Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ieškinį atsakovui V. R. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. DGKS-4297 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. DGKS-4297 darbo byloje Nr. APS-115-15100/2018 nutarta V. R. išieškoti iš UAB „Agrovet“ 2 000 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2018 m. vasario – gegužės mėnesius; sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio - 489,90 Eur (neatskaičius mokesčių) - vykdyti skubiai; taip pat išieškoti iš UAB „Agrovet“ 500 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. R. paaiškino, kad nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. jis dirbo UAB „Agrovet“ vyr. inžinieriaus pareigose; iš darbo atleistas 2018 m. gegužės 31 d. pačiam prašant; atleidimo dieną jam ieškovė išmokėjo 1 269,17 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 2 000 Eur darbo užmokesčio. Darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2018 m. gegužės mėn., t.y. už 4 mėnesius, ieškovė jam neišmokėjo, kadangi, kaip jam paaiškino, ieškovė neturėjo pinigų. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pervedė jam 50 Eur. Atsakovo teigimu, jis nežinojo apie ieškovės sudarytas sutartis su kitomis įmonėmis bei apie tai, kad ne ieškovė išmokėdavo darbo užmokestį, kadangi jokių lapelių iš ieškovės negaudavo; pačios ieškovės neklausė. Prašo ieškovės ieškinį atmesti; palikti DGK sprendimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, tik iš įrodymų visumos daroma išvada apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2007 m. rugsėjo 24 d. sudarė darbo sutartį Nr. 1387, 2018 m. sausio 31 d. Darbo sutarties Nr. 1387 pakeitimą. Atsakovas 2018 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą ieškovei dėl jo atleidimo iš inžinieriaus pareigų nuo 2018 m. gegužės 31 d. Nurodyto atsakovo prašymo pagrindu ieškovės 2018 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. AG18-018 atsakovas atleistas iš užimamų pareigų nuo 2018 m. gegužės 31 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį, nurodyta kompensacija už nepanaudotas atostogas nuo 2016 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.

Atsakovas 2018 m. liepos 30 d. prašymu dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš ieškovės kreipėsi į DGK, nurodydamas, jog ieškovė, nutraukus darbo santykius nuo 2018 m. gegužės 31 d., neišmokėjo atsakovui 2 000 Eur darbo užmokesčio už 2018 m. vasario – gegužės mėnesius. DGK 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. DGKS-4297 darbo byloje Nr. APS-115-15100/2018 nuspręsta : išieškoti V. R. iš UAB „Agrovet“ 2 000 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2018 m. vasario – gegužės mėnesius; sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 489,90 Eur (neatskaičius mokesčių) – vykdyti skubiai; išieškoti V. R. iš UAB „Agrovet“ 500 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

Ieškovė prašo panaikinti DGK 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą DGKS-4297 darbo byloje Nr. APS-115-15100/2018 ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjamu atveju prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą Darbo ginčų komisijai buvo paduotas ir ieškinys teisme pareikštas po naujos redakcijos Darbo kodekso įsigaliojimo 2017 m. liepos 1 d. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 7 dalimi, nagrinėjant ginčą taikomos Darbo kodekso, įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d., nuostatos (toliau – DK).

Įstatymas numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip (DK 146 straipsnio 2 dalis).

Įstatymas taip pat numato, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokesti per mėnesį, padauginus iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 straipsnio 2 dalis).

Įstatymas nustato, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami (DK 214 straipsnio 3 dalis). Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. Be to, DK 65 straipsnio 7 dalyje ir DK 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tokius faktus (atsiskaitymą su darbuotoju ir kt.) patvirtinančių duomenų pakankamumą, tokius duomenis turi sudaryti ir turėti darbdavys, jie jam lengviau prieinami. Įrodinėjimo pareiga nagrinėjamu atveju tenka ieškovei, t.y. kad esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, būtent darbdavys (ieškovė) privalo įrodyti, jog tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju (atsakovu) už 2018 m. vasario – gegužės mėnesius.

Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, atsižvelgia taip pat ir į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011).

Vertinant šalių ginčą dėl DGK 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. DGKS-4297, teismas reikšmingomis bylai pripažįsta tokias aplinkybes. Visų pirma, 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendime Nr. DGKS-4297 išsamiai išanalizuoti ir nurodyti ieškovės vykdyti atsakovui mokėjimai, kurių pagrindu nustatyta, kad ieškovė priskaitė atsakovui už 2018 m. vasario - balandžio mėnesius 1 500 Eur darbo užmokesčio, už 2018 m. gegužės mėn. atsakovui ieškovė priskaitė 2 169,97 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas – nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu ieškovė neginčijo, juos paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė. Bylos duomenimis nuo 2018 m. vasario mėn. atsakovo darbo užmokestis buvo pastovus 500 Eur. Bylos duomenimis DGK vertino, kad ir 2018 m. gegužės mėn. atsakovo darbo užmokestis buvo 500 Eur, o kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas 1 669,97 Eur neatskaičius mokesčius, kuri atskaičius mokesčius (1 669,97 Eur- 24 proc.) atsakovui buvo išmokėta 2018 m. gegužės 31 d. pavedimu, pervedant 1 269,17 Eur. Atsakovas byloje pateikė SEB banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d., iš kurio matyti, jog 2018 m. gegužės 31 d. UAB „Archimega“ pagal susitarimą už ieškovę UAB „Agrovet“ atsakovui pervedė 1 269,17 Eur sumą už nepanaudotas atostogas iki nutraukiant darbo sutartį, po sutarties nutraukimo 2018 m. rugsėjo 13 d. UAB „Archimega“ pagal susitarimą už ieškovę UAB „Agrovet“ atsakovui pervedė 50 Eur ; teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog ieškovė dėl tik jai suprantamų priežasčių naudojo tokį apmokėjimo atsakovui už jo darbą būdą kitai įmonei apmokant už ieškovę darbo užmokestį – bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodytų aplinkybių bei įrodymų neginčijo, juos paneigiančių duomenų bei įrodymų, taip pat kitų duomenų bei įrodymų neteikė.

Ieškovė nepateikė duomenų bei įrodymų, kad atsakovui priklausantis darbo užmokestis už 2018 m. vasario - gegužės mėnesius buvo išmokėtas; taip pat bylos nagrinėjimo metu ieškovė neginčijo ir sprendimo dalies dėl netesybų priteisimo (CPK 178 straipsnis). Tirtų byloje duomenų bei įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, jog ieškovė buvo tinkamai informuota apie Komisijos posėdį ir turėjo galimybę teikti papildomus duomenis, įrodymus, taip pat atlikti aktyvius veiksmus tiek bylos nagrinėjimo DGK metu, tiek priėmus ginčo sprendimą, siekiant bei sudarant taikų susitarimą su atsakovu dėl ginčo; teismas tuo pačiu įvertina ir tai, jog bylos narinėjimo teisme metu ieškovė neteikė – kaip kad ji įrodinėja - DGK sprendimo neteisėtumą, nepagrįstumą patvirtinančių duomenų bei įrodymų, nesiekė taikiai susitarti su atsakovu, nors ieškinyje ir nurodo, jog jo teisės tai atlikti buvo ribojamos.

Kaip matosi iš ieškinio turinio bei reikalavimo, ieškovo pozicijos bylos nagrinėjimo metu, ieškovas nesutinka su ginčijamu DGK sprendimu tik dėl to, jog V. R. prašymas DGK dėl darbo užmokesčio išieškojimo, ieškovei nebuvo įteiktas, ieškovės nebuvo prašoma atsiliepti, taip pat nesudarytos sąlygos ieškovei pateikti DGK dokumentus, susijusius su nagrinėjamu ginču, taip pat DGK nesudarė galimybės šalims ginčą išspręsti taikai. Nagrinėdamas bylą bei vertindamas byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, teismas įvertina ir tai, kad ieškovė bei jos atstovas/atstovai nedalyvavo nei parengiamajame teismo posėdyje, nei bylos nagrinėjime iš esmės, paaiškinimų bei įrodymų dėl galimo DGK sprendimo neteisėtumo, nepagrįstumo neteikė, taip pat iš esmės neginčijo ieškovės priskaičiuoto darbo užmokesčio už 2018 m. vasario – gegužės mėnesius neišmokėjimo atsakovui jo atleidimo iš darbo momentui fakto, dydžio, taip pat nenurodė ir nepaaiškino bei neteikė tai patvirtinančių įrodymų bylos nagrinėjimo metu šio darbo užmokesčio dalies neišmokėjimo atsakovui priežasčių, motyvų.

Teismas įvertina taip pat ir tai, kad įstatyme įtvirtinti principai, kad darbdaviai ir darbuotojai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 23 straipsnio 1 dalis).

Byloje tirti įrodymai patvirtina, jog ieškovė išmokėjo atsakovui atitinkamas darbo užmokesčio sumas, tačiau neįrodo bei nepatvirtina fakto, jog ieškovė su atsakovu pilnai atsiskaitė pagal atsakovo faktiškai išdirbtą darbo laiką išmokant atsakovui darbo užmokestį už 2018 m. vasario – gegužės mėnesius atsakovo atleidimo iš darbo momentui. Įvertinus tirtus įrodymus, aplinkybes, ieškinio reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.