- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- e2-699-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00931-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Glaskek LT“
- Trečiasis asmuo
- notarė V
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Anrestas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Glaskek LT“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Anrestas“ ieškinį atsakovams likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Eko augalai“, J. L., V. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė V. J. ir Valstybės socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Glaskek LT“ ir bankrutavusi UAB (toliau – ir UAB, BUAB) ,,Anrestas“ kreipėsi į teismą su ieškiniais, kuriuos patikslinusios prašo:
1.1. pripažinti negaliojančia ieškovės BUAB ,,Anrestas“ ir atsakovės UAB ,,Eko augalai“ 2019 m. gegužės 21 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, priteisiant ieškovei iš atsakovės likviduojamos UAB (toliau – ir LUAB) „Eko augalai“ 640 000 Eur;
1.2. pripažinti negaliojančiais ieškovės BUAB ,,Anrestas“ ir atsakovų J. L., LUAB ,,Eko augalai“ 2019 metų birželio 19 d. sudarytą sutartinės hipotekos sutartį bei 2019 m. rugsėjo 3 d. susitarimą Nr. 1, 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimą Nr. 2, 2020 m. sausio 6 d. susitarimą Nr. 3 dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo;
1.3. pripažinti niekiniais ir negaliojančiais atsakovų J. L. ir LUAB ,,Eko augalai“ 2018 m. rugpjūčio 17 d. sudarytą paskolos sutartį bei 2018 m. rugpjūčio 27 d., 2019 m. spalio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. susitarimus dėl paskolos sutarties padidinimo ir pakeitimo;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2019 m. gegužės 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė BUAB ,,Anrestas“ pardavė atsakovei LUAB ,,Eko augalai“ butą, gyvenamąjį namą, inžinerinius pastatus ir tris žemės sklypus už 310 000 Eur kainą, kurios dalies, sudarančios 268 210,25 Eur, mokėjimas buvo atidėtas iki 2020 m. gegužės 21 d., o 2019 m. gruodžio 31 d. susitarimu mokėjimo atidėjimo terminas pratęstas iki 2022 m. gegužės 21 d. Ieškovių teigimu, šis turtas buvo parduotas už aiškiai per mažą kainą, kadangi vien masinio vertinimo būdu nustatyta jo kaina buvo 475 000 Eur, be to, atsakovė LUAB ,,Eko augalai“ šiuo turtu disponavo už jį neatsiskaičiusi, sandoris sudarytas po to, kai buvo kreiptasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB ,,Anrestas“ iškėlimo. Šių sandorių šalys neprivalėjo sudaryti, juos sudarę asmenys buvo nesąžiningi, todėl egzistuoja visos sąlygos pirkimo–pardavimo sandoriui pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu. 2019 m. gruodžio 31 d. susitarimas dėl atsiskaitymo termino pratęsimo sudarytas pažeidžiant CK 6.183 straipsnio 3 dalį, t. y. nėra patvirtintas notaro. Šie sandoriai pripažintini negaliojančiais ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes jų sudarymo tikslas buvo apsunkinti ieškovės BUAB ,,Anrestas“ turtinę padėtį ir atsiskaitymą su kreditoriais. Kadangi ginčo turtas buvo perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims, restituciją, pripažinus negaliojančiais 2019 m. gegužės 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir jos pakeitimus, ieškovės prašo taikyti ekvivalentu pinigais, priteisiant iš LUAB ,,Eko augalai“ 640 000 Eur.
3. Dėl ginčijamos 2019 m. birželio 20 d. hipotekos sutarties nurodo, kad šia sutartimi ieškovei BUAB ,,Anrestas“ priklausantis nekilnojamas turtas buvo įkeistas siekiant užtikrinti atsakovo J. L. 200 000 Eur įsipareigojimų atsakovei LUAB ,,Eko augalai“ pagal 2018 m. rugpjūčio 17 d. jų sudarytą paskolos sutartį vykdymą. 2019 m. rugsėjo 3 d. susitarimu Nr. 1 užtikrinamos prievolės dydis padidintas iki 250 000 Eur, 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimu Nr. 2 – skolininke vietoje J. L. nurodyta naujoji BUAB ,,Anrestas“ vadovė V. V., o 2020 m. sausio 7 d. pakeitimu – prievolės dydis pakeistas į 300 000 Eur. Pasak ieškovių, šie sandoriai sudaryti BUAB ,,Anrestas“ esant jau faktiški nemokiai, pažeidžiant kreditorių interesus, nepagrįstai apsunkinant bendrovės turtą, jį įkeičiant siekiant užtikrinti fizinių asmenų prievoles, juos sudariusios šalys buvo nesąžiningos. Šie sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Be to, paskolos sutartis, kuria atsakovė LUAB ,,Eko augalai“ suteikė atsakovui J. L. 200 000 Eur paskolą grynaisiais pinigais, ir kurios dydis bei paskolos gavėjas buvo vėliau pakeisti, yra niekinė, kadangi pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį toks sandoris turėjo būti patvirtintas notaro.
4. Atsakovė LUAB ,,Eko augalai“ 2022 m. gegužės 6 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Panevėžio apygardos teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-64-36/2022. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-64-366/2022, kurioje atsakovai J. L. ir V. V. kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnyje (turto iššvaistymas) ir 208 straipsnyje (skolininko nesąžiningumas) padarymu. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas yra tapatus nagrinėjamos bylos dalykui, nes baudžiamojoje byloje bus spendžiamas atsakovų J. L. ir V. V. veiksmų, atliktų sudarant ginčijamus sandorius, teisėtumo klausimas. Taip pat baudžiamojoje byloje bus sprendžiamas ir ieškovės BUAB ,,Anrestas“ nemokumo administratoriaus pareikšto 930 000 Eur civilinio ieškinio patenkinimo klausimas. Atsakovės LUAB ,,Eko augalai“ nuomone, egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas nagrinėjamai civilinei bylai sustabdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Panevėžio apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-366/2022.
6. Teismas sutiko su atsakovės LUAB ,,Eko augalai“ argumentais, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir baudžiamosios bylos yra tiesioginis prejudicinis ryšys, nes baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės bei joje konstatuoti faktai turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai. Taigi egzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas privalomas bylos sustabdymo pagrindas.
7. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje J. L. ir V. V. yra kaltinami tuo, kad veikdami vieninga tiesiogine tyčia, esant UAB „Anrestas“ sunkiai ekonominei padėčiai, kai bendrovei akivaizdžiai grėsė bankrotas, J. L. nepateisinamai pigiai parduodamas bei už savo ir V. V. paskolą įkeisdamas UAB „Anrestas“ turtą, pasikėsino iššvaistyti bei iššvaistė didelės vertės UAB „Anrestas“ priklausantį turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinę žalą UAB „Anrestas“ bei bendrovės kreditoriams. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės ginčija tuos pačius sandorius analogiškais motyvais, t. y. kad turtas buvo perleistas už nepagrįstai mažą kainą, nepagrįstai ilgam laikotarpiui atidedant atsiskaitymo terminus, o hipotekos sandoris bei jo pakeitimai sudaryti užtikrinant asmenines bendrovės vadovų (akcininkų) prievoles, jais siekta apsunkinti UAB „Anrestas“ priklausantį turtą, kad iš jo nebūtų galimybės tinkamai atsiskaityti su kreditoriais.
8. Teismas pripažino, kad abi bylos yra susijusios taip, jog baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją bei prejudicinę galią civilinei bylai. Pažymėjo, kad negalima išnagrinėti civilinės bylos neturint atsakovo J. L. paaiškinimų. Teismo posėdžio metu atsakovas J. L. pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise atsisakyti duoti parodymus, kadangi jie gali reikšti parodymus prieš save baudžiamojoje byloje. Atsakovas nurodė, kad paaiškinimus teiks baudžiamojoje byloje. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, reiškia, kad kol nebus išnagrinėta baudžiamoji byla, civilinėje byloje teismas objektyviai neturi galimybių nustatyti reikšmingų aplinkybių dėl ginčo dalyko – tiek dėl sandorių sudarymo aplinkybių, tiek dėl lėšų gavimo bei panaudojimo, atitinkamai, ir dėl kreditorių teisių pažeidimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė BUAB ,,Anrestas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę reikšmę civilinėje byloje. Iš esmės prejudicinę reikšmę turi tik nusikalstamų veiksmų pasekmės. Kaltinimai baudžiamojoje byloje yra pareikšti dėl to, kad J. L. ir V. V. pasikėsino iššvaistyti bei iššvaistė didelės vertės UAB „Anrestas“ priklausantį turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinę žalą ieškovei BUAB „Anrestas“ bei jos kreditoriams. Taigi, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju kaip nusikalstamos veikos pasekmė būtų nustatytas tik žalos padarymo bendrovės kreditoriams faktas. Civilinėje byloje pareikštu ieškiniu ieškovai prašo apginti jų teises ne priteisiant žalos atlyginimą, bet pripažįstant negaliojančiais sandorius, taigi įrodinėjimo dalykas civilinėje ir baudžiamojoje byloje nesutampa.
9.2. Teismas, sustabdymas civilinę bylą, kuri yra nagrinėjama nuo 2020 m. liepos 17 d., pažeidė proceso operatyvumo principą. Dėl šios civilinės bylos yra sustabdyta ir kita civilinė byla Nr. eB2-442-614/2022, kurioje turi būti sprendžiamas LUAB ,,Eko augalai“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimas. Nesant patvirtintiems visų kreditorių reikalavimams, nemokumo administratorius negali realizuoti hipoteka apsunkinto turto, todėl negali būti patenkinami ir kreditorių reikalavimai. Kreditorių interesai atgauti skolas, kurios susidarė nuo 2018 metų, sustabdžius civilinę bylą yra pažeidžiami.
Atsiliepimas
9.3. Atsakovas J. L. gali atsisakyti duoti parodymus ir baudžiamojoje byloje. Vien tai, kad jis nesutiko teikti paaiškinimų nagrinėjamoje civilinėje byloje, nereiškia, jog jis juos teiks baudžiamojoje byloje. Be to, teismas bylai reikšmingas aplinkybes gali ir turi nustatyti vadovaudamasis byloje esančių įrodymų visuma.
9.4. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas dėl restitucijos taikymo kaip sandorių negaliojimo pasekmės.
10. Atsakovė LUAB ,,Eko augalai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
10.1. Abiejose bylose nagrinėtinos identiškos aplinkybės, t. y. tie patys sandoriai, jų sudarymo sąlygos ir aplinkybės, tų pačių asmenų veiksmai ir motyvai, civiliniame procese siekiant tokius sandorius pripažinti negaliojančiais, o baudžiamajame procese – pripažinti kaltinamų asmenų nusikalstamus veiksmus, sudarant minėtus sandorius. Todėl abi bylos turi tiesioginį tarpusavio ryšį.
10.2. Baudžiamojoje byloje nustatyti faktai gali turėti teisinę reikšmę įvertinant actio Pauliana sąlygų egzistavimą ir priimant sprendimą civilinėje byloje. Nustatinėjant atsakovo J. L. (ne)sąžiningumą, kaip vieną iš būtinų actio Pauliana sąlygų, gali turėti įtakos baudžiamosios bylos baigtis, jos rezultatas. Baudžiamojoje byloje išteisinus buvusius bendrovės vadovus, neįžvelgus jų veiksmuose neteisėtumo ir nesąžiningumo, civilinėje byloje, vertinant tų pačių sandorių sudarymo aplinkybes, negalima būtų konstatuoti priešingai.
10.3. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys taip pat turi reikšmę sprendžiant dėl civilinės bylos sustabdymo poreikio, kadangi jis grindžiamas tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, kaip ir civilinėje byloje pasirinktas alternatyvus bendrovės bei jos kreditorių galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdas. Nesustabdžius civilinės bylos nagrinėjimo, o baudžiamojoje byloje patenkinus civilinį ieškinį, atsakovams gali būti pritaikyta dviguba teisinė atsakomybė, bendrovė iš dviejų paraleliai vykstančių procesų gali turėti naudos ir nepagrįstai praturtėti.
Atsiliepimas
10.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad yra būtina sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, siekiant nustatyti reikšmingas aplinkybes dėl ginčo dalyko, kurios bus nustatytos baudžiamojoje byloje apklausus buvusį bendrovės vadovą J. L..
10.5. Civilinės bylos sustabdymas atitinka ekonomiškumo bei operatyvumo principus. Bylos sustabdymo institutas skirtas tam, kad būtų išvengta prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas joje atliekamų procesinių veiksmų sustabdymas. CPK 163 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra išvardinti atvejai, kuomet bylą nagrinėjantis teismas privalo sustabdyti civilinę bylą. Šioje byloje yra aktualus CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas atvejis, kurio buvimą, priimdamas skundžiamą nutartį, konstatavo pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės BUAB ,,Anrestas“ pozicija, kad pirmosios instancijos teismas suklydo padaręs išvadą, jog tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-64-366/2022 egzistuoja toks teisinis ryšys, kuris kliudo pačiam teismui išnagrinėti civilinę bylą.
12. Sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009).
13. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų aiškinimo bei jų taikymo pasisakoma, kad šiuo pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); kai teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006).
14. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturėtų sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Aplinkybę, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje teismo nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020 22–23 punktai).
15. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punktą, yra suformulavęs teisės taikymo taisyklę, pagal kurią teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-378/2016).
16. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio pagrindo ir dalyko, civilinėje byloje spręstini apeliantės BUAB ,,Anrestas“ ir atsakovės LUAB ,,Eko augalai“ sudaryto turto pirkimo–pardavimo sutarties, apeliantės ir atsakovų J. L., LUAB ,,Eko augalai“ sudarytos sutartinės hipotekos sutarties (ir jos trijų pakeitimų) bei atsakovų J. L. ir LUAB ,,Eko augalai“ sudarytos paskolos sutarties (su visais jos pakeitimais) teisėtumo ir galiojimo klausimai. Ieškovės kaip savo reikalavimų teisinį pagrindą nurodė CK 1.81, 6.66 straipsnius ir 6.871 straipsnio 4 dalį, t. y. įrodinėja tai, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant apeliantės ir jos kreditorių interesus, bendrovei esant faktiškai nemokiai, už mažesnę nei tikroji vertė perleidus bendrovės nekilnojamą turtą, sandorio šalims siekiant visą vertingą faktiškai nemokios bendrovės turtą perleisti kitiems asmenims, bendrovės vadovų asmeninių paskolų grąžinimą užtikrinant bendrovės turto įkeitimu, nesilaikant įstatyme numatytos privalomos paskolos sandorių sudarymo formos.
17. Vadinasi, civilinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tokių faktinių aplinkybių, kaip ginčo objektu tapusio turto rinkos vertės nustatymo, apeliantės turtinės padėties, sudarant ginčijamus sandorius, ištyrimas bei įvertinimas, sandorių šalių sąžiningumas, sandorių (ne)naudingumo bendrovei įvertinimas, paskolos sutarčių atitikimas CK numatytiems formos reikalavimams, šių sandorių įvertinimas viešosios tvarkos ir geros moralės ribose.
18. Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalykas yra gerokai siauresnis, t. y. dviejų nagrinėjamos bylos atsakovų – J. L. ir V. V. – veiksmų, sudarant paminėtas turto perleidimo ir hipotekos sutartis, teisėtumo baudžiamosios teisės ribose įvertinimas, atsižvelgiant į jiems pareikštus kaltinimus. Atsakovams kaltinimai pareikšti dėl to, kad veikdami vieninga tiesiogine tyčia, esant sunkiai apeliantės ekonominei padėčiai, kai jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, jie nepateisinamai pigiai parduodami bei už savo asmenines paskolas įkeisdami apeliantės turtą pasikėsino iššvaistyti ir iššvaistė didelės vertės apeliantei priklausantį turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to bendrovės kreditoriams buvo padaryta žala.
19. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su prašymą sustabdyti civilinės bylos procesą pareiškusia šalimi bei pirmosios instancijos teismu, kad gali sutapti abejose bylose nustatinėtinos faktinės aplinkybės, susijusios su perleisto turto verte, apeliantės finansine padėtimi sandorių sudarymo metu, atsakovų J. L. ir V. V. sąžiningumu sudarant sandorius. Visgi šiuo konkrečiu atveju to nepakanka būtent tokiam prejudiciniam ir įrodomajam abiejų bylų teisiniam ryšiui konstatuoti, kuris kliudytų jau dvejus metus pagal bankrutavusio juridinio asmens ieškinį inicijuotos civilinės bylos savarankišką išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės bus vertinamos baudžiamosios teisės kontekste, t. y. ar buvo padarytas nusikaltimas, o nagrinėjamoje byloje jos bus įvertintos civilinė teisės kontekste. Kitaip tariant, net ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereikštų, kad civilinėje byloje ginčijamų sandorių galiojimas yra nepaneigiamas, juolab kai ieškiniu prašoma taikyti, be kita ko, ir niekinio sandorio padarinius (prieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei) (CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalys).
20. Be to, abejose bylose faktinės aplinkybės tiriamos bei vertinamos vadovaujantis skirtingais įrodinėjimo principais bei tvarka, t. y. pirmu atveju jie bus vertinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytas taisykles, antru – pagal CPK taisykles. Todėl vien tai, kad tam tikra faktinė aplinkybė bus pripažinta įrodyta arba neįrodyta baudžiamojoje byloje, savaime neturės tokios pat procesinės reikšmės civilinei bylai, kurioje, be kita ko, gali būti taikoma ir didesnio tikėtinumo taisyklė.
21. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašyme sustabdyti civilinę bylą ir skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti argumentai nepatvirtina, kad tarp dviejų teismuose nagrinėjamų bylų – baudžiamosios ir civilinės – yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kad teismo nuosprendžiu nustatyti arba nenustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl konstatuotina, jog civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties. Nustačius, kad atsakovai atliko jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. iššvaistė apeliantės turtą, buvo nesąžiningi, ar, priešingai, neįrodžius jų nusikalstamų veiksmų, tai neeliminuos teismo pareigos civilinėje byloje įvertinti aplinkybių, susijusių su ginčijamų sandorių sudarymu bei jų galiojimu, atsižvelgiant į ieškinyje nurodomus jų negaliojimo pagrindus.
22. Kitaip nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra ir pagrindo išvadai, kad baudžiamojoje byloje J. L. ir V. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl 930 000 Eur žalos atlyginimo yra tapatus civilinėje byloje pareikštam reikalavimui dėl restitucijos 640 000 Eur piniginiu ekvivalentu taikymo – ši aplinkybė nekliudo nagrinėti civilinę bylą. Visų pirma skiriasi subjektai, kurių atžvilgiu reiškiami reikalavimai – nagrinėjamoje civilinėje byloje minėtus 640 000 Eur prašoma priteisti iš atsakovės LUAB ,,Eko augalai“, o baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl 930 000 Eur žalos atlyginimo pareikštas jos kaltinamiesiems, nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovais dalyvaujantiems J. L. ir V. V.. Antra, skiriasi ir šių reikalavimų teisinis pagrindas, baudžiamojoje byloje pareikštas turtinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo, įrodinėjant sąlygas civilinei atsakomybei kilti, nagrinėjamoje civilinėje byloje – dėl restitucijos piniginiu ekvivalentu, kaip sandorio negaliojimo pasekmės, taikymo.
23. Apeliacinės instancijos teismas stokojančiais pagrįstumo pripažįsta ir tokius pirmosios instancijos teismo argumentus, kad pats teismas negali nustatyti visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir kad jos galės būti nustatytos tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą.
24. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad atsakovas J. L. pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise atsisakyti duoti parodymus, todėl, teismo vertinimu, jo pozicija ir sandorių sudarymo aplinkybių vertinimas galės būti nustatytas tik baudžiamojoje byloje, išklausius jo parodymus. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokia pozicija, atkreipia dėmesį į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva.
25. Nors teisę atsisakyti teikti tam tikrus paaiškinimus turi ir šalis (CPK 188 straipsnis), ir liudytojas (CPK 191 straipsnio 2 dalis), vien tai, kad asmuo nesutinka teikti paaiškinimų ar atsakyti į kuriuos nors klausimus negali būti laikoma kliūtimi išnagrinėti bylą iš esmės, įvertinant kitus byloje esančius įrodymus, ar, juo labiau, negali tapti pagrindu stabdyti bylą tikintis, kad kitame procese asmuo tokius paaiškinimus duos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas turi teisę taikyti contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpciją, pagal kurią šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).
26. Kadangi pirmosios instancijos teismas, aiškindamas proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos stabdymo institutą, kiek tai susiję su būtinybe stabdyti bylos nagrinėjimą, suklydo, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės LUAB ,,Eko augalai“ prašymas stabdyti bylą atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Eko augalai“ prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.