Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2019-03-14 · Civilinė byla Nr. e2-1619-223/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-22Panevėžio apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-14Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-14
Bylos Nr.
e2-1619-223/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03376-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Trečiasis asmuo
A. Z.
Ieškovas
Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Uždarai akcinei bendrovei „Panevėžio autobusų parkas“
Advokatai
Virgilijus Vaitekūnas
Civilinė byla Nr. e2-1619-223/2019 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03376-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.5
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Birutė Mėlinauskienė,sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Virgilijui Vaitekūnui,trečiajam asmeniui A. Z.,nedalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas atstovui ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Uždarai akcinei bendrovei „Panevėžio autobusų parkas“, trečiajam asmeniui A. Z. dėl draudimo išmokos grąžinimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuota, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės 380,98 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 17,41 Eur palūkanų, 6 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė MAN NL 262, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės MAN NL 262 vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Ieškovė buvo apdraudusi transporto priemonės MAN NL 262, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. Draudimo sutarties pagrindu ieškovei atsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui. Ieškovė apskaičiavo ir nukentėjusiam išmokėjo 380,98 Eur draudimo išmoką. Atsakovės darbuotojas, vairavęs transporto priemonę MAN NL 262,valst.Nr.(duomenys neskelbtini) buvo nubaustas administracine tvarka dėl KET 111 punkto pažeidimo. Jo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos minėtoje administracinėje byloje nebuvo vertinama. Nepaisant to, atsakovei kyla civilinė atsakomybė grąžinti ieškovei draudimo išmoką, kuri buvo išmokėta nukentėjusiam asmeniui. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 59 ir 59.4 punktuose numatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos.

2018 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad transporto priemonės MAN NL 262, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nevykdė savo pareigos ir kliudęs automobilį AUDI A6 nekvietė policijos, nors išgirdęs suveikusią signalizaciją turėjo sustoti ir pažiūrėti kas įvyko. Atsakovės vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Ieškovė buvo išsiuntusi pretenziją atsakovei dėl išmokos grąžinimo, tačiau atsakovė su pretenzija nesutiko, todėl buvo kreiptasi į teismą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad sprendžiant vairuotojo atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Civilinėje teisėje prievolė atlyginti žalą atsiranda ne tik esant tyčinei kaltės formai, bet ir neatsargumui ( CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, jog asmuo kaltas, jei atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Tretysis asmuo, vairuodamas gana didelių gabaritų transporto priemonę- autobusą- nejuto, kad neženkliai kliudė kitą transporto priemonę. Jo teigimu, to jis nesuvokė, o apie įvykusį įvykį sužinojo tik po to, kai gavo pranešimą, kad reikia nuvykti į policijos komisariatą. Jis nesuprato sukėlęs eismo įvykį, t. y. neturėjo tyčios išvengti atsakomybės ar žalos atlyginimo ir sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės. Akivaizdu, jog jis negalėjo iškviesti policijos, nes nesuvokė jog įvyko eismo įvykis, tačiau jo elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad transporto priemonės MAN NL 262, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nepastebėjo kad įvyko eismo įvykis, todėl negalima konstatuoti, kad jis pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, atsakovei nekyla pareiga atlyginti išmokėtą draudimo išmoką. Vėliau policija eismo įvykio vietoje rado autobuso atšvaitą.

Tretysis asmuo paaiškino, kad nejuto kontakto su automobiliu AUDI A6, jam nebuvo jokio reikalo pasišalinti iš įvykio vietos, nes žinojo, kad autobusas yra draustas. Tik po kelių dienų pastebėjo, kad ant autobuso šono nėra klijuojamo atšvaito. Vėliau jis buvo kviestas į policiją, kur jam grąžino autobuso atšvaitą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje nustatyta, kad tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Panevėžio autobusų parkas“ buvo sudaryta 2016 m. spalio 11 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pagal kurią valdytojo civiline atsakomybe buvo apdrausta atsakovės transporto priemonė MAN NL 262 (duomenys neskelbtini). IŠ (duomenys neskelbtini) Pažymos dėl eismo įvykio matyti, joje yra užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis Panevėžyje, kuriame dalyvavo transporto priemonė AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Panevėžio apskrities VPK 2017 m. liepos 8 d. nutarimo administracinio pažeidimo byloje matyti, kad A. Z. buvo nubaustas įspėjimu pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalį. Iš transporto priemonės apžiūros akto matyti, kad nukentėjusio automobilio buvo apgadinti priekinis d. p. sparnas ir galinis d. p. žibintas, galinis bamperis ir galinė d. p. šoninė. Iš R. S. prašymo išmokėti draudimo išmoką matyti, kad jame nurodyta, kad automobilis AUDI A6 buvo paliktas stovėti (duomenys neskelbtini) šalia autobuso stotelės, (duomenys neskelbtini) suveikė jo automobilio signalizacija, žmona pamatė nuvažiuojant autobusą, (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad automobilis yra apgadintas. Iš 2017-07-21 mokėjimo nurodymo Nr. 12420404 matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo D. S. 380,98 Eur draudimo išmoką.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikiama teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos ir pasišalino iš įvykio vietos. Taip pat nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59, 59.4 punktais. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga, įvykus eismo įvykiui, apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), nustatytais atvejais. Pagal KET tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie įvykį policijai. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. pažeidęs KET nustatytą imperatyvųjį reikalavimą, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką.

Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Sprendžiant atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Svarbu išsiaiškinti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu.

Administracinio nusižengimo byloje tretysis asmuo A. Z. dėl eismo įvykio buvo pripažintas kaltu, padaręs (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą, o ne (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos“ numatytą nusižengimą. Tačiau sprendžiant dėl A. Z. civilinės atsakomybės nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje daryti išvadą, jog A. Z. buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Taikant Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu ( LAT 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015; Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-464-555/2017). Todėl byloje yra svarbu nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas A. Z. suvokė susidariusią situaciją, t. y. ar elgdamasis pakankamai atidžiai ir rūpestingai suvokė jog įvyko fizinis kontaktas su automobiliu AUDI A6.

Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, A. Z. buvo pripažintas kaltu dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio sukėlimo. Administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo jis neginčijo. Iš 2017-07-18 Nutarimo dėl administracinio nusižengimo matyti, kad A. Z. neneigė, kad sukėlė eismo įvykį ir apgadino svetimą transporto priemonę, šios transporto priemonės sugadinimų jis taip pat neginčijo. Taigi, abejonių, kad transporto priemonė MAN NL 262 (duomenys neskelbtini), vairuojama A. Z., dalyvavo eismo įvykyje, nėra. Nustatyta, kad ieškovė sumokėjo draudimo išmoką dėl automobilio AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų. Šie apgadinimai užfiksuoti eismo įvykio administracinio nusižengimo bylos medžiagoje( papildomi duomenys apie eismo įvykį), taip pat ieškovės žalos medžiagoje ir pateiktose automobilio fotonuotraukose. Iš šių duomenų matyti, kad AUDI A6 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinti priekinis d. p. sparnas ir galinis d. p. žibintas, galinis bamperis ir galinė d. p. šoninė. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ant automobilio AUDI A6 matyti įbrėžimo žymės, kurios pagal kurių pobūdį galima spręsti, kad brėžimas buvo trunkamasis , t. y. automobilių kontaktas buvo ne momentinis, o truko tam tikrą ilgesnį laiko tarpą. Įvertinus automobilio AUDI A6 apgadinimo mastą, tą aplinkybę, kad šis automobilis stovėjo, automobilio MAN NL 262 (duomenys neskelbtini) greitį, kuris negalėjo būti didelis, nes šis automobilis įsukinėjo į autobuso sustojimą, vairuotojo A. Z. vairavimo patirtį, tai, jog eismo įvykio metu suveikė automobilio AUDI A6 signalizacija, kurią girdėjo , būdama namuose liudytoja D. S., tai, jog kontakto metu nukrito autobuso atšvaitas, teismas daro išvadą, kad tokioje situacijoje atidus ir rūpestingas vairuotojas turėjo suvokti susidariusią situaciją, t. y. turėjo suprasti, kad įvyko eismo įvykis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad automobilio MAN NL 262 (duomenys neskelbtini) vairuotojas suvokė, jog kliudė kitą automobilį, todėl jis turėjo patikrinti, ar kitam automobiliui nepadarė žalos, jei taip, kreiptis į policiją ar ieškoti automobilio savininko, kaip to reikalauja Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir KET 222 punktas. Tačiau A. Z. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo jokių pastangų įvertinti susidariusios situacijos.

Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, vairuotojas A. Z. po eismo įvykio nesustojo, nesiaiškino galimo kontakto su kitu automobiliu, neiškvietė policijos ir nuvažiavo, taip pažeidė KET 222 punktą, kas suponuoja atsakomybę pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pripažinus jo kaltę dėl neatsargumo. Pažymėtina, kad taikant Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu ( LAT 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Kadangi kliudžius kitą transporto priemonę, t. y. dėl atsakovės vairuotojo neteisėtų veiksmų, esant jo neatsargumui, atsirado žala, kurią ieškovė padengė, vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 380,98 Eur išmokėta draudimo išmoka ir 17,41 Eur palūkanų.

Vadovaujantis CK 6.37 ir 6.210 straipsniais, esant ieškovės reikalavimui, iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 6 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Ieškovė už ieškinio padavimą sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškinys tenkinamas, ši suma (15,00 Eur) priteistina iš atsakovės ieškovei. Bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro 17,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios taip pat priteistinos iš atsakovės ( CPK 88, 92-93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Uždaros akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“, kodas 147024322, buv. J. Basanavičiaus. g. 67 Panevėžys, 380,98 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų 98 centus) skolos, 17,41 Eur ( septyniolika eurų 41 ct) palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (398,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei Akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, buv. J. Basanavičiaus g. 12 Vilnius.

Priteisti iš atsakovės Uždaros akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“, kodas 147024322, 17,10 Eur ( septyniolika eurų 10 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė