Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.1; 3.1.12.11; 3.1.12.12; 3.1.12.12.2.1; 3.1.12.12.2.2

2020 m. rugpjūčio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Neivita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-18258-845/2020 pagal kreditoriaus UAB „Gamlana“ pareiškimą skolininkui UAB „Neivita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kreditorius UAB „Gamlana“ su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Neivita“ 10 000 Eur skolos pagal statybos rangos sutartį, 300 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 7 d. išdavė teismo įsakymą dėl 10 000 Eur skolos pagal statybos rangos sutartį, 300 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 227 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Neivita“ kreditoriaus UAB „Gamlana“ naudai.

3. 2020 m. birželio 30 d. skolininkas UAB „Gamlana“ pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. teismo įsakymo ir prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Nurodė, kad teismo įsakymas skolininkui buvo įteiktas tik formaliai, o realiai skolininkas apie teismo įsakymą sužinojo iš kreditoriaus atstovo. Skolininko vadovas I. M. yra U. pilietis, todėl dėl Lietuvoje paskelbto karantino jis negalėjo atvykti. Karantino laikotarpiu įmonės darbuotojai dirbo namuose arba statybos objekte, todėl įmonės buveinės adresu niekas negalėjo priimti korespondencijos (CPK 78 str., 439 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi nutarė atmesti skolininko UAB „Neivita“ prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo ir atsisakyti priimti skolininko UAB „Neivita“ prieštaravimus dėl 2020 m. gegužės 7 d. teismo įsakymo.

5. Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 7 d. teismo įsakymas skolininkui UAB „Neivita“ pagal CPK 123 str. 4 d. nuostatas buvo įteiktas 2020 m. birželio 1 d., todėl įsiteisėjo 2020 m. birželio 21 d. Teismo įsakymas skolininko registruotos buveinės adresu buvo siunčiamas du kartus, t. y. pirmą kartą procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti, tačiau grąžinti neįteikti 2020 m. gegužės 18 d., o pakartotinai teismo procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti 2020 m. gegužės 21 d. Teismas pažymėjo, kad CPK 123 str. 4 d. nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. antrą kartą siųstų teismo procesinių dokumentų faktinis įteikimas adresatui nėra tikrinamas.

6. Teismas nurodė, kad juridiniam asmeniui taikoma ne tik pareiga atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Skolininkas UAB „Neivita“, Juridinių asmenų registre nenurodydamas tinkamo savo buveinės adreso, prisiėmė riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą. Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino sąlygos pradėtos švelninti dar 2020 m. balandžio viduryje, todėl teismas atmetė skolininko argumentus, jog įmonės darbuotojai Lietuvoje neturėjo galimybės priimti korespondencijos.

7. Teismas padarė išvadą, kad teismo procesiniai dokumentai skolininkui UAB „Neivita“ buvo įteikti tinkamai, o skolininko nurodytas termino prieštaravimams praleidimo priežastis laikė nesvarbiomis, todėl atmetė prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo ir atsisakė priimti prieštaravimus dėl 2020 m. gegužės 7 d. teismo įsakymo (CPK 78 str., 123 str., 439 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Skolininkas UAB „Neivita“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas neįvertino, jog pagal aktualią kasacinio teismo praktiką procesinių dokumentų įteikimas pagal įstatymą, jei nebuvo imtasi kitų aktyvių priemonių procesiniams dokumentams įteikti, nelaikytinas tinkamu įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turėjo išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kreditoriaus pateiktoje tarp šalių sudarytoje rangos sutartyje nurodytu skolininko elektroninio pašto adresu. Skolininko elektroninio pašto adresas buvo nurodytas ir kreditoriaus pranešime dėl vienašalio darbų perdavimo.

8.2. Teismas neįvertino, kad Lietuvoje 2020 m. kovo 16 d.–2020 m. birželio 16 d. laikotarpiu buvo paskelbtas karantinas, kurio metu buvo apribota asmenų judėjimo teisė, o užsienio piliečiams buvo uždrausta atvykti į Lietuvą. Skolininko vadovas yra U. pilietis ir turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau iki šiol yra sustabdyti visi skrydžiai tarp Lietuvos ir U. Atvykimas automobiliu tranzitu per Lenkiją tapo įmanomas tik pastarosiomis dienomis. Karantino metu įmonės darbuotojai dirbo iš namų arba statybos objekte, todėl teismo korespondencija nebuvo priimta dėl objektyvių priežasčių.

8.3. Teismas neatsižvelgė į teismo įsakymo priėmimo specifiką, kuri reikalauja, jog teismo įsakymas skolininkui buvo įteiktas fiziškai, o ne fiktyviai pagal CPK 123 str. 4 d. nuostatas, nes priešingu atveju yra pažeidžiama skolininko teisė pasinaudoti teismine gynyba.

8.4. Teismas neatsižvelgė, kad sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo prioritetas turi būti teikiamas ne praleisto procesinio termino pasekmėms, o užtikrinti realų teisės būti išklausytam ir rungimosi principų realizavimą civiliniame procese, juolab, terminas prieštaravimas pateikti buvo praleistas nežymiai (CPK 123 str., 436–439 str.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti ir atsisakyta priimti prieštaravimus, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10. Supaprastintas procesas dėl teismo įsakymo išdavimo reglamentuotas CPK XXIII skyriuje. CPK 431 str. 1 d. nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). CPK 438 str. nustatyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui, ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui.

11. Pagal CPK 439 str. 2 d. skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, teismas terminą prieštaravimams pateikti gali atnaujinti.

12. CPK 78 straipsnis reglamentuoja procesinių terminų atnaujinimą. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 1 d.). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 str. 4 d.).

13. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam – neatsiejama jo teisės į teisingą teismą dalis. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

15. CPK 122 str. 2 d. nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 str. 2 d.).

16. Tais atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui, o kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytas dokumentų įteikimo būdas laikytinas teisine fikcija ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes, procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis apie savo buveinę Juridinių asmenų registrui. Juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

17. Taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, įskaitant tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 str.). Visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas, jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkui UAB „Neivita“ teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami, taikant CPK 123 str. 4 d. nustatytą įteikimo fikciją, t. y. procesiniai dokumentai faktiškai skolininkui nebuvo įteikti, nes nepavykus įteikti procesinių dokumentų skolininko viešame registre nurodytu buveinės adresu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 123 str. 4 d., pakartotinai išsiuntė procesinius dokumentus skolininko buveinės adresu ir juos laikė įteiktais praėjus 10 dienų po išsiuntimo. Pirmosios instancijos teismas nebandė procesinius dokumentus skolininkui įteikti kitais būdais, nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas turėjo išnaudoti visas galimybes, mėgindamas įteikti procesinius dokumentus skolininkui (pvz., siųsti vadovo adresu, elektroniniu paštu, šalių sudarytose dokumentuose nurodytais adresais ir pan.). Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad kreditoriaus UAB „Gamlana“ pateiktoje tarp šalių sudarytoje rangos sutartyje, kurios pagrindu buvo prašoma išduoti teismo įsakymą, taip pat kreditoriaus pranešime dėl vienašalio darbų perdavimo buvo nurodytas skolininko UAB „Neivita“ elektroninio pašto adresas. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo išnaudotos visos galimybės įteikti procesinius dokumentus skolininkui.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl priimto teismo įsakymo ir atsisakymo priimti prieštaravimus, turi būti atsižvelgiama į proporcingumo kriterijų tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo bei į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti ir atsisakyti priimti prieštaravimus. Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Iki teismo įsakymo priėmimo skolininkui apie kreditoriaus pareikštus reikalavimus nėra pranešama, o išduotas teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka skundžiamas (CPK 435 str. 1 d., 436 str. 1 d., 7 d.), t. y. prieštaravimų dėl teismo įsakymo pateikimas yra vienintelis būdas skolininkui apginti savo galimai pažeistas teises. Vadinasi, faktiškai neįteikus teismo įsakymo skolininkui, egzistuoja didelė tikimybė, kad kreditoriaus reikalavimai skolininkui gali būti nepagrįsti, todėl atsisakymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti ir atsisakymas priimti prieštaravimus gali pažeisti proporcingumą tarp taikomų pasekmių ir siekiamo tikslo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino prieštaravimams pateikti, būtina atsižvelgti ir į kitas objektyvias priežastis, egzistavusias procesinių dokumentų siuntimo skolininkui metu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo įvestas karantinas. Byloje nustatyta, kad teismo procesiniai dokumentai, įskaitant 2020 m. gegužės 7 d. teismo įsakymą, pirmą kartą skolininkui buvo išsiųsti buveinės adresu 2020 m. gegužės 7 d., tačiau grąžinti neįteikti 2020 m. gegužės 18 d. Pakartotinai teismo procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti 2020 m. gegužės 21 d., tačiau grąžinti neįteikti 2020 m. birželio 2 d. Vadinasi, teismo įsakymas buvo priimtas ir siunčiamas skolininko buveinės adresu, galiojant šalyje paskelbtam karantinui, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo rekomenduojamas darbas iš namų. Byloje nustatyta, kad skolininko vadovas yra užsienio pilietis (U.), kuriam atvykimas į Lietuvos Respubliką dėl šalyje paskelbto karantino buvo uždraustas. Šalyje paskelbtas karantinas baigėsi 2020 m. birželio 16 d., tačiau byloje nėra duomenų, kad nuo tada iki 2020 m. birželio 29 d. (skolininko atstovo prašymu prijungti jį prie elektroninės bylos) pirmosios instancijos teismas būtų bandęs įteikti procesinius dokumentus skolininkui pakartotinai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad skolininkas nėra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo e.teismas.lt vartotoju, t. y. neturi prieigos prie Elektroninių paslaugų portalo (EPP) ir negali gauti procesinių dokumentų elektroniniu būdu. Akivaizdu, kad procesinių dokumentų įteikimas skolininkui paštu nagrinėjamu atveju buvo apsunkintas ne tik nuo skolininko priklausančių priežasčių. Nors nurodytos aplinkybės nereiškia, kad skolininko darbuotojai neturėjo galimybės tikrinti gaunamos korespondencijos, t. y. savaime nepateisina termino prieštaravimams pateikti, tačiau ši aplinkybė, kompleksiškai vertinant su tuo, jog procesinių dokumentų nebuvo stengiamasi įtekti kitais įmanomais būdais, negali užkirsti skolininkui galimybės realizuoti savo teisės į teisminę gynybą.

21. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus skolininkui bandė įteikti tik formaliai juos siųsdamas įmonės registruotos buveinės adresu, neįsitikinęs faktiniu procesinių dokumentų įteikimu, t. y. nagrinėjamu atveju teismas neišnaudojo visų jam prieinamų priemonių, siekiant įteikti procesinius dokumentus skolininkui UAB „Neivita“. Teismo įsakymas yra specifinis ginčų sprendimo būdas, todėl juridinio asmens informavimas apie teismo įsakymą formaliuoju būdu, t. y. realiai teismo įsakymo neįteikiant, laikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Nagrinėjamu atveju didelės įtakos termino prieštaravimams pateikti praleidimui turėjo ir procesinių dokumentų siuntimo metu šalyje galiojęs karantinas, todėl ši aplinkybė taip pat pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinga suteikti kreditoriui teisę išieškoti skolą iš skolininko, kai jam teismo procesiniai dokumentai nėra tinkamai įteikti, nesuteikiant teisės pasinaudoti teismine gynyba, t. y. tuo pačiu užkertant kelią patikrinti kreditoriaus keliamo reikalavimo pagrindą. Apeliacinės instancijos pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta skolininko veiksmuose aplaidumo ar nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis, kadangi procesiniai dokumentai skolininkui tinkamai nebuvo įteikti. Priešingai, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas, gavęs informaciją iš kreditoriaus apie priimtą teismo įsakymą, prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir prieštaravimus teismui pateikė 2020 m. birželio 30 d., t. y. pakankamai operatyviai.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog teismo įsakymas nebuvo tinkamai įteiktas skolininkui, reiškia netinkamą CPK 436 str. 7 d., 437 str. 2 d. 1 p. taikymą, todėl 2020 m. gegužės 7 d. teismo įsakymas nelaikytinas įsiteisėjusiu 2020 m. birželio 21 d.

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą ir nepriimdamas skolininko prieštaravimų, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą (CPK 123 str. 4 d.) ir prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo dėl įsakymo išdavimo pateikimą (CPK 439 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, terminas skolininko prieštaravimams dėl teismo įsakymo peržiūrėjimo pateikti atnaujintinas ir šių prieštaravimų priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka. Procesinių dokumentų atitikties turinio ir formos reikalavimams patikrinimas nėra bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas, todėl skolininko UAB „Neivita“ prieštaravimų į pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 2 str., 6 str., 8 str., 123 str., 320 str., 328 str., 329 str. 1 d., 334 str., 338 str., 435–439 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį.

Atnaujinti terminą skolininkui UAB „Neivita“ pateikti prieštaravimus į pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir šių prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.