Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 138 str. 2 d. 2 p. 3 p. 6 p., BK 129 str. 2 d. 2 p. 3 p. 6 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. J. tyčia nužudė savo šeimos narį itin žiauriai, jam esant bejėgiškos būklės.

Kaltinamasis K. J. 2010 m. laikotarpiu nuo gruodžio 14 dienos iki 15 dienos, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimos nariui, kartu gyvenančiai savo motinai nukentėjusiajai P. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), kuri buvo akla, sunkiai vaikščiojo, tai yra dėl amžiaus ir sveikatos buvo bejėgiškos būklės, kankindamas ir sukeldamas didelį fizinį skausmą bei dvasines kančias, surišdavo nukentėjusiajai virve rankas, trankė į aplinkos daiktus, išrovė galvos viršugalvio plaukus, P. J. į rankas ir kojas sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių ir padarė poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus smūgių vietose, sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius nukentėjusiajai į krūtinę ir padarė krūtinės ląstos sužalojimą su daugybinėmis poodinėmis susiliejančiomis minkštųjų audinių kraujosruvomis, krūtinkaulio lūžiu bei širdies sumušimu, ne mažiau kaip 1 stiprų smūgį į apatinį žandikaulį ir padarė dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą, ne mažiau kaip 2 smūgius nukentėjusiajai į galvą ir padarė poodines kraujosruvas ant smakro ir pasmakrio dešinėje pusėje, smakro kairėje pusėje, dešiniame skruoste, dešinės pusės kramtomojo raumens ir paausio, dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvas dešinės ausies kaušelio odoje, dešinės išorinės klausomosios landos ir burnos dešiniojo kampo odos įtrūkimus, apatinės lūpos krašto ir smakro dešinės pusės odos nubrozdinimus, galvos skliauto minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, galvos smegenų kairiosios kaktinės ir smilkininės skilčių didelius kontūzinius-hemoraginius židinius ir kraujosruvas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje momeninėje ir smilkininėje skiltyje, kairėje pakaušinėje skiltyje bei smegenėlių kairiajame pusrutulyje. Dėl patirto galvos smegenų sumušimo P. J. 2010 m. gruodžio 15–16 dienomis mirė. Tokiu būdu K. J. kankindamas ir itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės šeimos narį.

Dėl tyčinio nužudymo.

Kaltinamasis K. J. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad mamai rankų lapkričio mėnesį jis nerišdavo. Pykdavosi su ja dėl to, kad ji keldavosi iš lovos ir griūdavo. Tada jis ją pakeldavo ir mesdavo į lovą. Būdavo ir taip, kad jis pats ant jos užgriūdavo. Gal tada ir galėjo sulaužyti šonkaulius. Gruodžio 14 dieną jis su mama pykosi, nes jai keletą dienų reikėjo dėti sauskelnes, nes ji nesikėlė iš lovos, o ji priešindavosi, todėl jis jai su šaliku surišdavo rankas. Kai ji stengdavosi atsikelti, jis ją purtydavo ir mesdavo į lovą. Kadangi lovos atkaltė buvo medinė ir šalia lovos stovėjo spintelė, tai ji su galva į tuos daiktus atsitrenkdavo. Jai buvo užrišta skarelė, tai ją nurišdamas jis galėjo išrauti jos plaukus. Skarutę rišdavo, kad nesušaltų. Prisipažįsta, kad sudavė smūgį jai į veidą. Dėl to labai gailisi. Sudavė vieną smūgį. Daugiau nemušė. Trenkdavo jai per rankas. Jis buvo ant jos supykęs, kad ji jo neklausė. Jis girtaudavo su sugyventine. Tą dieną buvo negėręs. Sugyventinė dažnai kviesdavo policijos pareigūnus. Jie atvažiuodavo, jį išveždavo, o vėliau paleisdavo. Iš ryto jis pamatė, kad mama mirusi. Išgėrė tik po to. Gailisi, kad sudavė mamai į veidą. Jis kaltas, kad mama mirė.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip įtariamasis, K. J. parodė, kad jis nežino, nuo ko mirė jo mama. Jis jos niekada nemušė, tik iš ryto pastebėjo, kad ji negyva. Naktį girdėjo, kad kažkas nukrito. Pamatė, kad mama nukritusi nuo kibiro, ant kurio atlikdavo gamtinius reikalus. Jis ją pakėlė ir paguldė į lovą. Neišlaikė pusiausvyros ir užkrito ant jos. Gruodžio 11 ar 12 dieną jis pastebėjo, kad ant mamos kairiojo skruosto yra didelė mėlynė. Iš kur ji atsirado, jis nežino. Gal kur buvo nukritusi. Svetimi žmonės pas juos niekad neateidavo. Kartais supykęs jis paėmęs mamą už pečių papurtydavo. Per mėnesį 3–4 kartus jis išgerdavo su sugyventine. Į klausimą, kodėl jo mama turėjo tik vienus rūbus, kuriuos vilkėjo, jis atsakė, kad nežino. Jis prisipažino, kad visas tas dienas gėrė ir neprisimena, ką darė, todėl galėjo savo mamą sumušti. Gruodžio 13–14 dienomis jis tikrai gėrė. Tačiau savo mamos užmušti tikrai nenorėjo (t. 1, b. l. 121–123).

Įtariamojo papildomos apklausos metu jis jau paneigė, kad tas dienas gėrė. Patvirtino, kad keletą kartų smogė mamai ranka į veidą. Kiek kartų, neprisimena. Po smūgių ji nebesikėlė, tik paprašė atnešti vandens. Mama buvo akla. Ji niekur neidavo iš kambario. Paskutinę savaitę iki jos mirties, jie pradėjo dėti mamai sauskelnes. Niekas daugiau prieš mamą smurto nevartojo (t. 1, b. l. 126–128).

Teismas tiki kaltinamojo parodymais, duotais tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek, kiek jie atitinka faktines bylos aplinkybes ir kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti ir iširti įrodymai, o parodymų keitimą vertina kaip siekimą palengvinti savo padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis dėl jam pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji E. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas. Ji kartu su jais negyvena jau šešerius metus, tačiau bendrauja. Močiutę palaidojo ji. Civilinio ieškinio nereiškia. Tėvas būdavo labai agresyvus tada, kai būdavo girtas. Mama dažnai skųsdavosi, kad muša ją ir jos brolį tada, kai šis, būdamas neįgalus, nes turi psichinę negalią, ją gindavo. Močiutė pati vaikščiojo, gyveno su broliu viename kambaryje. Jokių vaistų nevartojo. Ji ją išvesdavo pasivaikščioti į lauką. Iki mirties prieš dvi savaites močiutė pradėjo šlapintis į lovą, todėl ji nupirko sauskelnes ir jas nuvežė. Ji daug kartų apie jo smurtą kalbėjo su tėvu, tačiau niekas nesikeitė. Mama jai skambindavo telefonu ir prašydavo pagalbos. Močiutė buvo akla. Ji paimdavo jos pensiją ir jai atveždavo. Močiutė jai nesiskųsdavo, kad buvo tėvo mušama. Močiutės sveikata pablogėjo. Ji pradėjo griuvinėti. Mama pasakojo, kad išgėręs tėvas būdavo agresyvus su močiute, nes ji plėšdavo nuo savęs sauskelnes. Tėvas tada mėtė ją į lovą.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausiama kaip liudytoja O. S., kurios parodymai buvo paskelbti įstatymo nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu, parodė, kad su kaltinamuoju gyvena 20 metų. Jie sugyventiniai. Gruodžio 14 dieną močiutė gulėjo lovoje, nekalbėjo. Kaltinamasis buvo labai girtas. Puldinėjo ant jos, sūnaus, mamos. Jie išbėgdavo į lauką, o jis šaukdavo ant mamos. Kai ji įėjo į kambarį, jis ją purtė. Ji paklausė, ką jis daro, o jis atsakė, kad ji nelįstų, nes jis savo motiną prižiūri. Gruodžio mėnesį jis buvo labai žiaurus. Pasakė, kad Kalėdų šiais metais nebus. Jai paklausus, kodėl, neatsakė. 12–14 dienomis ji kvietė policijos pareigūnus, nes jis buvo neblaivus ir puldinėjo ant visų. Paimdavo mamą ir purtydavo, o ši buvo mažutė, smulkaus sudėjimo. Paimdavo ir mesdavo ant sofos, ant kurios ji gulėdavo. Matė, kad paėmęs ją už rankų stipriai purtė. Po to mesdavo ant sofos ir vis sakė, kad ji jam gyvenimą „suėdė“. Liudytoja matė, kad numesta P. J. susitrenkė galvą į spintelę, kuri buvo šalia sofos. Liudytoja pradėjo šaukti, ką jis daro, nes ji be sąmonės. Ji jau tris dienas nekalbėjo. Antradienį liudytoja kvietė policijos pareigūnus. Jį išsivežė. Mama kvėpavo. Žandas buvo mėlynas. Davė jai vandens, bet ji nekalbėjo. Kaltinamasis parėjo naktį. Trečiadienį atsikėlus ji pakvietė jį kartu eiti pakeisti mamai sauskelnes. Nuėjusi viena pakeitė, bet mama nekalbėjo. Jos megztinis buvo suplėšytas. Jis liepė jai su sūnumi išeiti, nes pats prižiūrės mamą, ir jie išėjo. Kai parėjo, mama buvo tokioje pačioje padėtyje. Ketvirtadienį jai pasakius, kad reikia pakeisti sauskelnes, kaltinamasis pasakė, kad nereikia, viskas gerai. Penktadienį vėl viskas buvo taip pat. Sakė, kad nereikia, ir išėjo pašerti triušių. O grįžęs, jai vėl pasakius dėl sauskelnių pakeitimo, pasakė, kad nebereikia. Ant patalynės buvo kraujo. Mama buvo pilno proto, neagresyvi. Ji su kaltinamuoju vienas kito nekentė, o liudytojai ji buvo gera. Ne visada mama gulėdavo lovoje su kepure. Jis jai kepurę uždėdavo. Kaltinamasis buvo labai stiprus ir kai stipriai paimdavo ją už rankų, tikriausiai galėjo likti mėlynės. Sauskelnes pradėjo dėti tris dienas iki jos mirties (t. 1, b. l. 107–109).

Iš 2010-12-17 įvykio vietos apžiūros ir 2010-12-18 papildomo įvykio vietos apžiūros protokolų nustatyta, kad apžiūrėtas Turgaus g. 20–3, Priekulėje, Klaipėdos rajone, esantis butas su palėpėje esančiu kambariu. Kambaryje ant sofos rastas moteriškos lyties lavonas su matomais nubrozdinimais riešų srityje ir kraujosruvomis ant veido. Papildomos įvyko vietos apžiūros metu paimta patalynė, ant kurios miegojo mirusioji P. J. (t. 1, b. l. 7–14, 15–24).

Iš 2011-01-03 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta patalynė, ant kurios miegodavo P. J.. Apžiūros metu ant žalios spalvos užtiesalo, pagalvės užvalkalo, antklodės užvalkalo rastos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 25–29).

Iš 2010-12-21 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti P. J. rūbai. Apžiūros metu ant kelnių, megztinio, marškinėlių rastos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 49–54).

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 719/10(03) nustatyta, kad P. J. mirė nuo galvos smegenų sumušimo. Jai padaryti daugybiniai viso kūno sužalojimai. Padarytas galvos smegenų sumušimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Realų pavojų gyvybei sukėlė ir širdies sumušimas. Sužalojimai padaryti parą iki mirties. Sužalojimai padaryti bukais daiktais, daugiausia nuo sumušimo. Sunki, mirtį sukėlusi trauma atsirado nuo ne mažiau kaip dviejų suduotų smūgių į galvą. Dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas atsirado nuo vieno suduoto smūgio. Daugybinės poodinės rankų kraujosruvos galėjo atsirasti pasyviai ginantis, tai yra prisidengiant rankomis nuo suduodamų smūgių (t.1, b. l. 34–46).

Iš Specialisto išvados Nr. T –A 1959/10(03) nustatyta, kad kraujyje ir šlapime pas P. J. etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 47).

Iš alkotesterio parodymų nustatyta, kad kaltinamojo girtumas – 3,02 promilės (t. 1, b. l. 112).

Kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu keitėsi, buvo nenuoseklūs. Teisme jis nurodė aplinkybes, kad pakėlęs mamą mesdavo ją į lovą, kartais netyčia ant jos užgriūdavo ir taip galėjo sulaužyti jai šonkaulius lapkričio mėnesį. Eksperto išvadoje nurodyta, kad 3–4 savaites prieš mirtį padaryti sužalojimai dėl sumušimo ar suspaudimo. Liudytoja O. S. patvirtino tą aplinkybę, kad kaltinamasis nekentė savo mamos, prieš ją smurtaudavo. Ji dažnai kviesdavo policijos pareigūnus, nes kai kaltinamasis būdavo girtas, buvo labai agresyvus, puldavo ją ir sūnų, o jiems išėjus, girdėdavo, kad šaukdavo ant savo motinos. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis prisipažino, kad smogė mamai į veidą, mesdavo ją į lovą ir ši atsitrenkdavo galva į spintelę ar į lovos kraštą, rišdavo jai rankas, nes ji norėdavo nusiimti sauskelnes. Tai, kad buvo suduoti daugybiniai smūgiai, patvirtina Teismo medicinos specialisto išvada.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Kaltinamasis tyčia suduodamas ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajai į galvą ir daugybinius smūgius kitas kūno vietas, mėtydamas ją ant lovos, kur ji galva atsitrenkdavo į kietus baldų paviršius, raudamas plaukus, žinojo, kad savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei ir to norėjo. Taigi nužudymas padarytas tyčia.

Kaltinamojo mama neabejotinai buvo bejėgiškos būklės dėl amžiaus, aklumo ir savo sveikatos būklės. Nužudymas padarytas itin žiauriai. Nukentėjusiajai buvo surištos rankos, ji buvo ilgai ir žiauriai mušama, kankinama, jai buvo suduota ne mažiau kaip penkiolika smūgių, išrauti plaukai iš viršugalvio ir ji patyrė ne tik fizinį, bet ir moralinį skausmą, nes taip su ja elgėsi jos sūnus. Tai rodo ir jo veiksmai po sumušimo.

Kadangi kaltinamasis tyčia nužudė savo šeimos narį itin žiauriai, jam esant bejėgiškos būklės, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. 3 p. 6 p.

Dėl tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kaltinamasis K. J. buvo kaltinamas ir tuo, kad tyčia padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui itin žiauriai, jam esant bejėgiškos būklės, tai yra:

kaltinamasis K. J. 2010 m. laikotarpiu nuo lapkričio 15 dienos iki 23 dienos, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose Turgaus g. 20–3, Priekulės mieste, Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimos nariui, kartu gyvenančiai savo motinai nukentėjusiajai P. J., gimusiai 1930-02-26, kuri buvo akla, sunkiai vaikščiojo, tai yra dėl amžiaus ir sveikatos buvo bejėgiškos būklės, kankindamas ir sukeldamas didelį fizinį skausmą bei dvasines kančias, sistemingai surišdavo virve rankas, suduodamas nukentėjusiajai smūgius į įvairias kūno vietas, trankydamas nukentėjusiąją į aplinkos daiktus bei spausdamas rankomis ir kojomis P. J. krūtinę, padarė dešinės pusės V, VI, VII, VIII ir kairės pusės VII, VII, IX, X šonkaulių lūžimus, tai yra padarė P. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. J. dėl šio jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad mamai rankų lapkričio mėnesį jis nerišdavo. Pykdavosi su ja dėl to, kad ji keldavosi iš lovos ir griūdavo. Tada jis ją pakeldavo ir mesdavo į lovą. Būdavo ir taip, kad jis pats ant jos užgriūdavo. Gal tada ir galėjo būti sulaužyti šonkauliai.

Iš tiesų Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyta, kad ištyrus mirusiosios kūną rasti prieš 3–4 savaites padaryti šonkaulių lūžimai nuo stipraus krūtinės ląstos sumušimo ar suspaudimo. Šonkaulių lūžimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t.1, b. l. 34–46).

Tačiau byloje nėra objektyvių, neginčijamų įrodymų, kad šiuos sveikatos sužalojimus padarė kaltinamasis. Nukentėjusioji E. B. teigė, kad lapkričio mėnesį močiutė jai nesiskųsdavo, kad yra kaltinamojo mušama. Ji sunkiai vaikščiodavo. Pradėjo griuvinėti. Todėl neatmetama galimybė, kad ji galėjo šonkaulius susilaužyti ir pati griūdama. Liudytoja O. S. patvirtino, kad kaltinamasis ypatingai žiaurus pasidarė gruodžio mėnesį, dažnai girtavo, juos puldavo, trankydavo į lovą savo mamą. Tačiau niekas nepatvirtina, kad lapkričio mėnesį ji buvo sumušta. Esant abejonėms, jos vertinamos kaltinamojo naudai, todėl pagal BK 138 str. 2 d. 2 p. 3 p. 6 p. kaltinamasis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai neabejotinai įtakojo nusikalstamos veikos padarymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, turintis tris kvalifikuojančius požymis, kurio pasekmės yra negrįžtamos – nužudytas žmogus. Jo veiksmai pasižymėjo ypatingu cinizmu. Kaltinamasis anksčiau nėra teistas, baustas administracine tvarka. Jam skirtina bausmė, didesnė nei sankcijos, numatytos BK 129 str. 2 d. 2 p. 3 p. 6 p., vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301–303 str., 308 str.,

nusprendžia:

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p. 3 p. 6 p., ir nuteisti 14 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyti nuo 2010-12-18, į bausmės laiką įskaitant sulaikyme ir suėmime būtą laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.