- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- eII-1048-668/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00804-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Pareiškėjas
- M. S.
- Kategorijos
- 16.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. S. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16681-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16681-2024, M. S. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, dėl to, kad jis 2024 m. liepos 13 d. 08.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „MERCEDES-BENZ C 200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0355, patikros sertifikato Nr. 2070598, nustatytas 0,52 promilių (įvertinus paklaidą) neblaivumas, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
2024 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2024 m. rugsėjo 2 d. M. S. skundas dėl Institucijos 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16681-2024, kuriuo prašoma pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus priimtą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonių taikymo ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino, taip pat netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėjas su padarytu nusižengimu sutinka ir dėl to labai gailisi. Tačiau pastebėtina, kad Institucija priimdama skundžiamą nutarimą netinkamai įvertino aplinkybę, jog M. S. transporto priemonę vairavo tik įvertinęs visas aplinkybes, kuriomis buvo vartojęs alkoholį. O būtent tai, kad įvykio dienos išvakarėse M. S. vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau saikingai, kadangi alkoholį vartoja labai retai. M. S. apskritai nėra vartojantis alkoholinius gėrimus. Per visą vakarą Pareiškėjas išgėrė labai nedidelį kiekį nestipraus alkoholinio gėrimo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad prieš pradėdamas vairuoti Pareiškėjas jautėsi gerai, jokių apsvaigimo požymių nejuto ir nesijautė esantis neblaivus, jo orientacija bei koordinacija buvo puiki, todėl net nekilo mintis, kad jis galėtų būti neblaivus ar apgirtęs. Priešingu atveju (jeigu būtų jautęs bent menkiausius apsvaigimo požymius) jis apskritai niekur nebūtų vairavęs transporto priemonės. Pareiškėjas jokios kryptingos tyčios ar noro pažeisti įstatymą neturėjo ir to nesiekė, tiesiog vadovaudamasis jam suvokiama gera savijauta neturėjo pagrindo įtarti, kad jo organizme yra išlikęs nejuntamas alkoholio kiekis, kuris nežymiai viršijo leistiną normą. Manytina, kad M. S. galimai neįvertino visų susiklosčiusių aplinkybių ir sąžiningai klysdamas pervertino savo galimybes vairuoti transporto priemones bei dėl vienkartinės savo klaidos įstūmė save, savo šeimą į tokią neišsprendžiamai sudėtingą situaciją. Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą netinkamai įvertino aplinkybę, kad M. S. niekada nevairuoja išgėręs, tuo labiau girtas, nevairuoja chuliganiškai, nėra problemiškas nei piktybiškas, o pats nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, bet ne kryptingas siekis pažeisti įstatymą.
Pareiškėjui buvo nustatytas lengvas (0,52 prom.) neblaivumo laipsnis ir jis praktiškai nežymiai viršijo įstatymo nustatytą leidžiamą normą, nuo kurios atsiranda atsakomybė už tokio pobūdžio nusižengimus. Dėl padaryto pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir/ar sveikatai, nebuvo pažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Šis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio ir padarytas tam tikra prasme sąžiningo suklydimo sąlygomis. Pastebėtina, kad tikrinimo metu jokie išoriniai požymiai neindikavo, kad Pareiškėjas yra neblaivus. Akivaizdu, kad alkotesteriu jam nustatytas neblaivumo laipsnis, duotuoju atveju įvertinus visas alkoholio vartojimo aplinkybes, neįrodo asmens tikrojo apsvaigimo laipsnio. M. S. nevengė neblaivumo patikrinimo, kadangi buvo įsitikinęs, kad alkoholio matuoklis neparodys tokių jam netikėtų rodmenų. Neginčytina tai, kad byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad transporto priemonę M. S. vairavo būdamas neblaivus, tačiau atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, kad šio nusižengimo padarymo reikšminga aplinkybė yra ta, kad neturėdamas specialiųjų žinių apie žmogaus organizmo veiklą šalinant alkoholio perteklių iš organizmo ir tokių procesų trukmę, neturėdamas specialių įrenginių alkoholio kiekiui matuoti, Pareiškėjas negalėjo net numanyti, kad jam nejuntamas jo organizme esantis išlikęs alkoholio kiekis, kurio poveikio jis visiškai nejuto, viršys įstatymų numatytą leidžiamą ribą. M. S. niekada nebuvo baustas ar teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (girtam). Paminėtina, kad Pareiškėjas turi pakankamai ilgą vairavimo stažą – transporto priemones vairuoja atsakingai ir drausmingai. Per visą vairavimo laikotarpį tokį pažeidimą Pareiškėjas padarė pirmą kartą, šiurkščių pažeidimų praeityje nėra padaręs, taip pat nėra teistas, nėra priklausomas nuo alkoholio. M. S. niekaip nepateisina tokio lengvabūdiško savo poelgio. Manytina, kad Institucija netinkamai įvertino aplinkybę, kad šį nusižengimą M. S. padarė ne iš piktos valios, o ne tyčia ir nenorėdamas pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad tuo metu, kai M. S. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kelyje praktiškai nevyko intensyvaus eismo. Pastebėtina ir tai, kad Pareiškėjas buvo sustabdytas ne dėl to, kad vairavo įtartinai ar netinkamai, tačiau dėl to, kad policijos pareigūnai šioje kelio atkarpoje vykdė policinę priemonę, kurios metu buvo stabdomos visos transporto priemonės.
Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą, pripažindama šioje byloje nesant ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų sąlygų, tinkamai skirtinos administracinio poveikio priemonės neindividualizavo. Minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas, duotuoju atveju, prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Neabejotina ir sutiktina, jog asmenų, vairuojančių apsvaigus nuo alkoholio, veiksmai priskiriami itin šiurkštiems ir darantiems ypatingą žalą kelių eismo saugumui, tačiau, sprendžiant administracinės nuobaudos, o tuo pačiu ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris esamoje situacijoje akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis. Institucija skirdama M. S. nuobaudą ir administracinio poveikio priemones netinkamai įvertino jam nustatytą neblaivumo laipsnį ir kitus svarbius duomenis šioje byloje. Neatsižvelgė į tai, kad sėsdamas už vairo M. S. apsvaigimo nuo alkoholio objektyviai galėjo ir nejausti. Taigi akivaizdu, jog kryptingos tyčios sėsti už vairo būnant apsvaigus nuo alkoholio Pareiškėjas neturėjo ir to nesiekė. Tą patį įrodo ir administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys, o būtent M. S. nuoširdumas, kad nevengė nurodyti tikrųjų galimo apsvaigimo aplinkybių bei, kad sąžiningai klysdamas galėjo nejausti, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio. Ir nors ši aplinkybė M. S. atsakomybės nešalina, tačiau neabejotinai sudaro pagrindą spręsti apie mažesnį nei rūšinį atsakomybės pavojingumą. Atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, Pareiškėjas savo veiksmais žalos niekam nesukėlė. Be to, byloje nėra duomenų, kad M. S. piktnaudžiautų alkoholiu, neblaivus darytų ne tik Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir kitos rūšies nusižengimus ar nusikalstamas veikas. Šie duomenys leidžia teigti, kad M. S. asmuo nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis ir iš dalies padarytas esant sąžiningo suklydimo sąlygomis. Pareiškėjas kritiškai įvertino savo elgesį bei yra linkęs pasitaisyti.
Pažymėtina ir tai, kad M. S. darbas yra susijęs išimtinai su vairavimu, kadangi jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. Darbovietėje jis yra vertinamas kaip kruopštus ir pareigingas, atsakingas darbuotojas, turintis nepriekaištingą etiką ir moralines vertybes. Įmonė, kurioje Pareiškėjas dirba yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Artimiausias atstumas iki darbo yra 35 km. Darbinių funkcijų atlikimui Pareiškėjui yra reikalinga teisė vairuoti, kadangi atliekant darbines funkcijas jam tenka vykti pas klientus apžiūrėti automobilius prieš pirkimo sandorius. Vykdydamas darbines funkcijas jis aptarnauja rytų ir pietų Lietuvos regionus, jam tenka nuvažiuoti ne vieną šimtą kilometrų per dieną, todėl netekęs teisės vairuoti jis prarastų savo darbą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdant darbines funkcijas įmonėje Pareiškėjui tenka vairuoti įvairias įmonės ir į įmonę klientų pristatytas transporto priemones. Todėl, taikant papildomą poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, ji būtų neproporcinga esamai situacijai duotuoju atveju ir varžytų M. S. veiksmus akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Netekęs teisės vairuoti transporto priemonių M. S. netektų savo vienintelio pajamų ir tuo pačiu savo šeimos pragyvenimo šaltinio. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą netinkamai įvertino M. S. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, kuris akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis, kontekste, ir tai suponuoja, jog net ir pritaikius draudimą vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams bei taikius draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, dėl to galimai jam kilsiantys neigiami padariniai bus neproporcingi jo padarytam administraciniam nusižengimui ir tokiu būdu bus pasiektas tik vienintelis administracinės nuobaudos skyrimo tikslas – nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Tos pačios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai.
Pažymėtina, kad M. S. yra doras Lietuvos Respublikos pilietis, mokantis mokesčius bei sąžiningai dirbantis. Pareiškėjo darbinė veikla yra vienintelis jo pajamų ir pragyvenimo šaltinis, taigi dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis gali netekti pajamų, o tai sukeltų ypač sunkias pasekmes jam, jo šeimai ir jo prižiūrimiems vaikams bei turimiems įsipareigojimams. Teisė vairuoti transporto priemones Pareiškėjui yra gyvybiškai reikalinga dėl jo darbo specifikos, turimų įsipareigojimų, šeimyninių aplinkybių. Šeimoje Pareiškėjas augina dvi dukras, kurios yra 6 ir 11 metų amžiaus. Pastebėtina, kad šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Susisiekimas viešuoju transportu gyvenamojoje vietovėje nėra išvystytas, todėl susisiekimas yra labai ribotas. Vaikai ugdymo įstaigas lanko Kauno mieste ir Kauno rajone. M. S. dukros L. S. (6 metų amžiaus) lanko (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), L. S. (11 metų amžiaus) lanko (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad tokio amžiaus vaikams dar nėra saugu naudotis visuomeniniu transportu, ypatingai žvelgiant į kriminogeninę situaciją Kaune, kuomet šių metų žiemą visuomeninio transporto sustojimo stotelėje buvo pagrobta mažametė mergaitė. Pareiškėjo žmona dirba įmonėje, kuri yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), todėl ji vykdama į darbą nuveža dukrą L. S. į mokyklą ir po darbo ją pasiima. Pareiškėjas dirbdamas Kauno mieste vykdamas į darbą nuveža dukrą L. S. į mokyklą ir po darbo ją pasiima. Tokiu būdu tėvai yra pasidalinę pareigomis, kurios imperatyviai įtvirtintos Civiliniame kodekse. Taip pat nurodoma, kad šeima turi kreditorinių įsipareigojimų kredito įstaigoms ir kiekvieną mėnesį turi savalaikiai padengti turimus įsipareigojimus. M. S. praradus teisę vairuoti jau šiuo metu labai sudėtinga prižiūrėti savo vaikus ir taip suteikti jiems visokeriopai reikalingą ir būtiną pagalbą. Todėl akivaizdu, kad ši aplinkybė, kuri yra kur kas sudėtingesnė kasdieniniame gyvenime nei paprastai bei sukurianti papildomus įpareigojimus, įsipareigojimus bei sunkumus, dėl kurių, neturint galimybės vairuoti automobilį ilgesnį laiko tarpą ar esant tam tikriems vairavimo apribojimams sukelia dideles papildomas finansines pasekmes ir perteklinius nepatogumus.
Vienareikšmiškai sutiktina, kad M. S. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Sutiktina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Skundo argumentų ir administracinio nusižengimo bylos aplinkybių visuma nepaneigia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos Pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomos. Visos aplinkybės parodo, kad padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, yra atsitiktinis ir labiau veikiamas sąžiningo suklydimo sąlygomis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. M. S. vairuojant transporto priemonę buvo nustatytas 0,52 promilių neblaivumas, kas rodo, kad praktiškai neženkliai buvo viršyta leistina norma, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė. Visos skunde nurodytos aplinkybės rodo, kad Pareiškėjas atsakingai suvokia padaryto nusižengimo – vairavimo esant neblaiviam, pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsakingą poelgį bei jo pasekmes, ir pats šio įvykio procesas jam padarė auklėjamąjį poveikį. Pareiškėjas skunde pateiktus argumentus grindžia teisės aktų normomis ir teismų praktikos pavyzdžiais.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėjo pateikti argumentai, vertinami kritiškai ir nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, ar asmens savybėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Pareiškėjas tikrinančiam neblaivumą pareigūnui paklaustas nurodė, kad alkoholio vartojo iš vakaro, t. y. jis žinojo kada ir kiek alkoholio suvartojo, bet vis tiek vairavo transporto priemonę neįsitikinęs, jog yra visiškai blaivus. Pareiškėjas, nepasitikrinęs blaivumo prieš transporto priemonės vairavimą, pasielgė pavojingai ir neatsakingai pasikliaudamas tik savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, jog yra pakankamai blaivus. Pareiškėjas neprivalėjo turėti specialiųjų žinių apie organizmo veiklą šalinant alkoholio perteklių, nes jam pakanka žinoti, kad vartojo alkoholį prieš vairuodamas, todėl jis privalėjo įsitikinti jog yra visiškai blaivus. Dažniausiai nuo alkoholio apsvaigęs asmuo negali objektyviai įvertinti savo neblaivumo lygio, ką patvirtina ir nagrinėjamas Pareiškėjo atvejis, todėl ir egzistuoja prievolė vairuotojams pasitikrinti blaivumą, o to nepadarius – numatyta atsakomybė. Pareiškėjas teigia, jog neturėjo blaivumo pasitikrinimui skirto prietaiso, tačiau tokie prietaisai, net vienkartiniai, yra laisvai pasiekiami prekybos vietose ir tai yra Pareiškėjo atsakomybė pasirūpinti tokio prietaiso turėjimu jei jis ketina vairuoti transporto priemonę po alkoholio vartojimo. Pareiškėjas žinodamas savo sudėtingą darbinę bei šeimyninę situaciją, turėjo ypatingai rūpestingai elgtis, jog nepadarytų tokio šiurkštaus teisės pažeidimo, kuris sukeltų jam didelę naštą, tačiau sąmoningai taip nesielgė.
Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų pa darinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Pažymima, kad mediciniškai įrodyta, jog alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija – tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Atkreiptinas dėmesys, kad inkriminuoto nusižengimo sudėtis yra formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, nes jis savo esme yra itin pavojingas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-207-926/2023). Įvykdytos veikos pavojingumas nekelia abejonių – asmuo, būdamas neblaivus, valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, o neblaivumas viršijo teisės aktų nustatytą leistiną normą, t. y. pirmojo patikrinimo metu nustatytas 0,55 promilės ir antruoju patikrinimu nustatytas 0,52 promilės neblaivumas. Bėgant laikui ir asmeniui nevartojant alkoholio jo koncentracija žmogaus organizme mažėja. Teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina tam tikrą kiekį alkoholio. Nepratusio suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės per valandą. Vaistų arba paties alkoholio indukuotos fermentinės sistemos alkoholį gali metabolizuoti 0,3-0,4 promilės per valandą greičiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nr 2AT- 41/2013). Atsižvelgiant į šią informaciją, net per 17 minučių įvykęs alkoholio koncentracijos kritimas vos per 0,03 promilės Pareiškėjo iškvepiamame ore patvirtina, kad arba alkoholis buvo vartotas neseniai prieš vairavimą, arba jeigu alkoholis buvo, kaip teigia Pareiškėjas – vartotas iš vakaro, tuomet tai buvo didelis jo kiekis. Pareiškėjas žinodamas, jog gali būti neblaivus, galima teigti jog tyčia, elgėsi neatsakingai ir pavojingai savo ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu, vairuodamas transporto priemonę nepasitikrinęs blaivumo.
Pareiškėjas per pastaruosius 5 metus yra baustas 7 kartus, iš kurių visi už KET pažeidimus – už nustatyto greičio viršijimą, naudojimąsi mobiliuoju telefonu vairuojant automobilį, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, bei vairavimas transporto priemonių nepadraustų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nuobaudos vykdomos, tačiau nusižengimo padarymo metu Pareiškėjas turėjo 3 galiojančias nuobaudas. Taip pat Pareiškėjas dar būdamas nepilnametis yra teistas už nusikalstamą veiką nesusijusią su KET pažeidimu. Visi šie duomenys tik patvirtina, kad Pareiškėjas linkęs nepaisyti visuotinai priimtų taisyklių ir įstatymais įtvirtintų teisės normų. Pareiškėjas keletą metų sistemingai daro tyčinius nusižengimus, ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, todėl ši aplinkybė traktuotina kaip asmens padėtį bloginanti aplinkybė.
Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to kai kaltė patvirtinama suri¬nktais įrodymais (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr AN2- 145-737/2023). Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas protokolo paaiškinimo skiltyje įrašė „SUTINKU“, o pareigūnai neužfiksavo, jog Pareiškėjas smerktų savo poelgį, ar išreikštų apgailestavimą nusižengimo fiksavimo vietoje, ir tik bylos nagrinėjimo metu – žinodamas kokios pasekmės jo laukia pradėjo reikšti apgailestavimą, o tai neatitinka aukščiau išvardintų nuoširdaus gailėjimosi kriterijų ir neturėtų būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalyje. Vis tik, net ir atsižvelgiant į visą aukščiau pateiktą informaciją, Pareiškėjo asmenybė bylos nagrinėjimo metu Institucijos vertinta teigiamai. Institucija atsižvelgusi į visas aplinkybes ir į Pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, skyrė minimalią nuobaudą su alternatyvia administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užvedimo užraktai taip pat minimaliam terminui, atsižvelgiant į Pareiškėjo prašymą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Pareiškėjas nepateikė darbo sutarties kopijos, kur būtų nurodyta, jog norint dirbti jo pareigose privaloma turėti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. Pareiškėjas nedirba vairuotojo darbo, o iki darbo vietos ar pas klientus gali nuvykti ir alternatyviomis mobilumo priemonėmis, pavyzdžiui, viešuoju transportu, pasinaudoti taksi ar pavežėjų paslaugomis ir pan. Taipogi mažai tikėtina, jog puikiai darbdavio charakterizuojamą ir vertinamą ilgalaikį įmonės darbuotoją protingas darbdavys atleistų vien dėl laikino apribojimo vairuoti transporto priemones, kadangi naujo tokio darbuotojo suradimas ir apmokymas negali būti naudingas įmonei nei finansiškai, nei laiko atžvilgiu, todėl darbo sutarties nutraukimo, laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones, argumentas nėra pagrįstas. Kaip nurodyta ir Pareiškėjo skunde, Pareiškėjo žmona turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl ji gali padėti Pareiškėjui pasirūpinti abiem vaikais. Atkreiptinas dėmesys, jog oficialiais „SODRA“ duomenimis Pareiškėjo žmona niekur nedirba, todėl tikėtina, jog jei ji dirba neoficialų darbą, tuomet ir darbo grafikas gali būti lankstus, t. y. neturėtų būti jokių kliūčių pasirūpinti abiejų vaikų nuvežimu ir parvežimu iš mokyklų.
Apibendrinant, Institucijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su Pareiškėjo skundo argumentais, jog specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, turėjimas būtinas jo finansinei ir šeimos gerovei (nuvykti į darbo vietą, nuvežti šeimos narius į ugdymo įstaigą), kadangi dar iki inkriminuoto nusižengimo padarymo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga nuvykti į darbą, suprato, jog teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek savo šeima, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Institucijos įsitikinimu, asmuo, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas išlaikyti pastovų darbą bei tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimui, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti.
Pareiškėjas M. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą jame nurodytais motyvais.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16681-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), M. S. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad M. S. 2024 m. liepos 13 d. 08.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „MERCEDES-BENZ C 200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0355, patikros sertifikato Nr. 2070598, nustatytas 0,52 promilių (įvertinus paklaidą) neblaivumas, tokiais veiksmais pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Asmuo, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1100 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Teismas konstatuoja, jog Pareiškėjo patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. Skunde nurodomos darbinės aplinkybės, asmeniniai ir šeimyniniai poreikiai bei įsipareigojimai Pažeidėjui buvo žinomi ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Taigi, minėtos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimui. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus vairuoti automobilį, turi numatyti dėl pažeidimo darymo galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam ar jo artimiesiems, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad Pareiškėjas nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį yra netinkamo jo elgesio rezultatas.
Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,52 promilių neblaivumas, padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismo vertinimu, asmuo, kurio asmeninio gyvenimo, šeimos ar darbo funkcijos yra tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokių savo veiksmų pavojingumą.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla nepriklausomai nuo (ne)padarytos žalos, eismo intensyvumo, paros meto, važiavimo trukmės, greičio, vairavimo stažo ar kitų panašių aplinkybių. Į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama, individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose. Vertinant pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad Institucijos pareigūnas atsižvelgė į visas Pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir taikė švelnesnes administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
Į Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam didelių nepatogumų, t. y. suvaržymus darbe bei kasdieniniame asmeniniame ir šeimyniniame gyvenime, Institucija atsižvelgė, skirdama minimalią sankcijoje numatytą baudą bei pritaikydama anksčiau paminėtus draudimus vairuoti transporto priemones.
Teismas konstatuoja, jog Pareiškėjo skunde išvardintos aplinkybės savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei dar labiau sutrumpinti paskirtų minimalios trukmės administracinio poveikio priemonių terminą (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.). Teismo vertinimu, paskyrus šią poveikio priemonę už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nėra pagrindo taikyti išimtinę pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančią nuostatą. M. S. kartu su bauda paskirtos administracinio poveikio priemonės laikytinos proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkančios nubaustojo asmenybę ir pakankamos, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonių taikymo ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino, taip pat netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistu, o M. S. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo M. S. skundo netenkinti.
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-16681-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.