- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-12-29
- Bylos Nr.
- AN2-412-795/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01105-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 20 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) M. S. 2021 m. liepos 23 d. A. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad 2021 m. birželio 14 d., 17 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) specialistai atliekamo tyrimo metu nustatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra laikoma neeksploatuojama ir techniškai netvarkinga transporto priemonė „Opel (duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ reklama. Siekiant nustatyti techniškai netvarkingos transporto priemonės savininką, buvo kreiptasi į MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. K. A. K., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, iki prašyme nurodyto termino (t. y. iki 2021 m. birželio 14 d.) nepateikė turimos informacijos apie transporto priemonės savininką, taip kliudydamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio įgaliotiems (duomenys neskelbtini) inspekcijos pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančio Įstatymo 12 straipsnyje nustatytas teises ir pareigas, tuo pažeisdamas Įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatą.
2. (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. K. paskirta administracinė nuobauda – 1 170 Eur bauda. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 20 d. nutartimi A. K. skundas netenkintas, o (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Nutartyje konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas yra teisėtas, nes A. K. kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, nepateikė informacijos, duomenų, dokumentų apie techniškai netvarkingo automobilio „Opel (duomenys neskelbtini)“, kuris reklamuoja MB „(duomenys neskelbtini)“, savininką, vengė atvykti ir duoti paaiškinimus.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 20 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir atsakomybė pritaikyta už tai, kad A. K. nepadėjo nustatyti neeksploatuojamos ir techniškai netvarkingos transporto priemonės „Opel (duomenys neskelbtini)“, ant kurios buvusi „(duomenys neskelbtini)“ reklama, savininko. A. K. nurodė, jog nekliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktų teisių ar atlikti jiems pavestų pareigų, nes duomenų ar dokumentų apie techniškai netvarkingo automobilio „Opel (duomenys neskelbtini)“, ant kurio buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ informacija, savininką pateikti negalėjo, kadangi tokių duomenų paprasčiausiai neturi.
4.2. A. K. pažymi, kad su (duomenys neskelbtini) pareigūnais bendradarbiavo, neatsisakė paaiškinti žinomų aplinkybių ir suteikė visą jam žinomą informaciją. A. K. nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra transporto priemonės savininkė ir negali pateikti duomenų apie transporto priemonės savininką. Įmonė valdo apie 60 automobilių, užsiima automobilių nuoma ir prekyba, duoda žmonėms arba užklijuoja lipdukus ant automobilių su įmonės telefonu ir informaciniu užrašu. Susitariant dėl informacinių lipdukų užklijavimo, netikrinama, ar transporto priemonės yra techniškai tvarkingos.
4.3. Institucija ir teismas rėmėsi tik Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, tačiau neįvardino, kokie teisės aktai įpareigoja A. K. žinoti ar kontroliuoti, kas Lietuvos Respublikoje valdo transporto priemones. Pareigūnui buvo aiškiai pateiktas atsakymas, kad nežinoma, kas ant dominančio automobilio užklijavo lipdukus su mažosios bendrijos informacija. Su žmonėmis, sutinkančiais ant savo automobilio užsiklijuoti MB „(duomenys neskelbtini)“ lipdukus, dažnai sutariama žodžiu, įmonė nekaupia ir nesaugo informacijos, ant kokios konkrečios markės automobilio užklijuoti lipdukai.
4.4. Kaip mažosios bendrijos vadovas A. K. pateikė tokią informaciją, kokią turėjo, ir jam negali būti perkeliama pareiga išaiškinti galimus teisės pažeidėjus. Nutartyje nenurodyti įstatymai, kurie įpareigotų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaupti ir tvarkyti duomenis apie trečiuosius asmenis. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. nedisponavo (duomenys neskelbtini) departamento pareigūną dominančia informacija apie transporto priemonės savininką, (duomenys neskelbtini) pareigūnai, siekdami nustatyti transporto priemonės savininką, galėjo kreiptis į policiją, naudotis kitomis valstybės institucijomis ar registrais.
4.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, jei jau pirmosios instancijos teismas laikė, jog A. K. privalėjo kaupti tam tikrus duomenis ir juos tvarkyti, teikti valstybinėms įstaigoms, tačiau šios pareigos neįvykdė, kaip už aplaidumą jam turėjo būti skirta minimali bauda.
Atsiliepimas
5. (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), atliekanti (duomenys neskelbtini) funkcijas, A. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 20 d. nutarties kaip nepagrįstą.
5.1. Atsiliepime nurodoma, jog A. K. nė karto neatvyko kviečiamas į Inspekciją aplinkybių paaiškinimui, neteikė duomenų apie transporto priemonę, reklamuojančią MB „(duomenys neskelbtini)“, neatvyko į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. K. vengė geranoriškai bendradarbiauti ir teikti duomenis. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad tiek skunde dėl nutarimo, tiek apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo vis naujas aplinkybes, kelia naujas versijas.
5.2. Nors A. K. savo kaltės nepripažino, tačiau jis yra mažosios bendrijos vadovas, kuris, įgyvendindamas juridinio asmens teises, kartu yra įpareigotas ir vykdyti pareigas, t. y. būti atskaitingu valstybinėms institucijoms. Būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jis privalėjo pateikti pareigūnams siųstais nurodymais pareikalautus duomenis. A. K. apeliaciniame skunde minimos aplinkybės, jog jis nežino, kokie asmenys reklamuoja jo mažąją bendriją; nežino, kam sumoka už reklamą; nežino, su kuo susitaria dėl reklamos; jog neregistruoja šių duomenų, suponuoja pagrįstą manymą, kad veikla bendrijoje vykdoma aplaidžiai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. apeliacinis skundas tenkintinas. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių ir neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, t. y. tvirtinama, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. K. veiksmuose (neveikime) esama administracinio nusižengimo sudėties. Taigi apygardos teismas nutarime pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju A. K. veiksmuose (neveikime) yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.). Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju itin aktuali yra Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies norma, kurioje įvirtinta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas (duomenys neskelbtini) pareigūnams (duomenys neskelbtini) kontrolei vykdyti, ir paklusti (duomenys neskelbtini) pareigūnų teisėtiems reikalavimams.
8. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs A. K. administracinio nusižengimo bylą, nesilaikė aptartų ANK ir kitų teisės aktų nuostatų, skundžiamos nutarties išvados nėra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. A. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo nepripažino ir tvirtino, kad, kaip mažosios bendrijos vadovas, pateikė tokią informaciją, kokią turėjo, t. y. ginčo transporto priemonės savininkė nėra MB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ir negali pateikti duomenų apie transporto priemonės savininką. Apygardos teismas pažymi, jog tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija nėra paneigta bylos medžiagoje esančių duomenų visuma.
9. Nagrinėjamu atveju neva A. K. padaryto administracinio nusižengimo subjektyvioji pusė (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė) yra įrodinėjama per objektyviosios pusės elementus, t. y. neva A. K. negalėjo nežinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikoma neeksploatuojama ir techniškai netvarkinga transporto priemonė „Opel (duomenys neskelbtini)“, nes būtent ant šios transporto priemonės buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ reklama. Vis dėlto bylos medžiagoje nesama objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, visų pirma, kad A. K. tikrai žinojo ir žino transporto priemonės savininką bei gali pateikti jį identifikuojančius duomenis, o, antra, kad jis tyčia siekė nebendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) pareigūnais, nepaklusti jų nurodymams ir taip apsunkinti atliekamo administracinio nusižengimo tyrimo eigą. Kaip nurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kartais dėl informacinių lipdukų užklijavimo ant transporto priemonių būdavo susitariama žodžiu ir apie transporto priemonių savininkus informacija nebuvo nei renkama, nei kaupiama. Taip pat sutinkama su apeliacinio skundo argumentu, jog tvarkingą transporto priemonės būklę turi užtikrinti ne fizinis ar juridinis asmuo, kurio reklama yra iškabinta / priklijuota ant transporto priemonės, o būtent tos konkrečios transporto priemonės savininkas ir / ar valdytojas.
10. Sutiktina, jog toks MB „(duomenys neskelbtini)“ valdymas, kai nėra renkami duomenys apie kitus fizinius ir juridinius asmenis, su kuriais bendradarbiaujama, kaip nagrinėjamu atveju nerenkami duomenys ir nežinoma, kam priklauso transporto priemonės, ant kurių viešinama MB „(duomenys neskelbtini)“ reklama, atskleidžia aplaidų įmonės veiklos vykdymą ir neatsakingą vadovavimą įmonei. Vis dėlto tokie veiksmai savaime nesudaro pažeidimo, kuris numatytas ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Aišku, tokiu atveju, kai reklamos skleidėjas negali pateikti informacijos apie objekto, ant kurio yra platinama / skelbiama reklama, savininką jokių duomenų, t. y. nagrinėjamu atveju MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas negali pateikti jokių duomenų apie transporto priemonės, ant kurios skelbė reklamą apie savo mažąją bendriją, savininką, kyla pagrįstas klausimas ir abejonė, ar tokiu atveju asmuo apskritai galėjo skelbti reklamą ant minimo objekto. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, jog draudžiama įrengti išorinę reklamą, neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (savininko) sutikimo. Vis dėlto, net jei paaiškėtų, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminis lipdukas ant automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikomos techniškai netvarkingos ir neeksploatuojamos transporto priemonės „Opel (duomenys neskelbtini)“ buvo skelbiamas, neturint šios transporto priemonės savininko sutikimo ir leidimo, tai būtų laikoma Reklamos įstatymo pažeidimu, o ne kliudymu įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, už kurį administracinė atsakomybė yra numatyta ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai apibrėžta, kad reklaminės veiklos subjektai, išskyrus fizinius asmenis, pažeidę šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, atsako šio įstatymo nustatyta tvarka.
11. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai patys nedėjo pakankamai pastangų, jog savarankiškai, be iš A. K. prašomų pateikti duomenų ir dokumentų, išsiaiškintų automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikomos techniškai netvarkingos ir neeksploatuojamos transporto priemonės „Opel (duomenys neskelbtini)“ savininką. Nors aptariama transporto priemonė neturi valstybinio numerio, tačiau (duomenys neskelbtini) pareigūnai patys arba bendradarbiaudami su policija galėjo pagal transporto priemonės identifikacinį numerį (VIN kodas) bandyti išsiaiškinti paskutinį žinomą transporto priemonės „Opel (duomenys neskelbtini)“ savininką. Jei paaiškėtų, kad paskutinis žinomas automobilio savininkas yra A. K. kaip fizinis asmuo arba MB „(duomenys neskelbtini)“, tuomet tai būtų objektyvus įrodymas, kad mažoji bendrija ir jos vadovas privalo ir žino, kas yra dabartinis savininkas, jei transporto priemonę pardavė, o jei transporto priemonė nebuvo parduota – tokiu atveju, vadovaujantis minėtais duomenimis, būtų galima spręsti A. K. traukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 414 straipsnį (Neeksploatuojamų transporto priemonių laikymas bendrojo naudojimo vietose) klausimą.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą bandoma grįsti A. K. kaltę, padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tuo, jog jis nė karto neatvyko kviečiamas į Inspekciją, kad paaiškintų įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog 2021 m. gegužės 28 d. 10 val. (b. l. 14) ir 2021 m. liepos 23 d. 10 val. (b. l. 21) A. K. buvo kviečiamas atvykti į (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) inspekciją dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Nors sutiktina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kviečiamas į Inspekciją nenuvyko, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog tiek 2021 m. liepos 23 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinimas A. K. buvo suformuluotas ir jis nubaustas už tai, kad iki prašyme nurodyto termino nepateikė turimos informacijos apie transporto priemonės savininką, taip kliudydamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 11 straipsnio įgaliotiems (duomenys neskelbtini) pareigūnams įgyvendinti jų veiklą, o ne už tai, kad kviečiamas neatvyko į Inspekciją, t. y. tokie A. K. veiksmai, kai jis nurodytu laiku kviečiamas neatvyko į Inspekciją, taip pat nedalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą, nesudaro ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, o, be to, šios faktinės aplinkybės nebuvo nurodytos kaltinime, tad jomis negali būti įrodinėjama asmens kaltė ar pats administracinio nusižengimo padarymo faktas.
13. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinio nusižengimo padarymą patvirtina visi neprieštaringi bylos medžiagoje esantys duomenys, kurie pripažįstami įrodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokių duomenų, išskyrus susirašinėjimą elektroniniais laiškais su MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu A. K., nesama, t. y. tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas, nustatydami A. K. kaltę, rėmėsi išimtinai tik vienu įrodymu – elektroniniais laiškais, kuriuose A. K. nurodė, jog visų institucijos siųstuose dokumentuose nurodytų automobilių savininkas nėra jo įmonė – automobiliai arba nepriklauso įmonei, arba jau yra parduoti. Kadangi (duomenys neskelbtini) yra daugiau nei 100 automobilių su MB „(duomenys neskelbtini)“ reklama, A. K. elektroniniame susirašinėjime išdėstė poziciją, kad mažoji bendrija neturi padėti juos surasti ir nustatyti ar tuo labiau atsakyti už kitų juridinių asmenų veiksmus (b. l. 17-20, 75-78, 93-95). Taigi iš aptariamo susirašinėjimo turinio ir jo konteksto matyti, kad A. K. neatsisakė bendradarbiauti su Inspekcijos pareigūnais, tiesiog pateikė jų prašomos informacijos tiek, kiek žinojo, t. y. kaip ir minėta, bylos medžiagos duomenys neleidžia daryti priešingos išvados. Iš to, kas aptarta anksčiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė esminį įrodymų vertinimo kriterijų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įrodinėjo, remdamasis ne neprieštaringų įrodymų visumos analize, o vieninteliu bylos medžiagoje esančiu įrodymu. Toks neindividualizuotas ir neformalizuotas susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kai bandoma įrodinėjimo pareigos naštą perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, be kitų reikšmingų duomenų, patvirtinančių teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymą, pats savaime negali būti pripažįstamas tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.
14. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas, tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Tai yra būtinas pagrindas teisiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jį padariusį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563 ir 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas, jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, Nr. 2AT-3-495/2020).
15. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas administracinio nusižengimo byloje skundžiamą apylinkės teismo nutartį teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino byloje esančių prieštaravimų bei akivaizdžių abejonių dėl A. K. kliudymo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas ir, jais remdamasis, padarė in dubio pro reo principo reikalavimų pažeidimą, o nutartyje išdėstė prieštaringas bei bylos medžiagoje neužfiksuotais duomenimis pagrįstas išvadas. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik tuomet, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Nors apylinkės teismas privalėjo vadovautis ir šia praktika, tačiau proceso metu nesiėmė jokių aktyvių veiksmų byloje esančioms objektyvioms abejonėms ir akivaizdiems prieštaravimams pašalinti, o proceso metu A. K. išdėstytus argumentus ir pateiktus duomenis, pagrindžiančius faktą, kad administracinis nusižengimas galbūt apskritai nebuvo padarytas, nes jis Inspekcijai pateikė tokius ir tiek duomenų, kuriais disponavo, atmetė ir jų net nevertino, deklaratyviai nurodydamas, jog A. K. laiku nepateikė atsakymo į Inspekcijos pareigūno paklausimą.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nesilaikydamas įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 567 straipsnis) ir nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų (ANK 566 straipsnio 1 dalis), skundžiamoje nutartyje nurodė prieštaringus argumentus, nepašalino byloje esančių pagrįstų abejonių dėl A. K. kaltės ir jo veiksmų tinkamo vertinimo (kvalifikavimo), tokiu būdu padarė esminius proceso teisės pažeidimus. Šie pažeidimai lėmė esminį materialiosios teisės normos pažeidimą, t. y. A. K. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, jo veiksmuose nenustačius ir neįrodžius buvus visus šio administracinio nusižengimo sudėties požymius. Kadangi administracinio nusižengimo teisena A. K., nustačius esminių proceso teisės normų pažeidimų, nutraukiama, nes neįrodyta, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas (ANK 591 straipsnio 1 punktas), apygardos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 20 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą, o administracinio nusižengimo teiseną A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.