Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alonos Romanovienės, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų R. P. ir T. P., atsakovės O. V. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir T. P. ieškinį atsakovei O. V. P. dėl naudojimosi gyvenamosiomis ir bendrojo naudojimo patalpomis tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės O. V. P. priešieškinį atsakovams R. P. ir T. P. dėl turto dalies atidalijimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl naudojimosi tvarkos gyvenamosiomis patalpomis ir sandėliu nustatymo. Prašė jiems paskirti naudotis patalpomis, kurios VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo parengtame projekte pažymėtos indeksais: 1-6 (11,89 kv. m.) ir 1-3 (14,84 kv. m.) bei koridoriumi pažymėtu indeksu 1-7 (1,95 kv. m.), o atsakovei paskirti naudotis gyvenamąja patalpa buto plane pažymėta indeksu 1-2 (23,28 kv.m.) ir veranda pažymėta indeksu 1-5 (4,08 kv. m.), o patalpomis: 1-8 veranda (10,80 kv. m.), 1-4 koridoriumi (1,80 kv. m.) ir 1-1 virtuve (12,67 kv. m.) paskirti naudotis bendrai ieškovams ir atsakovei atitinkamai pagal priklausančias jiems dalis: 2/6 abiem ieškovams ir 4/6 atsakovei. Taip pat prašė nustatyti, kad 6/100 dalimis sandėlio, plane pažymėtu indeksu 2I1o, kurio plotas 7,50 kv. m., esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir priklausančiam butui, ieškovai ir atsakovė naudosis bendrai sutinkamai su jiems priklausančiomis dalimis (2/6 dalys ieškovams bendrai ir 4/6 dalys atsakovei). Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodo, jog už naudojimąsi didesne buto dalimi jie prašo atsakovei priteisti 4000,00 Eur kompensaciją.Nurodė, jog jie ir atsakovė turi daiktines teises į trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir į 6/100 dalių sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio butui. Kiekvienas ieškovas turi daiktines teises į 1/6 dalį buto ir 6/100 dalių sandėlio, o atsakovė – turi daiktinės teises į 4/6 dalis paminėto buto, bei 6/100 dalių sandėlio. Ieškovai pateikė atsakovei pasiūlymą nustatyti naudojimosi statiniais tvarką iki kreipėsi į teismą, tačiau atsakovė nesutiko su pasiūlyta tvarka. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpas, atitinkančias atsakovės dalį bendrojoje nuosavybėje, esančias (duomenys neskelbtini), suformuojant iš šių patalpų atskirą nuosavybės vienetą, o būtent iš: 4.08 kv. m. verandos, pažymėtos 1-5 indeksu; 1,80 kv. m. koridoriaus, indeksas 1-4; 12,67 kv. m. virtuvės, indeksas 1-1; 23,28 kv. m. kambario indeksas 1-2; 10,80 kv. m. verandos indeksas 1-8, kurių bendras plotas – 52,63 kv. m., kas sudaro 0,647 dalis buto. Taip pat prašė atidalyti jai 4/100 dalis sandėlio. Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpas, atitinkančias ieškovų dalį nuosavybėje, iš šių patalpų suformuojant atskirą nuosavybės vienetą: 1,95 kv. m. koridoriaus indeksas 1-7, 11,89 kv. m. kambario, indeksas 1-6; 14,84 kv. m. kambario, indeksas 1-3, kurių bendras plotas 28,68 kv. m., kas atitinka 0,352 dalis buto, ir atidalyti ieškovams 2/100 dalis sandėlio. Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovų atsakovei už jiems tenkančią 5,13 kv. m. didesnę buto dalį 12825,00 Eur piniginę kompensaciją. Nurodė, kad siūlomas atidalijimo variantas yra pasirinktas atsižvelgiant į atsakovės ir ieškovų turimas turto dalis nuosavybėje, tarp šalių nusistovėjusią ilgalaikę patalpų naudojimosi tvarką, patalpų papildomai nereikia pertvarkyti, jos galės būti eksploatuojamos pagal jų tikslinę paskirtį, abiejuose butuose yra įrengtas krosninis šildymas, abi patalpos turi atskirus įėjimus. Prašomos atidalyti patalpos yra atsakovės vienintelės gyvenamosios patalpos, o ieškovai bute negyvena, turi kitas gyvenamąsias patalpas. Ieškovų siūlomas naudojimosi patalpomis tvarkos variantas yra susijęs su neproporcingu žalos padarymu turto paskirčiai, nes prašomos naudoti ir priskirti atsakovei patalpos, sudaro izoliuotą butą, o priėmus ieškovų siūlomą patalpų naudojimosi variantą 1,80 kv. m. ploto koridorius indeksas 1-4 ir 12,67 kv. m. ploto virtuvė, indeksas 1-1, taptų bendro naudojimosi patalpomis. Tokiu būdu ženkliai pablogėtų atsakovės gyvenimo sąlygos, nes pastarajai reikėtų gyventi bute su bendra virtuve.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-23 sprendimu ieškinį atmetė. Priešieškinį patenkino iš dalies. Atidalijo atsakovei O. V. P. iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, atitinkantį atsakovės dalį bendrojoje nuosavybėje, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), suformuojant iš šio buto atskirą nuosavybės turtinį vienetą, o būtent iš: 4.08 kv.m. verandos, pažymėtos 1-5 indeksu; 1,80 kv. m. koridoriaus, indeksas 1-4; 12,67 kv.m. virtuvės, indeksas 1-1; 23,28 kv. m. kambario, indeksas 1-2; 10,80 kv. m. verandos, indeksas 1-8, kurių bendras plotas – 52,63 kv. m., bendras atsakovės atidalyto buto plotas 52,63 kv. m. Atidalijo atsakovei O. V. P. iš bendrosios dalinės nuosavybės sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atitinkantį atsakovės dalį bendrojoje nuosavybėje ir atidalijo atsakovei 4/100 dalis sandėlio; atidalijo ieškovams R. P. ir T. P. iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, atitinkantį ieškovų dalį bendrojoje nuosavybėje, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), suformuojant iš šio buto atskirą nuosavybės turtinį vienetą, o būtent iš 1,95 kv. m. koridoriaus, indeksas 1-7, 11,89 kv. m. kambario, indeksas 1-6; 14,84 kv. m. kambario, indeksas 1-3, kurių bendras plotas 28,68 kv. m., bendras ieškovams atidalyto buto plotas 28,68 kv. m. Atidalijo ieškovams R. P. ir T. P. iš bendrosios dalinės nuosavybės sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atitinkantį ieškovų dalį bendrojoje nuosavybėje ir atidalijo ieškovams 2/100 dalis sandėlio; priteisė atsakovei O. V. P. iš ieškovo R. P. 1610,07 Eur kompensaciją; priteisė atsakovei O. V. P. iš ieškovo T. P. 1610,07 Eur kompensaciją; kitą priešieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovui R. P. 69,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės O. V. P.; priteisė ieškovui T. P. 69,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės O. V. P.; priteisė atsakovei O. V. P. iš ieškovo R. P. 462,93 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei O. V. P. iš ieškovo T. P. 462,93 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei O. V. P..Teismas sutiko su atsakovės pateiktu turto atidalijimu iš bendrosios nuosavybės, nurodytu VĮ Registro centro Klaipėdos filialo Buto padalijimo į du nekilnojamuosius turto kadastro objektus (butus) schemoje. Teismas dėl ginčo buto vertės vadovavosi VĮ Registrų centro vertinimu ir konstatavo, kad 3,15 kv. m. ginčo buto ploto vertė yra 3220,15 Eur. Nurodė, kad siekdamas kuo protingiau, teisingiau ir sąžiningiau išspręsti šį klausimą, teismas pasiūlė ieškovams pateikti specialistų nuomonę apie techninę galimybę ieškovams patiems atsivesti vandentiekį ir nuotekų šalinimo sistemą į 1-6 ar 1-7 patalpas, kuriomis ieškovai naudodavosi atvykę į butą, kokia tvarka ir kieno lėšomis vandentiekis ir nuotekų šalinimo sistema galėtų būti įrengta ir įteisinta, kokių veiksmų turėtų imtis šalys atlikdamos šiuos darbus, tačiau ieškovai nepasinaudojo teise teikti teismo siūlomus įrodymus. Pažymėjo, kad nė vienos iš šalių atstovai nereiškė jokių pretenzijų, net nekėlė klausimo dėl lango, kuris įrengtas verandos sienoje, trukdymo naudotis butu. Taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į kasacinės instancijos formuojamą praktiką, yra pagrindas atmesti ieškovų reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamosiomis patalpomis ir sandėliui. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba skundžiamą` sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas pažeidė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes pablogino ieškovų buitines sąlygas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatskleidė bylos esmės, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, be to, pažeidė materialinės teisės normas. Apeliantų nuomone, atsakovei nepateikus teismui įrodymų, patvirtinančių jai priklausančios buto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės galimumo, ekonomiškumo ir neproporcingos žalos daikto, tenkančio ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, paskirčiai išvengimo, teismas negalėjo priimti ginčo sprendimo, kuriuo išsprendė atidalijimo klausimą, nes esant tokioms aplinkybėms, buvo galima spręsti tik naudojimosi butu tvarkos nustatymo klausimą. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos, priteisiant iš ieškovų solidariai 5500 eurų už ieškovų faktiškai naudojamą jai priklausantį nuosavybės plotą. Nurodo, kad pardavėjai pardavė V. K. ir E. K. neįrengtas 4,05 kv.m. ploto namo pastogės patalpas už 26 000 Lt: 3,45 eurų =7 536 eurų :4.05 kv.m.= 1 860 eurų. Šis sandoris, kuriame dalyvavo tiek abu ieškovai, tiek ir atsakovė, buvo sudarytas dėl negyvenamųjų to paties namo patalpų ir tiek atsakovė, tiek ir ieškovai, pasirašydami šią sutartį, pripažino ir gavo už parduodamą 1 kv. m. negyvenamųjų patalpų po 1 860 eurų. Teismo sprendimu už ieškovų naudojamus papildomus 3,15 kv. m. jai buvo priteista 3220 eurų suma, t.y. po 1 022 eurus už 1 kv. m. Mano, kad teismas turėtų pakeisti sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos dydžio, papildomai priteisdamas jai 5 500 eurų.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovės skundą atmesti. Nurodo, kad teismas padarė skaičiavimo klaidą, nes teismui nustačius, kad buto atidalijimu atsakovei sumažėja jai tenkančio ploto dalis nuo 54,20 kv. m. iki 52,63 kv. m., tai yra 1,57 kv. m., tokiam pat plotui padidėja ieškovams tenkančio ploto dalis, tai ieškovai turėtų kompensuoti atsakovei tik minėto 1,57 kv. m ploto praradimą, o ne 3,15 kv. m., kaip nurodo teismas ginčo sprendime.

Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo teismas atidalijo atsakovei iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Bylos duomenimis nustatyta, ieškovai ir atsakovė turi bendrosios dalinės nuosavybės teises į trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat šiam butui priklausančias 6/100 dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovai turi nuosavybės teisę į po 1/6 dalį buto ir po 1/100 dalį pastato sandėlio, o atsakovė į 4/6 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 4/100 dalis pastato sandėlio. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog kiekvienam iš ieškovų nuosavybės teise priklauso po 13,55 kv. m., o abiem bendrai 27,10 kv. m,, o atsakovei nuosavybės teise priklauso 54,2 kv. m. buto ploto (b. l. 7, 36–39). Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 23/6882 esančio buto plano nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), turi du atskirus įėjimus (b. l. 11), iš patalpų eksplikacijos nustatyta, jog bute yra viena virtuvė, plane pažymėta indeksu 1-1, trys gyvenamieji kambariai, pažymėti indeksais 1-2 (23,28 kv. m.), 1-3 (14,48 kv. m.) ir 1-6 (11,89 kv. m.), du koridoriai, pažymėti indeksais 1-4 (1,80 kv. m.) ir 1-7 (1,95 kv. m.), ir dvi verandos, pažymėtos indeksais 1-5 (4,08 kv. m.) ir 1-8 (10,80 kv. m.) (b. l. 12–14). Bute yra komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas, krosninis šildymas (b. l. 7). Ieškovai nuolatos negyvena ginčo bute, o atvykę jie naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-6 (11,89 kv. m.) ir 1-3 (14,84 kv. m.), bei koridoriumi, pažymėtu indeksu 1-7 (1,95 kv. m.), patalpa, pažymėta 1-1, kurioje įrengta virtuvė ir prijungtas vanduo. Atsakovė naudojasi patalpomis: 1-4 koridoriumi, 1-5 terasa, 1-1 virtuve, 1-2 kambariu ir 1-8 veranda.Pirmosios instancijos teismas atidalijo atsakovei iš bendrosios dalinės nuosavybės buto dalį. Ieškovai su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas pažeidė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes pablogino ieškovų buitines sąlygas. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios teisės normos prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).Formuojama teismų praktika, kad sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009), turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009). Kadangi galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, tai daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį (pavyzdžiui, statinio servitutu į patalpą), nes tai tarp savininkų sukurtų dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).Byloje nustatyta, kad skundžiamame sprendime teismas suformavo du butus, pagal kurį atsakovei atitenka butas su virtuve, vandentiekiu ir nuotekų šalinimo sistema be jokių papildomų investicijų, ieškovams suformuotas butas be virtuvės, be vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos, taigi yra pagrindas daryti išvadą, kad teismas pažeidė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes atidalydamas patalpas teismas akivaizdžiai pablogino ieškovų buitines sąlygas.Ieškovai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatskleidė bylos esmės, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, be to, pažeidė materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, jog yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2016-02-23 Klaipėdos apygardos teismas šioje byloje grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir neįvertino aplinkybių, susijusių su techninėmis galimybėmis ieškovų naudojamose patalpose įsirengti vandentiekio bei nuotekų šalinimo sistemą, kurios įrengimas atitiktų teisės aktų reikalavimus, kadangi atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, minėta, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar atidalijimo schemoje patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-6, kairėje sienoje pavaizduotas langas, priešingai, nei teigia ieškovai, realiai egzistuoja, nesiaiškino, ar ši aplinkybė, jog langas išeina į verandą, laikytina neproporcinga žala daiktui. Kolegijos nuomone, tik nustačius, jog ieškovų naudojamose patalpose įsivesti vandentiekį bei nuotekų šalinimo sistemą nėra techninių galimybių, būtų pagrindas svarstyti dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Precedentų konkurencijos atveju turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyrius v. V. B., bylos Nr. 3K-3-571/2007; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, bylos Nr. 3K-3-580/2014). Taigi pirmosios instancijos teismas privalo atsižvelgti į apeliacinės instancijos teismo pateiktas pastabas ir argumentus dėl iš naujo grąžinto nagrinėti klausimo, tačiau pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą į apeliacinės instancijos argumentus neatsižvelgė, tai yra, neišsiaiškino ir neįvertino aplinkybių, susijusių su techninėmis galimybėmis ieškovų naudojamose patalpose įsirengti vandentiekio bei nuotekų šalinimo sistemą, kurios įrengimas atitiktų teisės aktų reikalavimus, pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar atidalijimo schemoje patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-6, kairėje sienoje pavaizduotas langas, priešingai, nei teigia ieškovai, realiai egzistuoja, nesiaiškino, ar ši aplinkybė, jog langas išeina į verandą, laikytina neproporcinga žala daiktui. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.Kaip byloje nustatyta, ieškovai kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tvarkos gyvenamosiomis patalpomis ir sandėliu nustatymo. Atsakovė priešieškiniu reiškė reikalavimą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpas, atitinkančias ieškovės dalį bendrojoje nuosavybėje, esančias (duomenys neskelbtini), suformuojant iš šių patalpų atskirą nuosavybės vienetą. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju atsakovė, o ne ieškovai turėjo pareigą teikti įrodymus, kad jos pasiūlytas buto atidalijimo būdas yra įmanomas nepadarant neproporcingos žalos daiktui, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė, nenurodė, kieno lėšomis galėtų būti atliekami pertvarkymai, kokia pertvarkymų kaina ir nepateikė pertvarkymų projekto, todėl iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovės pasiūlytas buto atidalijimo būdas yra įmanomas nepadarant neproporcingos žalos daiktui bei nepažeidžiant ieškovų interesų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai vienas bendraturtis ar keli iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), tačiau negalint daikto padalyti natūra nepadarant neproporcingos žalos daiktui, nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Taigi atsakovei neteikiant įrodymų, jog ieškovų naudojamose patalpose įsivesti vandentiekį bei nuotekų šalinimo sistemą yra techninių galimybių, pirmosios instancijos teismui yra pagrindas svarstyti klausimą ne dėl buto atidalijimo, o dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad išvardytos priežastys yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų ieškovų apeliacinio skundo argumentų bei atsakovės apeliacinio skundo, aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, siekiant išsiaiškinti šalių nurodytų argumentų pagrįstumą, turi išnagrinėti su tuo susijusias faktines ir teisines aplinkybes.Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.