- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-286-253/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00406-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Žydrūnas Bertašius, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“
- Ieškovas
- UAB „Paslaugos būstui“
- Trečiasis asmuo
- AB „Lesto“, Klaipėdos miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Plienas“, I. P., T. Š., J. Š., N. G., S. N., L. K., J. M., E. K. M., T. B., L. Č., G. K., S. K., K. M., A. V., V. G., R. D., I. I., M. G., N. K., J. K., G. V., M. B., P. S., L. L., V. K., G. B., A. P., R. J., M. J., N. P., N. A., J. A., S. T., A. B., E. P., S. L., J. L., L. V., E. B., A. M., E. S., A. G., M. V. G., E. V., G. T., R. T., L. M., V. M., V. U., R. C., D. A., E. Č., N. Č., J. G., I. B., T. K., O. N., A. Š., R. P., Y. T., D. G., E. G., K. G., M. F., V. L., V. P., R. N., V. B., D. J., R. R., D. Ž., N. Š., L. B., I. Z., A. L., R. M., D. S., M. S., B. S. Ž., M. Ž., P. P., A. C., D. R., D. M., I. M., A. K., N. L., L. G., L. D., L. Š., N. M., T. A., N. S., A. S., D. P., J. P., J. R., V. J., Ž. B., A. J., G. Š., V. A., L. O., V. S., V. D., I. K., V. Ž., D. V., G. L., R. L., A. T., O. B., M. T., K. P., G. Ū., I. Ū., A. A., I. A., K. K., A. D., R. S., Z. S., O. A., N. Y., M. L., I. L., G. Ž., V. Š., J. D., E. L., K. Ū., V. V., M. K., A. R., B. K., S. Š., T. L., L. R., L. S., N. N. U., N. B., R. B., E. R., F. R., I. Š., G. P., T. G., T. P., I. K.-A, K. L., P. Z., T. D., Ž. Ž., J. S., B. S., R. Š., R. V., UAB „Tella“, R. G., L. P. M., Y. C., A. Č., G. Z., B. V., N. V., I. Č., R. Č., V. R., D. B., T. J., L. E., B. G., D. K., R. K., I. J., A. G. K., E. N., E. J.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-286-253/2015
2015 m. balandžio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovei UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ dėl mokesčių už bendrojo naudojimo objektų administravimą priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ priešieškinį ieškovei UAB „Paslaugos būstui“ dėl nuostolių atlyginimo, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų tretieji asmenys AB „Lesto“, Klaipėdos miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Plienas“, I. P., T. Š., J. Š., N. G., S. N., L. K., J. M., E. K. M., T. B., L. Č., G. K., S. K., K. M., A. V., V. G., R. D., I. I., M. G., UAB „Plienas“, N. K., J. K., G. V., M. B., P. S., L. L., V. K., G. B., A. P., R. J., M. J., N. P., N. A., J. A., T. Š., S. T., A. B., E. P., I. P., S. L., J. L., L. V., E. B., A. B., A. M., E. S., A. G., M. V. G., E. V., A. V., G. T., R. T., V. K., J. K., L. M., V. M., V. U., R. C., M. B., D. A., S. K., E. Č., N. Č., J. G., I. B., I. B., T. K., R. J., O. N., G. V., A. Š., R. P., Y. T., D. G., E. G., K. G., M. F., V. L., V. M., V. U., V. P., R. N., M. B., V. B., V. L., D. J., R. R., R. R., D. Ž., N. Š., L. B., I. Z., A. L., T. K., R. M., D. S., M. S., D. G., V. G., B. S. Ž., M. Ž., P. P., N. Š., A. C., D. R., D. M., I. M., A. K., N. L., L. G., L. D., E. G., L. Š., J. K., A. G., N. M., T. A., N. S., A. S., D. P., J. P., J. R., V. J., Ž. B., A. J., G. Š., V. A., L. O., V. K., V. S., V. D., I. K., V. Ž., D. V., G. L., R. L., A. T., J. L., A. L., O. B., M. T., G. L., A. B., A. M., V. M., I. M., A. G., V. K., K. P., J. P., G. Ū., I. Ū., L. M., A. A., I. A., R. P., N. K., R. R., K. K., A. K., A. D., R. S., Z. S., O. A., R. J., N. Y., M. L., I. L., M. S., V. L., G. Ž., V. Š., J. D., E. L., K. Ū., V. V., R. S., M. K., A. J., V. K., V. P., A. R., A. Š., B. K., V. B., S. Š., I. K., V. M., A. V., T. L., L. M., A. J., A. R., L. R., V. S., L. S., A. Š., J. M., N. N. U., N. B., M. B., A. B., R. B., E. R., F. R., D. A., D. A., J. Š., I. Š., G. P., T. G., V. S., A. K., T. P., A. P., A. K., I. K.-A, A. S., I. P., N. P., V. P., V. M., J. M., A. M., R. J., A. J., M. L., K. L., P. Z., M. S., T. D., L. D., A. J., S. N., Ž. Ž., D. S., A. S., J. S., B. S., A. Š., R. Š.,T. L., E. L., R. V., G. V., UAB „Tella“, R. G., A. T., M. T., R. S., L. P. M., Y. C., A. Č., G. Z., B. V., N. V., V. K., T. K., I. Č., R. Č., L. V., A. L., V. B., V. R., R. R., J. G., K. M., D. B., D. B., T. J., D. A., L. R., R. B., V. B., L. E., A. G., J. Š., V. J., B. G., D. K., A. S., R. K., I. J., A. K., S. K., V. K., A. G. K., E. N., N. L., E. J., A. J., A. Č., M. Č., D. L., R. P., V. V., O. V., A. Z., I. Z., T. Z., B. G., E. Š., L. G., V. P., D. K., E. K., O. O., A. A., G. J., V. J., R. G., I. K., L. V., G. M., L. R., M. R., E. M., O. K., Z. D., V. D., I. U., R. U., A. V., A. V., A. P., G. A., D. A., T. T., N. L., T. L., V. S., A. R., E. J., S. M., V. B., A. Č., A. Č., J. M., D. J., J. G., D. P., A. P., V. P., I. P., O. G., A. G., A. D., L. D., A. Š., L. Š., A. K., M. K., A. M., J. S., E. D., S. D., Š. M., L. S., L. B., J. D., R. D., D. S., L. K., L. Ž., A. K., D. K., V. Z., A. S., M. J., V. M., R. J., D. A. D., D. Š., UAB „Saulės kupolas“, P. M., A. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 2 277,84 Lt skolos už suteiktas komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), esančioms atsakovės patalpoms už laikotarpį nuo 2012-08-02 iki 2012-11-30, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vykdydama jai, kaip administratorei, pavestas funkcijas, ieškovė teikdavo atsakovei sąskaitas apmokėti už bendrosios nuosavybės administravimą, nuolatinę namo priežiūrą, šilumos sistemų priežiūrą bei kitas paslaugas. Mokesčiai atsakovei apskaičiuojami proporcingai jai priklausančių patalpų plotui. Atsakovė per laikotarpį nuo 2012-08-02 iki 2012-11-30 nemokėjo nė karto, o jai pateiktas sąskaitas grąžindavo atgal ieškovei, motyvuodama tuo, kad ieškovė nepasirašė su atsakove jos pateiktos administravimo ir paslaugų sutarties. Atsakovė, nemokėdama ieškovei mokesčių per minėtąjį laikotarpį, įsiskolino ieškovei už suteiktas paslaugas 2 277,84 Lt.
Atsakovė pateikė priešieškinį, juo prašo iš ieškovės priteisti 3 723,71 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal pasirašytą elektros energijos tiekimo sutartį už pateiktą elektros energiją adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakovės įmonė turi mokėti pagal elektros skaitiklių rodmenis ir esamą galią. Tačiau atsakovė buvo priversta mokėti AB „Lesto“ pagal UAB „Paslaugos būstui“ pateiktą klaidingą informaciją, kad nebūtų atjungta elektros energija. Ieškovė, neteisėtai ir nesąžiningai priskirdama elektros energijos sąnaudas, tenkančias 791,96 kv. m neeksploatuojamame nuliniame (rūsio) aukšte name (duomenys neskelbtini), esančiai automobilių stovėjimo aikštelei, už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2012-11-01 padarė atsakovei 525,79 Lt nuostolių. Atsakovės turimos 791,96 kv. m aikštelės yra nuliniame (rūsio) aukšte, jos faktiškai negali būti naudojamos (neeksploatuojamos) ir yra fiziškai uždarytos. Atsakovė dėl ieškovės nenoro bendradarbiauti nėra pasirašiusi sutarties su UAB „Paslaugos būstui“ dėl administravimo, kadangi iš esmės nesutariama dėl elektros energijos, šilumos energijos ir kitų išlaidų paskirstymo metodikos sąžiningo apskaičiavimo bei taikymo. Atsakovė neturi bendrojo naudojimo patalpų su kitais daugiabučio namo bendraturčiais ir jai nėra priskirtas bendrosios dalinės nuosavybės teise (išskyrus aikšteles, kurios nėra šildomos) priklausantis turtas, todėl teigia, kad neprivalo apmokėti išlaidų, skirtų kitų bendraturčių asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Be to, atsakovė pagal 2004-07-16 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 21/2004-0194 iš valstybės nuomoja 1,519 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateiktą žemės nuomos mokesčio deklaraciją 2012 m. už 1,519 ha žemės sklypo paminėtu adresu nuomą žemės mokestis sudaro 3 197,92 Lt. UAB „Plienas“ šiame sklype pastatė daugiabučius namus ir jų administravimas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011-12-14 direktoriaus įsakymą Nr. AD1-2540 perduotas ieškovei, todėl ieškovė turi atlyginti turėtas išlaidas, susijusias su žemės nuomos mokesčiu, kurios sudaro 3 197,92 Lt. Padaryti nuostoliai sudaro 3 723,71 Lt (3 197,92 Lt plius 525,79 Lt), jie yra realūs ir turi būti atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-22 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Paslaugos būstui“ iš atsakovės UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ 2 277,84 Lt skolos, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 277,84 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 872 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė byloje ginčijo ieškovės taikomos metodikos skaičiuojant mokesčius už bendrojo naudojimo objektų administravimą pagrįstumą ir rėmėsi civilinėje byloje paskirtos ekspertizės išvada ir joje nurodytais skaičiavimais pagal ekspertės nurodomą skaičiavimo būdą. Ekspertė 2014 m. vasario mėnesio išvadoje teigia, kad norint teisingai suskaičiuoti mokesčius, reikia nustatyti atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės dalį vienam naudingojo ploto kvadratiniam metrui. Ekspertė apskaičiavo atsakovei priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės dalis pagal atsakovei priklausančio naudingojo ploto ir bendrojo pastato naudingojo ploto santykį, nustatė kiekvienai patalpai priskirtiną bendrojo naudojimo ploto dalį ir kiekvienos dalies koeficientą ir atitinkamai perskaičiavo mokesčius. Ieškovė nurodė, kad mokesčiai turi būti skaičiuojami ne nuo bendrojo namo naudojamo ploto, o tik nuo bendrosios dalinės nuosavybės, kuriai administruoti skiriamos išlaidos. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad įstatymuose nėra nustatyta, kokia būtent metodika taikytina apskaičiuojant mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ar išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad namo bendroji dalinė nuosavybė yra ne tik namo bendrojo naudojimo patalpos, kurių plotą galima nustatyti, bet ir visi kiti bendrojo naudojimo objektai – pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, kurią reikia išlaikyti ir prižiūrėti (CK 4.82 str. 1 d.). Ieškovė – savivaldybės paskirta namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorė – savo veikloje privalėjo vadovautis CK, kurio 4.82 str. 5 d. numato, jog savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-29 sprendimu, kurio 16 punktas nustato, jog namo administravimo tarifas išreiškiamas litais per mėnesį patalpų naudingojo ploto vienam kvadratiniams metrui. Dėl šios priežasties teismas vertino, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu ieškovės mokesčių apskaičiavimo būdą, skaičiuojant atsakovei tenkančią mokesčių dalį pagal viso namo naudingojo ploto santykį su atsakovės nuosavybės teise turimų patalpų plotu. Atsakovė po civilinėje byloje atliktos ekspertizės sutiko, jog turi pareigą mokėti ieškovei mokesčius už administravimą, priešgaisrinės sistemos techninio aptarnavimo mokestį, nuolatinės priežiūros mokestį, šilumos sistemos priežiūros mokestį ir už remonto darbus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu. Kadangi atsakovė, pripažindama dalį ieškinio dėl 788,32 Lt, rėmėsi ekspertės skaičiavimais pagal ekspertės siūlomą metodiką, o teismas laikė ieškovės mokesčių skaičiavimo būdą teisėtu, ieškovės reikalavimą priteisti mokesčius pagal ieškovės 2014-06-09 pateiktus skaičiavimus laikė teisėtu ir tenkintinu. Remdamasis aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ aktualios redakcijos 5, 7.1 punktais, aplinkos ministro 1999-12-27 įsakymu Nr. 420 patvirtinto statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ aktualios redakcijos 9.3, 9.6.3, 9.6.4, 50.2–50.4 punktais ir teismų praktika, teismas konstatavo, jog mokesčiai už aplinkos bei priežiūros tvarkymo paslaugas yra priskirtini prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų. Nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas viešame registre kaip nekilnojamasis daiktas, kurio priklausinys yra gyvenamasis namas su prekybos, visuomeninio maitinimo patalpomis ir dviejų aukštų automobilių stovėjimo aikštele. Vadovaudamasis Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 3.9, 10 punktais, teismas darė išvadą, kad savivaldybė neatlieka sklypo (duomenys neskelbtini), priežiūros. Vadovaudamasis Klaipėdos miesto švarą ir tvarką reglamentuojančio akto 3.1, 3.10, 6 punktais, teismas vertino, jog ieškovė, namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, turi pareigą tvarkyti jai perduoto administruoti namo (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kuris turi nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės – namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkės, išlaidas, susijusias su namo teritorijos priežiūra ir tvarkymu bei vandens panaudojimu bendroms reikmėms, pagrįstas ir šias išlaidas atsakovė privalo apmokėti. Įvertinęs ekspertizės išvadoje nurodytas aplinkybes, kad viešų teritorijų apšvietimą turi organizuoti ir prižiūrėti savivaldybės, trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės 2014-10-08 paaiškinimus, jog jai neperduoti (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype apšvietimo tinklai, todėl ji neatsako už apšvietimą žemės sklypo teritorijoje, taip pat ieškovės ir trečiojo asmens AB „Lesto“ paaiškinimus, kad elektros energija naudojama namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektams ir yra įtraukiama į apskaitą iš namo (duomenys neskelbtini), įvadinio elektros energijos apskaitos prietaiso, teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja apmokėti išlaidas elektros energijai bendroms reikmėms iš patalpų savininkų proporcingai jų nuosavybes daliai. Teismas darė išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini.
Pasisakydamas dėl atsakovės priešieškinio teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė, būdama (duomenys neskelbtini) namo patalpų savininke, privalo mokėti mokesčius proporcingai turimai daliai. Vertinta, kad aplinkybė, jog atsakovė nuliniame aukšte esančia aikštele nesinaudoja ir ji yra uždaryta, neturi teisinės reikšmės. Mokesčiai automobilių stovėjimo aikštelių savininkei atsakovei pagrįstai skaičiuojami pagal jų naudingąjį plotą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės į apskaitą traukiami elektros energijos duomenys yra neteisingi. Įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti ieškovės pateiktais įrodymais – elektros energijos prikimo sutartimi su AB „Lesto“, pateiktomis suvestinėmis ir skaičiavimais, ieškovės atstovų paaiškinimais ir kitais įrodymais – nėra. Dėl to atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 525,79 Lt nuostolių atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas. Klaipėdos miesto savivaldybės ieškovei pagal sutartį pateiktoje 2012 metų žemės nuomos mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) namas nėra įtrauktas, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi galėtų apskaičiuoti žemės nuomos mokestį nurodyto namo butų ir kitų patalpų savininkams. Nenustatyta, kad perleidžiant pastato (duomenys neskelbtini), patalpas savininkams, jiems teisės aktų nustatyta tvarka buvo perleistos ir teisės į atsakovės nuomojamą valstybinės žemės sklypą, atitinkamai pakeista valstybinės žemės nuomos sutartis ir šie faktai išviešinti viešame registre. Nurodytais pagrindais teismas atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl 3197,92 Lt nuostolių, susijusių su valstybinės žemės mokesčio sumokėjimu, atlyginimo priteisimo atmetė kaip neapgrįstus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-22 sprendimą ir priteistą ieškovei UAB „Paslaugos būstui“ iš atsakovės UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ 2 277,84 Lt skolos sumą sumažinti iki 788,32 Lt. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė eksperto išvada ir neteisingai išaiškino materialines bei procesines teisės normas. Nurodo, kad ieškovė, kuri yra paskirta ginčo namo administratore, neteisingai atsakovei taikė išlaidų paskirstymo metodiką dėl bendrojo naudojimo patalpų eksploatacijos, priežiūros ir kitų išlaidų už 2012 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. Pagal atliktoje ekspertizėje taikomą išlaidų paskirstymo metodiką atsakovė už ginčo laikotarpį turėtų sumokėti tik 788,32 Lt. Nesutinka su teismo išvadomis, iš esmės reiškiančiomis, kad atsakovė už tą patį žemės sklypą, kuris pagal 2004-07-16 valstybinės žemės nuomos sutartį yra paskirtas tik jai, be žemės nuomos mokesčio, dar papildomai turi sumokėti ieškovei už želdinių priežiūrą, sodinimą ir teritorijos valymą, kai šis žemės sklypas pagal paminėtos sutarties sąlygas priklauso tik atsakovei, teigia, kad toks teismo sprendimo motyvas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 punkto, Klaipėdos miesto savivaldybės miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 5–6 punktų, Žemės įstatymo 2 str. 11 d., 14 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymų 26 str. 1 d. 1 p. reikalavimams bei teisingumo ir sąžiningumo principams, nes naudoti žemės sklypą be savininko sutikimo draudžiama. Atsakovė taip pat nesutinka su tenkančiomis išlaidomis remonto darbams, susijusiems su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, nes namas yra visiškai naujas, atliktiems darbams yra taikomas garantinis terminas, o išlaidos, tenkančios smulkiems remonto darbams, turi būti apmokamos iš kaupiamojo fondo. Teismas, nemotyvuodamas atsisakymo vadovautis ekspertizės išvada, pažeidė CPK 216, 218 str. reikalavimus. Nurodo, kad nulinis aukštas, kaip aikštelė, niekada nebuvo ir nėra eksploatuojamas, nes fiziškai yra uždarytas, todėl negali būti mokesčių už aikštelės priežiūrą. Atsakovė dėl ieškovės neteisėtų bei nesąžiningų veiksmų, t. y. elektros energijos sąnaudų, tenkančių 791,96 kv. m neeksploatuojamai aikštelei, priskyrimo, pagal pareikšto ieškinio reikalavimus patyrė 525,79 Lt nuostolių. Šią sumą atsakovė buvo priversta sumokėti AB „Lesto“ pagal ieškovės pateiktą klaidingą informaciją. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo skaičiuoti žemės nuomos mokestį butų ir kitų patalpų savininkams. Teigia, kad atsakovės pareikštas priešieškinis yra pagrįstas ir yra tenkintinas, nes šios išlaidos yra realios, atsakovės patirtos ir pagrįstos rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Paslaugos būstui“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-22 priimtą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su eksperto išvada, kad atsakovei priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis turi būti skaičiuojama nuo namo bendrojo naudojimo patalpų ploto, t. y. šį plotą dauginant iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykio (3432,12 kv. m x 0,036 = 123,56 kv. m), ir nuo gauto ploto skaičiuojami mokesčiai, kadangi įstatymas nenumato tokios skaičiavimo metodikos. Remdamasi CK 4.82 str. 3 d. ir 7 d., ieškovė teigia, kad įstatymas imperatyviai nurodo, kaip apskaičiuojama kiekvienam savininkui priklausanti dalis. Atsakovės mokėtinus mokesčius ieškovė apskaičiavo vadovaudamasi Klaipėdos miesto savivaldybės nustatyta daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo bazinių tarifų apskaičiavimo metodika, o kitus mokesčius apskaičiavo vadovaudamasi CK 4.82 str. 3 d. Atsakovės nuosavybės teisė į komercines patalpas ir aikšteles, kaip atskirą turtinį vienetą, yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Skaitiklių duomenis apie elektros energijos sunaudojimą atsakovės minimose aikštelėse perduoda ne ieškovė, šiuos rodmenis nuotoliniu būdu nuskaito AB „Lesto“. Be to, atsakovės naudojamos patalpos yra susietos su daugiabučio namo pagrindinėmis konstrukcijomis, bendrojo naudojimo mechanine, elektros, sanitarine-technine ir kitokia įranga, todėl atsakovei pagal CK 4.82 str. 3 d. kyla pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ar kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Nurodo, kad vadovaujantis aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 bei aplinkos ministro 1999-12-27 įsakymu Nr. 420 patvirtino statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 nuostatomis žemės sklypo, kuriame pastatytas (duomenys neskelbtini) daugiabutis namas, priežiūra ir tvarkymas priklauso statinio naudojimo bei priežiūros privalomųjų reikalavimų visumai, todėl ieškovė, būdama daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų administratore, turi ne tik teisę, bet ir pareigą prižiūrėti ir tvarkyti minėtą teritoriją, o atsakovei pagal CK 4.83 str. 4 d. kyla pareiga mokėti mokesčius už atliktus darbus. Teigia, kad neturi teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi galėtų apskaičiuoti žemės nuomos mokestį minėto namo butų ir kitų patalpų savininkams.
Apeliacinis skundas netenkintas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas, o atsakovės priešieškinio reikalavimai atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-14 įsakymu Nr. AD1-2540 ieškovė UAB „Paslaugos būstui“ paskirta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore (t. 1, b. l. 71–72). Minėtu įsakymu ieškovė įpareigota skaičiuoti bendrosios nuosavybės objektų administravimo mokestį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-87 patvirtinta metodika (ji pakeista Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-12-29 sprendimu Nr. T2-450). Atsakovei UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ nuosavybės teise priklauso 594,52 kv. m komercinės patalpos ir 791,96 kv. m požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 73–83). Šioje byloje ieškovė UAB „Paslaugos būstui“ ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 2 277,84 Lt skolos už suteiktas komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), esančioms atsakovės patalpoms už laikotarpį nuo 2012-08-02 iki 2012-11-30, o atsakovė UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ priešieškiniu prašė iš ieškovės priteisti 3 723,71 Lt nuostolių, atsakovės teigimu, susidariusių dėl nepagrįstai priskirtų elektros energijos sąnaudų, tenkančių 791,96 kv. m neeksploatuojamai automobilių stovėjimo aikštelei, ir išlaidų žemės nuomos mokesčiui.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atsisakė vadovautis ekspertizės išvada ir taip pažeidė CPK 216 bei 218 str. nuostatas. Eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte (CPK 216 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-25 nutartimi tenkintas atsakovės UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ prašymas ir paskirta ieškovės UAB „Paslaugos būstui“ taikomos apskaitos metodikos pastato (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų eksploatacijos ir priežiūros išlaidoms ekspertizė, byloje pateikta ekspertės V. L. išvada (t. 3, b. l. 94–96; t. 4, b. l. 4–34). CPK 218 str. reglamentuoja, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; 2014-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014; kt.). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamame sprendime eksperto išvada nesiremta nemotyvuotai. Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas eksperto išvados duomenis vertino kartu su kitais įrodymais byloje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad namo bendroji dalinė nuosavybė yra ne tik namo bendrojo naudojimo patalpos, kurių plotą galima nustatyti, bet ir visi kiti bendrojo naudojimo objektai – pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, kurią reikia išlaikyti ir prižiūrėti. Taip pat įvertintas CK 4.82 str. 5 d. (nuo 2013-01-01 galiojančios redakcijos CK 4.82 str. 7 d.) bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-29 sprendimo pagrindu išdėstytas teisinis reglamentavimas, o išvada dėl ieškovės taikomo mokesčių apskaičiavimo būdo daryta įvertinus šių duomenų visumą. Taip pat nustatyta, kad ekspertės išvados ir atsakovės argumentai dėl teritorijos apšvietimo organizavimo neatitinka faktinių duomenų apie šias bylos aplinkybes.
Apeliantė teigia, kad ieškovei UAB „Paslaugos būstui“ skaičiuojant atsakovei mokesčius nuo viso naudingojo ploto, t. y. nuo 1 386,48 kv. m, tokia taikoma išlaidų paskirstymo metodika yra neteisinga ir pažeidžia CK 4.82 str. 7 d. įtvirtintą proporcingumo principą. CK 4.82 str. 7 d. numato, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Apeliantė teigia, kad ekspertizės akte pažymėta, jog ginčo laikotarpiu atsakovei administravimo mokesčiai skaičiuotini tik nuo 123,56 kv. m (3 432,12 kv. m x 0,036) bendro naudojamo ploto, priskirtino pritaikius išskaičiuotą koeficientą, šį nustačius pagal atsakovei priklausančio patalpų naudingojo ploto ir bendrojo pastato naudingojo ploto santykį (1 386,48 kv. m / 38 452,68 kv. m). Ekspertizės akte nurodyta, kad pastato (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpos sudaro 3 432,12 kv. m (pagalbinis nenaudingas plotas, rūsių (pusrūsių) plotai, pagalbinis negyvenamųjų patalpų plotas) nenaudingo ploto. Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir namo bendrojo naudojimo patalpos, ir pagrindinės namo konstrukcijos, taip pat bendrojo naudojimo įranga (CK 4.82 str. 1 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d.). Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-29 sprendimu Nr. T2-450 pakeistos Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos 16 punkte numatyta, kad namo administravimo tarifas išreiškiamas litais per mėnesį patalpų naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui. Įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus bei bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra teisinio pagrindo ieškovės taikomą mokesčių apskaičiavimo būdą, skaičiuojant atsakovei tenkančią mokesčių dalį pagal viso namo naudingojo ploto santykį su atsakovės nuosavybės teise turimų patalpų plotu, pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu, taip pat nenustatyta, kad toks apskaičiavimo būdas neatitinka CK 4.82 str. 7 d. numatyto proporcingumo principo.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad ginčo žemės sklypas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei nėra priskirtas, nes atsakovei galioja 2004-07-16 valstybinės žemės nuomos sutartis, kuri nėra pakeista, dėl to atsakovė nesutinka, kad ieškovė, būdama namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, turi pareigą tvarkyti jai perduoto administruoti ginčo namo žemės sklypą. Nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), išnuomotas atsakovei UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ pagal 2004-07-16 valstybinės žemės nuomos sutartį (t. 1, b. l. 126–130). Byloje trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė nurodė, kad ji neatlieka (duomenys neskelbtini) esančio sklypo priežiūros (t. 5, b. l. 64–65). Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 punktu, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Remiantis Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 3.1, 6 punktais, ginčo daugiabučio namo administratorė UAB „Paslaugos būstui“ yra bendrojo naudojimo objektų valdytoja, o šiems subjektams numatyta užtikrinti švarą ir tvarką daugiabučiams namams ir kitos paskirties pastatams, administruojamiems bendrojo naudojimo objektų valdytojų, priskirtuose žemės sklypuose. Pažymėtina, kad gyvenamasis namas su prekybos, visuomeninio maitinimo patalpomis ir dviejų aukštų uždara aikštele yra priklausinys viešame registre įregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos (t. 5, b. l. 38–40). Įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgdama į aktualios redakcijos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 5, 7.1 punktus, aplinkos ministro 1999-12-27 įsakymu Nr. 420 patvirtinto statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ aktualios redakcijos 9.3, 9.6.3–9.6.4, 50.2–50.4 punktų nuostatas, taip pat ieškovės UAB „Paslaugos būstui“ 2012-08-03 su UAB „Žalyna“ sudarytos daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kiemo sanitarinio valymo sutarties objektą (t. 2, b. l. 51), teisėjų kolegija sutinka, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame pastatytas daugiabutis namas, priežiūra ir tvarkymas priklauso statinio naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumai. Tuo pagrindu atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neturi teisės prižiūrėti ir tvarkyti minėtos namo teritorijos. Skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatyta, kad atsakovei kyla pareiga proporcingai apmokėti išlaidas, susijusias su namo teritorijos priežiūra ir tvarkymu bei vandens panaudojimu bendroms reikmėms. Atsakovė nepaneigė išlaidų remonto darbams pagrįstumo ir būtinumo. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 str. 3 d.). Be to, CK 4.82 str. 4 d. taip pat numato butų ir kitų patalpų savininkams pareigą reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad automobilių stovėjimo aikštelės nuliniame aukšte niekada nebuvo ir nėra eksploatuojamos, nes yra fiziškai uždarytos, todėl už jų priežiūrą negali būti skaičiuojami mokesčiai, ir teigia, kad ieškovės neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais dėl elektros energijos sąnaudų, tenkančių 791,96 kv. m neeksploatuojamai automobilių stovėjimo aikštelei, pagal pareikšto priešieškinio reikalavimus atsakovei padaryta 525,79 Lt nuostolių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą teisinės reikšmės neturi atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir panašios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014). Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registro duomenys byloje patvirtina, kad atsakovei nuo 2012-08-02 nuosavybės teise priklauso 594,52 kv. m komercinės patalpos ir 791,96 kv. m požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 73–83). Be to, iš trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės 2014-10-08 byloje pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad savivaldybei neperduoti apšvietimo tinklai (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, todėl ji neatsako už apšvietimą žemės sklypo teritorijoje (t. 5, b. l. 65–66). Taip pat iš rašytinių įrodymų byloje matyti, kad namui (duomenys neskelbtini), bendroms reikmėms yra įrengti skaitikliai laiptinėms ir kitiems objektams tarp ieškovės UAB „Paslaugos būstui“ ir AB „Lesto“ 2005-02-02 sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (t. 5, b. l. 49–58). Dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teritorijos apšvietimo išlaidos nepriskirtinos patalpų savininkams. Apeliantė teigia, kad atsakovei nepriskirtas joks bendrosios dalinės nuosavybės teise (išskyrus automobilių stovėjimo aikšteles, kurios nėra šildomos) priklausantis turtas. Tačiau pažymėtina, kad skundžiamame sprendime taip pat atsižvelgta į liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų duomenis, patvirtinančius, jog nuliniame automobilių stovėjimo aikštelės aukšte įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, abu automobilių stovėjimo aikštelės aukštus sieja įrengtos inžinerinės komunikacijos ir kita bendra įranga. Be to, iš ieškovės elektros energijos apskaičiavimo suvestinės matyti, kad apatinės automobilių aikštelės (rūsio) elektros energijos sunaudojimas apskaičiuojamas pagal kontrolinio skaitiklio, įrengto gyvenamajame name, rodmenis ir gauta suma atimama iš elektros energijos sunaudojimo, apskaičiuoto pagal AB „Lesto“ nuskaitytus aikštelės elektros skaitiklių rodmenis (t. 4, b. l. 108–111). Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į CK 4.82 str. 1 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d., nėra pagrindo vertinti, kad tai išlaidos, skirtos kitų bendraturčių asmeniniams interesams ar poreikiams tenkinti. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė AB „Lesto“ pateikė klaidingą informaciją apie elektros energijos sąnaudas, dėl to šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad atsakovė, kaip namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkė, privalo mokėti mokesčius proporcingai turimai bendrosios dalinės nuosavybės daliai.
Įvertinusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė neturi teisinio pagrindo apskaičiuoti žemės nuomos mokestį butų ir patalpų savininkams, prieštaravimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2011, suformuotai praktikai dėl žemės sklypo naudojo statuso pripažinimo sąlygų ir pareigos naudotojams mokėti ginčo mokestį, kadangi nustatyta, jog bylų faktinės aplinkybės nesutampa. Nagrinėjamoje byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1,5190 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 2004-07-16 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu išnuomotas atsakovei UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ (t. 1, b. l. 126–132, t. 5, b. l. 38–40). Atsakovei UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ už 1,519 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2012 m. apskaičiuotas 3 197,92 Lt žemės nuomos mokestis (t. 1, b. l. 135). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-14 įsakymo Nr. AD1-2540, kuriuo ieškovei perduotas administruoti namas (duomenys neskelbtini), priede nurodyta, kad bendraturčių teisė į 15 190 kv. m ploto žemės sklypą nenurodyta Nekilnojamojo turto registro pažymoje (t. 1, b. l. 71–72). Žemės nuomos teisė į atsakovės nuomojamą žemės sklypą ar jo dalį (duomenys neskelbtini), neperleista šiame sklype esančio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) (dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos) 45 punktas. Be to, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė byloje nurodė, kad pagal daugiabučių gyvenamųjų namų naudojamos valstybinės žemės po pastatu nuomos mokesčio administravimo paslaugų sutartį administratorė UAB „Paslaugos būstui“ už žemės nuomos mokesčio administravimą gauna pajamas – sutartyje nustatyto dydžio atlygį, tačiau taip pat pažymėjo, kad už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą ieškovė 2013 m. negavo jokių pajamų. Bylos medžiaga patvirtina, kad namas (duomenys neskelbtini), nėra įtrauktas į ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės pateiktą 2013 m. žemės nuomos mokesčio deklaraciją (t. 5, b. l. 25–26, 64–65, 69–83). Dėl to sutiktina su skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog ieškovė neturi teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi galėtų apskaičiuoti žemės nuomos mokestį nurodyto namo butų ir kitų patalpų savininkams. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu sprendimu atsakovės, kaip valstybinės žemės sklypo nuomotojos, reikalavimas dėl 3 197,92 Lt nuostolių pritiesimo atmestas pagrįstai.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-22 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Paslaugos būstui“ pateikė prašymą priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir pateikė 1 000 Lt (289,62 Eur) išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patvirtinančius rašytinius įrodymus (t. 5, b. l. 121–123). Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, apeliacinės instancijos teisme ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-22 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Paslaugos būstui“ iš atsakovės UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.