- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-07-08
- Bylos Nr.
- I-343-422/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00026-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Rimantas Giedraitis, Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimanto Giedraičio ir Kęstučio Gudyno,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-10-N-2541-3. Nurodė, kad sprendimas naikintinas, kadangi tarnyba nepagrįstai nusprendė dėl bylos neperspektyvumo, nes 2006 m. analogišku atveju jam jau buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir 2000 m. spalio 23 d. pažyma buvo pakeista pagal pareiškėjo reikalavimą, įrodymai dėl ieškinio pagrįstumo yra surinkti civilinėje byloje Nr. 2-1875-199/2006. Paaiškino, jog nuo ieškinio civilinėje byloje 2006 m. atsisakė, nes pasikeitė VDU vadovybė, rektorius.
Atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą su skundo reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą buvo priimtas, gavus advokatės G. M. išvadą, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui neperspektyvus. Tarnyba padarė išvadą, jog nėra nustatyti neteisėti buvusio VDU rektoriaus B. V. veiksmai, kaltė bei priežastinis ryšys tarp B. V. veiksmų ir pareiškėjui atsiradusių pasekmių- magistro diplomo negavimo ir jo pašalinimo iš universiteto, pareiškėjas nėra apskundęs VDU Ginčų nagrinėjimo komisijos išvados, jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtos žalos faktą ir dydį, nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima, bylinėjimasis neperspektyvus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Ginčas yra kilęs dėl atsakovės Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą L. K. 2010 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-N-2541-9 pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas L. K. 2009 m. spalio 1 d. prašymu (b.l. 19-21) kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kuri 2010 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-N-2541-9 (b.l. 7-8) nusprendė atsisakyti teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui L. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. ir 2 p. pagrindu.
LR Konstitucijos 30 str. laiduoja asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tokia asmens teisė gali būti realizuota, pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba, kurios teikimą nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymo). Minėtame įstatyme yra nustatytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygos ir tvarka, kurias įvykdžius fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, būtų teikiama teisinė pagalba. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas L. K., negalėdamas savarankiškai realizuoti savo teisės į teisminę gynybą ir įvykdęs Įstatymo nustatytus reikalavimus, kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Kaip jau minėta, Kauno Tarnyba ginčijamu sprendimu atsisakė teikti pareiškėjui L. K. antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. ir 2 p. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog atsisakymas teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą yra motyvuojamas L. K. reikalavimų akivaizdžiu nepagrįstumu ir bylos neperspektyvumu.
L. K. kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, siekdamas prisiteisti turtinę ir neturtinę žalą iš B. V.. Žala kildinama iš civilinės bylos Nr. 2-1875-199/2006. Šioje byloje L. K. atsisakė nuo ieškinio atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui dėl magistro studijų programos užbaigimo pripažinimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-001875-199/2006 buvo nutraukta (civilinė byla, b.l. 151-152).
Pagrindine ir tik teismų veiklai priskirtina funkcija yra teisingumo vykdymas. Ši funkcija kyla iš teismų veiklos konstitucinių principų. Pagrindinis LR įstatymas – Konstitucija - bei teismų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai Lietuvos Respublikos vardu (Konstitucijos 109 str., Teismų įstatymo 1 str.). Teismų veikloje yra svarbus kreipimosi į teismą gynybos dėl pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų principas.
Nors valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiklą reglamentuoja įstatymas, kuriame nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai tokie, kaip antai, dėl reikalavimų nepagrįstumo ir atstovavimo neperspektyvumo (Įstatymo 11 str. 6 d. 1 ir 2 p.), tačiau šioje teisinėje situacijoje L. K. siekė pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą, siekiant prisiteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią iš B. V. veiksmų.
Kauno Tarnyba vertindama antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimą dėl žalos atlyginimo reikalavimo pagrįstumo ir perspektyvumo aspektu, teismo nuomone, konkrečiu atveju peržengė kompetencijos ribas, spręsdama, ar B. V. veiksmuose yra visi būtini elementai civilinei atsakomybei atsirasti. Civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (ar nebuvimo) nustatymas, įrodymų pakankamumo klausimas yra teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, prerogatyva, minėtos aplinkybės nustatomos, nagrinėjant bylą teisme. Civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas ir įrodymų vertinimas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką, todėl Tarnyba be pagrindo atsisakė teikti teisinę pagalbą, vertindama aplinkybes, kurių vertinimas priklauso teismo kompetencijai.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 4 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-10-N-2541-3 yra nepagrįstas ir naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 p. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-10-N-2541-3.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.