- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-21
- Bylos Nr.
- AN2-207-926/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00038-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aušra Vingilė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. M.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. (toliau – apelianto) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 8 d. nutarties, kuria netenkintas jos skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. balandžio 7 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Institucijos 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu R. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį – 800 eurų (toliau – Eur) bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. R. M. nubausta už tai, kad jis, 2023 m. kovo 20 d., 07.56 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,45 promilių girtumo laipsnis, taip pat pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą.
Šalies argumentai
2. R. M. Kauno apylinkės teismui pateikė skundą dėl Institucijos 2023 m. balandžio 7 d. nutarimo, kuris iš esmės buvo atmestas ir Institucijos 2023 m. balandžio 7 d. nutarimas, kuriuo jam buvo paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesių laikotarpiui bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui, paliktas galioti.
3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. prašo pakeisti Institucijos nutarimą juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, arba neskirti administracinio poveikio priemonės, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
3.1. Apeliantas skunde pažymi, kad jam buvo nustatytas lengvas 0,45 promilių (po paklaidos 0,43 promilių) neblaivumas, iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 16 metų vairavimo stažą, teisė vairuoti transporto priemones niekada nebuvo atimta, visada atsakingai naudojosi suteikta vairavimo teise, šis nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime, padarytas, susiklosčius atsitiktinėms aplinkybėms. Nurodo, kad alkoholį vartojo kovo 19 dieną vakare, kovo 20 dieną, pasitikrinęs nuosavu alkotesteriu ir jam rodant 0,2 promiles, 07.56 val. vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, paskirtą 800 Eur baudą sumokėjo.
3.2. Taip pat apeliantas nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo nedideliu, leistinu greičiu. Važiuojant tokiu nedideliu greičiu galima tinkamai įvertinti eismo sąlygas ir pastebėti visus eismo dalyvius. Automobilį vairavo labai trumpą atstumą, šviesiu paros metu, žinomoje vietovėje, automobiliu važiavo vienas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, klaidingų alkotesterio parodymų, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį, apeliantas pasitikrino alkotersteriu ir, jam rodant leistinas normas, vairavo automobilį, visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl piniginės nuobaudos paskyrimo patyrė finansinę naštą, išgyveno nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo prieštaraujančio teisės ir moralės normoms.
3.3. R. M. skunde taip pat nurodo, kad yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, vaikais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Pilnu etatu dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, nes vykdydamas darbo sutartį, privalo vizituoti skirtingus įmonės gamybinius padalinius (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Darbdavio charakterizuojamas kaip atsakingas, darbštus, komunikabilus ir padedantis kitiems darbuotojas. Pažymima, kad nė karto nebuvo nusižengęs taisyklėms ar įspėtas. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriaus A. S. ir projektų vadovo K. J. skatintas padėkos raštu už daugkartinius pasiekimus, vadovaujant darbuotojų grupei. Netekęs teisės vairuoti, netektų darbo, tai apsunkintų turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą (UAB „(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaręs paskolos sutartis) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Gyvena (duomenys neskelbtini), viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta kaip kituose miestuose ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas.
3.4. Taip pat apeliantas nurodo, kad augina 2 vaikus, sūnų D. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir mažametę dukrą Ž. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), naujagimei reikia ypatingai daug priežiūros ir finansinių išteklių, taip pat reikia lankytis pas gydytojus. Sūnus lanko (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) mokyklą-darželį „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) klasę, teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti sūnaus saugų patekimą į mokymo įstaigą ir pasirūpinti naujagimės sveikata. Mokymo įstaiga nuo gyvenamosios nutolusi (duomenys neskelbtini) km. Taip pat dukros sveikatos priežiūros tikslais teisė vairuoti yra būtina, dukrai diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas privalomai vykstant į VšĮ (duomenys neskelbtini) ir kitas medicinos įstaigas, sekti ligos eigą, sveikatos būklei nepagerėjus bus gydoma stacionariai. Teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti ir tėvais, mama O. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir sergančiu (duomenys neskelbtini) tėvu A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), mama gyvena (duomenys neskelbtini), tėvas (duomenys neskelbtini). Dėl suprastėjusio mobilumo jiems reikalinga pagalba lankantis pas gydytojus. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant tėvų sveikata ir privalomai vykstant į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir kitas medicinos įstaigas.
3.5. Skunde teigiama, kad apeliantas vykdo individualią (duomenys neskelbtini) veiklą, netekęs teisės vairuoti, negalėtų vykdyti šios veiklos, teisė vairuoti yra būtina vykti į skirtingus (duomenys neskelbtini) objektus. Viešuoju transportu vežtis visus reikalingus (duomenys neskelbtini) prietaisus nėra galimybės. Kiekvieną dieną iš gyvenamosios vietos, su visais (duomenys neskelbtini) prietaisais, važiuoja automobiliu į (duomenys neskelbtini) objektus mieste ir užmiestyje, negali vykdyti savo tiesioginių darbinių pareigų, vykdyti individualios (duomenys neskelbtini) paslaugų veiklos, neturėdamas teisės vairuoti.
3.6. Apeliantas teigia, kad paskyrus jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo arba administracinio poveikio priemonės neskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones, jis privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, jam bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą prašo, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
4.1. Institucijos nuomone, apelianto pateikti argumentai vertinami kritiškai ir nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, ar asmens savybėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliantas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė.
4.2. Atsiliepime teigiama, kad apeliantas nurodė, jog prieš vairuodamas transporto priemonę pasitikrino savo turimu alkoholio matuokliu, kuris, apelianto teigimu, rodė 0,2 promilės neblaivumą, todėl pasikliaudamas savo subjektyviu įsitikinimu, jog yra pakankamai blaivus, nusprendė vairuoti transporto priemonę. Apeliantas nepateikė jokių duomenų apie naudoto alkotesterio metrologinės patikros galiojimą ar pačio prietaiso gamintojo pateiktus gamyklinius tikslumo duomenis, todėl šie apelianto teiginiai vertinami kritiškai, kaip bandymas išvengti atsakomybės.
4.3. Institucija atkreipia dėmesį, jog apeliantas, žinodamas, kad vis dar yra neblaivus, pasielgė pavojingai ir neatsakingai pasikliaudamas savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, jog yra pakankamai blaivus, galimai pasitikėdamas nežinomo patikimumo prietaiso parodymais ir vairavo transporto priemonę. Apeliantas žinodamas savo sudėtingą šeimyninę bei darbinę padėtį, turėjo ypatingai rūpestingai elgtis, jog nepadarytų tokio šiurkštaus teisės pažeidimo, kuris sukeltų didelę naštą jam pačiam ir šeimos nariams, tačiau sąmoningai taip nesielgė. Pažymi, kad per 17 minučių įvykęs, alkoholio koncentracijos kritimas per 0,09 promilės apelianto iškvepiamame ore įrodo, jog alkoholį apeliantas vartojo, ne tik, kaip jis teigia, vakare, bet ir prieš vairuojant transporto priemonę, o tai dar kartą patvirtina, jog apeliantas žinodamas, jog yra neblaivus, tyčia elgėsi neatsakingai ir pavojingai savo ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu, vairuodamas transporto priemonę.
4.4. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju Institucija atsižvelgusi į visas aplinkybes ir į apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis, skyrė minimalią nuobaudą su alternatyvia administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užvedimo užraktai, atsižvelgiant į apelianto prašymą.
4.5. Institucija atsiliepime teigia, jog apeliantas savo skunde nurodo, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones netektų darbo, tačiau apelianto pateiktoje darbo sutartyje nenurodytas darbdavio reikalavimas apeliantui turėti teisę vairuoti transporto priemones, atliekant nurodytas pareigas, todėl toks apelianto teiginys netraktuotinas kaip sąlyga prarasti darbą. Apelianto pateiktos aplinkybės, susijusios su darbu bei būtinybe rūpintis savo šeima, egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau akivaizdu, nebuvo pakankamos sulaikyti nuo nusižengimo darymo.
4.6. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas jau daugiau nei tris mėnesius susitvarko su asmeniniais, darbo ir šeimyniniais įsipareigojimais, nevairuodamas transporto priemonių, kas dar kartą patvirtina, jog trumpinti ar panaikinti paskirto minimalaus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nėra jokio objektyvaus pagrindo: taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik Institucijos 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, individualizavimo klausimas ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties, kuria Institucijos nutarimas paliktas galioti be pakeitimų, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas. Prašoma pakeisti Institucijos nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, arba neskirti administracinio poveikio priemonės, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis).
6. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021 ir kt.).
7. Taigi, įstatymų leidėjas ANK įtvirtino teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisę, bet ne pareigą, taikyti aptartą teisės normą. Be to, ši norma yra išimtis iš bendrųjų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymo taisyklių. Kaip nurodyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje, administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė gali būti švelninamos (ar iš viso netaikomos) tik tokiu atveju, kai net ir minimalios baudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimas asmeniui, įvertinus konkrečioje byloje nustatytas, su padarytu nusižengimu ir jį padariusiu asmeniu susijusias, aplinkybes, būtų aiškiai neteisingas. Tokios aplinkybės, suponuojančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas R. M., nėra nustatytos, todėl netenkindamas apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė.
8. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) <...> vairuotojai <...>. Šios teisės normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4/2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neleistinas, nes alkoholis žymiai pablogina vairuotojo reakciją, dėl ko jis gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, neabejotina, kad R. M. apeliacinio skundo motyvai, susiję su jo sąmoningumu jam vairuojant transporto priemonę (teigia įvykio metu nejautęs esantis neblaivus), jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,4 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju R. M. buvo nustatytas 0,45 promilės neblaivumas, todėl spręsti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šiuo atveju nebuvo pavojingas ar mažiau pavojingas, pagrindo nėra.
9. Sprendžiant apeliantui skirtos administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad jis padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir apeliantą charakterizuoja labiau neigiamai. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad praeityje už analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus R. M. nebuvo baustas. Šis faktas, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju apelianto atsakomybės nešvelnina. Vairuodamas automobilį neblaivus, nors ir žinodamas, kad iki to momento jis vartojo alkoholį, R. M. kritiškai nevertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių (pvz., eismo įvykio sukėlimo), todėl faktą, jog praeityje jis nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, vertinti kaip jo teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, jokios objektyvios galimybės nėra. Juo labiau, jog apelianto versija, kad alkoholį vartojo iš vakaro, atsižvelgiant į tai, kad net po visos nakties jam vis dar buvo nustatytas 0,45 promilės neblaivumo laipsnis, neįtikima.
10. Atkreiptinas dėmesys, jog pažeidėją sustabdę pareigūnai, patikrinę apeliantą bekontakčiu alkoholio detektoriumi, šis parodė teigiamą rezultatą. Neblaivumo nustatymo akte policijos pareigūnas nurodė nustatytą neblaivumo požymį – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas 0,54 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo – 0,45 promilės neblaivumas, kas rodo, jog nesuvokti savo apsvaigimo objektyviai nebuvo įmanoma, nebent apeliantas yra pripratęs prie dažno svaiginimosi, nors tą jis apeliaciniame skunde kategoriškai neigia, aiškindamas, jog yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. Pritartina Institucijos atsiliepime nurodytai aplinkybei, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų apie savo naudoto alkotesterio metrologinės patikros galiojimą ar pačio prietaiso gamintojo pateiktus gamyklinius tikslumo duomenis, todėl apelianto teiginys, kad administracinį nusižengimą padarė dėl klaidingų alkotesterio parodymų, o ne dėl tyčios, vertinami kritiškai.
11. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad automobilį jis vairavo šviesiu paros metu, nedideliu, leistinu greičiu, žinomoje vietovėje, važiavo viena, kas, apelianto įsitikinimu, mažina jo padaryto nusižengimo pavojingumą, tačiau sutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, asmeniui skiriama nepriklausomai nuo (ne)padarytos žalos, eismo intensyvumo, paros meto, važiavimo trukmės ar kitų panašių aplinkybių. Į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama, individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose. Atsižvelgdamas būtent į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymų leidėjas siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, todėl šiuo atveju sumenkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, sutrumpinant R. M. skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, arba šios administracinio poveikio priemonės visai neskiriant, pagrindo nėra.
12. Skundo argumentų kontekste būtina pažymėti, jog kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tarp jų ir draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, šių reikalavimų privalomumą visiems vairuotojams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai suvokdamas, sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesį. Taigi, tokio elgesio sąlygotos neigiamos pasekmės R. M. asmeniniam bei šeiminiam gyvenimui nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad net ir minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) pritaikymas aiškiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad terminuotas teisės vairuoti transporto priemones netekimas R. M. ar jo šeimos nariams sukeltų itin neigiamas pasekmes.
13. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones R. M. yra sustabdyta nuo 2023 m. kovo 20 d., būtent nuo šios datos yra skaičiuojamas šešių mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, o jam pasibaigus, bus pradėtas skaičiuoti 12 mėnesių draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas. Vadinasi, iki teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo pabaigos liko mažiau nei mėnuo laiko, po to apeliantas galės vairuoti transporto priemones su tam tikrais apribojimais. Duomenų, kad per penkis specialiosios teisės atėmimo taikymo mėnesius R. M. būtų patyręs neproporcingai didelių nuostolių (pvz., netekęs darbo), bylos medžiagoje nėra.
14. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pažeidėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos visai neskirti, pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyta gausi teismų praktika, kuri analizuojamu atveju nėra aktuali, todėl taikyti šias nutartis kaip precedentus, nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad minėtos nutartys yra priimtos apylinkės ir apygardos teismų, o ne vienodą teismų praktiką formuojančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.