Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. K. (A. K.), jo atstovei advokato padėjėjai Giedrei Liutkevičiūtei,

atsakovės Vilniaus Fabijoniškių mokyklos atstovams Vilniaus Fabijoniškių mokyklos direktoriui Vytui Karsokui, advokato padėjėjai Kristinai Andruškevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atsakovei Vilniaus Fabijoniškių mokyklai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. Č. parodė, kad mokykloje dirba kiemsargiu, stadiono nevalo, tvarko teritoriją prie mokyklos, sniegą kasa kastuvu, žoliapjovė sugedo 2018 m. kovo mėn. viduryje ir pataisyta buvo 2018 m. gegužės mėn. pradžioje, tuo metu žolė nebuvo pjaunama; į dieną sunaudodavo apie 1,5–2 l kuro, jis sakydavo ieškovui, kiek kuro reikia; 2018 m. apie sausio mėn. buvo pabandytas sniego pūteklis, bet blogai veikė ir naudotas nebuvo, stadioną tvarkant matė gal porą kartų, traktorius 2018 m. kovo mėn. buvo sugedęs, detalės buvo laukiama apie 2–3 savaites; su ieškovu yra vykęs pirkti darbinės aprangos prieš žiemą, ieškovas vežė medžiagas į mokyklą; prieš ieškovo nušalinimą nuo pareigų mokyklos direktorius minėjo dėl drausminio tyrimo ieškovui pradėjimą ir kad nuo 2018 m. birželio 4 d. ateis naujas darbuotojas; technikos bandymų nedarė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

DK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Pagal tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas pabrėžia, kad tokias pareigas einančiam darbuotojui (mokyklos direktoriaus pavaduotojui ūkio reikalams) yra taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai lyginant su kitais darbuotojais, tie patys kriterijai taikomi sprendžiant dėl tokio darbuotojo atsakomybės; tai taikoma ne vien dėl tokias pareigas einančiam darbuotojui keliamų aukštesnių profesinių ir bendrųjų reputacinių standartų, bet ir autoriteto kitų darbuotojų motyvacijai, darbo aplinkai ir drausmės skatinimui veiksnių; mokyklos vadovo pasitikėjimas tokiu darbuotoju yra itin reikšmingas.

Byloje nustatyta, kad mokykla yra sudariusi sutartį su UAB „Neste Lietuva“, kadangi jai reikalingas kuras mokyklos aplinkos priežiūrai (traktoriaus, žoliapjovės, sniego valytuvo naudojimui) (el. b. t. I, b. l. 97), mokykla 2018 m. balandžio 30 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą iš UAB „Neste Lietuva“ apie neapmokėtą 236,13 Eur sumą už degalus, pirktus mokėjimo kortele (el. b. t. I, b. l. 92), už 2018 m. kovo mėn. mokyklai buvo išrašyta PVM sąskaita–faktūra Nr. 012146 236,13 Eur sumai už 209,16 l degalų, pirktų Vilniuje, tarp jų ir poilsio dienomis (el. b. t. I, b. l. 133), už 2018 m. balandžio mėn. mokyklai buvo išrašyta PVM sąskaita–faktūra Nr. 017969 251,41 Eur sumai už 215,06 l degalų, pirktų Vilniuje, Kaune, Pasvalio rajone, tarp jų ir poilsio dienomis (el. b. t. I, b. l. 132), UAB „Neste Lietuva“ klientų aptarnavimo specialistė elektroniniame laiške nurodė, kad patikrino 4 paskutiniuosius balandžio mėn. pylimus mokyklos kortele ir nustatė, kad du pylimai buvo į automobilio baką ir du pylimai buvo į papildomas talpas. Taip pat nustatyta, kad pats ieškovas, mokyklos direktoriaus atostogų metu, pasirašė mokyklos vardu sutartį su UAB „Kvistija“, keldamas limitą iki 400 Eur ir sau išsiimdamas vienintelę kuro kortelę (el. b. t. I, b. l. 135–136), 2018 m. gegužės 16 d. mokykla iš UAB „Kvistija“ gavo elektroninį laišką, apie skolą už kurą ir išnaudotą kreditavimo likutį (el. b. t. I, b. l. 93), iš UAB „Kvistija“ pateiktos pardavimų ataskaitos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. 1 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. matyti, kad buvo nupirkta 205,13 l kuro už 229,94 Eur Panevėžyje bei Vilniuje, tarp jų ir švenčių dienomis (el. b. t. I, b. l. 140).

Byloje ginčas nekilo, kad UAB „Neste Lietuva“ ir UAB „Kvistija“ kuro kortelėmis naudojosi išimtinai ieškovas ir jis buvo atsakingas už kuro panaudojimą mokyklos aplinkos tvarkymo tikslais. Ieškovas neginčijo, kad į savo asmeninę transporto priemonę pylėsi kurą už mokyklos lėšas. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad su mokykla buvo sudaręs sutartį dėl jo asmeninės transporto priemonės naudojimo mokyklos reikmėms ir tuo tikslu mokyklai skirto kuro naudojimo. Ieškovo teiginiai apie jo su mokyklos direktoriumi sudarytus žodinius susitarimus dėl jo transporto priemonės naudojimo mokyklos reikmėms ir tuo tikslu pilamo kuro neįrodyti.

Vien tai, kad pats ieškovas kartais savo asmenine transporto priemone vykdavo pirkti mokyklai prekių ir jas parveždavo į mokyklą, vežė mokyklos mokinius į olimpiadą (kartu ir savo vaiką), neįrodo, kad jis veikė su mokyklos direktoriaus sutikimu po to jam už kurą atlyginti. Pabrėžtina, kad paties ieškovo priimtas asmeninis sprendimas kartais prekes mokyklai vežti, padėti mokytojoms paprašius vaikus nuvežti į olimpiadą (kartu ir savo vaiką) savo asmenine transporto priemone, nesuderinus kuro apmokėjimo su mokyklos vadovu (nes tokių įrodymų byloje nėra), nesudaro pagrindo jam atlyginti už jo savo iniciatyva atliktų veiksmų patirtas išlaidas.

Ieškovo siekį aplinkybes kreipti sau tinkama linkme patvirtina tai, kad pradžioje, teikdamas savo 2018 m. gegužės 4 d. paaiškinimą atsakovei, jis nurodė, kad visą kurą sunaudojo mokyklos aplinkos priežiūrai (el. b. t. I, b. l. 16), tuo tarpu ieškinyje jau papildomai teigia, kad kartais kurą mokyklai įgydavo iš savo asmeninių lėšų, o vėliau už analogišką sumą įsipildavo mokyklai skirto kuro savo asmeniniams poreikiams, tačiau savo teiginių ieškovas neįrodė.

Pastebėtina dar ir tai, kad liudytojas L. J. patvirtino, kad tiek jo vaikas, tiek ieškovo vaikas mokosi mokykloje, tai tiek jis, tiek ieškovas, kaip ir kiti mokyklos mokinių tėvai, prisideda neatlygintinai savo paslaugomis prie mokyklos gerovės. Be to, mokyklos darbuotojų R. Č. ir S. J. (S. J.) paaiškinimai išdėstyti raštu, kurių teisingumą jie patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojais, patvirtina, kad 2018 m. kovo ir balandžio mėn. žolė mokyklos teritorijoje pjauta nebuvo ir ieškovo už mokyklos lėšas įsigyto kuro kiekio 2018 m. kovo ir balandžio mėn. panaudoti mokyklos reikmėms pagal technikos kuro sunaudojimą nereikėjo (el. b. t. I, b. l. 134, 143), be to, iš liudytojo R. Č. parodymų nustatyta, kad mokyklos traktorius 2018 m. kovo mėn. apie 2–3 savaites buvo sugedęs, nuo 2018 m. kovo mėn. vidurio iki 2018 m. gegužės pradžios žoliapjovė buvo remontuojama, o sniego pūteklis dėl blogo veikimo nebuvo naudojamas. Vien tai, kad kuro kortelėse buvo nustatyti tam tikro dydžio limitai, nors aukščiau teismo, be to, nustatyta, kad kuro limitą su UAB „Kvistija“ nusistatė pats ieškovas mokyklos direktoriaus atostogų metu, nereiškia, kad būtent toks kuro kiekis kas mėnesį buvo būtinas mokyklos reikmėms. Taip pat aukščiau teismo padarytų išvadų nekeičia ir tai, kad iš ieškovo darbo užmokesčio nebuvo padarytos jokios išskaitos žalai atlyginti (tokią poziciją teikė ieškovo atstovė teismo posėdžio metu), kadangi , teismas pabrėžia, tai yra darbdavės teisė, bet ne pareiga ir tai niekaip nepaneigia darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovas savavališkai savo asmeninėms reikmėms už mokyklos lėšas pylėsi kurą į savo asmeninę transporto priemonę ir tuo kuru naudojosi asmeniniais tikslais.

Byloje nustatyta, kad ieškovo darbo laikas buvo nustatytas pirmadieniais–penktadieniais nuo 7.45 val. iki 16.15 val. su pietų pertrauka nuo 11.45 val. iki 12.15 val. (el. b. t. I, b. l. 33), teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jis savo darbo laiką žinojo, darbo sutartimi darbuotojas buvo įsipareigojęs laikytis darbo tvarkos taisyklių, darbuotojų pareiginių instrukcijų, operatyviai pranešti apie neatvykimą į darbą, nurodant šio neatvykimo priežastį (el. b. t. I, b. l. 11–13), be to, DK įtvirtina pareigą darbuotojui veikti sąžiningai, nepiktnaudžiauti teise, paklūsti darbdavio nurodymams, darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 24 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio 1, 2 dalys). Ginčas byloje nekilo dėl to, kad ieškovas 2018 m. gegužės 22 d. darbe nebuvo 4 val. 55 min. (el. b. t. I, b. l. 22). Ieškovo teigimu, jis darbe nurodytu laiku nebuvo, nes išvyko į namus dėl sveikatos sutrikimų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų (medicininių dokumentų) į bylą nepateikė, į bylą pateiktas medicininis dokumentas surašytas žymiai vėliau (2018 m. rugpjūčio 7 d.), be to, jame nurodyta, kad ieškovo būklė pablogėjo po streso darbe 2018 m. gegužės 23 d. (el. b. t. II, b. l. 122–123), tuo tarpu iš darbo jis pasišalinęs buvo 2018 m. gegužės 22 d., pats ieškovas patvirtino teismo posėdžio metu, kad į gydymo įstaigą 2018 m. gegužės 22 d. jis nesikreipė, gydytoja pažymą surašė pagal jo paaiškinimus, o greitosios medicinos pagalbos jis tą dieną atsisakė, todėl daroma išvada, kad jo sveikatos būklė nebuvo tiek sudėtinga, kad būtų pagrindas atsisakyti vykdyti darbo pareigas, įrodymų apie darbuotojo dirbtą darbą tomis valandomis kitoje nei darbovietė vietoje taip pat nėra, pats ieškovas patvirtino, jog tomis valandomis, kai nebuvo darbe 2018 m. gegužės 22 d., darbo funkcijų nevykdė, įrodymų, kad ieškovas pranešė mokyklos direktoriui apie išvykimą iš darbovietės, taipogi nėra, todėl pagrįstai darbdavė fiksavo, kad 2018 m. gegužės 22 d. ieškovas darbe nebuvo 4 val. 55 min. be pateisinamų priežasčių. Taigi, įvertinęs tai, kad darbuotojui darbo užmokestis mokamas už atliktą darbą, o įrodymų, kad 2018 m. gegužės 22 d. 4 val. 55 min. jis vykdė darbines funkcijas nėra, nėra duomenų apie jo sveikatos sutrikimus ir darbdavės leidimą jam išvykti iš darbo vietos ar nevykdyti darbinių funkcijų, teismas konstatuoja, kad pagrįstai mokyklos direktorius 2018 m. gegužės 22 d. priėmė įsakymą Nr. P-95 „Dėl pilno darbo užmokesčio neišmokėjimo A. K.“ (el. b. t. I, b. l. 23), pagrindo šio įsakymo naikinimui nėra.

Pastebėtina ir tai, kad pagrįstai mokyklos direktorius 2018 m. gegužės 23 d. priėmė įsakymą Nr. V-101 „Dėl A. K. nušalinimo nuo pareigų“, kuriuo ieškovas nuo pareigų buvo nušalintas nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 30 d., nurodant tuo laikotarpiu mokėti jam vidutinį darbo užmokestį (el. b. t. I, b. l. 26), kadangi tokią teisę darbdavei, tiriančiai darbuotojo galimą darbo pareigų pažeidimą, kas buvo daroma nagrinėjamu atveju, suteikia DK 49 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti, jog darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį. Nenustačius DK 49 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo pagrindo mokyklos direktoriaus 2018 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-101 „Dėl A. K. nušalinimo nuo pareigų“ naikinimui nėra.

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas savo iniciatyva 2018 m. gegužės 23 d., atsakovei nuo 2018 m. gegužės mėn. ėmusis aktyvių darbuotojo galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo veiksmų bei pranešus apie jo veiksmus policijos komisariatui, iš savo darbinio kompiuterio ištrynė jame esančią informaciją, tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes kartu su uždarosios akcinės bendrovės „Mano duomenys“ 2018 m. gegužės 28 d. aktu Nr. D8703 (el. b. t. I, b. l. 141–142), kas papildomai neigiamai charakterizuoja ieškovą, kadangi toks ieškovo veikimas, akivaizdu, buvo nukreiptas siekiu sunaikinti informaciją, kuri padėtų darbdavei nustatyti jo padarytus darbo pareigų pažeidimus.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad esant aukščiau nustatytiems darbuotojo – mokyklos direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams – padarytiems šiurkštiems darbo pareigų pažeidimams (savo asmeninėms reikmėms už mokyklos lėšas kuro įsigijimas ir jo naudojimas, neatvykimas į darbą, darbo pareigų nevykdymas be pateisinamos priežasties 4 val. 55 min.), darbuotojo elgesiui darbdavei atliekant darbo pareigų pažeidimo tyrimą (duomenų iš kompiuterio ištrynimas), darbdavė pagrįstai prarado pasitikėjimą tokiu darbuotoju, darbuotojo padaryti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai esmingai pažeidė darbdavės interesus. Darbuotojas padarytų pažeidimų nepripažįsta, kritiškai savo poelgių nevertina. Darbuotojo atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė jo padarytiems šiurkštiems darbo pareigų pažeidimams. Ieškovo teigtas mokyklos direktoriaus siekis su juo susidoroti byloje nenustatytas.

Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad mokyklos direktorius 2018 m. gegužės 25 d. teisėtai ir pagrįstai priėmė įsakymą Nr. P-37 „Dėl A. K. atleidimo iš darbo“ (el. b. t. I, b. l. 27), darbo sutartis su ieškovu teisėtai ir pagrįstai nutraukta DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu, todėl pagrindo šio įsakymo naikinimui ir darbuotojo atleidimo iš darbo pripažinimui neteisėtu nėra.

Pripažinęs darbuotojo atleidimą iš darbo teisėtu ir pagrįstu, teismas atmeta ieškovo reikalavimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, taip pat atmetami išvestiniai jo reikalavimai nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu, priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei kompensaciją.

Kartu teismas pažymi tai, kad ieškovas visiškai nepagrįstai nurodė, jog jam nebuvo paaiškintos aplinkybės, dėl kokių pažeidimų jis atleidžiamas iš darbo, nebuvo pasiūlyta pasiaiškinti. Bylos medžiaga patvirtina, be to, savo ieškinyje pripažino ir pats ieškovas, jog darbdavė 2018 m. gegužės 3 d. paprašė ieškovo pasiaiškinti dėl kuro sunaudojimo (el. b. t. I, b. l. 15), ieškovas 2018 m. gegužės 4 d. pateikė pasiaiškinimą (el. b. t. I, b. l. 16), darbdavė 2018 m. gegužės 23 d. paprašė ieškovo pasiaiškinti dėl 2018 m. gegužės 22 d. nebuvimo darbe priežasčių (el. b. t. I, b. l. 24), ieškovas 2018 m. gegužės 23 d. pateikė pasiaiškinimą (el. b. t. I, b. l. 25), būtent dėl mokyklos kuro naudojimo asmeniniais tikslais ir neatvykimo į darbą ieškovas buvo atleistas iš pareigų (el. b. t. I, b. l. 27), be to, ieškovui pateikus ieškinį, jis turėjo galimybę, kuria ir pasinaudojo, teikti savo paaiškinimus teisme. Teismas konstatuoja, jog mokykla, atleisdama darbuotoją iš darbo, procedūrinių pažeidimų nepadarė.

Pažymėtina ir tai, kad atleidžiant ieškovą iš jo pagrindinių direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigų, nutraukiamas ir susitarimas dėl jo papildomo sekretoriaus darbo mokykloje (DK 35 straipsnio 5 dalis), todėl esant pripažintam pagrįstam ir teisėtam atleidimui iš jo pagrindinių mokyklos pavaduotojo ūkio reikalams pareigų, teismas plačiau nepasisako dėl jo atleidimo iš jo papildomų sekretoriaus pareigų.

Darbuotojas Darbo ginčų komisijai taip pat teikė reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš mokyklos (el. b. t. I, b. l. 120). Pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, mokyklos direktoriaus įsakymai, priimti darbuotojo atžvilgiu, buvo teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atmetus ieškovo ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo ją atstovavusiai advokato padėjėjai Kristinai Andruškevičiūtei sumokėtas jos patirtas 700 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (t. I, b. l. 130, t. II, b. l. 135–139). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovo 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Vilniaus Fabijoniškių mokyklai (į. k. 190003851) iš ieškovo A. K. (A. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. DGKS-3448 darbo bylose Nr. APS-36-10556, Nr. APS-36-10900, Nr. APS-36-11046/2018 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.