Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. atstovo advokato Telesforo Urbaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria A. D. skundas atmestas ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2012 m. vasario 3 d. nutarimas, kuriuo A. D. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 51² str. 2 d., 86 str., ir jam skirta subendrinta administracinė nuobauda – 4500,00 Lt bauda, paliktas nepakeistu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis valstybinės aplinkos apsaugos inspektorius A. M. 2012-02-03 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-20 A. D. už pažeidimo, numatyto ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 4500 Lt baudą, o už pažeidimo, numatyto ATPK 86 straipsnyje, padarymą paskyrė 500 Lt baudą. Subendrinus paskirtas nuobaudas, A. D. paskirta 4500 Lt bauda.

A. D. buvo nubaustas už tai, kad 2012 m. sausio 27 d., patikrinus patalpas, esančias Pelesos g. 1/2, Vilniuje, nustatyta, jog UAB „Daugva“ vykdo ūkinę veiklą patalpose, esančiose Pelesos g. 1/2, Vilniuje, naudojant pavojingą atlieką (panaudotą alyvą) kaip kurą energijai gauti (deginant skysto kuro katile), neturint tam reikalingo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo. Taip pažeidė LR aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7.2 p. reikalavimus ir 2 priedo 8 p. reikalavimus, LR aplinkos ministro 2002-12-31 įsakymu Nr. 699 patvirtintų Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimų 7 punkto reikalavimus, LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 d. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51² straipsnio 2 dalyje. Taip pat jis buvo nubaustas už tai, kad UAB „Daugva“ vykdo ūkinę veiklą, neturint tam reikalingos licencijos pavojingų atliekų naudojimui. Taip pažeidė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus, LR aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo Licencijavimo taisyklių 2 p., 5 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 86 straipsnyje.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu A. D. pateikė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto aplinkos apsaugos agentūros (toliau – VRAADVMAAA) 2012-02-03 nutarimą Nr. 092821 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-, kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-09-14 nutartimi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto aplinkos apsaugos agentūros vyresniojo valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriaus A. M. 2012-02-03 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-20, kuriuo A. D. buvo pripažintas kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, 86 straipsnyje ir jam paskirta subendrinta 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) Lt bauda, paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. atstovas advokatas Telesforas Urbaitis prašo panaikinti Institucijos 2012 m. vasario 03 d. nutarimą bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. D. atžvilgiu nutraukti.

Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, neginčijamai įrodančių A. D. kaltę administracinių teisės pažeidimų padarymu. Teigia, jog teismas, priimdamas nutartį ir palikdamas galioti Institucijos nutarimą, nepagrįstai rėmėsi tik tarpusavyje prieštaraujančiais ir vienas kitą paneigiančiais dviejų liudytojų (inspektorių) paaiškinimais. Apeliaciniame skunde pažymima, kad chemijos išsilavinimo neturintis liudytojas V. E., pamerkęs į skysto kuro krosnies katilą šviesios spalvos medinį pagalį, vizualiai nustatė, kad katile yra ne krosnių kuras, kuriam jokie specialūs leidimai nereikalaujami, o naudota alyva. Atsakydamas į teisėjos klausimą, liudytojas parodė, jog alyvą nuo krosnių kuro atskyrė pagal spalvą, klampumą, kvapą. Atkreipia dėmesį į tai, jog tikrinimo akte nenurodytas daiktas (įrodinėjimo priemonė), kurį tikrintojai kišo į krosnies kuro talpą. Šios aplinkybės minėtas liudytojas nepaneigė.

Pažymi, kad kitas 2012-01-27 tikrinime dalyvavęs inspektorius A. M., apklaustas liudytoju 2012-09-06 įvykusiame teismo posėdyje, paaiškino, jog 20012-01-27 patikrinimo metu įrodinėjimo priemone cheminei medžiagai, tikrintai skysto kuro krosnies katile nustatyti, buvo ne šviesus medinis pagalys, kaip aiškino liudytojas V. E.. Šio, taip pat chemijos išsilavinimo neturinčio liudytojo teigimu, jis taip pat „vizualiai" nustatė, kad tikrintoje krosnyje ne krosnių kuras, bet naudota alyva. Be to, kaip nurodė liudytojai, trūkstant šviesos, tikrinimas buvo atliekama, pasišviečiant prožektoriumi.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog, nors liudytojas A. M. parodė, kad į krosnies rezervuarą buvo įmerkęs ne šviesų pagalį, o rudą kėdės koją, jis nurodė varvinęs skystį ant balto lapo, tačiau šios aplinkybės savo paaiškinimais nepatvirtino nei liudytojas V. E., nei A. D..

Taip pat apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje esančius įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kokį ryšį su 2012-01-27 vykdytu tikrinimu turi 2012-01-22 darytos ir byloje esančios nuotraukos.

Anot apelianto, 2012 m. sausio 27 d. Faktinių duomenų patikrinimas vietoje dokumente tik inspektoriaus A. M. lakoniškai konstatuota, jog „(...) patikrinimo metu, dalyvaujant direktoriui A. D., nustatyta, kad UAB „Daugva" patalpose yra eksploatuojamas skysto kuro katilas, kuriame yra deginama panaudota alyva...“. Pirmiausiai, iš tokios formuluotės neaišku, ar tame katile gali būti deginama naudota alyva, ar ji konkrečiai deginta 2012-01-27 patikrinimo metu. Pažymi, kad cheminės medžiagos sudėties įrodinėjimas su atsitiktinai tikrinimo vietoje rastais pagaliais neturėtų būti pripažintas įrodymu. Pabrėžia, jog inspektoriai, atlikę patikrinimą, visų pirma turėjo paimti katile esančio kuro mėginį, iš kurio būtų galima nustatyti, koks kuras buvo naudojamas. Šiuo atveju, tyrimai dėl kuro, kuriuo buvo kūrenamas katilas, nebuvo atlikti, todėl ir atitinkama medžiaga nebuvo pridėta.

Atkreipia dėmesį į tai, jog A. D., kartą 2010 metais jau baustam už naudotos alyvos deginimą skysto kuro krosnyje, nusipirkusiam reikalingą patalpų šildymui leidžiamo dyzelinio krosnių kuro kiekį, nebuvo jokio tikslo siekti būti dar kartą nubaustam ir todėl nelogiškas liudytojo V. E. spėjimas, kad A. D. galėtų užsiimti naudotos alyvos ar tepalų surinkimu iš konkurentų, palengvinant jiems gyvenimą ir komplikuojant savo verslą.

A. D. atstovas advokatas pažymi, jog jo atstovaujamasis nepripažino, įvykdęs administracinius teisės pažeidimus, o administracinio teisės pažeidimo protokole esantis jo parašas įrodo tik jo dalyvavimą patikrinime.

Anot apelianto, teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, objektyviai neįvertino aukščiau išdėstytų aplinkybių, iš kurių matyti, jog nebuvo surinkti tokie įrodymai, kurie pagrįstai leistų teigti, kad buvo padaryti administraciniai teisės pažeidimai.

A. D. atstovo advokato Telesforo Urbaičio apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog A. D. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 51² str. 2 d., 86 str.

Institucijos nutarimu A. D. skirta administracinė nuobauda už ATPK 51² str. 2 d., 86 str. numatytų pažeidimų padarymą, t.y. dėl to, kad UAB „Daugva“ vykdo ūkinę veiklą patalpose, esančiose Pelesos g. 1/2, Vilniuje, naudojant pavojingą atlieką (panaudotą alyvą) kaip kurą energijai gauti (deginant skysto kuro katile), neturint tam reikalingo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo. Taip pažeidė LR aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7.2 p. reikalavimus ir 2 priedo 8 p. reikalavimus, LR aplinkos ministro 2002-12-31 įsakymu Nr. 699 patvirtintų Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimų 7 punkto reikalavimus, LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 d.

Pagal ATPK 51² str. 2 d., ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas, neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų, pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų ir juridinių asmenų vadovams – nuo trijų tūkstančių litų iki šešių tūkstančių litų.

Pagal ATPK 86 str., teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai, atsiradę dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės, užtraukia baudą pareigūnams nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros inspektoriai faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2012-01-27 metu, dalyvaujant UAB „Daugva“ direktoriui A. D., nustatė, jog įmonės patalpose, esančiose Pelesos g. 1/2, Vilniuje, yra eksploatuojamas skysto kuro katilas, kuriame yra deginamos pavojingos atliekos (panaudota alyva); UAB „Daugva“ vykdo ūkinę veiklą (naudoja pavojingą atlieką – panaudotą alyvą kaip kurą energijai gauti, deginant ją skysto kuro katile), neturėdama tam reikalingos licencijos pavojingų atliekų naudojimui (2012-01-31 patikrinimo aktas VR-14.7-10, b.l. 23A – 24).

Kaip pagrįstai nurodė apeliantas, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros inspektoriai, atlikę UAB „Daugva“ patikrinimą, privalėjo paimti katile esančio kuro mėginį, iš kurio būtų galima nustatyti, koks kuras yra naudojamas. Juolab, kad patikrinimą atlikę inspektoriai V. E. ir A. M., apklausiami teisme, nurodė skirtingas priemones, kuriomis buvo tikrinamas katile esantis skystis (V. E. patvirtino, jog į katilą kišo šviesų pagalį, A. M. – lakuotą rudą kėdės koją) (b.l. 78, 89). Kaip matyti iš bylos medžiagos, daiktai, kurių pagalba buvo patikrintas katile esantis skystis, neaprašyti, taip pat neužfiksuoti katile rasto skysčio objektyvūs požymiai. Nagrinėjamu atveju, neužfiksavus priemonių, kurių pagalba buvo patikrintas katile buvęs skystis, patikrinimo metu nepaėmus katile buvusio skysčio mėginio, rasto skysčio požymių neaprašius patikrinimo akte, taip pat neatlikus patikrinimo metu paimto skysčio mėginio tyrimo, negalima daryti vienareikšmiškos ir neginčytinos išvados, jog UAB „Daugva“, pažeisdama įstatymų nustatytą tvarką, patalpose, esančiose Pelesos g. 1/2, Vilniuje, vykdė ūkinę veiklą, panaudojant pavojingą atlieką (panaudotą alyvą), kaip kurą energijai gauti (deginant skysto kuro katile). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. D. kategoriškai neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo, apeliaciniame skunde keliamas paminėtas įrodymų tinkamumo ir pakankamumo klausimas.

Konstatuotina, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo metu neįmanoma nurodyto trūkumo ištaisyti, o būtent, patikrinti, koks kuras energijai gauti buvo naudojamas UAB „Daugva“ eksploatuotame kuro katile 2012-01-27 faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, byloje esančios neinformatyvios nuotraukos ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nėra pakankami įrodymai, iš kurių būtų galima neginčijamai spręsti, kokiu kuru patikrinimo metu buvo kūrenamas katilas.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje kitų objektyvių įrodymų dėl A. D. padarytų administracinių teisės pažeidimų, kuriuos teismas galėtų įstatymų nustatyta tvarka patikrinti, byloje nėra, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra įrodyta, kad A. D. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 51² str. 2 d., 86 str. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2012 m. vasario 3 d. nutarimas ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis naikintini ir administracinio teisės pažeidimo teisena dėl ATPK 51² str. 2 d., 86 str. numatytų pažeidimų A. D. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patenkinti A. D. atstovo advokato Telesforo Urbaičio apeliacinį skundą.

Panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2012 m. vasario 3 d. nutarimą ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį bei administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d., 86 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų A. D. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.