Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2022-02-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-77-1010/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-02-07
Bylos Nr.
II-77-1010/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01296-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Lina Šakarnienė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos keleivinis transportas
Pareiškėjas
V. Ž.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-77-1010/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01296-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9.;21.10.1.; 21.10.4.;21.11.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTAR IMAS2022 m. vasario 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Linai Dabulskieneidalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. Ž.,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovui J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. VIKKT-ANR_N-1433-2021 (ROIK: 2147943159).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (toliau ir Institucija) 2021 m. spalio 22 d. V. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad patikrinimo metu 2021 m. rugpjūčio 27 d., 14 val. 13 min. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) galutinėje stotelėje, maršrutinio autobuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnaujančio maršrutą Nr. 14 ((duomenys neskelbtini)), vairuotojas atsisakė įleisti į autobusą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius autobuso salono švaros patikrinimui. Vairuotojas pasakė, kad neturi laiko ir jam pietūs. Paklausus vairuotojo, kada galėsime atlikti švaros patikrinimą minėtame autobuse, vairuotojas neatsakė. Vairuotojas kontrolieriams liepė sekti tvarkaraštį ir tikrinti jį važiuojantį. Paprašius pateikti asmens dokumentą, vairuotojas tai padaryti atsisakė, taip nevykdydamas teisėtų įgaliotų pareigūnų nurodymų ir reikalavimų bei trukdydamas atlikti jiems pavestas pareigas. 2021 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) administracija nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d., autobusą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo V. Ž..

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu VIKKT-ANR_N-1433-2021 V. Ž. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 430 Eur dydžio bauda.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. gruodžio 31 d. gautas V. Ž. (toliau ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma 2021 m. gruodžio 8 d. Institucijos priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad jis su priimtu nutarimu nesutinka. Paaiškina, kad buvo nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems pavestas pareigas, o konkrečiai už tai, jog savo pietų pertraukos metu, atsisakė kontrolierius įleisti į autobusą autobuso švarai patikrinti, aiškiai nurodydamas kontrolieriams, kad jam tuo metu (2021 m. rugpjūčio 27 d., 14 val. 16 min.) yra pertrauka, jis eina pietauti ir patikrinimą gali atvykti atlikti pietų pertraukai pasibaigus. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – DK) kiekvienam darbuotojui priklauso pietų pertrauka. Pagal DK 122 straipsnio 2 dalies 2 punktą, ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę. Konkrečiu atveju, 2021 m. rugpjūčio 27 d., dirbant 14-1 grafiku, darbo pradžia 05 val. 36 min., o pabaiga 18 val. 24 min. nustatyta pagal iš anksto nustatytą ir pateiktą grafiką, kuriame yra nurodytas konkretus darbo laikas, pamainos trukmė ir pietų pertrauka. Grafikas pradėjo galioti nuo 2021 m. birželio 26 d. ir galiojo iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Pagal 2021 m. rugpjūčio 27 d., galiojantį 14-1 darbo grafiką pietų pertrauka buvo suteikiama du kartus, pirmoji nuo 09 val. 35 min. iki 10 val. 05 min., antroji pertrauka nuo 14 val. 13 min. iki 14 val. 53 min. Būtent antrosios pertraukos metu kontrolieriams ir buvo paaiškinta, kad autobuso vairuotojui yra pietų pertrauka ir jis eina papietauti, o norėdami atlikti autobuso švaros patikrinimą jie tai gali atlikti pasibaigus pietų pertraukai. Pažymima, kad tiek protokole, tiek nutarime nurodyta, jog kontrolieriai savo patikrinimą norėjo atlikti būtent 14 val. 13 min., kai darbo grafike ir yra nurodyta pietų pertraukos pradžia 14 val. 13 min. Nors tiek protokole, tiek ir nutarime nurodyta kontrolierių patikrinimo laikas 14 val. 13 min. savo mobiliojo ryšio priemonėmis V. Ž. užfiksuotas bendravimas su kontrolieriais, padaryta fotonuotrauka, garso ir vaizdo įrašo pradžia yra 14 val. 16 min. ir 14 val. 17 min. Prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad pietų pertrauka yra nurodyta konkrečiu laiku grafike ir tuo jis vadovaujasi, kadangi pietų pertraukos vairuotojas negali nei paankstinti, nei nukelti vėlesniam laikui, kadangi dirba autobuso vairuotoju keleivių pervežimui. Nesilaikant nustatyto grafiko VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ įmonei skiria baudas. Per pietų pertrauką darbuotojas gali išeiti. Niekam nereikia pranešti, kad išeinama per pietų pertrauką. Pastebima, kad darbo grafikus sudaro ir pateikia VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“. Manoma, kad nurodyti duomenys patvirtina, kad?V. Ž. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinių nusižengimų teisena negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad V. Ž. skunde kelia abejones dėl kontrolinio patikrinimo pradžios laiko, laikydamasis pozicijos, jog patikrinimas buvo vykdomas per jo pietų pertrauką, tačiau šie jo teiginiai yra nepagrįsti, kadangi, kaip pažymėta nutarime, patikrinimas pradėtas iki pareiškėjo pietų pertraukos, nors teisės aktai, reglamentuojantys keleivių vežimo autobusais ir maršrutiniais taksi tvarką (Kelių transporto kodeksas, Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdos mieste tvarkos aprašas, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės ir kt.), nenustato išimčių dėl ekipažų tikrinimo pietų pertraukos metu – ekipažai turi pareigą vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus bei nekliudyti jiems atlikti jų pareigas bet kuriuo metu. Įmonės vidaus dokumentai, reglamentuojantys įmonės vidaus tvarką, negali būti pagrindu nevykdyti teisėtų pareigūnų reikalavimų. Paminėta, kad pagal kompetenciją, nustatytą Kelių transporto kodeksu, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai tikrina darbo ir poilsio normų laikymąsi, todėl teiginiai, kad patikrinimai nėra galimi darbuotojo poilsio metu sukurtų situaciją, kai kontrolę atliekantys pareigūnai kontrolinius patikrinimus galėtų atlikti tik pagal vairuotojų ar įmonių atstovų pageidavimus ir jų nustatytu metu. Atkreipiamas dėmesys, kad pietų pertraukos darbuotojams nustatomos DK, kuris nereglamentuoja kontrolinių patikrinimų tvarkos ir kontrolierių įgaliojimų. Kiti teisės aktai, tame tarpe ir tiesiogiai reglamentuojantys kontrolierių įgaliojimus bei kontrolinių patikrinimų atlikimo tvarką, nenumato išimčių dėl pietų ar kitų darbuotojų pertraukų. Pažymima, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T2-268 patvirtinto „Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdos mieste tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 36 punkte išvardintos ekipažo pareigos, 36.7. papunkčiu ekipažas įpareigojamas prižiūrėti tvarką ir švarą, galinėse stotelėse sutvarkyti bei išvėdinti saloną, 39 punkte numatyta ekipažo atsakomybė – už kliudymą kontroliuojantiems pareigūnams atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų nevykdymą taikoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė. Aprašo 59 punktu draudžiama ekipažui ir keleiviams trukdyti atlikti kontrolę arba jos vengti. Aprašo 60.1. punkte numatyta, kad kontrolieriai tikrina, kaip vežėjai, ekipažai, keleiviai laikosi Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių bei šio Aprašo. Kelių transporto kodekso 14 str. 4 d. pagrindu, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai turi teisę sustabdyti ir tikrinti transporto priemones, kuriomis vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, ir šių transporto priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Šiuo atveju, patikrinimo metu vairuotojo V. Ž. vairuojamas autobusas stovėjo galutinėje stotelėje, kurioje pagal teisės aktų reikalavimus, autobusas turėjo būti sutvarkytas bei išvėdintas ir vairuotojas turėjo pareigą paklusti pareigūnų teisėtiems reikalavimams bei juos vykdyti. Daroma išvada, kad asmuo siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės už ekipažo pareigų netinkamą vykdymą, neįleido pareigūnų į autobusą patikrinimo atlikimui, taip pat atsisakė pateikti asmens dokumentą, tokiais veiksmais nevykdydamas įgaliotų pareigūnų nurodymų ir reikalavimų bei trukdydamas atlikti jiems pavestas pareigas. V. Ž. kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo įrodyta byloje surinktais įrodymais. ANK 505 str. 1 d. pagrindu asmeniui kyla atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas. V. Ž. dirbdamas autobuso vairuotoju, turi pareigą žinoti keleivių vežimą autobusais bei kontrolę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei nekliudyti kontrolę vykdantiems pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, todėl jis padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas neginčija faktinių nusižengimo aplinkybių – tai, kad buvo planinis patikrinimas ir jis atsisakė įleisti į autobusą bei nepateikė dokumentų. Keliamas klausimas tik dėl aplinkybių teisinio vertinimo. Atsiliepime jau yra nurodyta, kad Darbo kodeksas ir įmonės vidaus taisyklės nereglamentuoja tikrinimo tvarkos ir nenustato vairuotojo pareigų bei kontrolierių teisių. Patikrinimo procesą reglamentuoja kiti teisės aktai, kuriais remiantis patikrinimas atliekamas ir jie nenumato išimčių, kad dėl pietų pertraukos vairuotojas gali nevykdyti kontrolierių reikalavimų. Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nusižengimas buvo padarytas, ir pats nutarimas yra teisėtas. Kontrolieriai tikrina kasdien, patikrinama po 20-30 visų rūšių keleivinių transporto priemonių. Analogiškų nusižengimų pasitaiko retai, nes vairuotojai teisės aktais yra įpareigotas žinoti savo pareigas ir vykdyti kontrolierių reikalavimus. Šiuo atveju patikrinimas nebuvo kažkuo išskirtinis. V. Ž. jau buvo tikrintas anksčiau ir buvo nustatyti švaros reikalavimo trūkumai, todėl jis žinojo reikalavimus. Kontrolieriai žino, kada autobusai atvažiuoja į galinę stotelę, bet kada yra vairuotojų pietų pertraukos, nežino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje V. Ž. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad į galinę stotelę grįžo 14.13 val., kaip numatyta grafike. Jam buvo prasidėjusi pietų pertrauka. Tuo metu atėjo pareigūnai, ir net neprisistatę, pareikalavo leisti patikrinti autobusą. Tačiau jis jau buvo susiruošęs eiti į prekybos centrą, pasinaudoti tualetu, nusiplauti rankas, o grįžęs pavalgyti. Jau buvo pasiėmęs piniginę, dokumentus ir ruošėsi eiti pro duris. Prašė kontrolierių ateiti kitu laiku, tačiau jie nesutiko. Jo pietų pertrauka 40 min. Galutinėje stotelėje vairuotojas turi patikrinti autobuso švarą, ką ir daro, jei tam turi pakankamai laiko, nes dažnai iki kito reiso būna likusios tik kelios minutės, o būtina nueiti ir į tualetą, kadangi darbas įtemtas. Tuo tarpu, kontrolieriai dažniausiai vos tik sustojus autobusui iš karto puola jį tikrinti, nors pats vairuotojas dar nebūna spėjęs apžiūrėti autobuso. O radę šiukšlių iš karto fiksuoja pažeidimą, rašo baudas. Tą dieną kontrolieriai pareikalavo dokumentų, kurių jis neatsisakė pateikti, o tik paklausė, kam jie reikalingi. Jam atsakė, kad vardui sužinoti. Kokius dokumentus turėjo pateikti – nenurodė, nors jis klausė. Kontrolieriai prašė pateikti grafikus, nors pats „Keleivių transportas“ tuos grafikus sudaro ir gali pasižiūrėti, ką darydavo kitais atvejais. Kitais kartais, jeigu nebūdavo laiko, kontrolieriai visada patikrindavo kai laiko būdavo, juo labiau, kad patikrinimas trunka nuo kelių iki keliolikos minučių. Pagal kontrolierių aiškinimą, išeitų, jog vairuotojai negali turėti jokios pertraukos.

Teismo posėdyje L. D. paaiškino, kad dirba VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ lauko kontrolieriumi. Įvykį žino. Paaiškino, kad atvyko su R. J. tikrinti švaros ir nustatyti vairuotojo tapatybės, kaip tai daro visą laiką. Juos pasitiko vairuotojas. Paprašius leisti užeiti į autobuso vidų patikrinti švaros, vairuotojas paaiškino, kad jam pietų pertrauka ir jis neprivalo įleisti į autobusą. Nurodė, jog įleis, kai bus laisvas laikas. Bet jie yra pareigūnai, todėl nustatę pažeidimą, negali laukti. Jie turi teisę tikrinti autobusą, tačiau vairuotojas nepakluso, atsisakė pateikti dokumentus. Jis buvo informuotas, jog bus surašytas patikrinimo aktas už dokumentų nepateikimą. Ankstesnio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog autobusas buvo nešvarus, todėl praėjus kažkuriam laikui, norėjo patikrinti pakartotinai. Kai tikrina autobusų švarą – tikrina, kad nebūtų purvinos palangės, sėdynės, nesimėtytų šiukšlės. Autobusus tikrina kiekvieną dieną pasirinktinai, arba gavę nusiskundimų iš keleivių. Surašo trūkumus, o vėliau procesą tęsia kitas specialistas. Jie negalėjo tikrinti kitu laiku, nes negalėjo laukti, kol baigsis vairuotojo pertrauka.

Teismo posėdyje R. J. paaiškino, kad dirba VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontroliere. Įvykį žino. Praėjusių metų rugpjūčio 27 d., 14 val., „(duomenys neskelbtini)“ sustojime laukė kol atvyks (duomenys neskelbtini) maršruto autobusas, kad patikrintų švarą ir kelionės dokumentus. Tačiau atvykus autobusui, jo vairuotojas į autobusą neįleido. Tikrino iš karto, kai autobusas atvažiavo. Tikrina ne vien švarą, bet ir bilietus, dezinfektantus, tvarką. Patikrinimas ilgai netrunka, dažniausiai vos kelias minutes. Paprastai tiek jie, tiek vairuotojai būna geranoriški, o jeigu kas negerai, leidžia susitvarkyti. Vairuotojas atsisakė leisti tikrinti, sakė, kad dabar jo asmeninis laikas, tačiau jie negalėjo laukti, kad vairuotojas neišvengtų tikrinimo, nes šis vairuotojas buvo tikrinamas jau ne pirmą kartą. Kada yra vairuotojų pietų pertraukos, jie neturi duomenų. Kiekvienai dienai turi užduotis ir autobusų švarą tikrina kasdien, tačiau iš anksto neplanuoja, kada tikrins autobusų švarą, nes tai nėra jų pagrindinis darbas.

Iš autobuso (duomenys neskelbtini) maršruto „(duomenys neskelbtini)“ eismo tvarkaraščio, galiojančio nuo 2021 m. birželio 26 d. matyti, kad autobusas į „(duomenys neskelbtini) “ sustojimą atvyksta 14.13 val., o iš „(duomenys neskelbtini)“ sustojimo išvyksta 14.53 val. (b. l. 6).

Iš (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. Ž. 2021 m. spalio 19 d. paaiškinimo Paslaugų administravimo skyriaus vadovei A. B., matyti, kad pareiškėjas nurodo, jog į 2021 m. spalio 27 d. posėdį negalės atvykti, pagal darbo grafiką dirbama darbo diena. Informuoja, kad šių metų rugpjūčio 27 d. buvo dirbama (duomenys neskelbtini) darbo grafiku, kuriame pietų pertraukos pradžia yra pažymėta 14 val. 10 min., o pabaiga 14 val. 54 min. Galutinėje stotelėje dviem asmenims buvo paaiškinta, kad šiuo metu jam yra pietų pertrauka ir eina pavalgyti, tačiau šie asmenys pareikalavo juos vis tiek įleisti į autobusą. Tačiau tik pareikalavus prisistatyti, jie nenoromis prisistatė. Pareigūnai apie pietų pertraukos pradžią buvo informuoti, tačiau tai jie ignoravo. DK 122 straipsnis aiškiai apibrėžia poilsio laiką, t. y. poilsio laikas yra laisvas laikas nuo darbo, kuris yra skirtas pailsėti, pavalgyti ir atlikti fiziologinius reikalus. Informuoja, kad šie pareigūnai neprisistatė, nepateikė valstybės tarnautojo pažymėjimo ir nepateikė pavedimo, įrodančio teisę atlikti patikrinimą. Taip pat šie pareigūnai buvo informuoti, kad patikrinimą galės atlikti pasibaigus mano pietų pertraukai. Nurodo, kad šiuo atveju ANK 505 str. 1 d. nusižengimas nebuvo padarytas. Atkreipia dėmesį, kad šių pareigūnų atžvilgiu turėtų būti pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jų kompetencijos užimti einamas pareigas tinkamumo ir ar nebuvo peržengtos kompetencijos ribos (b. l. 7).

2021 m. rugpjūčio 27 d. Patikrinimo akte Nr. 531/2021 užfiksuota, kad patikrinimo metu 2021 m. rugpjūčio 27 d., 14 val. 13 min. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) esančioje „(duomenys neskelbtini)“ galutinėje stotelėje, maršrutinio autobuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnaujančio maršrutą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), vairuotojas atsisakė įleisti į autobusą kontrolierius autobuso salono švaros patikrinimui. Vairuotojas pasakė, kad neturi laiko ir jam pietūs. Paklausus vairuotojo, kada galės atlikti švaros patikrinimą minėtame autobuse, vairuotojas neatsakė. Vairuotojas kontrolieriams liepė sekti tvarkaraštį ir tikrinti jį važiuojantį. Paprašius pateikti asmens dokumentą, vairuotojas tai padaryti atsisakė, taip nevykdydamas teisėtų įgaliotų pareigūnų nurodymų ir reikalavimų bei trukdydamas atlikti jiems pavestas pareigas (b. l. 14).

Fotonuotraukoje užfiksuotas stovintis tuščias, be vairuotojo, autobusas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).

Byloje pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kad įrašas prasideda 2021 m. rugpjūčio 27 d. 14.13.53 val. Užfiksuotas stovintis mėlynos spalvos keleivinis autobusas. Filmuojančiam asmeniui priėjus prie autobuso 14.14 val., durys atidaromos. Vairuotojas sėdi vairuotojo vietoje. Asmuo prisistato, kad yra VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius ir patikrins švarą. Vairuotojas, atsistodamas, atsiprašo ir nurodo, kad nesutinka, jog būtų tikrinama, nes šiuo metu yra jo pietų pertrauka. Kontrolierius paaiškina, kad ilgai nesutrukdys, tačiau vairuotojas atsako, kad nesvarbu, nes nori papietauti ir išeiti pasivaikščioti, bei renkasi savo daiktus. Priėjusi kita kontrolierė sako, kad negali laukti pusę valandos ir aiškina, kad užtruks tik kelias minutes. Vairuotojas klausia, ar jam bus suteikti pietūs kitu laiku. Į tai kontrolierė pakartoja, kad sutrukdys tik minutę, tačiau vairuotojas nurodo, kad eina į parduotuvę. Kontrolierė klausia, ar vairuotojas atsisako leisti patikrinti autobusą, o vairuotojas pakartoja, kad jam pietūs, todėl jie neturi teisės. Kontrolierė klausia ar vairuotojui jau yra prasidėjusi pietų pertrauka ir kada bus kitas reisas. Vairuotojas patvirtina, kad jam pertrauka ir siūlo pasižiūrėti grafikus, nes neturi laiko aiškinti, prašo jo negaišinti. Kontrolierė pakartoja, kad sutrukdys tik trumpam bei išsako abejonę, kad vairuotojui dabar pietų metas. Vairuotojas su tuo nesutinka, ir nurodo, kad jam liko stovėti 40 minučių. Kontrolierė įkalbinėja leisti patikrinti, vairuotojas siūlo atvažiuoti kitu laiku, o į kontrolierės klausimą kada atvažioti, atsako, kad ne jo pareiga nurodyti. Vairuotojas išlipa iš autobuso. Į pakartotinį klausimą, ar vairuotojas neleis patikrinti autobuso, vairuotojas atsako, kad jie neturi teisės tikrinti pietų metu. 14.15 val. vairuotojas iš išorės uždaro autobuso duris. Kontrolieriai įrodinėja, kad tokią teisę turi ir reikalauja pasakyti, kuriuo laiku gali atvažiuoti tikrinti. Vairuotojas siūlo tikrinti reiso metu, tačiau kontrolieriai nurodo, kad reiso metu negali tikrinti, į ką vairuotojas atsako, kad ne reiso laikas yra jo laisvas laikas. Vairuotojas siūlo kontrolieriams pasiskaityti įstatymus. Kontrolieriai nurodo, kad laikas galinėje stotelėje nėra skirtas vairuotojo poilsiui, tam skirtas pietų laikas. Vairuotojas nesutinka ir įrodinėja, kad bet kokiame darbe yra laikas, skirtas poilsiui. Į kontrolierių pakartotinį klausimą kada gali patikrinti autobusą, vairuotojas siūlo žiūrėti grafikus. Vairuotojas nurodo, kad neprivalo nurodyti laiko, o į autobusą neatsisako įleisti, tačiau negali to padaryti, nes jam pietūs. Kontrolieriai dar kelis kartus pakartoja klausimą, kada jie gali atvažiuoti patikrinti autobuso. Vairuotojas atsako, kad jam pabodo, 14.16 val., įlipa į autobusą, iš kurio buvo išlipęs, paima telefoną bei prašo kontrolierių pateikti dokumentus. Vienas iš kontrolierių nurodo, kad dokumentų negalima fotografuoti, taip pat negalima filmuoti jų pačių. Vairuotojas atsako, kad to nedarys ir pasižiūri kontrolierių pavardes. Kontrolieriai taip pat pareikalauja vairuotojo pateikti savo dokumentus. Vairuotojas pakartoja, kad dabar jam pietūs. Į kontrolierių klausimą, ar atsisako pateikti dokumentus, nurodo, kad neatsisako, bet jam dabar pietūs, siūlo ateiti kitu laiku, siūlo pažiūrėti grafikus, nes patys juos turi. Vairuotojas išlipęs iš autobuso uždaro jo duris iš išorės. Dar kelis kartus pakartoję klausimą, ar vairuotojas atsisako pateikti dokumentus, ir šiam nurodžius, kad neatsisako, tačiau dabar jam pietūs, todėl siūlo ateiti kitu metu, tačiau neturi pareigos nurodyti, kokiu, kontrolieriai atsisveikina ir kalbėdamiesi tarpusavyje, nueina nuo autobuso. Įrašas baigėsi 14.18.21 val. (b. l. 16).

Iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ paklausimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad prašoma nurodyti vairuotoją, kuris 2021 m. rugpjūčio 27 d., 14 val. 13 min. vairavo 14 maršruto autobusą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo asmens duomenis ir kontaktus (b. l. 17).

Iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 17 d. elektorinio laiško VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atsako, kad nurodytu laiku autobusą vairavo V. Ž. (b. l. 18).

Iš (duomenys neskelbtini)“ vairuotojo V. Ž. darbo grafiko 2021 m. rugpjūčio mėn. matyti, kad rugpjūčio 27 d. vairuotojo pietų pertrauka buvo nuo 14.13 val. iki 14.53 val.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina nustatyti, kad asmuo sąmoningai savo veikimu ar neveikimu kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, nevykdė ar netinkamai vykdė šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų. Be to, ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti formalios administracinio nusižengimo sudėties požymiai, t. y. nusižengimas laikomas baigtu padarius nors vieną iš sudėtyje nustatytų alternatyvių veikų: 1) kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas arba 2) pareigūnų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymą (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-602-634/2021).

Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-412-795/2021).

V. Ž. pripažintas padaręs ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, tuo, kad atsisakė įleisti į autobusą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius autobuso salono švaros patikrinimui, motyvuodamas tuo, kad neturi laiko ir jam pietūs, o paklausus kada galima bus atlikti švaros patikrinimą minėtame autobuse, vairuotojas neatsakė, liepdamas kontrolieriams sekti tvarkaraštį ir tikrinti jį važiuojantį. Paprašius pateikti asmens dokumentą, vairuotojas tai padaryti atsisakė, taip nevykdydamas teisėtų įgaliotų pareigūnų nurodymų ir reikalavimų bei trukdydamas atlikti jiems pavestas pareigas. Nurodoma, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 14 straipsnio 4 dalį.

Taigi, V. Ž. nubaustas už tai, kad padarė visas ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas veikas – kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas ir nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų bei nurodymų.

KTK 14 straipsnio 4 dalis nurodo, kad savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų valstybinės kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūnai turi teisę savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti transporto priemones, kuriomis vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, ir šių transporto priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų valstybinės kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūnų stabdomos keleivinės kelių transporto priemonės privalo sustoti. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų valstybinės kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių reikalingus paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.

Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdos mieste tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T2-268, 36.4., 36.7. punktai nustato, kad ekipažas privalo kelionės metu turėti privalomus ekipažo dokumentus ir pateikti juos kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus, bei prižiūrėti tvarką ir švarą. Galinėse stotelėse sutvarkyti bei išvėdinti saloną.

Aprašo 58. punktas nustato, kad vežėjų ir ekipažų darbą kontroliuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Savivaldybė arba Savivaldybės įgaliota įstaiga, taip pat kiti asmenys, kuriems įstatymai suteikia teisę kontroliuoti keleivius (toliau – kontrolierius), turintys specialius pažymėjimus. Pagal 59. punktą, kontrolierius turi teisę sustabdyti transporto priemonę signaliniu disku vietose, kur nedraudžia Kelių eismo taisyklės, įlipti į ją prieš išlipant ir įlipant keleiviams, nepriklausomai nuo keleivių skaičiaus transporto priemonėje. Ekipažas privalo sustabdyti transporto priemonę, pranešti keleiviams apie būsimą kontrolę ir būtinumą pateikti bilietus ar kitus atitinkamus dokumentus, pateikti reikalaujamus ekipažo dokumentus ir vykdyti kitus teisėtus pareigūnų reikalavimus. Ekipažui ir keleiviams draudžiama trukdyti atlikti kontrolę arba jos vengti. O 60.1. punktas nurodo, kad kontrolierius tikrina kaip vežėjai, ekipažai, keleiviai laikosi Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių bei šio Aprašo.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. T2-120 „Dėl pavedimų, valdant viešąjį transportą“ 2.4 papunktį vykdyti ir organizuoti viso vietinio ir tolimojo susisiekimo keleivinio kelių transporto bei taksi kontrolę Klaipėdos miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose yra pavesta VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“. Taigi, būtent ši institucija, vykdo vietinio ir tolimojo susisiekimo keleivinio kelių transporto bei taksi veiklos kontrolę.

Nagrinėjamu atveju abejonių, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai L. D. ir R. J. 2021 m. rugpjūčio 27 d., ketindami tikrinti V. Ž. vairuojamą ir stovintį galutinėje stotelėje (duomenys neskelbtini) maršruto autobusą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atliko viešojo administravimo funkcijas ir savo pareigas, nėra.

Taip pat nėra ginčo, kad V. Ž. atsisakė kontrolierius įleisti į autobusą jų nurodytu laiku bei nepateikė dokumentų. Tačiau V. Ž. tvirtina, kad taip pasielgė ne tyčia, o dėl objektyvių priežasčių – kontrolieriai patikrinimą norėjo atlikti jo pietų pertraukos metu, t. y., nedarbo laiku.

Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) maršruto autobuso „(duomenys neskelbtini)“ eismo tvarkaraštis patvirtina, kad šis autobusas į „(duomenys neskelbtini)“ sustojimą turėjo atvykti 14.13 val. Kad jis atvyko šiuo laiku, ginčo taip pat nėra. Pareiškėjas, patys kontrolę vykdę L. D. ir R. J., šioje byloje apklausti liudytojais, patvirtino, kad V. Ž. vairuojamą ir į galinę „(duomenys neskelbtini)“ stotelę atvažiavusį autobusą kontrolieriai atėjo tikrinti vos tik jis atvyko į sustojimą. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, kontrolieriai prie autobuso priėjo 14.13.53 val., t. y nepraėjus nei minutei nuo jo atvykimo į galinę stotelę.

Minėta, kad pagal Aprašą, kontrolieriai gali tikrinti kaip vežėjai, ekipažai, keleiviai laikosi Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių bei šio Aprašo, o ekipažui ir keleiviams draudžiama trukdyti atlikti kontrolę arba jos vengti (Aprašo 60.1., 59. punktai). Taigi, pagal aprašą, kontrolieriai turi teisę tikrinti ir tai, ar ekipažas vykdo pareigą prižiūrėti maršrutinio autobuso tvarką bei švarą. Visgi, Apraše nėra konkretizuojama, kada ir kaip kontrolieriai turi tikrinti ar ekipažas vykdo pastarąją pareigą. Aprašas nenurodo, kad toks tikrinimas turi būti vykdomas tik galinėje stotelėje ir tuoj pat, vos tik į ją atvyksta autobusas. Priešingai, kontrolierius turi teisę sustabdyti transporto priemonę vietose, kur nedraudžia Kelių eismo taisyklės ir jas tikrinti, net jeigu joje yra keleivių. Vadinasi, priešingai nei teismo posėdyje tvirtino kontrolieriai L. D. ir R. J., autobusas galėjo būti tikrinamas bet kurioje maršruto vietoje, o ne tik galinėje stotelėje. Suprantama, kad galinėje stotelėje atlikti tokį tikrinimą yra patogiausia ir dėl to netrikdomi keleiviai. Vis tik, Aprašo 36.7. punkte nustatyta, kad ekipažas galinėse stotelėse privalo sutvarkyti bei išvėdinti saloną, todėl logiška, kad tam yra būtinas tam tikras protingas laikas. Šiuo atveju vairuotojui nebuvo suteikta jokios galimybės prieš autobusą tikrinant kontrolieriams, pačiam apžiūrėti autobuso saloną, patikrinant ar jis švarus, o esant reikalui, jį sutvarkyti, nes kontrolieriai atėjo tikrinti autobuso vos tik jis atvyko į galinę stotelę, vairuotojui nespėjus net pakilti iš savo vietos.

Kita vertus, pagal KTK 14 straipsnio 4 dalį, kontrolieriai privalo tikrinti ir tai, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo.

KTK 10 straipsnio 3 dalis nustato, kad ekipažo darbą ir poilsį nustato Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, taip pat Vyriausybės nutarimu patvirtinti darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte ir kiti teisės aktai.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 561/2006 7 straipsnį, po keturių su puse valandų vairavimo vairuotojas, jeigu jis nepradeda naudoti poilsio laikotarpio, turi daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertrauką. Ši pertrauka gali būti pakeista ne trumpesne kaip 15 minučių pertrauka, po kurios sektų ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka, kurios per laiko tarpą būtų paskirstytos taip, kad būtų laikomasi 1 pastraipos reikalavimų. Šio Reglamento 4 straipsnio d) punktas nustato, kad „pertrauka“ – tai laikotarpis, kurio metu vairuotojas nevairuoja ar nedirba kitų darbų, ir kuris naudojamas tik jėgoms atgauti.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 122 straipsnio 2 dalies 1 punktą, per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos, dirbant lauko sąlygomis (lauke arba nešildomose patalpose), profesinės rizikos sąlygomis, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą, o 2 punkte nurodoma, kad ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę.

Taigi aptartas reglamentavimas imperatyviai įtvirtina darbuotojo teises į tam tikras pertraukas (pietų, fiziologines, poilsiui ir kt.,), kurių metu darbuotojas neprivalo atlikti darbinių funkcijų ir gali palikti darbo vietą, o pagal Reglamento 4 straipsnio d) punktą, vairuotojas tokios pertraukos negali išnaudoti jokiems kitiems darbams ar pareiginėms funkcijoms vykdyti ir privalo skirti tik poilsiui – jėgoms atgauti.

Kaip patvirtina (duomenys neskelbtini) pateiktas vairuotojo V. Ž. darbo grafikas 2021 m. rugpjūčio mėn., rugpjūčio 27 d. vairuotojo pietų pertrauka buvo nuo 14.13 val. iki 14.53 val. Vairuotojas apie tai informavo autobuso tikrinti atėjusius kontrolierius. Be to, „Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223, 4.4 punkte nurodoma, kad ekipažas turi turėti ekipažo narių darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentus, iš kurių ir būtų galima nustatyti ar vairuotojui tikrai pietų pertrauka, tačiau šio dokumento kontrolę vykdę pareigūnai šiuo atveju nereikalavo. Byloje nepaneigta, kad V. Ž. 2021 m. rugpjūčio 27 d. nuo 14.13 val. iki 14.53 val. tikrai buvo pietų pertrauka. Taigi, kontrolieriai, vairuotojo poilsio metu negalėjo reikalauti, jog šis pasiliktų darbo vietoje ir atliktų jų reikalaujamus veiksmus, net jei tai būtų užtrukę ir trumpą laiko tarpą, kas šiuo atveju taip pat abejotina, nes kontrolieriai patvirtino, kad anksčiau buvo nustatyta, jog autobuso švara neatitinka reikalavimų, todėl norėjo patikrinti pakartotinai. Vadinasi, jeigu pažeidimas būtų nustatytas, jo įforminimas būtų užtrukęs ir vairuotojo pertrauka sutrumpėjus. O tai prieštarautų kontrolierių pareigai kontroliuoti, kad vairuotojas laikytųsi poilsio režimo ir neatliktų jokių kitų darbų, bet padarytų pertrauką jėgoms atgauti bei kitam reisui pasiruošti. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad V. Ž. prašo kontrolierių ateiti tikrinti pasibaigus pietų pertraukai, t. y., neatsisakė leisti kontrolieriams patikrinti autobuso, o tik prašė tai daryti darbo laiku.

Nutarime taip pat nurodoma, kad V. Ž. nenurodė kontrolieriams, kada šie galės atlikti švaros patikrinimą, tačiau Institucijos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad kontrolieriai žino autobusų darbo grafikus, taigi patys galėjo nusistatyti laiką, kada galės tikrinti autobusą. Tuo tarpu vairuotojas nei vienu teisės aktu nėra įpareigotas nurodyti kontroliuojančiam pareigūnui, kada šis galės tikrinti jo vairuojama autobusą, juo labiau, kad tai apskritai neatitiktų tikrinimo esmės.

Nutarime taip pat nurodoma, kad vairuotojas atsisakė pateikti savo asmens dokumentą, ir tuo taip pat nevykdė pareigūnų nurodymų ir reikalavimų. Tačiau net ir teisėtas pareigūnų nurodymas ir reikalavimas turi būti aiškus, tikslus, suprantamas, suderintas su teisės aktais, bei objektyviai įvykdomas.

Jau minėto Aprašo 61.1 – 61.10 punktuose nurodyta kokius dokumentus reguliarių reisų metu privalo turėti autobusų bei maršrutinių taksi ekipažas, bei paprašius, juos pateikti kontrolieriui. Vis tik kaip patvirtina vaizdo įrašas, kontrolieriai nenurodė, kokius dokumentus turi pateikti vairuotojas – būtinus turėti ekipažui ar tik asmens tapatybei nustatyti. Taigi, pareigūnų reikalavimas buvo neaiškus, dviprasmiškas, dėl ko, akivaizdu, vairuotojas jo negalėjo tinkamai įvykdyti.

Apskritai, kontrolieriai iš vairuotojo V. Ž. pareikalavo dokumentų tik po to, kai po ilgų ginčų dėl pastarojo pareigos įleisti kontrolierius į autobusą, šis pats paprašė kontrolierių pateikti savo dokumentus. Todėl tokie veiksmai kelia abejonių, ar kontrolieriai dokumentų reikalavo vykdydami savo pareigą įsitikinti tuo, ar vairuotojas turi dokumentus, privalomus turėti reguliaraus reiso metu, ar tik tokiu būdu atsakydami į pastarojo veiksmus. Tuo labiau, kad apskritai toks reikalavimas buvo išreikštas vairuotojo nedarbo metu, dėl ko jis turėjo objektyvią priežastį reikalavimo nevykdyti.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai savo reikalavimus ir nurodymus leisti patikrinti maršrutinio autobuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) švarą bei pateikti dokumentus vairuotojui V. Ž. pareiškė jo nedarbo, t. y. pietų pertraukos, metu, kada vairuotojas ne tik neprivalėjo, bet teisės aktais jam net ir draudžiama atlikti darbines funkcijas. Taigi, jis neturėjo prievolės vykdyti kontroliuojančių pareigūnų reikalavimo, nes šie nebuvo suderinti su teisės aktų reikalavimais, be to, buvo netikslūs, todėl neaiškūs, dviprasmiški, dėl ko objektyviai neįvykdomi.

Kadangi V. Ž. neturėjo pareigos vykdyti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių reikalavimų ir nurodymų, jis nesukliudė atlikti jiems pavestų funkcijų, dėl ko V. Ž. veiksmuose nesama ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos.

Dėl šių priežasčių pareiškėjo V. Ž. skundas tenkinamas, o administracinio nusižengimo byla nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

pareiškėjo V. Ž. skundą tenkinti.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. VIKKT-ANR_N-1433-2021 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį nutraukti, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė