Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-01-05 · Civilinė byla Nr. e2A-39-653/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-05
Bylos Nr.
e2A-39-653/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-32252-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Alvydas Barkauskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „VALOR LT“
Atsakovas
ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-3041-653/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-32252-2019-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.3; 2.1.2.6.; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VALOR LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „VALOR LT“ ieškinį atsakovei ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė pripažinti 2020 m. rugpjūčio 25 d. „ŽVĖRYNO VAKARAI“ daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo metu priimtus sprendimus negaliojančiais (ab initio): namo defektų nustatymui samdyti teismo ekspertą ir išlaidas paskirstyti tolygiai butų savininkams; inicijuoti UAB „VALOR LT“ ginčą dėl garanto pateikimo ir išlaidas paskirstyti tolygiai butų savininkams.

2. Ieškovas nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektui administruoti buvo įsteigta ir veikia ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrija. 2020 m. rugsėjo 22 d. ieškovė gavo UAB „VALOR LT“ 2020 m. rugsėjo 21 d. išrašytas sąskaitas faktūras Nr. 36, 43, 60, 61, 64, 66, 68, 65, 47, 58 už teismines išlaidas (garantas, 50,00 Eur) ir teismo eksperto išlaidas (namo defektai, 50,00 Eur). Ieškovė, nesutikdama su gautomis sąskaitomis, 2020 m. rugsėjo 23 d. raštu informavo atsakovę, jog būdama dešimties butų savininku nedavė sutikimo dėl papildomų mokesčių, nesusijusių su bendrojo naudojimo patalpų priežiūra. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 23 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, jog ji turi įstatyminę pareigą prisidėti prie daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, todėl 2020 m. rugpjūčio 25 d. daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos sprendimą privalo vykdyti.

3. 2020 m. rugpjūčio 25 d. daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimas ir jo metu priimti sprendimai yra neteisėti tiek dėl procedūrinių pažeidimų (imperatyvios teisės normos), tiek dėl materialinių teisės normų pažeidimo.

4. Klausimai dėl teismo eksperto samdymo defektų nustatymui ir išlaidų paskirstymo, ginčo UAB „VALOR LT“ inicijavimo dėl garanto pateikimo bei nesaugių balkonų įtraukimo į defektų sąrašą, nepatenka į Įstatymo 10 straipsnyje nurodyto visuotinio susirinkimo kompetenciją, taip pat prieštarauja bendrijos įstatų 6 dalyje nustatytoms bendrijos funkcijos, nėra susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Minėtais sprendimais ginami individualių daugiabučio gyvenamojo namo savininkų privatūs interesai, todėl toks sprendimas galėjo būti priimtas tik daugiabučio gyvenamojo namo visų savininkų susirinkime.

Šalies argumentai

5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad visi daugiabučio savininkai susirinkime sprendžia dėl jų bendrų interesų tenkinimo, kiek tai numato Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis. Antra, Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas suponuoja, kad visi daugiabučio savininkai turi kompetenciją spręsti tik dėl tokių dalykų kaip komunalinių paslaugų tiekimo sutarčių sudarymas ar nutraukimas, pastato šildymo būdo pasirinkimas ir pan., t. y. esminiai su pastato eksploatavimu susiję klausimai, kurie nėra susiję su bendrojo naudojimo patalpomis ir objektais (kadangi dėl bendrojo naudojimo patalpų ir objektų sprendimus priimta bendrija). Susirinkime nebuvo sprendžiami klausimai dėl bendrų interesų tenkinimo Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies prasme ir/ar klausimai dėl daugiabučio atnaujinimo. Susirinkimas išimtinai sprendė klausimus, susijusius su bendrojo naudojimo patalpomis ir objektais, jų naudojimu ir priežiūra, t. y. dėl eksperto samdymo daugiabučio bendrojo naudojimo patalpų ir objektų defektams nustatyti bei ieškovės garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo, kiek tai susiję su daugiabučio bendrojo naudojimo patalpomis ir objektais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 2860,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė faktines aplinkybes, kad 2018 metais ieškovė UAB „VALOR LT“ pradėjo vystyti projektą „Žvėryno vakarai“, t. y. pradėjo statyti daugiabutį, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo užbaigtas 2020 metais. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė patvirtino, kad posėdžio dienai tėra likęs vienas ieškovei priklausantis butas. Nuo 2020 m. liepos 20 d. daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektui administruoti buvo įsteigta ir veikia ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrija. Bendrijos visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta: 1) namo defektų nustatymui samdyti teismo ekspertą ir išlaidas paskirstyti tolygiai butų savininkams; 2) inicijuoti ieškovei ginčą dėl garanto pateikimo ir išlaidas paskirstyti tolygiai butų savininkams; 3) teikti grupinį ieškinį dėl netesybų (delspinigių) ieškovei; 4) nustatyti 50 euro centų skaitiklių nurašymo mokestį, nurašymo vykdymą ir informacijos pateikimą pavedant E. A.; 5) nesaugius balkonų turėklų įtraukti į daugiabučio defektų sąrašą.

8. Teismo vertinimu, minėtų faktinių aplinkybių kontekste nustatytas daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo organizavimo trūkumas (pranešimų išsiuntimas vieną dieną vėliau) laikytinas formaliu, nes iš esmės neapribojo ieškovei teisės dalyvauti susirinkime ir išreikšti savo valios aktualiais susirinkime sprendžiamais klausimais. Nors pripažintina, kad skelbiant apie visuotinį bendrijos narių susirinkimą buvo padarytas pažeidimas (nepateikti siūlomų sprendimų projektai), tačiau šis pažeidimas, teismo vertinimu, nesąlygojo priimtų susirinkimo sprendimų neteisėtumo, nes daugiabučio butų savininkai turėjo realią galimybę iki susirinkimo išsiaiškinti aplinkybes dėl siūlomų sprendimų projektų. byloje esantys įrodymai patvirtina, jog bendrija susirinkimo dieną turėjo 40 narių (40-ies turtinių vienetų daugiabutyje savininkai buvo bendrijos nariai), iš kurių 22 dalyvavo susirinkime ir vienbalsiai priėmė ginčijamus sprendimus. Be to, teismas konstatavo, kad net jei bendrija turėtų ne 40 narių, o 41 narį, kaip teigia ieškovė, susirinkime priimtiems sprendimams tai neturėtų jokios esminės įtakos, kadangi susirinkime dalyvavo 22 bendrijos nariai, o tai abiem atvejais būtų daugiau kaip pusė bendrijos narių. Taigi, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė fakto, jog ginčo susirinkime nebuvo susidaręs kvorumas.

9. Teismo vertinimu, sistemiškai aiškinant DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį bendrijos narių visuotinis susirinkimas priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo, ir šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad bendrijos administravimas – bendrijos valdymo organo atliekamas bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimas, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymas, darytina išvada, jog šiose normose įtvirtintas teisinis reguliavimas nustato teisę bendrijos narių visuotiniam susirinkimui priimti sprendimus dėl eksperto samdymo daugiabučio bendrojo naudojimo patalpų ir objektų defektams nustatyti bei ieškovės garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo, kiek tai susiję su daugiabučio bendrojo naudojimo patalpomis ir objektais, kadangi bendrijos valdymo organo atliekamas bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimas negali būti aiškinamas kaip reiškiantis tik paties bendrijos valdymo organo tiesiogiai atliekamą bendrojo naudojimo objektų valdymą. Teismas konstatavo, kad ginčo sprendimai laikytini teisėtais ir galiojančiais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas - esminis ginčas šioje byloje kilo dėl to, kas turėjo teisę priimti atitinkamus sprendimus – tik Bendrijos nariai (taip, kaip vyko 2020-08-25 susirinkimas) – ar tik visi daugiabučio namo gyventojai; ar ginčijami sprendimai susiję tik su bendrojo naudojimo objektais, ar su visų daugiabučio namo butų savininkų interesais. Pirmosios instancijos teismas dėl šios tikrosios ginčo esmės argumentų ir motyvų teismo sprendime nenurodė.

7. Ginčijami sprendimai, kuriais Bendrijos narių susirinkimas nusprendė samdyti ekspertą namo (viso) defektams nustatyti ir inicijuoti teisminį ginčą prieš ieškovą dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančio dokumento pateikimo, išlaidas paskirstyti tolygiai gyventojams, nepatenka ir negali patekti į pirmosios instancijos teismo nurodytos DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teisės normos apimtį.

8. Ginčijamuose sprendimuose buvo aiškiai nurodyta, ekspertas samdomas namo defektų nustatymui, tai yra ne bendrojo naudojimo patalpų, o viso daugiabučio namo defektų nustatymui. Pagal pareikštą ieškinį ieškovui VALOR LT Vilniaus apygardos teisme c. b. Nr. e2-1447-912/2021, į defektų sąraše įtrauktos ir patalpos, kurios nėra bendrojo naudojimo patalpos, o priklauso atskiriems daugiabučio namo savininkams, todėl akivaizdu, jog sprendimai nebuvo ir nėra susiję tik su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektais. Vilniaus apylinkės teisme c. b. Nr. e2-3921-545/2021 iš ieškovo buvo reikalaujama pateikti garantą ne tik toje apimtyje, kiek yra susiję su bendrojo naudojimo objektais, bet reikalavimo suma nurodoma pagal viso daugiabučio gyvenamojo namo statybos kainą, tai yra reikalavimas susijęs su visu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir apima ir kiekvienam buto savininkui priklausančius butus ir kitas patalpas. Todėl ginčijami sprendimai nepatenka ir negali patekti į pirmosios instancijos teismo nurodytos DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtintas kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu ar bendrojo naudojimo objektų priežiūra.

9. Ginčijamais Bendrijos sprendimais buvo ginami visų daugiabučio namo individualių savininkų privatūs interesai, kildinami iš pirkimo – pardavimo sutarčių, kurias ieškovas sudarė su daugiabučio namo butų savininkais (patikslinto ieškinio priedas Nr. 10, 101 lapas), todėl šie sprendimai savo esme yra sprendimai dėl daugiabučio namo savininkų bendrų interesų derinimo, kitų priemonių nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu. Ieškovas, būdamas namo statytoju kiekvienam buto savininkui perleido teises reikšti pretenzijas tiesiogiai rangovams (ne ieškovui), atlikusiems daugiabučio namo statybas dėl šio pastato statybų trūkumų (Sutarties 6.13 punktas); Sutarties 7.16 punkte ieškovas atskleidė faktą ir ieškovas ir butų įgijėjai susitarė, jog ieškovas pateiks daugiabučio namo savininkui (ne Bendrijai ar kitam namo administratoriui) LR Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytą garantiją po to, kai ją gaus iš rangovo (genrangovo), vykdžiusio statybos darbus.

10. Bendrijai, neturint subjektinės teisės reikšti ieškovui reikalavimus, kildinamus iš tarp ieškovo ir daugiabučio namo butų įgijėjų sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių, ginčijamus sprendimus galėjo priimti ne Bendrijos narių, o visų daugiabučio namo savininkų susirinkimas, kadangi buvo siekis įgyvendinti visų daugiabučio namo butų savininkų interesus.

11. Bendrija nusprendė pareikšti ieškinį ieškovui, kuris ieškinio pareiškimo metu buvo dešimties butų savininkas (šiuo metu vis dar turi nuosavybės teise butą daugiabučiame name) ir iš anksto pareikalavo ieškovo kompensuoti Bendrijai būsimas bylinėjimosi išlaidas. Tai yra tam, kad pradėtų procesą prieš ieškovą, iš ieškovo pareikalavo iš anksto sumokėti Bendrijai už visus būsimus teisminius procesus.

12. Atsakovas jau procesiniuose dokumentuose pripažino, jog ginčijami sprendimai toje apimtyje, kurioje numatyta paskirstyti visas išlaidas gyventojams, tame tarpe ir ieškovui, negalioja, yra neteisėti. Teismas nekonstatavo, jog atsakovas pripažino ieškinio pagrįstumą ir / arba jog atsakovas atsisakė reikalavimų pagal priimtus sprendimus ieškovo atžvilgiu. Susidarė situacija, kai priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo rezultatas – atsakovas turi teisę ir toliau reikalauti iš ieškovo bet kokių Bendrijos patirtų išlaidų, susijusių su Bendrijos priimtais ir ieškovo ginčijamais sprendimais.

13. Remiantis šioje byloje ginčijamu Bendrijos sprendimu, Bendrija inicijavo savarankišką bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme c. b. Nr. e2-3921-545/2021. 2021-05-05 sprendimu Bendrija buvo pripažinta netinkamu ieškovu, remiantis tais pačiais argumentais, kuriais rėmėsi ieškovas šioje byloje. Tokiu būdu teismo sprendimai prieštarauja vienas kitam. Bendrija Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo c. b. Nr. e2-3921-545/2021 toje apimtyje, jog Bendrija yra netinkamas ieškovas ir negali reikšti reikalavimų ieškovui, inicijuoti teisminio ginčo prieš ieškovą, neginčijo.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

15. Nurodė, kad teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamus sprendimus turėjo teisę priimti būtent bendrijos visuotinis susirinkimas, o ne visų daugiabučio savininkų susirinkimas remiantis Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

16. Ginčijami sprendimai yra susiję tik su Daugiabučio bendrojo naudojimo patalpomis ir objektais.

17. Bendrija turėjo teisę inicijuoti bylą, reikšti ieškinį ieškovui dėl garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo net ir nepriėmus ginčijamų sprendimų (nėra nei Bendrijų įstatyme, nei Atsakovo įstatuose, nei kituose teisės aktuose pareigos priimti visuotinio narių susirinkimo sprendimą tam, kad Bendrija galėtų inicijuoti civilinę bylą), antra vertus, net ir kreipęsis Bendrijai į teismą kartu su Daugiabučio įgijėjais dėl garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo ir teismui tenkinus tokį ieškinį, jokios išlaidos iš Ieškovo Bendrijos naudai nebuvo priteistos (jas apmokėjo ieškovai fiziniai asmenys). Taigi realiai ginčijamas sprendimas Ieškovui nesukėlė ir nesukels jokių pasekmių. Tai, ar Bendrija inicijuos bylas, susijusias su ginčijamais sprendimais, teisme ir kokia bus šių bylų baigtis, ar ji turės teisę reikšti reikalavimus, ar jie bus patenkinti, ar ne, neturi jokios reikšmės, sprendžiant dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo. Be to, priešingai nei teigia Ieškovas, Garanto byloje Bendrijai reiškė reikalavimus tik dėl bendrojo naudojimo patalpų ir objektų defektų.

18. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija sprendimo toje dalyje, kurioje Teismas nusprendė, kad nebuvo pažeista susirinkimo šaukimo tvarka ir terminai.

19. Bendrija atsižvelgė į Ieškovo procesiniuose dokumentuose išsakytus argumentus dėl išlaidų už eksperto tyrimo aktą bei ieškinio dėl garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą, t. y. kad šios išlaidos traktuotinos kaip bylinėjimosi išlaidos, ieškinių patenkinimo atveju priteistinos iš Ieškovo bylose. Be to Bendrija, pasisamdžiusi teisininkus, nusprendė, kad šių išlaidų kaip bylinėjimosi išlaidų prašys priteisti iš Ieškovo civilinėse bylose Nr. e2-3921-545/2021 ir Nr. e2-1447-912/2021. Todėl Bendrija išrašė kreditines sąskaitas Ieškovui. Tai reiškia, kad ne tik, kad ieškovas gavo pažymas apie pilną atsiskaitymą su Bendrija, t. y. nepatyrė jokių neigiamų pasekmių dėl išrašytų sąskaitų, tačiau jos taip pat buvo kredituotos, jų pagrindu Bendrija nereiškia ir nereikš jokių reikalavimų Ieškovui. Tiek teisinės išlaidos, tiek ir išlaidos eksperto samdymui bus prašomos priteisti iš Ieškovo kaip bylinėjimosi išlaidos. Taigi jokių realių teisinių pasekmių ginčijami sprendimai Ieškovui nesukėlė. Jokių praradimų, neigiamų padarinių dėl jų Ieškovas nepatyrė.

20. Ieškovas realiai siekia išvengti atsakomybės ir procesų dėl nekokybiškai pastatyto Daugiabučio (beje, ir pats Ieškovas dėl Daugiabučio defektų, neatliktų darbų yra pareiškęs reikalavimą generaliniam rangovui UAB „Rinva“ civilinėje byloje Nr. e2-1048-910/2021) ir pareigos pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo kompetencijos priimti ginčijamus sprendimus – apelianto teigimu, šiuo atveju tik daugiabučio namo savininkų susirinkimas, o ne bendrijos narių susirinkimas, galėjo priimti ginčijamus sprendimu. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų, jog procedūriniai pažeidimai neturi įtakos ieškovo šioje byloje ginčijamų sprendimų teisėtumui.

24. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė ieškovo argumentus, kad šiuo atveju bendrijos nariai neturėjo teisės priimti ginčijamų sprendimų – teismas nurodė teisinį reguliavimą ir jį aiškino taip, kad bendrijos narių visuotiniam susirinkimas turėjo teisę priimti ginčijamus sprendimus, kiek tai susiję su daugiabučio bendrojo naudojimo patalpomis ir objektais, kadangi, teismo vertinimu, bendrijos valdymo organo atliekamas bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimas negali būti aiškinamas kaip reiškiantis tik paties bendrijos valdymo organo tiesiogiai atliekamą bendrojo naudojimo objektų valdymą. Tai, kad apeliantas nesutinka su šiais teismo motyvais, nereiškia, kad sprendimas nemotyvuotas.

25. LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3921-545/2021 pagal ieškovų ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijos ir kitų fizinių asmenų ieškinį atsakovui UAB VALOR LT dėl įpareigojimo pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą, trečiasis asmuo byloje – RINVA, UAB, kurioje ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Šioje byloje teismas konstatavo, kad Bendrija nėra ginčo statinio (jo dalies) įgijėjas, o tik įgyvendina butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Teismas konstatavo, kad nurodytoje byloje Bendrija nėra tinkamas ieškovas ir negali reikšti šio ieškinio SĮ 41 str. 3 d. pagrindu. Dėl to Bendrijos ieškinys buvo atmestinas, kaip pareikštas netinkamo ieškovo.

26. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1447-912/2021 pagal ieškovės ŽVĖRYNO VAKARŲ daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei UAB „VALOR LT“ dėl parduoto nekilnojamojo turto trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo; trečiais asmuo – RINVA, UAB.

27. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2996-1098/2021 pagal ieškovų (fizinių asmenų) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VALOR LT“ dėl netesybų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Rinva“.

28. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad iš ieškovo ginčijamų sprendimų pagrindu nereikalaus išlaidų už eksperto išvadas ir ieškinį dėl garanto pateikimo – šias išlaidas atsakovas reikalautų iš ieškovo tik teismo sprendimo, kuriuo būtų išspręstas atitinkamas ginčas, pagrindu kaip bylinėjimosi išlaidas. Tokia atsakovo pozicija ieškovui buvo aiški ir pagrįsta kreditinių sąskaitų ieškovui pateikimu, kurios rodo atsakovo reikalavimo ieškovui (sumokėti atitinkamas išlaidas ginčijamų sprendimų pagrindu) atsisakymą. Be to, teisė kreiptis į teismą yra numatyta CPK 5 str., todėl bendrijos procesinė teisė kreiptis į teismą ir tuo tikslu rinkti įrodymus (samdyti ekspertą) yra numatyta įstatyme, naudojimosi šia teise neįtakoja bendrijos sprendimo kreiptis į teismą priėmimas ar panaikinimas. Dėl to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje faktinėje situacijoje ginčijami sprendimai nesukėlė ieškovui jokių teisinių pasekmių, ieškovo teisės nebuvo pažeistos, tuo tarpu UAB „Valor LT“ argumentai, ar bendrija yra tinkamas ieškovas jos inicijuotose bylose prieš UAB „Valor LT“, sudaro atitinkamų bylų nagrinėjimo dalyką.

29. Atsakovas neginčija fakto, kad jo administravimas yra susijęs su bendro naudojimo patalpomis, be to, apeliantas nenurodė ir nepagrindė argumentų, kad bendrijos narių sprendimo pagrindu ekspertas buvo pasamdytas nustatyti defektus, nesusijusius su namo bendrojo naudojimo objektais, bet susijusius su butų savininkų nuosavybe. Kita vertus, šis klausimas, eksperto akto vertinamoji reikšmė sudaro kitų bendrijos inicijuotų prieš apeliantą bylų nagrinėjimo dalyką. Tą iš esmės pripažįsta ir apeliantas, grįsdamas savo argumentus Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1447-912/2021 aplinkybėmis. Pažymėtina, kad nurodytoje civilinėje byloje teismas, įvertindamas byloje esančius įrodymus, išsprendė klausimą dėl bendrijos reikalavimo teisės ir šio klausimo išsprendimui šioje byloje ginčijami bendrijos sprendimai (dėl kreipimosi į teismą ir eksperto samdymo) nebuvo reikšmingi. Taigi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir minėtoje byloje priimtas teismo sprendimas neprieštarauja tarpusavyje, kaip nurodė apeliantas.

30. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas pakeitė savo aiškią poziciją ir reikalauja iš ieškovo ginčijamų bendrijos sprendimų pagrindu su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų sumokėjimo. Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovas savo teisių pažeidimą grindė būtent nesutikimu su atsakovo sąskaitomis apmokėti būsimas teismines ir eksperto išlaidas. Be to, byloje nebėra ginčo, kad ieškovui buvo tinkamai pranešta apie susirinkimą, kad jis turėjo galimybę pasisakyti, dalyvauti balsuojant darbotvarkėje nurodytais klausimais. Taigi, ginčijami sprendimai, nepriklausomai nuo to ar juos turėjo teisę priimti bendrijos narių susirikimas ar butų savininkų susirinkimas, nepažeidė ieškovo, kaip buto savininko teisių, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

31. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi esminius apeliacinio skundo argumentus, ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (816,75 Eur) neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą, todėl šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „VALOR LT“ atsakovės ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai 816,75 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina