Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant D. P., dalyvaujant pareiškėjai V. E. ir jos atstovei advokatei M. S., suinteresuotam asmeniui D. E., suinteresuoto asmens A. L. atstovui advokatui R. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. E. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. L., D. E., Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarei V. K., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl išlaikymo reikalingumo palikėjo mirties dieną fakto nustatymo

Pareiškėja prašo nustatyti išlaikymo reikalingumo palikėjo mirties dieną faktą. Šis faktas reikalingas teisei į privalomąją tėvo palikimo dalį įgyti. Privalomosios palikimo dalies paskirtis yra tikslinė – apsaugoti įpėdinio, kuriam reikalingas išlaikymas, turtinius interesus. Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą, kad palikėjas nepiktnaudžiautų testamento laisve ir artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be priežasties nenušalintų nuo palikimo. Teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, ir jie paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau (CK 5.20 str. 1 d.). Asmenys, kuriems reikalingas išlaikymas, yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kurie neturi pajamų arba turi jų nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, tai yra nedarbingi dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai, o jeigu ir gauna pajamų, tai jos nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2005).

Civilinėje byloje dėl išlaikymo reikalingumo juridinio fakto nustatymo, sprendžiant klausimą, ar palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas jo pilnamečiam vaikui, kuriam testamentu nepalikta jokio turto, CK 5.20 straipsnis taikytinas sistemiškai su CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas priteisia pilnamečiam vaikui išlaikymą iš tėvo (motinos), kai jam būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Byloje nustatyta, kad pareiškėja tėvo mirties dieną jau buvo sulaukusi pilnametystės, tačiau ji dar mokėsi vidutinėje mokykloje. Teismas, spręsdamas pilnamečio vaiko išlaikymo reikalingumo klausimą, turi nustatyti, ar toks asmuo turėjo teisę gauti išlaikymą iš savo tėvo (motinos) šiam esant gyvam. Šiai aplinkybei nustatyti būtina išsiaiškinti ne tik vaiko, bet ir jo tėvo (motinos) materialinę padėtį, kitų išlaikytinių buvimą, vaiko pastangas gauti lėšų pragyventi, pažangumą, taip pat kitas pirmiau nurodytas aplinkybes. Išlaikymo reikalingumas turi būti nustatytas palikėjo mirties momentu. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571), ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam nei 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildinama ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Todėl pilnamečiams vaikams, bet dar besimokantiems vidurinėse mokyklose, gali būti pripažįstamas išlaikymo reikalingumas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu; klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008). Paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2007-12- 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2007; 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2009).

Byloje nustatyta, kad J. V. E. nuo (duomenys neskelbtini)buvo suinteresuoto asmens D. E. sutoktinis ir pareiškėjos V. E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, (b.l. 8-9). 2002-03-13 sprendimu teismas priteisė D. E. naudai iš J. V. E. dukters V. E. išlaikymui po 125 Lt kas mėnesį nuo 2001-11-30 iki V. E. pilnametystės (2011-06-06) (b.l.14). Nuo 2002 m. J. V. E. mokėjo po 125 Lt dukros išlaikymui. 2003-10-23 J. V. E. asmeninės nuosavybės teise nusipirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga (b.l. 34). J. V. E. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Palikėjas prieš mirtį, 2011-10-24 buvo sudaręs oficialų testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko savo seseriai suinteresuotam asmeniui A. L. (b.l. 11). Pareiškėja palikėjo mirties dieną buvo pilnametė, tačiau tuo metu ji mokėsi Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje vidurinėje mokykloje iki 2012-07-13, ruošėsi stojamiesiems egzaminams, lankė užsiėmimus, kurie vyko per savaitę keturis kartus po dvi valandas, nedirbo ir savarankiškų pajamų neturėjo (b.l. 15-16, 118). Iš 2012-08-02 (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad V. E. nuo 2012-09-01 įstojo į VšĮ (duomenys neskelbtini)specialybę (b.l. 64). Iš pateiktos pareiškėjos išlaikymo skaičiuotės matyti, kad V. E. išlaikymui per mėnesį reikėjo 1 347 Lt, iš jų: 172 Lt komunaliniai mokesčiai, 140 Lt mokestis už dailės užsiėmimus, 50 Lt dailės priemonėms, 36 Lt internetas, 30 Lt telefonas, 150 Lt vaistai, maisto papildai, 19 Lt viešojo transporto bilietas, 300 Lt maistas namuose, 120 Lt maistas mokykloje, 300 Lt apranga, avalynė, ir 30 Lt higienos priemonės (b.l. 18). Iš UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2012-06-11 pažymos apie priskaičiuotą pareiškėjos motinos D. E. darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2012 m. birželio mėn. jos pajamos sudarė vidutiniškai 212,80 Lt per mėnesį (b.l. 20). Iš Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2012-06-12 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad D. E. vieno mėnesio darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-05-01 buvo 993,06 Lt per mėnesį (b.l. 19). Pareiškėja nurodė, kad sulaukusi pilnametystės mokinosi gimnazijoje, ir, nors finansinė padėtis buvo nepatenkinama, į teismą dėl paramos priteisimo iš tėvo nesikreipė, nes tėvas buvo sergantis, nebuvo tikslo jo traumuoti ir gadinti gerų santykių, pinigų ir taip duodavo jos išlaikymui, kiek galėjo.

Įvertinus visas nurodytus įrodymus ir aplinkybes, pripažintina, kad pilnametė pareiškėja tėvo mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalinga išlaikymo. Tai, kad palikėjas J. V. E. notaro buvo supažindintas su CK 5.20 straipsnio nuostata, nereiškia, kad nuo palikimo turi būti nušalinti paramos reikalingi asmenys nuo palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-12-23 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008 yra pažymėjęs, kad valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti paramos reikalingus šeimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Kadangi teisė į privalomąją išlaikymo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai viena ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo.

Įvertinus išnagrinėtas aplinkybes, pateiktus įrodymus, pareiškėjos pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pilnametei V. E. jos tėvo J. V. E. mirties dieną (duomenys neskelbtini)buvo reikalingas išlaikymas, yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 185 str., 442 str. 2 p., CK 5.11 p. 1 d. 1 p., 5.20 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2010; 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; 2008-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008 ir kt.).

Dėl termino palikimui priimti pratęsimo

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t.y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t.y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo.

Po J. V. E. mirties (duomenys neskelbtini) liko nekilnojamasis turtas - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, (b.l. 12), kurį pagal 2011-10-24 testamentą paliko A. L.. Iš Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro 2012-05-23 Nr.( (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad J. V. E. visą savo turtą testamentu paliko A. L.. Kretingos rajono 1-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)pagal 2012-05-18 A. L. pareiškimą, tačiau jai teisės liudijimai pagal testamentą neišduoti (b.l. 17). 2012-08-31 Lietuvos notarų rūmai pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro notarė D. N. iš notaro pareigų atleista nuo 2012-08-01. Notarės užvestos nebaigtos paveldėjimo bylos perduotos vesti Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarei V. K. (b.l. 52). Notarė 2012-09-11 pažymoje nurodo, kad paveldėjimo byloje yra pateiktas 2012-05-18 V. E. pareiškimas, kuriuo informuoja, kad V. E. kreipsis į teismą dėl privalomos palikimo dalies, tačiau nurodo, kad nėra paveldėjimo byloje pateiktas pareiškėjos prašymas dėl privalomojo palikimo dalies priėmimo (b.l. 91).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo momento, t.y. nuo 2012-03-14, per kurį turėjo teisę pateikti notarui pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.50 str. 2-3 d.). Įvertinus Preiškėjos ir suinteresuoto asmens D. E. parodymus, notarės 2012-09-11 pažymos duomenis, konstatuotina, kad pareiškėja 2012-05-18 buvo atvykusi pas notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jai žodžiu buvo nurodyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir tinkamai neišaiškinta, kad ji turi raštu parašyti notarui prašymą dėl tėvo palikimo priėmimo. Pareiškėja 2012-05-25 kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos į Klaipėdos garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl pažeistų teisių gynimo, 2012-05-30 sprendimu pareiškėjai suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba ir pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisme gautas 2012-06-13 (b. l. 3-5). Pareiškėjos interesus atstovavo advokatas, kuris pateikė teismui prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo 2012-10-24. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog pareiškėja savalaikiai kreipėsi ir į notarą ir dėl teisinės pagalbos suteikimo bei iškėlė civilinę bylą teisme. Sprendžiant dėl termino atnaujinimo atsižvelgiama į tas aplinkybes, kad pareiškėja per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo ir savo interesus buvo pavedusi advokatui ir ėmėsi visų galimų priemonių tinkamai įgyvendintų savo interesus, todėl jie turi būti ginami, o praleistas terminas tėvo palikimui priimti laikytinas praleistu dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Esant nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo tenkinti (CPK 578 str.).

Pareiškėjos atstovė advokatė prašė atlyginti valstybės patirtas išlaidas, teikiant pareiškėjai teisinę pagalbą, ir iš suinteresuoto asmens A. L. Valstybei priteisti 1060 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (b. l. 134). Kadangi byla yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, šalių (ir valstybės) patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju yra neatlygintinos (CPK 96¹ str., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę paveldėjimui turintį faktą, kad V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) jos tėvo J. V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties dieną, tai yra (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas.

Pratęsti pareiškėjos V. E., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo J. V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teisme.