjamo kuro pylimąsi į asmeninį ieškovo automobilį būtų žinojęs dar iki 2018 metų pavasario, kai buvo gautas kuro tiekėjo laiškas apie neapmokėtą sąskaitą ir buvo pradėtos aiškintis su tuo susijusios aplinkybės.
46. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paties ieškovo priimtas asmeninis sprendimas kartais prekes mokyklai vežti, padėti mokytojoms paprašius vaikus nuvežti į olimpiadą (kartu ir savo vaiką) savo asmenine transporto priemone ir pan., nesuderinus kuro apmokėjimo su mokyklos vadovu, nesudaro pagrindo jam atlyginti patirtas išlaidas už savo iniciatyva atliktus veiksmus. Pažymėtina, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog, pirkdamas prekes mokyklai, jis visada turėjo galimybę užsakyti transportavimo paslaugas. Kad šia galimybe buvo naudojamasi ir praktiškai, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas L. J. (direktoriaus pavaduotojas ugdymui) patvirtino, kad kiti mokyklos mokinių tėvai taip pat neatlygintinai prisideda prie mokyklos gerovės (pats L. J. vyko į Kauną pirkti mokyklai sakurų, taip pat vyko į prekybos centrą „BIG“ prekių mokyklai, o už kurą mokėjo jis pats).
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo daryti išvadą, kad darbo funkcijoms atlikti ieškovui buvo būtina naudoti savo asmeninį automobilį. Ieškovo iniciatyva ir sprendimu mokyklos naudai atlikti veiksmai, kuriems ieškovas panaudojo savo asmeninį automobilį, savaime nesukūrė prievolės darbdaviui atlyginti ieškovo patirtas išlaidas, taip pat nesuteikė ieškovui teisės savo nuožiūra kompensuoti šias išlaidas už mokyklos lėšas įsigyjamu kuru. Kartu pastebėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu pats ieškovas patvirtino, jog jis nefiksavo mokyklos reikmėms asmeniniu transportu sunaudoto kuro kiekio – tiesiog už tą sumą, už kurią būdavo įsipylęs degalų už savo asmenines lėšas, vėliau įsipildavo degalų už mokyklos lėšas, nors automobilis buvo naudojamas ne tik mokyklos reikmėms, bet ir asmeniniais tikslais.
48. Nagrinėjamu atveju ieškovas atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. dėl kitų pažeidimų, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad darbuotojo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jeigu dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2013).
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovo elgesys, kai jis, disponuodamas mokyklos degalinių kortelėmis, savavališkai už mokyklos lėšas pylėsi kurą į savo asmeninę transporto priemonę ir tuo kuru naudojosi asmeniniais tikslais, esmingai pažeidė atsakovės, kaip darbdavės, interesus ir atsakovė pagrįstai prarado pasitikėjimą tokiu darbuotoju, todėl šis ieškovo padarytas darbo pažeidimas laikytinas šiurkščiu.
50. Sprendžiant, ar šiuo atveju atleidimas iš darbo buvo proporcinga pažeidimui priemonė, atsižvelgtina į tai, kad ieškovas ėjo direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigas, pagal kurias privalėjo tinkamai organizuoti mokyklos ūkio darbus ir užtikrinti, kad mokyklos materialinės vertybės ūkio reikalams būtų naudojamos tinkamai. Minėta, kad tokias pareigas einančiam darbuotojui yra taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai, lyginant su kitais darbuotojais.
51. Pažymėtina, kad teikdamas paaiškinimus apie su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, ieškovas buvo nenuoseklus. 2018 m. gegužės 4 d. paaiškinime atsakovei nurodė, kad visas kuras buvo ir yra sunaudojamas mokyklos aplinkos priežiūrai skirtos technikos (t. 1, b. l. 16), nenurodydamas aplinkybių apie kuro reikmes naudojant asmeninį ieškovo automobilį. Pradėjus ieškovo veiksmų tyrimą ir nustačius, kad kuras už mokyklos lėšas buvo pilamas į asmeninį ieškovo automobilį, ieškovas policijos tyrėjai nurodė, kad jis mokyklos direktoriaus sutikimu pildavo kurą į savo automobilį, kai jį tekdavo naudoti mokyklos reikmėms, taip pat kad mokyklos direktorius neparūpindavo talpų kurui, todėl kurą kartais tekdavo pilti į automobilio baką, iš kurio vėliau kuras buvo perpilamas į mokyklos traktorių (t. 2, b. l. 65). Procesiniuose dokumentuose apeliantas nurodė, kad pagal susitarimą su mokyklos direktoriumi jis kurą naudojo kaip kompensaciją už asmeninio automobilio naudojimą, tačiau ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu, nebuvo įrodyta.
52. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsakovei ėmusis ieškovo galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo veiksmų ir pranešus apie jo veiksmus policijai, ieškovas iš savo darbinio kompiuterio ištrynė jame esančią informaciją, galimai siekdamas sunaikinti duomenis, kurie padėtų atsakovei nustatyti jo padarytus darbo pareigų pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas padaryto pažeidimo nepripažįsta, kritiškai savo poelgių nevertina. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės rodo ieškovo abejingumą dėl savo padarytų veiksmų, todėl pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas atsakovės pasirinkimas nutraukti darbo santykius šiuo atveju pripažintas proporcinga atsakovės pasirinkta priemone ginant savo interesus.
Dėl ieškovo (apelianto) nebuvimo darbe
53. Pirmosios instancijos teismas šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais laikė tiek kuro už mokyklos lėšas įsigijimą ir naudojimą savo asmeninėms reikmėms, tiek neatvykimą į darbą ir darbo pareigų nevykdymą be pateisinamos priežasties.
54. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikytinas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą, tuo tarpu ieškovas šiuo atveju darbe nebuvo tik dalį dienos. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
55. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas 2018 m. gegužės 22 d. darbe nebuvo nuo 10 val. 30 min. iki 15 val. 30 min., kai ieškovo darbo laikas buvo nustatytas nuo 7.45 val. iki 16.15 val. su pietų pertrauka nuo 11.45 val. iki 12.15 val. (t. 1, b. l. 33).
56. Apelianto teigimu, 2018 m. gegužės 22 d. pakilus kraujo spaudimui, jis pirmenybę teikė sveiktos būklei, todėl išvyko namo. Taip pat pažymėjo, kad mokyklos direktorius buvo griežtai nurodęs, kad klausimais, susijusiais su sveikatos būkle, jo netrukdyti.
57. Pažymėtina, kad ieškovo ir atsakovės sudarytoje darbo sutartyje buvo tiesiogiai įtvirtinta ieškovo pareiga operatyviai pranešti darbdaviui apie neatvykimą į darbą, nurodant šio neatvykimo priežastį. Byloje nepateikta įrodymų, kad 2018 m. gegužės 22 d. ieškovas būtų informavęs mokyklos direktorių apie pablogėjusią sveikatos būklę ir negalėjimą atlikti darbo pareigų, byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių ieškovo teiginį, kad mokyklos direktorius buvo nurodęs jo netrukdyti klausimais, susijusiais su darbuotojų sveikatos būkle (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Įvertinęs tai, kad ieškovas 2018 m. gegužės 22 d. į gydymo įstaigą nesikreipė, o greitosios medicinos pagalbos atsisakė, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo sveikatos būklė nebuvo tokia sudėtinga, kad būtų pagrindas atsisakyti vykdyti darbo pareigas. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovas 2018 m. gegužės 22 d. nuo 10 val. 30 min. iki 15 val. 30 min. darbe nebuvo be pateisinamos priežasties. Toks ieškovo elgesys vertintinas kaip darbo pareigų pažeidimas.
58. Tačiau vien tai, kad nurodytu laikotarpiu ieškovas nebuvo darbo vietoje ir neatliko darbo funkcijų, savaime nereiškia, kad padarytas darbo pareigų pažeidimas laikytinas šiukščiu.
59. DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Nagrinėjamu atveju, ieškovas darbe nebuvo tik dalį dienos, todėl šį ieškovo padarytą darbo pareigų pažeidimas pirmosios instancijos nepagrįstai įvertino kaip šiukštų. Kita vertus, tai, kad ieškovo nebuvimas darbe nelaikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nesuponuoja ieškovo atleidimo iš pareigų neteisėtumo, nes, kaip minėta, kuro už mokyklos lėšas įsigijimas ir naudojimas savo asmeniniais tikslais sudaro savarankišką pagrindą atleisti ieškovą iš darbo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
60. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo atliktas duomenų pašalinimas iš kompiuterio laikmenos yra pagrindas konstatuoti šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Apelianto teigimu, kompiuterio laikmenoje buvo laikoma informacija, kurią parengė pats ieškovas, todėl savo sukurtus dokumentus ieškovas turėjo teisę persikelti į savo laikmeną.
61. Jau nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei ėmusis aktyvių ieškovo galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo veiksmų ir pranešus apie jo veiksmus policijai, ieškovas iš savo darbinio kompiuterio ištrynė jame esančią informaciją. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas tokį ieškovo elgesį vertino kaip jį charakterizuojančią aplinkybę darbdavio pasitikėjimo juo, kaip darbuotoju, kontekste, tačiau nekonstatavo, kad ieškovo atliktas duomenų pašalinimas iš kompiuterio laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, sudarančiu savarankišką pagrindą nutraukti darbo sutartį. Todėl apelianto argumentai, susiję su jo atlikto duomenų pašalinimo iš kompiuterio teisiniu vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti.
62. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atleidžiant ieškovą iš darbo nebuvo pažeisti procedūriniai reikalavimai. Apelianto teigimu, atsakovė nesupažindino ieškovo su paaiškėjusiu žalos faktu, o tik liepė pasiaiškinti dėl sunaudoto kuro kiekio, tačiau ne dėl žalos mokyklai padarymo.
63. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2018 m. gegužės 3 d. paprašė ieškovo pasiaiškinti dėl kuro sunaudojimo, o 2018 m. gegužės 4 d. ieškovas tokį pasiaiškinimą pateikė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovas buvo paprašytas pasiaiškinti dėl mokyklos kuro naudojimo asmeniniais tikslais, dėl ko ieškovas ir buvo atleistas iš pareigų. Atsakovės sprendimą atleisti ieškovą iš pareigų lėmė būtent šis darbo pareigų pažeidimas, o ne ieškovo mokyklai padarytos materialinės žalos faktas. Be to, atsakovė, kaip darbdavė, turi teisę, bet ne pareigą reikalauti ieškovą atlyginti jo kaltais veiksmais padarytą žalą. Dėl to nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad atsakovė, neprašydama ieškovo pasiaiškinti dėl žalos mokyklai padarymo, pažeidė procedūrinius atleidimo iš darbo reikalavimus.
64. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
65. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 450 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
66. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
67. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto (ieškovo) apeliacinis skundas atmestas, bei tai, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, atsakovei iš apelianto priteistina 450 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą.
Priteisti atsakovei Vilniaus Fabijoniškių mokyklai (juridinio asmens kodas 190003851) iš apelianto (ieškovo) A. K. (A. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.