Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

vertėjai K. M.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., gim. (duomenys neskelbtini) Ukrainos pilietis, ukrainietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs (gyvena faktinėje santuokoje), dirbantis Ribotos atsakomybės įmonėje (duomenys neskelbtini) gamybos direktoriumi, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, -

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2019 m. liepos 1 d., apie 13.59 val., kelyje A 4, Vilnius - Varėna - Gardinas, 32 km 900 m., Trakų r. sav., Vilniaus kryptimi, vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB „Mobeka“, važiuodamas apie 103 km/h greičiu, viršydamas ne gyvenvietėse leistiną 90 km/h greitį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesumažino važiavimo greičio ir kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje nesaugiai manevruodamas įvažiavo į siaura ištisine ženklinimo linija atskirtą priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į ŽŪB „Merkys“ priklausantį traktorių MTZ (Belarus-920.3), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą S. Ž., taip sutrukdydamas traktoriaus vairuotojui užbaigti numatytą posūkio į kairę manevrą, po ko traktorius MTZ (Belarus-920,3), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apvirto. Šiais savo veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 127 p., 131.1 p., 140.1 p. ir Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu traktoriaus MTZ (Belarus-920,3) vairuotojui S. Ž. buvo padaryta pjautinės žaizdos veide, stuburo slankstelių nekomplikuoti lūžiai bei dešinio XII šonkaulio lūžis, t. y. S. Ž. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis V. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo. Parodė, kad jis (V. B.) yra Ukrainos pilietis ir gyvena Ukrainoje. Į Lietuvą atvyksta verslo reikalais, t. y., dėl automobilių arba jų dalių. Lietuvoje jis yra buvęs iki šio įvykio tris kartus, paskutinį kartą - 2019 m. pavasarį. Įvykio dieną 2019-07-01 automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su pažįstamu S. D. važiavo į Vilnių. Automobilį nuomojosi iš UAB „Mobeka“. Apie 13 val. važiavo Vilniaus kryptimi, koks šio kelio pavadinimas pasakyti negali. Važiavo iš Alytaus į Vilnių, skubėjo kuo greičiau nuvykti į numatytą tašką. Priekyje pamatė lėtai važiuojantį traktorių. Jis lėtai važiavo ta pačia kelio juosta. Mano, jog jis pats važiavo apie 90-100 km/h, tačiau sutinka su ekspertų išvada, kad tuo momentu, kai įvykio eismo įvykis, važiavo 103 km/h. Traktorių pamatė prieš 200 m. Kadangi traktorius važiavo lėtai priartėjęs arčiau jis nusprendė aplenkti traktorių. Tačiau traktorius pasuko į kairę, ir jis nesugebėjo išvengti susidūrimo, nes dėl greičio nesuspėjo sustabdyti savo automobilio. Toje vietoje, kur pradėjo lenkimo momentą, buvo brūkšninė linija, o lenkimo metu jis įvažiavo į ištisinę. Matė kelio ženklą „Šalutinis kelias iš kairės“. Šis ženklas stovėjo dešinėje. Tą dieną oras buvo geras, matomumas buvo geras. Nelijo, kelias buvo tiesus, sausas. Toje vietoje kelio danga asfaltas. Keleivis, kuris važiavo kartu, sėdėjo keleivio vietoje, šalia vairuotojo. Jo (V. B.) vairuojamas automobilis atsitrenkė į traktorių, į šoną, bet galvojo, jog į traktoriaus kairio šono galinį ratą. Po smūgio traktorius apsivertė. Išlipęs iš automobilio jis pamatė traktoriaus vairuotoją, gulintį prie traktoriaus. Išlipti jis (nukentėjusysis) nebūtų spėjęs, todėl daro prielaidą, kad vairuotojas iš traktoriaus iškrito. Daugiau žmonių traktoriuje nebuvo, nukentėjusysis buvo vienas. Įvykio metu jis (V. B.) buvo blaivus. Ar nukentėjusysis buvo blaivus nežino, tačiau neturi jokio pagrindo įtarti, kad jis buvo neblaivus. Po smūgio išsiskleidė jo vairuojamo automobilio saugos pagalvės. Tuo momentu, kai jis priėjo prie traktoriaus, nukentėjusysis atsikėlė ir susiėmė už galvos. Jam buvo žaizda ant kaktos. Paskui jis blaškėsi, buvo susijaudinęs, prisėdo prie medinio namelio. Tuo momentu priėjo kiti žmonės. Ten yra gyvenvietė, tai gal iš jos jie atėjo. Jis su savo bendrakeleiviu atnešė vaistinėlę, jis (V. B.) atnešė vandens, jo bendrakeleivis ir kažkokia moteris sutvarstė galvą nukentėjusiajam, o jis (V. B.) moteriai, kuri tvarstė nukentėjusiajam galvą, pylė vandenį ant rankų, kad apiplautų galvą nukentėjusiajam. Priėjusi moteris klausė nukentėjusiojo, ar jis kokius preparatus naudojo. Ši moteris įvykio metu važiavo priešpriešine eismo juosta. Tuo momentu nukentėjusysis nuėjo savo reikalais į šoną. Jis (kaltinamasis) nuėjo pasižiūrėti, ar traktoriaus vairuotojui nebloga. Greitąją kvietė jo pažįstamas S. D.. Prie nukentėjusiojo buvo žmonės iš gyvenvietės, jų buvo trys ar keturi. Prieš atvažiuojant greitajai, atvažiavo policija. Kas vyko toliau nematė, nes policijos pareigūnai jį nusivedė apklausti. Medikai apžiūrėjo nukentėjusįjį. Jo kaktoje buvo žaizda. Jis buvo šoko būsenoje ir laikėsi už galvos. Kadangi nemoka lietuviškai, tai spęsti, kokia buvo reali nukentėjusiojo būklė, negali. Nukentėjusįjį išvežė greitoji, o jis bendravo su policijos pareigūnais. Pareigūnai jį išvežė iš karto po to, kai išvežė nukentėjusįjį. Jis pats rimtų sužalojimų nepatyrė, tik keliai buvo sužaloti. Keleiviui nuo sudužusio stiklo buvo sužeista šukėmis kakta, tačiau jis jokių pretenzijų neturėjo. Su nukentėjusiuoju bandė bendrauti per advokatą, nes nukentėjusiojo sūnus sakė, jog bendraus tik per advokatą ir liepė tiesiogiai neskambinti nukentėjusiajam bei davė savo telefono numerį. Dėl įvykio gailisi ir nori atsiprašyti nukentėjusiojo. Nukentėjusiojo atsiprašyti turi pirmą galimybę, nes iki šiol neturėjo galimybės pabendrauti su juo. Todėl dabar jo atsiprašo už tai, kas atsitiko, už tai, kad buvo sužalota jo sveikata. Advokatas ne vieną kartą skambino nukentėjusiojo sūnui, kelis kartus siūlė atlyginti žalą. Be to, ką nukentėjusiajam atlygino draudimo kompanija, jis (V. B.) pašto perlaida pervedė nukentėjusiajam 500 Eur, bet šis grąžino pinigus atgal. Jis visą laiką bendravo su nukentėjusiojo sūnumi, tik vieną kartą – pirmą kartą - pavyko prisiskambinti nukentėjusiajam, tačiau jis liepė skambinti sūnui. Kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam žino iš ekspertizės - pjautinės žaizdos veide, stuburo slankstelių nekomplikuoti lūžiai bei dešinio XII šonkaulio lūžis. Su nukentėjusiojo 20 000 Eur civiliniu ieškiniu nesutinka. Konsultavosi su advokatu, kuris sakė, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, atlyginama iki 3 000 Eur žala. Žino, kad draudimas yra atlyginęs 2 220 Eur, todėl ir siūlo atlyginti 1 000 ar 1 500 Eur skirtumą. Pervedė 500 Eur, nes tuo metu turėjo tik tokią sumą, o nukentėjusiojo sąskaitos jis nežinojo. Pervesdamas šią sumą vylėsi, jog bus galima tartis dėl likusios sumos. Kodėl nukentėjusysis grąžino pinigus nežino, tik gali spėlioti, kad nori gauti didesnę žalos atlyginimo sumą. Iš derybų, vykusių tarp jo advokato ir nukentėjusiojo šeimos, žino, kad nukentėjusysis nepriima jo siūlomos 500 Eur sumos, nes laiko tai pakiša. Jis palaiko prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nėra turėjęs pažeidimų ir teistumo. Prašo laiduotoja paskirti jo žmoną L. S.. Su žmona kartu gyvena 22 metus, jų santykiai yra puikūs, grįsti pasitikėjimu. Jie turi du vaikus. Pirmas sūnus M. B. yra 22 metų amžiaus, kartu negyvena, nes jau yra pilnametis. Antras sūnus D. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Jis (V. B.) vairuoja transporto priemones 30 metų. Eismo įvykių jokių neturėjo, administracinių nuobaudų turėjo dėl sustojimo neleistinoje vietoje. Mikroautobusu važinėjo ir į Turkiją, Lenkiją, yra nuvažiavęs milijonus kilometrų. Anksčiau atleistas pagal laidavimą nebuvo. Ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Patys didžiausi jo padaryti pažeidimai – leistino didžiausio greičio viršijimas bei parkavimasis neleistinoje vietoje. Jo pajamos per mėnesį, skaičiuojant eurais, sudaro 480 - 540 Eur. Jo žmona yra verslininkė, ji turi kanceliarinių prekių parduotuvę. Jos vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 500 Eur. Jie gyvena nuosavame 3 kambarių bute (duomenys neskelbtini). Žmona dar turi butą, paveldėtą iš tetos. Šeima turi vieną automobilį Toyota RAV4, 2012 m. gamybos. Turi santaupų grynaisiais pinigais ir banko sąskaitoje, iš viso apie 4 000 Eur. Tai bendros šeimos santaupos. Žmona yra įgijusi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau nepraktikuoja vairavimo. Įvykio situaciją žmona vertina, kaip nemalonų eismo įvykį. Tiek jis, tiek žmona sutiktų, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės su užstatu. Žmona nebuvo teista. Su 20 000 Eur dydžio civiliniu ieškiniu nesutinka, nes tokia suma jam yra nepakeliama ir pagal teismų praktiką Lietuvoje tokios sumos nepriteisiamos. Mano, jog nukentėjusiajam turėtų būti priteista iki 3 000 Eur neturtinė žala, skaičiuojama kartu su draudimo išmokėta suma. Sutinka sumokėti skirtumą nuo draudimo atlygintos sumos, įsipareigoja atlyginti žalą nukentėjusiajam, kuri būtų priteista teismo.

Byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo jo kaltė įrodyta tokiais byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-04 apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis S. Ž. parodė (1 t., b. l. 88-89), kad jis dirba žemės ūkio bendrovėje „Merkys“ traktorininku apie 10 metų, bet su pertraukomis, turi traktorininko pažymėjimą. 2019-07-01 jis traktoriumi MTZ, kurio valstybinių numerių tiksliai nežino, važiavo apie 13-14 val. iš darbo laukuose iš Mamavio k., link Paluknio į namus, į (duomenys neskelbtini)., nes traktorių laiko prie savo namų. Važiavo Druskininkų keliu, jame yra dvi eismo juostos, važiavo link Paluknio, t. y. Vilniaus kryptimi. Oras buvo saulėtas, matomumas geras, virš 300 m, kelio danga asfaltas, sausa. Važiavo apie 30 km/h greičiu, judėjimas buvo neintensyvus. Neprivažiavus iki posūkio 100 m, posūkio į kairę į Paluknį, buvo punktyrinė linija, jis įjungė kairį posūkį, pasižiūrėjo pro šoninį savo pusės veidrodėlį ir galinį traktoriaus veidrodėlį ir pamatė nuo jo iš paskos apie 300 m važiuojantį šviesios spalvos automobilį, tada pažiūrėjo į priekį, iš ten irgi važiavo priešpriešine eismo juosta automobilis, markės ir spalvos neatsimena, todėl negali pasakyti. Jis (S. Ž.) dar pavažiavo iki posūkio, pristabdė traktorių, greitis buvo apie 10 km/h ir vėl pažiūrėjo pro galinį veidrodėlį, iš paskos važiuojantis tas pats automobilis buvo apie 200 m ir toks pats atstumas buvo iki automobilio, kuris važiavo priešpriešine eismo juosta. Jis (S. Ž.) pradėjo sukti, nes suprato, kad automobiliai tiek vienoje, tiek kitoje juostoje yra toli, ir jis spės pasukti į kairę, į šalutinį kelią, tuo labiau, kad jam sukant, iki posūkio buvo ištisinė linija, kurią kirsti draudžiama, ir todėl jis buvo įsitikinęs, kad jo niekas nelenks, o ten, kur jam reikėjo sukti, buvo punktyrinė linija ir toliau vėl ištisinė linija. Jis (S. Ž.) pasuko iš savo juostos į priešpriešinę, traktoriaus pusė korpuso jau buvo šalutiniame kelyje ir jis išgirdo stabdžių garsą ir pajautė smūgį į kairę galinę traktoriaus dalį ir pajautė, kad traktorius virsta ant dešinio šono. Virsdamas traktorius apsisuko 90 laipsniu kampu, priekiu į Druskininkų pusę. Jis iškrito per kabinos galinį langą, traktoriuje saugos diržų nebuvo, jis nukrito ant asfalto, ant nugaros ir apsivertė, su galva atsitrenkė į asfaltą ir ant jo gulėjusius stiklus. Pamatė, kad iš apvirtusio traktoriaus variklio bėga tepalas. Jis atsistojo ir nuėjo prie variklio ir jį išjungė, patraukęs siurblio rankenėlę. Paskui nuėjo į tualetą, kuris buvo prie šalutinio kelio, grįžo ir pritūpė prie šalia stovėjusio tvarto sienos. Sustojo kažkoks automobilis, priėjo nepažįstama moteris ir ji turbūt buvo medikė, patikrino jo pulsą, paklausė, ar jis kuo nors neserga, jis pasakė, kad serga cukriniu diabetu. Ji paprašė, kad kažkas atneštų binto, kas atnešė jis (S. Ž.) nematė. Ji pradėjo tvarkyti jam galvą, tuo metu priėjo vyras, ar tai automobilio, kuris atsitrenkė į jo vairuojamą traktorių, vairuotojas, ar tai jo keleivis, ir klausė policijos numerio. Kol jam (S. Ž.) bintavo galvą, jis pamatė ant pagrindinio kelio stovintį apdaužytą automobilį, tai buvo tas pats automobilis, kuris važiavo jam iš paskos, jo eismo juosta. Kažkas tada paskambino į policiją ir pasakė, kad atvažiuos greitoji. Nei sudužusio automobilio vairuotojas, nei keleivis jam (S. Ž.) pagalbos nesuteikė. Po to atėjo po kiek laiko pareigūnė, nes policija atvažiavo greičiau, pamatavo jam (S. Ž.) girtumą, buvo 0.00 promilių, ir atvažiavo greitoji, kuri jį išvežė į ligoninę. Šiuo metu jis gydosi, nes lūžęs 12-as šonkaulis ir dviejų stuburo slankstelių ataugos, susiūta dviejuose vietose kakta virš dešinės akies, apibrozdintos rankos, veidas, stuburas, kojos. Ar kas matė eismo įvykį, jis pasakyti negali, bet gal matė automobilio, kuris važiavo priešpriešine eismo juosta, vairuotojas ar vairuotoja. Visą pagalbą jam suteikė dvi nepažįstamos moterys. Nori patikslinti, kad jis važiuodamas buvo įjungęs žibintus ir rodė posūkį, mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad lengvojo automobilio vairuotojas viršijo greitį, nes jeigu būtų mažas greitis, traktorius po smūgio nebūtų apvirtęs.

2019-11-08 papildomai apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis S. Ž. parodė (1 t., b. l. 105), kad po eismo įvykio jis gydėsi Vilniuje, Lazdynų ligoninėje, po to tęsė gydymą Druskininkuose „Draugystės“ sanatorijoje, šiuo metu jis yra nedarbingas ir jam yra paskirtas ambulatorinis gydymas, kurio metu jam yra atliekami įvairūs tyrimai ir jis lankosi pas gydytojus specialistus, vartoja gydytojų paskirtus vaistus. Jam dėl patirtos traumos sunku judėti, negali atlikti paprasčiausių buitinių darbų. Taip pat tvarko dokumentus dėl invalidumo nustatymo, jau yra buvęs 2019-10-31 viename komisijos posėdyje, kitas komisijos posėdis paskirtas 2020-01-09. Po eismo įvykio kito automobilio vairuotojas, kiek žino, ukrainietis, jam nė karto neskambino, neatsiprašė, nesidomėjo sveikatos būkle. Tačiau jam (S. Ž.) skambino advokatas, kuris pageidavo susitikti, tačiau jis tuo metu vyko į sanatoriją ir neturėjo galimybių susitikti. Po to, kiek jam yra žinoma, advokatas bendravo su jo sūnumi, tačiau jis (S. Ž.) tuo metu dėl savo sveikatos būklės nenorėjo bendrauti nei su ukrainiečiu, nei su jo advokatu. Taip pat jam yra žinoma, kad advokatas bendravo su jo sūnumi T. Ž. dėl žalos atlyginimo, tačiau šeimoje aptarus žalos klausimą, sūnus, atstovaudamas jam ir jo nuomonę, dėl žalos atlyginimo su advokatu nesutarė. Su ukrainiečiu vairuotoju po avarijos jokio bendravimo nebuvo. 2019-11-06 jis (S. Ž.) sužinojo, kad jam yra perlaida 500 Eur. Tada sūnus paaiškino, kad tai yra pradinė žalos atlyginimo perlaida 500 Eur. S. Ž. atsisakė perlaidą paimti, padarė jos grąžinimą, kad ukrainietis nepagalvotų, kad pilnai atlygino žalą, kurios dydis nebuvo aptartas, ir kad jis (S. Ž.) jam dėl žalos atlyginimo atleidžia kaltę. Be to, nepaėmė perlaidos, kad jo advokatas teismo metu nepasakytų, kad jam žala pilnai atlyginta ir jis (S. Ž.) kaltininkui neturi pretenzijų. Mano, kad jam padarytos žalos dydį nustatys teismas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. Ž. teisiamajame posėdyje palaikė savo civilinį ieškinį. Parodė, kad iš kaltinamojo prašo 20 000 Eur, nes buvo pas advokatą ir jis nurodė, kad tiek galėtų prašyti. Po eismo įvykio Lazdynų ligoninėje jis gydėsi savaitę, paskui 20 dienų buvo Druskininkuose reabilitacijoje. Dar ligoninėje gulėjo nuo 2019-11-26, nes po eismo įvykio dėl nedirbančių raumenų nelaiko šlapimo. Pabuvo namuose 2 dienas, o paskui vėl pateko į ligoninę, kur įstatė kateterį, todėl dabar vaikšto su maišeliu. Dokumentų nepateikė, nes dar vyksta tyrimai ligoninėje. Iki šio įvykio jo sveikata buvo gera, jokių nusiskundimų neturėjo. Dirbo 23 metus ŽŪB „Merkys“ traktorininku, dabar negali vairuoti traktoriaus, automobilio jis nevairuoja. Dabar nedirba, tvarkosi dokumentus neįgalumui nustatyti. Po avarijos dėl sumušimo ir gautos traumos iki šiol skauda stuburą, dešinę koją. Iki eismo įvykio buvo visiškai sveikas, nesigydė ligoninėje, jokių sveikatos problemų neturėjo. Su stuburu problemų neturėjo. Serga cukralige 18 metų, bet problemų dėl šios ligos neturėjo. Pinigų iš kaltinamojo nepriėmė, kad jis teismui nepasakytų, jog atlygino žalą. Jam teisininkas paaiškino, kad jokių pinigų neimtų. Vieną kartą skambino kaltinamojo advokatas, tačiau su juo nenorėjo kalbėti, nes gulėjo ligoninėje. Dar du kartus skambino, kuomet jis buvo reabilitacijoje. Sūnus kaltinamojo advokatui pasakė, kad jam skambintų, bet niekas su juo nebendravo. Taikytis su kaltinamuoju nenori, nes iki gyvenimo pabaigos sugadinta sveikata. Gydytojai sakė, kad dešinė koja ir stuburas skaudės iki gyvenimo pabaigos. Sutiktų prašomą priteisti neturtinės žalos sumą sumažinti iki 10 000 Eur, bet ne mažiau. Dėl patirtų traumų negali dirbti, dėl to patyrė didelį stresą, neteko pajamų. Be to, dėl stuburo sužalojimų nedirba raumenys ir to pasėkoje nelaiko šlapimo, skauda koją. Draudimo bendrovė atlygino jam 2 220 Eur sumą. Prašo patenkinti jo civilinį ieškinį, dėl kaltinamojo prašymo atleisti jį pagal laidavimą jis (S. Ž.) nuomonės neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas S. D. parodė (1 t., b. l. 109-111), kad 2019-07-01 jis važiavo iš Ukrainos, Černovcy miesto į Lietuvą per Lenkiją pakeleivingais automobiliais ir atvažiavo į Alytų. Pavaikščiojo po automobilių supirktuves, paskambino V. B., jis sakė, kad važiuoja per Alytų, todėl jie susitiko ir važiavo kartu į Vilnių. V. B. vairavo automobilį Toyota Prius, valstybinių numerių nežino. Važiavo link Vilniaus dviejų eismo juostų keliu, matomumas buvo geras, švietė saulė, kelias buvo sausas, važiavo prisisegę saugos diržus, kiek buvo valandų, pasakyti negali. Vienu metu važiavo keliu, kurio viduriu buvo punktyrinė linija, kokie buvo kelio ženklai nematė, tik matė jų eismo juosta važiuojantį traktorių, nuo jo iki jų buvo 100 metrų. Jie pradėjo artėti prie traktoriaus, kokiu greičiu važiavo V. B. pasakyti negali, bet pajuto, kad artėjant prie traktoriaus V. B. pradėjo stabdyti automobilį savo eismo juostoje, nes traktorius pradėjo stabdyti, nerodydamas posūkio, ir labai sumažėjo atstumas tarp jų automobilio ir traktoriaus. Tada V. B. išvažiavo į priešingą eismo juostą, nes, kaip mano, V. B. norėjo apvažiuoti traktorių, bet traktorius pradėjo sukti į šalutinį kelią, ir V. B. pradėjo staigiai stabdyti, būdamas priešingoje eismo juostoje, bet atsitrenkė į traktoriaus kairės pusės galinį ratą. Koks buvo stabdymo kelias negali pasakyti. Jų automobilis po smūgio atsistojo skersai kelio, iššovė vairuotojo vairo ir keleivio pusės priekinės oro pagalvės. Jam buvo šokas. Paklausė V. B., ar jis gyvas, tada atsisegęs saugos diržą išlipo iš automobilio ir pamatė sankryžoje ant dešinio šono apvirtusį traktorių. Jis buvo apsvaigęs nuo smūgio, tupinėjo, kad atgauti normalią būseną. Pamatė apdaužytą automobilį ir prie traktoriaus buvo, kaip suprato, traktorininkas, kuris keletą kartų pritūpė ir apibėgo aplink traktorių, ir nubėgo prie medinių pastatų, kurie stovėjo prie šalutinio kelio, po kažkiek laiko jis išėjo. Jis (S. D.) pamatė, kad sudaužyta traktoriaus vairuotojo galva dešinėje pusėje virš dešinės akies. Paklausė nukentėjusiojo, kaip jis jaučiasi. Šiam kažką atsakius, jis padėjo jam atsitūpti prie to pastato mūrinės sienos. Po to jis nubėgo ir iš V. B. automobilio paėmė vaistinėlę ir grįžo prie traktorininko. Prie jo jau buvo atbėgusi nepažįstama mergina, kaip suprato, medikė, nes klausinėjo, ar traktorininkas vartoja kokius nors vaistus. Iš jų tarpusavio pokalbio suprato, kad nukentėjusysis serga diabetu. Jis iš atsineštos vaistinėlės paėmė tamponus, paėmė vandens iš automobilio ir valė traktorininkui kraują. Po to jis su kažkokia kita moterimi aprišo jam galvą bintu. Jis (S. D.) bandė iškviesti greitąją pagalbą, bet jam nesisekė, tada kažkas kitas iškvietė greitąją pagalbą. Po to atvažiavo greitoji ir policija, ir greitoji išvežė nukentėjusįjį. Greitosios pagalbos medikai suteikti pagalbą jam atsisakė, pasiūlė kreiptis į medicinos įstaigą. Kol kas į medikus nesikreipė, bet buvo sutrenkta galva, joje buvo stiklai, kuriuos pats ištraukė. Taip pat buvo nežymiai apibraižyta dešinė ranka, jautėsi, kad sumuštas visas kūnas, nors kraujosruvų ir sužalojimų, išskyrus ranką ir galvą, nėra. Ar turės dėl kūno sužalojimų pretenzijų nežino, grįžęs į Ukrainą kreipsis į gydytojus. Kodėl nesikreipė Lietuvoje į gydymo įstaigą pasakyti negali, bet nutarė kreiptis į savo gydymo įstaigą.

Liudytojas S. D. pateikė raštą, kad pretenzijų V. B. dėl eismo įvykio neturi (1 t., b. l. 112).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja S. J. parodė (1 t., b. l. 114 ), kad 2019-07-01, apie 14.00 ji važiavo iš Paluknio k. į Mamavio k., Trakų r., Druskininkų kryptimi. Išvažiavo iš Paluknio iš išvažiavimo, prie kurio yra saugos salelės, t. y. iš kito Paluknio k. išvažiavimo, kuris yra arčiau Vilniaus krypties. Oras buvo geras, kelio danga asfaltas, sausa, kelias yra dviejų eismo juostų, matomumas geras. Važiavo automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo apie 90 km/h greičiu. Važiuodama kitoje eismo juostoje matė važiuojantį traktorių, kuris važiavo priešpriešine eismo juosta, Vilniaus kryptimi, nuo jos iki traktoriaus buvo apie 300 m. Traktorius važiavo maždaug 20-30 km greičiu, negreitai. Už traktoriaus tolumoje matėsi važiuojantys ta pačia eismo juosta automobiliai. Ji privažiavo gal apie 150 m iki kito posūkio į Paluknio k. ir pamatė, kad traktorius suka į Paluknio posūkį, į šalutinį kelią. Jis jau iš savo eismo juostos buvo įsukęs į priešingą eismo juostą, kuria ji važiavo, bet į šalutinį kelią dar nebuvo įvažiavęs, ir ji, būdama savo eismo juostoje, pamatė, kad priekyje jos eismo juosta, t. y., išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą per ištisinę liniją, važiavo automobilis, kuris atsitrenkė į traktorių, o nuo smūgio traktorius atsidūrė šalutiniame kelyje ir apvirtęs apsisuko. Ar traktoriuje buvo įjungtas posūkio signalas ji nematė, bet pamatė, kad iš kabinos iškrito vyras, kurį ji pažįsta iš matymo. Ji sustabdė savo automobilį ir matė, kaip traktorininkas atsikėlė nuo asfalto ir paėjo keletą žingsnių ir atsirėmė į traktorių, ir jį kažkas nuvedė prie šalia kelio esančių pastatų, ir prie jo priėjo nepažįstama moteris, kuri suteikė jam pagalbą. Lengvojo automobilio vairuotojas ir keleivis vaikščiojo aplink savo apdaužytą automobilį, buvo priėję prie traktorininko, bet pagalbą suteikinėjo ta pati moteris. Ji (S. J.) irgi buvo susijaudinusi ir išsigandusi. Ji palaukė, kol atvažiuos policijos pareigūnai ir greitoji pagalba, ir pareigūnams pasakė, kad matė įvykį ir parašė trumpą paaiškinimą. Lengvojo automobilio, kuris atsitrenkė į traktorių, buvo sudaužytas priekis ir matėsi priekyje iššovusios oro pagalvės. Ar automobilio vairuotojas ir keleivis buvo sužaloti ji nematė.

2019-07-01 14.00 val. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas 13.59 val. gautas S. J. pranešimas, kuriame nurodoma, kad A4 ties Palukniu eismo įvykio metu sužeistas 1 žmogus, Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su traktoriumi valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Praneša liudininkė (1 t., b. l. 10).

2019-07-01 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Trakų r., A4 kelias Vilnius-Varėna-Gardinas 32 km 900 m, eismas nereguliuojamas, kelio danga asfaltas, yra kelio ženklai Nr. 203, kelio ženklas Nr. 110, kilometrinis ženklas 33 km - Nr. 620, važiuojamosios dalies kelio plotis 7,8 m, skiriamosios juostos plotis 3,8 m, dešinės pusės kelkraščio plotis 0,3 m, kairės pusės kelkraščio plotis 0,3 m, bordiūrų nėra. Automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kairėje eismo juostoje, žiūrint link Vilniaus pusės, priekiu link Senosios g., Paluknio k., nuo automobilio galinės kairės pusės ašies iki skiriamosios juostos 1,4 m, nuo automobilio priekinės kairės ašies iki skiriamosios juostos 3,4 m, nuo automobilio dešinės pusės priekinės ašies iki kelio susikirtimo su Senoji g., Paluknio k. 1,2 m, nuo automobilio galinės dešinės pusės ašies iki kelių susikirtimo su Senoji g., Paluknio k. 0,7 m. Traktorius MTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), guli ant dešinio šono Senoji g., Paluknio k., priekiu link A4 kelio, nuo traktoriaus galinės ašies iki kelkraščio 1,5 m, nuo priekinės ašies iki kelkraščio 1,5 m, nuo traktoriaus priekinės ašies iki kelio A4 važiuojamosios dalies 6,3 m, aplink traktorių išsibarstę transporto priemonių šukės. Kairėje pusėje žiūrint link Vilniaus pusės, Senosios g. kryptimi matosi traktoriaus MTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slydimo žymės. Ant kelio važiuojamosios dalies, žiūrint į Vilniaus pusę, kairėje eismo juostoje yra automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ištisinės stabdymo žymės nuo kilometrinio kelio ženklo 33 km iki stabdymo žymės 29 m, kairio rato 41,5 m ilgio, dešinio rato 35,4 m ilgio iki transporto priemonių susidūrimo vietos, nuo važiuojamosios dalies kairio krašto iki stabdymo kairio rato žymės pradžios 2,7 m, nuo skiriamosios juostos iki dešinio rato stabdymo žymės pradžios 0,1 m. Nuo stabdymo žymių pabaigos iki automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės kairės pusės ašies 3,5 m, nuo kairės pusės krašto iki stabdymo žymės 0,1 m. Automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo Vilniaus kryptimi, matosi pagal stabdymo žymes, traktoriaus MTZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptis nuo kelio Vilnius-Varėna-Gardinas link Senosios g., Paluknio k., matosi pagal slydimo žymes. Transporto priemonių susidūrimo vieta - sankryža kelyje A4 Vilnius-Varėna-Gardinas 32 km 900 m, įvažiavimas Paluknio k., Senoji g. (1 t., b. l. 12-21).

2019-07-04 papildomos kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros vieta - A4 kelias, Vilnius-Varėna-Gardinas 33 km, kurio dešinėje pusėje, žiūrint į Vilniaus pusę, stovi kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Kitoje kelio pusėje (kairėje) nuo ženklo Nr. 110 yra kelio ženklas (informacinis) Nr. 620 kilometro ženklas - atstumas tarp jų 180 m. Važiuojamosios kelio dalies plotis 7.80 m, kelkraštyje nuo baltos kelkraščio linijos iki asfalto krašto 0,3 m, nuo asfalto krašto iki žvyruoto kelkraščio yra 1,50 m. Atstumas nuo ženklo Nr. 620 iki ištisinės juostos pradžios 29 m, ištisinės juostos ilgis 38,80 m, matomumas iš vairuotojo pusės transporto priemonėje 500 m, matosi traktoriaus slydimo žymės šalutiniame kelyje, automobilio stabdymo žymės kairėje eismo juostoje Vilniaus kryptimi, susidūrimo vietoje matosi ištekėję skysčiai (1 t., b. l. 62-69).

2019-07-01 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros vieta yra A4 kelias 32,950 km, apžiūrėta transporto priemonė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti sugadinimai: priekinis bamperis, variklio dangtis, kairės pusės priekinis sparnas, išmušta važiuoklė, sudužęs priekinis stiklas, iššovusios priekinės vairuotojo ir keleivio oro pagalvės (1 t., b. l. 23-31).

2019-07-01 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros vieta yra A4 kelias 32,950 km, apžiūrėta transporto priemonė MTZ (Belarus-920.3), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti sugadinimai: sudužęs priekinis stiklas, deformuotas kėbulas (1 t., b. l. 34-39).

VĮ Regitra išduotame registracijos liudijime Nr. 219219 nurodoma, kad automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „Mobeka“, esanti Varėnos g. 29-106, Alytus (1 t., b. l. 47).

2019-07-03 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. B. pateikė automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, kurioje nurodoma, kad UAB „Mobeka“, esanti Varėnos g. 29-106, Alytus, atstovaujama direktoriaus M. L., sudarė nuomos sutartį su V. B. dėl automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos nuo 2019-06-01 iki 2019-08-01 (1 t., b. l. 156-158).

Trakų savivaldybės administracijos išduotame Traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijime Nr. 72037 nurodoma, kad traktoriaus MTZ (Belarus-920.3), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra Trakų rajono žemės ūkio bendrovė „Merkys“ (1 t., b. l. 50-51).

2019-07-01 14.20 val. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0418 (2019-03-27 patikros sertifikatas Nr. 0969450) S. Ž. nustatyta 0,00 promilių ( 1 t., b. l. 58-59).

2019-07-01 14.23 val. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0418 (2019-03-27 patikros sertifikatas Nr. 0969450) V. B. nustatyta 0,00 promilių ( 1 t., b. l. 58-59).

2019-07-04 traktoriaus MTZ (Belarus 920.3), valst. Nr. 6167TL, apžiūros protokole nurodoma, kad traktorius yra raudonos spalvos, turi keturis ratus: priekinių ratų išmatavimai 360/70R24, jie neapgadinti, atitinka kelių eismo taisyklių reikalavimus. Du galiniai ratai yra 18,4 R 34, neapgadinti, atitinka kelių eismo taisyklių reikalavimus. Traktoriaus kabinos priekyje yra variklio skyrius, kurio abidvi pusės neuždengtos, atviros. Traktoriaus priekinėje dalyje nėra 2 akumuliatorių ir nulūžusi apdaila - priekinis gaubtas su radiatoriaus grotelėmis. Sulankstytas dešinės pusės priekinio rato purvasargis ir dešinės pusės galinio rato purvasargis nulūžęs, kairės pusės galinio rato purvasargis įskilęs. Deformuotas dešinės pusės galinio rato diskas ir priekinio dešinės pusės rato diskas. Deformuotas galinis prikabinimo mechanizmas, kurio kairėje pusėje matosi įbrėžimo žymės. Deformuota traktoriaus kabina, saugos diržai neįrengti, posūkio žibintai tvarkingi. Kabina yra be priekinio ir galinių šoninių stiklų, sudužęs dešinės pusės šoninis veidrodis ir jo rėmas. Traktoriaus kabinoje mėtosi ant grindų stiklo šukės. Ant dešinio galinio rato padangos matosi skysčių dėmės. Traktoriaus viduje prietaisų skydelis tvarkingas, apgadinimų nėra (1 t., b. l. 70-77).

2019-07-03 automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole nurodoma, kad automobilis yra penkių durų, pilkos spalvos. Automobilio viduje yra dvi priekinės sėdynės ir galinė sėdynė, apmušalų nėra. Galinio matymo veidrodėlis guli ant priekinio prietaisų skydelio. Prie automobilio vairo esantis šviesų reguliavimo ir elektros įrengimo prietaisų skydelis yra išlūžęs, ant automobilio vairo yra iššovusi oro pagalvė ir keleivio pusėje priekyje yra iššovusi priekinė oro pagalvė. Prie vairo yra automatinis bėgių perjungėjas. Automobilio salono vidus tvarkingas. Vairuotojo pusės saugos diržas užsifiksavęs, priekinis keleivio pusės diržas užsifiksavęs, patraukus diržai nejuda. Sulaužytas priekinis keleivio pusės daiktadėžės dangtis, išlūžęs oro ventiliatorius. Daugiau viduje apgadinimų nėra. Apžiūrint automobilį išorėje matosi išlūžęs priekinis keleivio pusės sparnas. Galinės dešinės pusės durys, bagažinė neapgadinta, gale nėra valstybinio numerio ženklo. Automobilio kairės pusės galinės durys nepažeistos, priekinės vairuotojo pusės durelės įlenktos. Sulaužytas priekinis vairuotojo pusės sparnas, ant jo matosi juodos žymės. Sulankstytas priekinis variklio dangtis, sulaužytas radiatorius, priekinis bamperis, nėra priekinio kairės pusės žibinto, sulaužytos dekoratyvinės grotelės. Sudaužytas priekinis automobilio stiklas, nėra priekinio kairės pusės posūkio žibinto. Prie apgadinto kairės pusės vairuotojo sparno matosi nutraukti laidai. Automobilio padangos nesugadintos, jos yra „Good year“ 195x55-R16, ratų diskai lieti (1 t., b. l. 78-86).

2019-08-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2846/2019(01) nurodoma, kad S. Ž. padaryta: pjautinės žaizdos veide, stuburo slankstelių nekomplikuoti lūžiai bei dešinio XII šonkaulio lūžis, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-07-01), nagrinėjamo eismo įvykio metu. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl nurodytų kaulų lūžių, atskirai žaizdos veide atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 123).

2019-09-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1364(19), 11-1814(19) nurodoma, kad:

1. Šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas V. B. važiavo apie 103 km/h greičiu keliu Varėna - Vilnius. Automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas sureagavo stabdymui. Kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje automobilis „Toyota Prius“ įvažiavo į siaura ištisinė ženklinimo linija atskirtą priešpriešinio eismo juostą. Stabdomas automobilis „Toyota Prius“ priešpriešinio eismo juosta slydo smailiu kampu iš dešinės į kairę apie 41,5 m atstumą, ir apie 3,7 m atstumu nuo priešingų krypčių važiavimo eismo juostas skiriančios punktyrinės linijos ir apie 6,5 m atstumu iki menamo artimesniojo Senosios g. važiuojamosios dalies krašto važiuojamųjų dalių susikirtime, priekine dalimi, labiau kaire puse, trenkėsi į ta pačia kryptimi kairiojo posūkio kreivė važiavusio traktoriaus „MTZ“ galinę dalį (kėliklį su prikabinimo įtaisu, galinį dešinį ratą). Dėl smūginio kontakto su traktoriumi „MTZ“, automobilis „Toyota Prius“ sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę slydo į priekį, jo pirminės judėjimo krypties atžvilgiu, apie 5,9 m atstumą ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane, o traktorius „MTZ“ buvo bloškiamas į priekį ir į kairę automobilio judėjimo krypties atžvilgiu, virto ant dešiniojo šono ir sustojo padėtyje Senosios g. važiuojamojoje dalyje, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

2. Automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo V. B. veiksmai, - važiuodamas apie 103 km/h greičiu, viršijo ne gyvenvietėse leistiną 90 km/h važiavimo greitį, artėdamas prie priekyje jo lėčiau važiavusio traktoriaus „MTZ“ nesumažino važiavimo greičio ir kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje nesaugiai manevruodamas įvažiavo į siaura ištisinė ženklinimo linija atskirtą priešpriešinio eismo juostą, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sutrukdė traktoriaus vairuotojui S. Ž. užbaigti numatytą posūkio į kairę manevrą, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

3. Automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo V. B. veiksmai, - važiuodamas apie 103 km/h greičiu, viršijo ne gyvenvietėse leistiną 90 km/h važiavimo greitį, artėdamas prie priekyje jo lėčiau važiavusio traktoriaus „MTZ“ nesumažino važiavimo greičio ir kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje nesaugiai manevruodamas įvažiavo į siaura ištisinė ženklinimo linija atskirtą priešpriešinio eismo juostą, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sutrukdė traktoriaus vairuotojui S. Ž. užbaigti numatytą posūkio į kairę manevrą, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

4. Automobilis „Toyota Prius“, priekiniais ratais būdamas ties vieta, kurioje jo stabdymo pėdsakai keičia kryptį į kairę (tiesialinijinių stabdymo pėdsakų pabaigoje), apie 3,7 m atstumu nuo priešingų krypčių važiavimo eismo juostas skiriančios punktyrinės linijos ir apie 6,5 m atstumu iki menamo artimesniojo Senosios g. važiuojamosios dalies krašto važiuojamųjų dalių susikirtime, priekine dalimi, labiau kaire pusė, trenkėsi į ta pačia kryptimi kairiojo posūkio kreivė važiavusio traktoriaus „MTZ“ galinę dalį (kėliklį su prikabinimo įtaisu, galinį dešinį ratą). Tiksliau automobilio ir traktoriaus padėtys susidūrimo metu ir susidūrimo vieta pavaizduota eismo įvykio vietos plane masteliu. Prieš stabdymą (prieš eismo įvykį) automobilis „Toyota Prius“, vairuojamas V. B., važiavo važiuojamosios dalies dešine puse, eismo juostoje, skirtoje važiuoti link Vilniaus. Prieš pat susidūrimą traktorius „MTZ“ judėjo kairio posūkio trajektorija.

5. Automobilis „Toyota Prius“ prieš pat stabdymą važiavo apie 103 km/h greičiu. Susidūrimo su traktoriumi metu automobilio „Toyota Prius“ greitis buvo apie 42 km/h. Apskaičiuoti traktoriaus „MTZ“ judėjimo greičio šio eismo įvykio metu nėra galimybės.

6. Automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas V. B., artėdamas prie priekyje jo buvusio traktoriaus „MTZ“, lėtindamas greitį iki traktoriaus greičio, ar net visiškai sustabdydamas automobilį savo važiavimo eismo juostoje neišvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su traktoriumi „MTZ“. Automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas V. B., važiuodamas šiame kelio ruože maksimaliu leistinu 90 km/h greičiu (jei nenustatyta kitaip), reaguodamas stabdymui ir pradėdamas stabdyti toje pačioje vietoje, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. Traktoriaus „MTZ“ vairuotojas S. Ž. neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio (1 t., b. l. 128-134).

Traktorius MTZ (Belarus 920.3), valst. Nr. 6167TL, pagal pakvitavimą 2019-07-01 grąžintas ŽŪB „Merkys“ vadovui V. J. (1 t., b. l. 53).

Automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintas UAB „Mobeka“ direktoriui M. L., kuris nurodė, kad bendrovė UAB „Mobeka“ pretenzijų neturi (2 t., b. l. 79).

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis V. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2019 m. liepos 1 d., apie 13.59 val., kelyje A 4, Vilnius - Varėna - Gardinas, 32 km 900 m., Trakų r. sav., Vilniaus kryptimi, vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB „Mobeka“, važiuodamas apie 103 km/h greičiu, viršydamas ne gyvenvietėse leistiną 90 km/h greitį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesumažino važiavimo greičio ir kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje nesaugiai manevruodamas įvažiavo į siaura ištisine ženklinimo linija atskirtą priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į ŽŪB „Merkys“ priklausantį traktorių MTZ (Belarus-920.3), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą S. Ž., taip sutrukdydamas traktoriaus vairuotojui užbaigti numatytą posūkio į kairę manevrą, po ko traktorius MTZ (Belarus-920,3), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apvirto. Šiais savo veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 127 p., 131.1 p., 140.1 p. ir Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu traktoriaus MTZ (Belarus-920,3) vairuotojui S. Ž. buvo padaryta pjautinės žaizdos veide, stuburo slankstelių nekomplikuoti lūžiai bei dešinio XII šonkaulio lūžis, t. y. S. Ž. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sugyventinės L. S. laidavimą.

Teismui raštu pateiktu prašymu bei teisiamajame posėdyje asmuo, kurį prašoma skirti laiduotoju, L. S., paaiškino, jog supranta, kas yra laidavimas, jos išsilavinimas yra aukštasis. Palaiko jos ir jos savo vyro V. B. prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir prašo jį atleisti pagal jos laidavimą. Nurodė, kad jos vyras niekada neturėjo eismo įvykių. Artimesnio žmogaus, kuris turėtų įtakos ir galėtų paveikti jos vyrą labiau nei ji, nėra. Jie su vyru labai gerai sutaria, kartu gyvena 22 metus, kartu augina nepilnametį sūnų D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Jie yra daugiau negu vyras ir žmona, nes pasitiki vienas kitu ir viską kartu sprendžia. Po šio įvykio vyras labai sielvartauja ir labai pergyvena dėl nukentėjusiojo sveikatos. Nebuvo dienos, kad jie tarpusavyje nekalbėtų apie tą įvykį. Jie abu labai gailisi dėl šio įvykio. Jos nuomone, tai buvo labai rimta pamoka. Jeigu teismas nuspręstų skirti užstatą, jie jį sumokėtų. Jeigu vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų pagal jos laidavimą, tai ji nuolat jam primintų, kad negalima viršyti greičio, negalima skubėti, kad reikia būti atsargesniam kelyje. Taip pat ji paveiks vyrą, kad jis įvykdytų teismo įpareigojimus, bet tokios sumos, kurią prašo priteisti nukentėjusysis, jie neturi galimybių sumokėti.

Prokurorė prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą palaikė.

Pagal BK 40 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 str. 1 d. ir 2 d., bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 str. 3 d. esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 str. nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 str. taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.). Kaltinamasis V. B. padarė neatsargų nusikaltimą, jis nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas (tai patvirtina Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos Informatizacijos departamento pažyma), dirba, yra Ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas, pavaldinių charakterizuojamas teigiamai, kaip turintis teisingus gyvenimo prioritetus, atsakingas, tikslo siekiantis, draugiškas, santūrus žmogus, neturintis jokių žalingų įpročių, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Po įvykio kaltinamasis ir jo gynėjas bendravo su nukentėjusiuoju ir jo sūnumi, siekė išspręsti nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo klausimą, 2019-11-04 pervedė nukentėjusiajam 500 Eur dydžio sumą daliniam žalos atlyginimui (tai patvirtina prie prašymo pridėtas Lietuvos pašto kvitas), nors pastarasis šių pinigų nepriėmė ir grąžino juos kaltinamajam, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės prašo ji sugyventinė (faktinė žmona, su kuria kaltinamasis, kaip nurodė jis ir jo sugyventinė, yra sudaręs bažnytinę santuoką) L. S., su kuria jie kartu gyvena 22 metus, turi du vaikus, iš kurių vienas - M. B. – jau yra pilnametis (22 metų amžiaus), bei nepilnametį sūnų D. B., gim. 2009-03-19. Kaip nurodyta prašyme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei tai patvirtina prie jo pridėti priedai iš Ukrainos kompetentingų institucijų, L. S. neteista, administracine tvarka nebausta. L. S. požiūris į nusikalstamas veikas yra neigiamas, taip pat ji kritiškai vertina ir kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką. Ji vykdo individualią veiklą prekybos srityje, specializuotose parduotuvėse, iš pateiktos Verslininkės charakteristikos matyti, kad L. S. charakterizuojama teigiamai kaip turinti stiprų atsakomybės jausmą kitų asmenų atžvilgiu, kaip nepriekaištingas žmogus moralės atžvilgiu. Teismo nuomone, laiduotojos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos. Laiduotoja taip pat nurodė, kad jų tarpusavio su V. B. santykiai yra labai glaudūs, grįsti abipusiu pasitikėjimu, visus gyvenimo sprendimus jie priima bendrai pasitarę. Jie kiekvieną dieną su vyru aptaria šį eismo įvykį. Ji mato, kad vyras dėl šio eismo įvykio metu nukentėjusiajam padaryto sveikatos sužalojimo labai pergyvena. Mano, jog ji darys teigiamą įtaką vyro elgesiui, nuolat jam primindama apie galimas kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmes. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje laiduotojos charakteristika, jos bei kaltinamojo tarpusavio santykių pobūdis leidžia daryti išvadą, kad L. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sugyventiniui, kaltinamajam V. B..

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi BK 40 str. numatyti pagrindai ir sąlygos, taip pat ir BK 40 str. 2 d. 3 p. bei 4 p. numatyti pagrindai ir sąlygos, kadangi kaltinamasis siekė bent iš dalies atlyginti nukentėjusiajam padarytą ir jo prašomą atlyginti neturtinę žalą, pervesdamas pastarajam 500 Eur daliniam žalos atlyginimui, kuriuos nukentėjusysis atsisakė priimti ir grąžino kaltinamajam (tai patvirtina kaltinamojo su prašymu pateikti įrodymai), be to, kaltinamasis, jam nepavykus susitarti su nukentėjusiuoju dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio dėl nepagrįstai didelės nukentėjusiojo reikalaujamos neturtinės žalos, įsipareigojo atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą nukentėjusiajam ir pateikė įrodymus (kaltinamojo banko sąskaitos išrašą), patvirtinančius, kad jis tam turi pakankamai lėšų, o tai duoda pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins žalą, jeigu teismas nuspręs ją iš kaltinamojo priteisti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamasis V. B. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sugyventinės L. S. laidavimą be užstato, atsižvelgiant į šeimos turtinę padėtį. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.). Nustatydamas laidavimo terminą teismas atsižvelgia į byloje nustatytą V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

BK 67 str. 2 d., be kita ko, numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 71 str. nustato, kad teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, atsižvelgdamas į V. B. padarytos veikos pobūdį bei pavojingumą, galimybes taisomai veikti kaltinamąjį, vadovaudamasis BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., skiria kaltinamajam 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.). Teismo vertinimu, įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas skatins kaltinamąjį suvokti atsakomybę už savo elgesį ir motyvuos jį ateityje nenusikalsti, padės pasiekti BK 40 str. numatytus tikslus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. B. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (paso Nr. FG169812, išduoto 2017-04-24, Ukrainoje) paėmimas (1 t., b. l. 170-172) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 169) - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. Ž. pareiškė byloje 2019-11-08 civilinį ieškinį (1 t., b. l. 95-103), kuriuo prašo priteisti jam 20 000,00 Eur neturtinę žalą, nekonkretizuodamas, iš ko ją prašo priteisti - iš kaltinamojo V. B. ar iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. Ž. palaikė savo civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti. Ieškinyje ir teisiamajame posėdyje S. Ž. nurodė, kad 2019-07-01 eismo įvykio metu jam lūžo 12-as šonkaulis ir dviejų stuburo slankstelių ataugos, buvo sužalotas veidas, dėl to buvo susiūta dviejuose vietose kakta virš dešinės akies, buvo apibrozdintos rankos, veidas, stuburas, kojos. Po avarijos jis savaitę buvo gydomas Lazdynų ligoninėje, po to 20 dienų buvo reabilitacijoje Druskininkuose „Draugystės“ sanatorijoje. Po avarijos dėl sumušimo ir gautos traumos iki šiol skauda stuburą, dešinę koją. Dar ligoninėje gulėjo nuo 2019-11-26, nes po eismo įvykio dėl nedirbančių raumenų nelaiko šlapimo, dokumentų nepateikė, nes dar vyksta tyrimai ligoninėje. Pabuvo namuose 2 dienas, o paskui vėl pateko į ligoninę, kur įstatė kateterį. Gydytojai sakė, kad dešinė koja ir stuburas jam skaudės iki gyvenimo pabaigos. Iki šio įvykio jo sveikata buvo gera, jokių nusiskundimų neturėjo. Jis dirbo 23 metus ŽŪB „Merkys“ traktorininku (pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-04 apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis parodė (1 t., b. l. 88-89), kad jis dirba žemės ūkio bendrovėje „Merkys“ traktorininku apie 10 metų, bet su pertraukomis), dabar negali vairuoti traktoriaus, nedirba, tvarkosi dokumentus neįgalumui nustatyti. Iki eismo įvykio jis buvo visiškai sveikas, nesigydė ligoninėje, jokių sveikatos problemų, taip pat ir su stuburu, neturėjo. Jis serga cukralige 18 metų, bet problemų dėl šios ligos neturėjo. Taikytis su kaltinamuoju nenori, nes iki gyvenimo pabaigos sugadinta jo (S. Ž.) sveikata. Jis sutiktų prašomą priteisti neturtinės žalos sumą sumažinti iki 10 000 Eur. Dėl patirtų traumų jis negali dirbti, patyrė didelį stresą, neteko pajamų. Draudimo bendrovė atlygino jam 2 220 Eur sumą. 2019-11-06 jis (S. Ž.) sužinojo, kad jam yra perlaida 500 Eur. Sūnus paaiškino, kad tai yra pradinė žalos atlyginimo perlaida 500 Eur. Jis (S. Ž.) atsisakė perlaidą paimti, padarė jos grąžinimą, kad kaltinamasis nepagalvotų, kad pilnai atlygino žalą, kurios dydis nebuvo aptartas, ir kad jis (S. Ž.) jam dėl žalos atlyginimo atleidžia kaltę. Mano, kad jam padarytos žalos dydį nustatys teismas.

Kaltinamasis V. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad su nukentėjusiojo 20 000 Eur civiliniu ieškiniu nesutinka, nes tokia suma jam yra nepakeliama, be to, jo (kaltinamojo) advokatas jį informavo, kad pagal Lietuvoje susiformavusią teismų praktiką yra atlyginama iki 3 000 Eur žala. Žino, kad draudimas yra atlyginęs nukentėjusiajam 2 220 Eur, todėl ir siūlo atlyginti 1 000 ar 1 500 Eur skirtumą. Pervedė 500 Eur, nes tuo metu turėjo tik tokią sumą, bet nukentėjusysis grąžino pinigus atgal, nes palaikė tai pakiša. Mano, jog nukentėjusiajam turėtų būti priteista iki 3 000 Eur neturtinė žala, skaičiuojama kartu su draudimo išmokėta suma. Sutinka sumokėti skirtumą nuo draudimo atlygintos sumos, įsipareigoja atlyginti žalą nukentėjusiajam, kuri būtų priteista teismo.

Civilinio atsakovo Akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, raštu prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Civilinis atsakovas 2020-02-03 pateikė teismui rašytiniu paaiškinimus, kuriais prašė nukentėjusiojo S. Ž. civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad eismo įvykio metu kaltinamojo transporto priemonė buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (Draudiko). Gavus informaciją apie įvykį, Draudikas, remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (aktuali redakcija) (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis 2018-10-30 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-367 (toliau – ir Rekomendacijos), pradėjo žalos Nr. 2213214 administravimą. Paaiškino, kad AB „Lietuvos draudimas“, vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus ir įstatymines prievoles, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 str. 2 d., TPVCAPDĮ 19 str. 6 d., numatančia, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo, 2019-11-22 kompensavo nukentėjusiajam eismo įvykio metu padarytą žalą: 69,58 Eur už gydymo išlaidas, 55,45 Eur už kelionės išlaidas ir 2 220 Eur už patirtą neturtinę žalą. Nurodė, kad vadovaujantis gautais dokumentais bei teisinių reglamentavimu, pagal kurį draudimo išmokos dydis dėl neturtinės žalos nustatomas atsižvelgiant į patirtų sužalojimų sunkumą, nepatogumus, patirtus dėl sužalojimų, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį, Draudiko gydytojas-ekspertas, vadovaudamasis Rekomendacijų 3 punktu, 4.2.1 punktu, pagal kurį orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį – šiuo atveju iki 1 mėnesio (kaip matyti iš gydytojo-eksperto pažymos, reabilitacinis gydymas nukentėjusiajam baigtas 2019-08-03, t. y. per mėnesį nuo eismo įvykio dienos) – iki 4 MMA, apskaičiavo, jog atlygintina neturtinė žala yra 2 220 Eur (4 MMA).

CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine, dvasine bei socialine asmens gerove. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d., kuri numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje surinktais anksčiau išdėstytais ir teismo ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. B. kaltės 2019-07-01 įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajam S. Ž. buvo padaryta: pjautinės žaizdos veide, stuburo slankstelių nekomplikuoti lūžiai bei dešinio XII šonkaulio lūžis; sužalojimai visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl nurodytų kaulų lūžių, atskirai žaizdos veide atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 123).

Teismas, nustatydamas S. Ž. padarytos neturtinės žalos dydį, iš dalies sutinka su nukentėjusiojo S. Ž. nurodytais motyvais ir daro išvadą, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo V. B. padaryto neatsargaus nusikaltimo, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, dėl to jam teko kurį laiką gydytis stacionare, vėliau tęsti gydymą reabilitacijoje, po to tęsti ambulatorinį gydymą, sužalojimo pasekmes jis jaučia iki šiol, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Tačiau teismas, nustatydamas nukentėjusiajam S. Ž. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis V. B. padarė neatsargų nusikaltimą, jis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam dvasinių išgyvenimų ir fizinį skausmą. Atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiojo S. Ž. kaltės dėl eismo įvykio nenustatyta. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiajam S. Ž. AB “Lietuvos draudimas” jau atlygimo iš viso 2 345,03 Eur, t. y. 125,03 Eur turtinės žalos ir 2 220,00 Eur neturtinės žalos, bei atlygino 2 372,33 Eur pagal pateiktą pretenziją Nr. 10210 Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusio asmens S. Ž. gydymą (tai patvirtina AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateikti 2020-02-03 rašytiniai paaiškinimai bei jų priedai).

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nors nukentėjusysis teisiamajame posėdyje pradžioje nurodė, kad iki šio įvykio jis buvo visiškai sveikas, nesigydė ligoninėje, jokių sveikatos problemų, taip pat ir su stuburu, neturėjo (vėliau patikslino, kad 18 metų serga cukralige, bet problemų dėl šios ligos neturėjo), tačiau jo paties su ieškiniu pateiktame priede – VšĮ Šeškinės poliklinika 2019-10-03 S. Ž. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta: diagnozė – trauminė spondilopatija, įvairios stuburo sritys; anamnezė: skauda stuburą juosmens srityje, dubens kauluose, ypač pablogėjo po avarijos liepos 1 d.; tyrimų/konsultacijų plano aprašyme nurodyta: spondilopatijos būdingos sergant cukralige (18 metų), todėl teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo teiginiai, jog iki šio eismo įvykio jis buvo visiškai sveikas, jokių sveikatos problemų neturėjo, yra nepagrįsti ir atmestini. Iš nukentėjusiojo ieškinio priedų (medicininių dokumentų) bei iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2020-02-03 rašytinių paaiškinimų priedo – gydytojo eksperto 2019-11-12 išvados matyti, kad S. Ž. po eismo įvykio buvo gydytas stacionare 2019-07-01/07-05; 2019-07-14/08-03 pravestas reabilitacinis gydymas UAB „Draugystės sanatorija“, vėliau, kaip paaiškino teisme nukentėjusysis, bei iš dalies tai patvirtina jo pateikti medicininiai dokumentai (1 t., b. l. 96-103), buvo tęsiamas ambulatorinis gydymas. Nukentėjusysis teisme taip pat nurodė, kad jis dar gulėjo ligoninėje nuo 2019-11-26, nes po eismo įvykio dėl nedirbančių raumenų nelaiko šlapimo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų S. Ž. nepateikė. Nukentėjusysis, be to, nurodė, kad dėl minėto eismo įvykio jam yra tvarkomi dokumentai neįgalumui nustatyti, tačiau įrodymų, kad nukentėjusiajam yra nustatytas neįgalumas, teismui nepateikta (pažymėtina, kad S. Ž. teisiamajame posėdyje nurodė, kad pirmas GKK posėdis vyko 2019-10-31, kitas komisijos posėdis paskirtas 2020-01-09), juo labiau, kad tai yra susiję su 2019-07-01 eismo įvykiu (teismas pažymi, jog S. Ž. pateiktame 2019-10-11 Kvietime į GKK (1 t., b. l. 102) nurodyta, kad jo laikino nedarbingumo trukmė per paskutinius 12 mėn. – 145 d., toliau GKK išvadoje nurodyta: „laikinai nedarbingas 137 dienas“, tuo tarpu, kai eismo įvykis buvo 2019-07-01, taigi, akivaizdu, kad nedarbingumą nukentėjusysis turėjo ir ne dėl eismo įvykio metu jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl teismas, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, neturi pagrindo išvadai, jog dėl minėto eismo įvykio nukentėjusysis tapo neįgalus.

Teismas, įvertinęs visų aptartų neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų visumą, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad nukentėjusiojo S. Ž. prašoma priteisti 20 000,00 Eur suma yra neproporcingai didelė, bei nustato, kad nukentėjusiajam S. Ž. padaryta iš viso 4 000,00 Eur neturtinė žala, įskaitant civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam jau išmokėtą 2 220,00 Eur neturtinę žalą.

Automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įvykio metu vairavo kaltinamasis V. B., valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b. l. 49). Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kurio 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-769 redakcija). Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo sisteminiu normų ir tikslų aiškinimu, iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio trečiojo asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką kaip vieną iš dviejų skolininkų lemia tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi minėtas įstatymas įtvirtina subsidiariąją draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolę prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį.

Nagrinėjamu atveju AB „Lietuvos draudimas“ privalo atlyginti kaltinamojo V. B. veiksmais nukentėjusiajam S. Ž. padarytą neturtinę žalą neviršijant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir draudimo sutartyje nustatyto dydžio, t. y. 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą). Toks sprendimas atitinka ir teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-942/2016; 2K-418-222/2016 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad draudikas AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo nukentėjusiajam S. Ž. 2 220,00 Eur neturtinę žalą, teismui konstatavus, kad nukentėjusiajam iš viso yra padaryta 4 000, Eur neturtinė žala, įskaitant civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam jau išmokėtą 2 220,00 Eur neturtinę žalą, iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam papildomai priteistina 1 780,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. Ž. ieškinio dalis civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ atmestina kaip nepagrįsta, taip pat atmestinas S. Ž. civilinis ieškinys kaltinamajam V. B..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 301, 303 – 308, 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant pagal laidavimą L. S., gim. (duomenys neskelbtini) be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. B. paskirti 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones - dokumento (paso Nr. FG169812, išduoto 2017-04-24, Ukrainoje) – paėmimą, ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. Ž. iš civilinio atsakovo Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 1 780,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą S. Ž. ieškinio dalį Akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. Ž. ieškinį V. B. atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.