Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. T-1171-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-05-31Klaipėdos apygardos teismas
  2. T-1171-1100/2021Nutartis · 2021-11-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-347-914/2022Nutartis · 2022-07-28Klaipėdos apylinkės teismas
  4. T-369-890/2022Nutartis · 2022-09-21Klaipėdos apylinkės teismas
  5. T-24-914/2024Nutartis · 2024-01-10Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-04
Bylos Nr.
T-1171-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00914-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Nuteistasis
K. J.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1171-1100/2021
Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00914-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-168 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

K. J. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktuose, ir jam paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

K. J. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. gruodžio 18 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 18 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 30 d. – 3 metai 2 mėnesiai 18 dienų. Du trečdalius laisvės atėmimo bausmės atliko 2020 m. balandžio 18 d.

Komisija 2021 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 59-168 nutarė taikyti K. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Komisija priėmė tokį sprendimą motyvuodama tuo, kad K. J. atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2020 m. lapkričio 19 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose. K. J. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau arti žemos. Po Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria teismas netvirtino Komisijos nutarimo, nuteistasis vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Taip pat K. J. nuostatos į darbinę veiklą yra teigiamos, Pusiaukelės namuose įsidarbino valytoju, per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį baustas 1 kartą drausmine tvarka, už gerą elgesį, sąžiningą darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas 10 kartų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 59-168 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. J. patvirtinamas.

II. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Teismas, susipažinęs su visa Komisijos pateikta medžiaga teismui, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuojamų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

K. J. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygą, kadangi jis jau yra atlikęs 2/3 paskirtos 14 metų laisvės atėmimo bausmės.

K. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – šeimos nario nužudymą. Tokio nusikaltimo padarymas baudžiamojo įstatymo prasme yra vienas iš pavojingiausių, nes juo padaroma žala žmogaus gyvybei (ji atimama). Kita vertus, BVK nedraudžia taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad K. J. anksčiau nėra teistas, jis pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Todėl negalima daryti išvados, kad nuteistasis yra linkęs sistemingai nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Nuteistajam likęs atlikti laisvės atėmimo bausmę laikas yra šiek tiek daugiau kaip treji metai. Vien toks likęs laisvės atėmimo bausmės laikas taip pat savaime negali būti pagrindu netvirtinti Komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-168. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, būtina visapusiškai įvertinti visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Iš nuteistojo K. J. 2021 m. rugsėjo 24 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-190 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad K. J. teikiamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai trečią kartą (b. l. 2, 11). Visų pirma, pažymėtina, kad iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų matyti, kad K. J. nuo 2020 m. lapkričio 19 d. bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose. Jis nuo 2015 m. sausio 16 d., t. y. gana ilgą laiką, atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis. Dar 2019 m. lapkričio 15 d. K. J. buvo suteikta teisė dirbti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ar palydos. Per laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 19 d., kai jis atlieka bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, iki šiol nenustatyta, kad K. J. būtų pažeidęs režimo reikalavimus.

Įvertinus nuteistojo gyvenimo būdo ypatumus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nustatyta, kad nuteistasis režimo reikalavimus bei nustatytas elgesio taisykles buvo pažeidęs vieną kartą – 2013 m. rugpjūčio 3 d. buvo baustas drausmine tvarka – 10 parų nuobaudą atliekant kamerų tipo patalpose. Kita vertus, nuteistasis K. J. bausmės atlikimo metu buvo skatintas dešimt kartų už gerą elgesį, sąžiningą darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Po 2013 m. rugpjūčio 3 d. drausminės nuobaudos (padarytas pažeidimas nelaikytinas itin šiurkščiu) paskyrimo jis buvo aštuonis kartus skatintas (paskutinį kartą – 2020 m. gegužės 6 d.). Nuo vienintelės drausminės nuobaudos paskyrimo iki šiol praėjo daugiau kaip aštuoneri metai. Taip pat pažymėtina, kad K. J. dirba už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tikrinimo metu visada buvo darbo vietoje, pažeidimų neužfiksuota. Nėra užfiksuota narkotinių medžiagų vartojimo atvejų bausmės atlikimo metu. Nepastebėta, kad nuteistasis K. J. išreikštų kriminalinį elgesį palaikančias bei diskriminacines nuostatas, su Pusiaukelės namų darbuotojais bendrauja mandagiai, pagarbiai, su kitais Pusiaukelės namų nuteistaisiais ir nuteistosiomis taip pat sutaria, nekonfliktuoja. Taigi darytina išvada, kad K. J. laikosi pataisos įstaigos režimo reikalavimų, o tai leidžia prognozuoti, jog jis, būdamas laisvėje, laikysis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, vien per 2021 metus K. J. dalyvavo šešiose pozityvaus užimtumo, intervencinėse priemonėse. Nuteistasis geranoriškai Pusiaukelės namuose atlieka nemokamus aplinkotvarkos darbus bei tvarko bendrojo naudojimo patalpas ir teritoriją pagal patvirtintą grafiką. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad iš tiesų K. J. po paskutinių (2020 m. rugsėjo 7 d., 2021 m. kovo 4 d.) skundų dėl Komisijos nutarimų dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo atmetimo aktyviai įvykdė Komisijos rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, o tai rodo, kad K. J. yra motyvuotas ir aktyviai dalyvauja resocializacijos procese.

Teismas, tvirtindamas Komisijos nutarimą, atsižvelgia į tai, kad nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą. Bausmės atlikimo metu jis mokėsi – 2015 m. birželio 26 d. įgijo staliaus kvalifikaciją, o 2017 m. birželio 23 d. įgijo siuvinių gamintojo kvalifikaciją. Tiek Socialinio tyrimo išvadoje, tiek Komisijos nutarime pažymima, kad K. J. nuostatos į darbinę veiklą teigiamos, stebima aukšta motyvacija socialiniam užimtumui. Bausmės atlikimo metu jis yra nuolat dirbantis. Nuteistasis K. J. pataisos įstaigoje nuo 2012 m. sausio 16 d. dirbo valgyklos darbininko, maisto išdavėjo–tvarkinio pareigose, Turto valdymo skyriuje pagalbiniu darbininku, atliko nemokamus aplinkotvarkos darbus, dirbo Lukiškių kalėjime, šiuo metu būdamas Pusiaukelės namuose nevengia atlikinėti nemokamus aplinkotvarkos darbus. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. lapkričio 19 d. atvykęs į Pusiaukelės namus įsidarbino valytoju, nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. įsidarbino plataus profilio statybininku. Kaip pažymima Socialinio tyrimo išvadoje, K. J. darbu patenkintas, jį brangina, nes dėl savo amžiaus bei teistumo turėjo įsidarbinimo problemų. Nepaisant to, kad K. J. iki nusikaltimo padarymo laikotarpiu nuo 1993–2010 m. nedirbo, tačiau bausmės atlikimo laikotarpiu jis nuolat dirba, buvo ir yra motyvuotas dirbti, nepriklausomai nuo darbo pobūdžio. Pagrindą taip manyti patvirtina asmens byloje pateiktas K. J. sutikimas, kuriame nurodyta, jog sutiks dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą (asmens bylos II tomo II dalies l. 110). Teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo tvirtinimo, šias aplinkybes vertina teigiamai ir nuteistajam palankiai. Teismo vertinimu, K. J. požiūris į darbą bausmės atlikimo metu, prognozuotina, išliks ir būnant laisvėje, kartu labiau integruojantis į visuomenę.

Vertindamas tiesiogiai su darbine veikla susietas nuostatas – lėšų tvarkymo ir pajamų sritį, teismas pažymi, kad K. J. šiuo metu gauna pastovias pajamas. Remiantis Vilniaus pataisos namų pažyma dėl vykdomųjų dokumentų, K. J. neturi vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo. Nėra duomenų apie kompulsyvų elgesį susijusį su finansinėmis problemomis. Kita vertus, K. J. nusikalto neturėdamas finansinio atlygio motyvacijos, todėl lėšų valdymo sritis pakartotinio nusikalstamumo rizikai nėra aktuali ar reikšminga. K. J. turi garantuotą darbo vietą bei oficialias, pastovias pajamas, o tai gali palengvinti jo resocializaciją bei integraciją į visuomenę.

Teismas, tvirtindamas Komisijos nutarimą, atsižvelgia ir į nuteistojo ryšius, emocinę gerovę, jo mąstymą ir elgesį. Nors iš esmės ankstesnės patirtys, K. J. padaryto nusikaltimo pobūdis sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nuteistojo ir jo artimųjų tarpasmeniniai santykiai buvo probleminiai, reikalaujantys kryptingų intervencijų siekiant nusikalstamumo rizikos valdymui, vis tik šiuo metu K. J. teigia palaikantis ryšį su savo šeimos nariais, daugiausiai pokalbio metu kalba apie savo dukterį E. B. bei anūkus. Pasak nuteistojo, jis, būdamas paleistas iš pataisos įstaigos, gyventų sugyventinės namuose. Bausmės atlikimo laikotarpiu K. J. nėra atsiskyręs, palaiko formalius santykius su kitais nuteistaisiais. Jis nedeklaruoja aktyvių, kriminalinę elgseną palaikančių nuostatų, nėra stebimos diskriminacinės nuostatos. Nėra duomenų, kad K. J. būtų lengvai paveikiamas kitų asmenų ar darytų neigiamą įtaką kitiems. Nuteistasis geba palaikyti adekvačią komunikaciją su aplinka, stebimi socializuoti bendravimo įgūdžiai. Kaip pažymima socialinio tyrimo išvadoje, K. J. turi pro-socialių tikslų, geba įvardinti tiek artimus tiek ilgalaikius ateities planus, tačiau nelinkęs detalizuoti ateities gyvenimo būdo, sąlygų, ryšių bei darbinio užimtumo svarbos kasdieniame gyvenime, ateities planus sieja su rūpinimusi anūkais. Taigi šių aplinkybių visuma, gebėjimas įvardinti ateities planus, sietinus su šeima, pat laikytinos vienomis iš teigiama linkme veikiančių resocializacijos prielaidų.

Teismo vertinimu, yra pakankamai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, t. y. teigiamos nuostatos į darbinę veiklą, socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių reguliarus vykdymas, aktyvus dalyvavimas resocializacijos procese, bausmės atlikimo metu stebimas disciplinuotas elgesys, nebaustumas administracine ar drausmine tvarka, paskatinimas, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nebuvimas, kurių visumos pakanka išvadai, jog nuteistojo elgesys pakankamai kinta (koreguojamas) teigiama linkme, įkalinimas pataisos įstaigoje jam leido suvokti savo neteisėtų veiksmų esmę, jų padarinius bei ateityje leis priimti sprendimą ir toliau gyventi nenusikalstamai, o tai kartu leidžia daryti pagrįstą išvadą apie nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Būtent tai konstatuota ir Socialinio tyrimo išvadoje, kurioje pažymėta, kad nors K. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (nėra nurodytas balas, arti žemos), tačiau 2021 m. rugsėjo 16 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, pastebėti teigiami pokyčiai dvejose srityse, t. y. „Mąstymas ir elgesys“ srityje taškai mažėja, kadangi nuteistasis konfliktines situacijas sugeba spręsti teisėtais būdais be ryškios agresijos bei sugeba nustatyti savo problemų kilmę bei jų sprendimų strategijas; bei „Nuostatai“ srityje, kadangi nuteistojo nuostatos nėra palaikančios kriminalinę subkultūrą (nepastebėta, kad nuteistasis reikštų diskriminacines nuostatas). Teismas, atsižvelgdamas į dedamas pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką, daro išvadą, kad nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje atskleidžia teigiamą jo požiūrį į taikomas priemones ir gerokai pagerėjo.

Tikėtina, kad K. J. laikas, praleistas pataisos įstaigoje, dalyvavimas įvairiuose užsiėmimuose, nuteistajam leido suvokti neteisėtų ir pavojingų veiksmų esmę, jų padarinius, bei ateityje leis priimti sprendimą ir toliau gyventi nepažeidžiant visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Teismo vertinimu, nuteistasis, atlikdamas bausmę pataisos namuose ir Pusiaukelės namuose, įvykdė visus jam keliamus reikalavimus, koregavo savo elgesį, taip mažino pakartotinio nusikalstamumo riziką. Visos nurodytos aplinkybės, patvirtina galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą be intensyvios priežiūros. Pabrėžtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, kad nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Taigi teismas daro išvadą, kad nuteistojo K. J. lygtinis paleidimas, suteikiant jam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, nustatant įpareigojimus, padėsiančius tai įgyvendinti, šiuo atveju būtų viena iš veiksmingiausių priemonių, skatinančių jį pakartotinai nebenusikalsti.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad Komisijos nariai, kurios sudėtyje dalyvavo 5 nariai, vienbalsiai nutaria taikyti K. J. lygtinį paleidimą, teismas konstatuoja, kad yra tikslinga patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 59-168 ir nuteistajam K. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos nuteistojo buvimo vietą ir laiką intensyvios priežiūros metu, elgesio pataisos programas, kuriose tikslinga dalyvauti šiam nuteistajam, vietas, kuriose negalima lankytis, ir asmenis, su kuriais negalima bendrauti, nustato probacijos tarnyba, atsižvelgdama į lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos nuteistojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurį vykdoma probacija, padarymo aplinkybes, elgesį, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje bei į nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio pakeitimus, nenurodo nuteistajam skirtinų įpareigojimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 59-168 ir taikyti nuteistajam K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis