Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą dėl gimimo akto įrašo atkūrimo, suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išnagrinėjęs Pareiškėjo prašymą 2022 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą Nr. A136-1126/22(2.4.1.52-AD21) „Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo“ (toliau – Išvada). Išvadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, kuriuose M. (M.) P. (P.) vardu nėra įrašyto nei vieno civilinės būklės akto įrašo, pagal kurį būtų įmanoma nustatyti tikslią jos gimimo vietą, ir nėra kitų civilinės būklės aktų įrašų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti M.(M.) P. (P.) gimimą Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo jos gimimo įrašą atkurti.

Pareiškėjas, neturėdamas kitos galimybės atkurti civilinės būklės aktą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) V dalyje nustatyta tvarka teikia šį pareiškimą dėl gimimo akto įrašo atkūrimo. Pareiškėjo senelės gimimo akto įrašo atkūrimas yra reikšmingas, kadangi Pareiškėjas ketina pasinaudoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje suteikta teise į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą kaip Lietuvos Respublikos pilietės, turėjusios Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis (vaikaitis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 514 straipsnio 2 dalimi, teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Pagal CPK 514 straipsnio 3 dalį, pareiškime, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodoma, koks yra pagrindas civilinės būklės aktą įregistruoti, akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, kada ir kuri civilinės metrikacijos įstaiga tai padaryti atsisakė, taip pat šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas P. S. prašo atkurti pareiškėjo senelės M.-M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai S. P. (gim. apie (duomenys neskelbtini)) ir I. P. (P.) (gim. (duomenys neskelbtini)), gimimo akto įrašą. Pareiškėjas nurodė, kad yra M. (M.) P. (P.) vaikaitis. Pareiškėjo senelės gimimo (duomenys neskelbtini), faktą bei informaciją apie jos tėvus patvirtina šie dokumentai: 1) Pietų Afrikos Respublikoje išduotas Pareiškėjo motinos B. I. gimimo liudijimas, kuris patvirtina, kad Pareiškėjo senelė yra M. P., gimusi Lietuvoje. Nurodoma, kad M. P. amžius dukters gimimo metu ((duomenys neskelbtini)) buvo „(duomenys neskelbtini)“, taigi M. P. gimimo metai išsiskaičiuoja kaip (duomenys neskelbtini) m.; 2) Pietų Afrikoje išduotas M. P. santuokos liudijimas, kuriame nurodoma, kad M. P., gimusi Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) m. sudarė santuoką su M. I.. Šis dokumentas patvirtina Pareiškėjo senelės pavardės pasikeitimą iš mergautinės „P.“ į santuokinę pavardę „I.“; 3) 1951 m. Pietų Afrikoje išduotas Pareiškėjo senelės M. I. natūralizacijos liudijimas, kuriame nurodoma, kad M. I. gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje; 4) 1979 m. Pietų Afrikoje išduotas M. I. mirties liudijimas, kuriame nurodoma, kad M. I. gimė (duomenys neskelbtini); 5) 2022-02-18 Pietų Afrikoje išduotas laidojimo tarnybos C. K. raštas, kuriame nurodoma, kad M. I. gimė Lietuvoje, mergautinė pavardė – P., hebrajiškas vardas – M., S. duktė; 6) 2020-10-15 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma „Apie M. P. gyvenimą Lietuvoje“ Nr. R4- 4010, kurioje nurodoma, kad Panevėžio apskrities valdybos 1923-07-24 Savivaldybių departamentui pateiktame (duomenys neskelbtini) miesto gyventojų sąraše įrašyta P. M., S.ir I. d. (duktė), (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini)g. (t. y. atitinkamai gimimo metai išsiskaičiuoja kaip (duomenys neskelbtini) m.).

Civilinės būklės aktų įrašai atkuriami vadovaujantis 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymu Nr. XII-2111 ir Civilinės būklės aktų įrašų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 140 punkte nustatyta, kad atkuriant gimimo įrašą, asmens vardas ir pavardė nurodomi remiantis santuokos sudarymo įrašu (jeigu asmuo susituokęs), kitais jo ir jo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašais, taip pat asmens tapatybės dokumentu. Šių Taisyklių 141 punkte numatyta, kad atkuriant gimimo įrašą nustatant asmens gimimo datą remiamasi kitais civilinės būklės aktų įrašais, asmens tapatybės dokumentu, krikšto liudijimu, o jei šių dokumentų asmuo neturi, – gydytojų konsultacinės komisijos išvada.

Atitinkamai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atkuriant neišlikusius gimimo įrašus būtina pateikti atitinkamus civilinės būklės aktus ir/ar kitus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti asmens vardą ir pavardę bei gimimo datą. Įstatymas nenumato pagal kokius dokumentus turėtų būti nustatoma gimimo vieta, atkuriant gimimo įrašą, taip pat ar pastaroji turėtų būti nustatyta tiksliai, ar užtektų nurodyti tik valstybę. Taisyklių II skyriuje, skirtame gimimo registravimui, numatyta, jog registruojant vaiko gimimą nurodoma jo faktinė gimimo vieta arba jo tėvų ar vieno iš tėvų gyvenamoji vieta (42 punktas).

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatytina, kad pareiškėjo senelė M.-M. P., labiau tikėtina, gimė (duomenys neskelbtini). Minėtą faktą patvirtina 2020-10-15 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma „Apie M. P. gyvenimą Lietuvoje“ Nr. R4- 4010, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) apskrities valdybos 1923-07-24 Savivaldybių departamentui pateiktame (duomenys neskelbtini) miesto gyventojų sąraše įrašyta P. M., S.ir I. d. (duktė), (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini) g. Taip pat minėtą faktą patvirtina Pareiškėjo motinos B. I. gimimo liudijimas, kuris patvirtina, kad Pareiškėjo senelė yra M. P., gimusi Lietuvoje. 2020-10-15 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-4011 „Apie I. P. (P. gyvenimą Lietuvoje ir pilietybę“, patvirtina, kad 1923 m. (duomenys neskelbtini) miesto gyventojų sąraše įrašyta P. I., (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini). Be to, nurodoma, kad 1926 m. registracijos knygoje įrašyta P. I., gim. (duomenys neskelbtini)m. gyv. (duomenys neskelbtini). 2020-10-15 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-4009 „Apie S. P. gyvenimą Lietuvoje“ liudija, kad 1923 m. (duomenys neskelbtini) miesto gyventojų sąraše įrašytas P. S., (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, minėtų aplinkybių ir rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjo senelė M.-M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Priešingų duomenų byloje nebuvo nustatyta ir teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas patenkinti pareiškėjo P. S. pareiškimą ir atkurti pareiškėjo senelės gimimo įrašą.

Vadovaujantis CPK 516 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas atkurti M.-M. P. gimimo akto įrašą yra pagrindas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui šį įrašą atkurti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 514 – 516 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo P. S. pareiškimą tenkinti.

Panaikinti 2022 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. A136-1126/22(2.4.1.52-AD21) „Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo“.

Atkurti pareiškėjo P. S. senelės M.-M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai S. P. (gim. apytiksliai (duomenys neskelbtini) m.) ir I. P. (P.) (gim. (duomenys neskelbtini) m.) gimimo akto įrašą.

Pavesti gimimo akto įrašą atkurti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.