Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Daivai Vaškelienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Kauno Tarnyba 2009-10-01 gavo pareiškėjo L. K. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo iš buvusio Vytauto Didžiojo Universiteto Teatrologijos katedros vedėjo B. V. ( reg. Nr.TP-l-(2.1)-2541 (b.l. 74-78). Kauno Tarnyba 2010-01-04 sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-10-N-2541-9 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą minėtoje civilinėje byloje (b.l. 105-106). Kauno apygardos administracinis teismas 2010-07-08 sprendimu administracinėje byloje Nr.I-343-422/2010 panaikino Kauno Tarnybos sprendimą (b.l. 107). Kauno Tarnyba, vykdydama Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą, 2010-07-12 sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-10-t-2541-2264 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo iš buvusio Vytauto Didžiojo Universiteto Teatrologijos katedros vedėjo B. V. . Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirta advokatė Daiva Vaškelienė. Sprendimas galiojo iki 2010-10-01 (b.l. 108). 2011-03-09 advokatė D. Vaškelienė pateikė Kauno Tarnybai pranešimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo užbaigimo", kuriuo informavo, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui yra užbaigtas, kadangi per nustatytą terminą dokumentų, kurių pagrindu Kauno Tarnyba būtų galėjusi pratęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą, pareiškėjas nepateikė (b.l. 109). 2011-03-21 Kauno Tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas, reg. Nr.TP-9-(2.9)-417, kuriame jis nurodė, kad nėra vykdomas Kauno apygardos administracinio teismo 2010-07-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-343-422/2010 (b.l. 113). Kauno Tarnyba 2011-03-29 raštu Nr.O-2-(1.5)-l009 informavo pareiškėją, jog pageidaujant gauti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo iš buvusio Vytauto Didžiojo Universiteto Teatrologijos katedros vedėjo B. V. , pareiškėjas turi pateikti Kauno Tarnybai naują nustatytos formos prašymą bei dokumentą, įrodantį pareiškėjo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 115). Pareiškėjas nepateikė Kauno Tarnybai tokio prašymo.

Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2 ) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.) ir pagrindus jas įrodymais.

Iš skundo turinio matyti, kad turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas kildinamas iš Kauno Tarnybos veiksmų (neveikimo), kadangi Kauno Tarnybos paskirtoji advokatė D. Vaškelienė netinkami pareiškėją atstovavo, nerinko jokių papildomų duomenų, atsiuntė svetimos bylos duomenis, susipažino su Švietimo įstatymu, kuris jai iki to laiko buvo nežinomas. Taigi, žala siejama su advokatės D. Vaškelienės netinkamų teisinių paslaugų kokybe atstovaujant pareiškėją, turėtomis išlaidomis, patirtais dvasinio pobūdžio išgyvenimais.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (straipsnio 1 dalis). Valdžios institucija – bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Pabrėžtina, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tačiau kaip matyti iš minėtų nuostatų, viešoji atsakomybė siejama tik su valdžios institucija. Tuo tarpu advokatas nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojas, todėl jo atlikti veiksmai, iš kurių kildinama atsakomybė, niekaip negali būti siejami su šia institucija, kaip valstybės institucija. Vadinasi, reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisiant ją iš Kauno Tarnybos dėl advokatės D. Vaškelienės veiksmų šioje byloje nepagrįstai nukreiptas į atsakovą.

Kiek tai yra susiję su pareiškėjo prašoma priteisti žala, teismas nurodo, kad administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Advokato teisinį statusą apibrėžia specialus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, o advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokatas nėra viešojo administravimo subjektas ir jo veikla nėra viešasis administravimas. Tuo atveju, jeigu reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš advokatų veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (neveikimo, netinkamo pareigų atlikimo) ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009 m. birželio 17 d. nutartis Nr. T-XX-45/2009).

Pagal 2008-07-18 Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. NCA-06 ir 2009-01-29 Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. NCA-06 pakeitimo sutarties (b. l. 186-192), sudarytos tarp Kauno Tarnybos ir advokatės Daivos Vaškelienės nuostatas, minėtas advokatas įsipareigojo teikti atlygintinai antrinę teisinę pagalbą laikantis advokatų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o Tarnyba įsipareigojo Advokatui sudaryti sąlygas antrinės teisinės pagalbos teikimui, mokėti jam LR Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Nei minėtose sutartyse, nei kituose valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta Tarnybos pareiga įtakoti advokato teikiamų paslaugų kokybę, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą, t. y. Tarnyba turi teisę tikrinti, ar advokatas neteikia paslaugų asmenims, neturintiems teisės į antrinę teisinę pagalbą, tikrinti ataskaitų apie teikiamų paslaugų teisingumą, darbo laiko apskaitą, nagrinėjant asmenų skundus dėl Advokato teikiamos teisinės pagalbos, reikalauti Advokato paaiškinimų, informacijos, reikalingos skundui ištirti (Sutarties 3.1.1. p. – 3.2.2 p.).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas konkrečiu atveju nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Įvertinęs byloje esamus duomenis ir ginčo santykių teisinį reglamentavimą, teismo nuomone, Kauno Tarnyba kontroliavo advokatės D. Vaškelienės veiklą tiek, kiek leido sudarytos paslaugų sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygos, o dėl advokato paslaugų kokybės Tarnyba negali būti atsakinga, taigi, Kauno Tarnyba nėra tas subjektas, kurio atžvilgiu turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė už advokatės D. Vaškelienės, pareiškėjo nuomone, netinkamai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 str. 5 p., 19 str. nurodyta, jeigu valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tai baigus teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas turi pareigą apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Bylos medžiaga patvirtina, kad pagal advokatės D. Vaškelienės pranešimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos užbaigimo", reg. Nr.O-l-(1.6)-687 bei 2010-07-27 Pranešimą apie faktiškai sugaištą laiką (b.l. 109-110), advokatė teikdama pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal Kauno Tarnybos sprendimą Nr.TP-2-(2.2)-10-t-2541-2264 viso sugaišo 2,45 profesines darbo valandas: 2010-07-21 skyrė laiko įrodymų rinkimui (1 val. 30 min.); 2010-07-27 konsultavo pareiškėją (1 val. 15 min.). 2011-03-24 Kauno Tarnyba raštu Nr.TP-5-(2.6)-100 informavo pareiškėją, kad 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sudaro 55 Lt, kuriuos jis turi sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (b.l. 111).

Pareiškėjo skundo motyvas, jog jis turėjo sumokėti 55 litus už nesuteiktą antrinę teisinę pagalbą yra nepagrįstas. Pareiškėjas advokatės pranešime apie faktiškai sugaištą laiką yra savo parašais patvirtinęs, kad minėti veiksmai, teikiant jam antrinę teisinę pagalbą, buvo atlikti (b.l. 110). Be to, prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr.TP-l-(2.1)-2541, pareiškėjas yra nurodęs, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tuo pareikšdamas savo valią, kad sutinka vykdyti pareiškėjui nustatytą pareigą, numatytą Įstatymo 4 str. 5 p. (b.l. 74-78).

Taigi, teismas daro išvadą, kad, kad pareiškėjas apmokėjęs 55 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įvykdė pagrįstą Kauno Tarnybos reikalavimą sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Turtinė žala turi būti konkreti, tikra, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp nurodomas žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).

Pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, siejant ją su turėtomis išlaidomis, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, siejant ją su patirtais dvasinio pobūdžio išgyvenimais dėl valstybės institucijų veiksmų neteisėtumo, byloje nepagrįstas jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 -95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Jie (paaiškinimai) turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įvertinęs visumą įrodymų, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo atžvilgiu neįrodė (ABTĮ 57 str.), todėl jo skundo reikalavimas dėl 55 Lt ir 445 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1p., teisėja

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.