Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Aldona Tumelionytė, sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei, dalyvaujant skundą padavusiam A. D., jo atstovui advokatui Telesforui Urbaičiui, institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovui Vytui Jusui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „Daugva“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto aplinkos apsaugos agentūros 2012-02-03 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-20,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis valstybinės aplinkos apsaugos inspektorius Andrius Masiokas 2012-02-03 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-20 A. D. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 4500 Lt baudą, o už pažeidimo, numatyto ATPK 86 straipsnyje, padarymą paskyrė 500 Lt baudą. Subendrinęs paskirtas nuobaudas A. D. paskyrė 4500 Lt baudą. A. D. buvo pripažintas kaltu už tai, kad 2012 m. sausio 27 d. patikrinus patalpas, esančias Pelesos g. 1/2, Vilniuje, nustatyta, kad UAB „Daugva“ vykdo ūkinę veiklą patalpose, esančiose Pelesos g. 1/2, Vilniuje, naudojant pavojingą atlieką (panaudotą alyvą) kaip kurą energijai gauti (deginant skysto kuro katile), neturint tam reikalingo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo. Taip pažeidė LR aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7.2 p. reikalavimus ir 2 priedo 8 p. reikalavimus, LR aplinkos ministro 2002-12-31 įsakymu Nr. 699 patvirtintų Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimų 7 punkto reikalavimus, LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 d. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalyje. Taip pat jis buvo pripažintas kaltu už tai, kad UAB „Daugva“ vykdo ūkinę veiklą neturint tam reikalingos licencijos pavojingų atliekų naudojimui. Taip pažeidė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus, LR aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo Licencijavimo taisyklių 2 p., 5 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 86 straipsnyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. D. prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad 2012 m. sausio 27 d. į Pelesos g.1/2, Vilniuje, esančią parduotuvę ir autoservisą atvyko du aplinkosaugos inspektoriai atlikti patikrinimą kuo šiemet jie šildosi. Jis jiems pasakė, kad kaip ir pernai autoservisą apšildo skystu dyzeliniu krosnių kuru. Dyzelinis kuras yra tamsus, o dyzelinis krosnių kuras yra tamsiai raudonos, bordinės spalvos. Jam dyzelinį krosnių kurą, kuriuo apšildomas autoservisas, atveža su dokumentais ir išpilsto į 200 litrų statines, iš kurių darbuotojai pilsto į apšildymo aparatūrą – į skysto kuro katilą, jis pats dyzelinio krosnių kuro nepilsto. Per parą dyzelinio krosnių kuro sunaudoja apie 15 litrų, tai priklauso nuo to koks šaltis yra lauke. Turi pasirašęs sutartį su mokesčių inspekcija, turi leidimą šildytis dyzeliniu krosnių kuru. UAB „Daugva“ naudojo dyzelinį kurą, turi statines su visais leidimai ir etiketėm ir kas ketvirtį jas išveža, turi susitarimus ir sutartis. Taip dirba nuo 1996 metų ir kas metus priduoda aplinkosaugai ataskaitą. Skysto kuro katilas buvo skirtas kūrenti panaudota alyva, bet kadangi naudoti panaudotą alyvą kurui buvo uždrausta įstatymų, tai iš mokesčių inspekcijos gavo leidimą, kad gali pirkti dyzelinį krosnių kurą apšildymui. Leidimą naudoti dyzelinį krosnių kurą gavo prieš du su puse metų, t.y. apie 2010 m. ir šiuo metu naudoja. Jam leistina naudoti šildymui po 3 tonas dyzelinio krosnių kuro per metus. Patikrinimo metu inspektoriai fotografavo, atidengė skysto kuro katilo dangtį, ten kur pilamas dyzelinis krosnių kuras įkišo tamsios spalvos medinį pagalį, jį ištraukė ir jo paklausė kodėl skystis tamsus, pasakė, kad dyzelinis krosnių kuras pilstomas su alyva. Jis inspektoriams atsakė, kad nežino ir negali sutikti, kad dyzelinis krosnių kuras buvo pilstomas su alyva. Mano, kad tamsios spalvos medinis pagalys buvo tepaluotas, todėl tamsios spalvos dyzelinis kuras ant medinio pagalio patamsėjo. Kai medinis pagalys sušlampa - patamsėja. Nesutinka, kad skysto kuro katile buvo deginama alyva. Inspektoriai nebuvo užėję kur sandėliuojami degalai. Faktinių duomenų patikrinimo akte /25 b.l./ parašas yra jo, tekstas parašytas inspektoriaus Andriaus Masioko, pasirašydamas buvo streso būsenoje ir iš jo nėra pagrindo laikyti, kad sutiko su pažeidimu. Pasirašydamas negalvojęs, kad bauda tokia didelė, todėl ir pasirašęs.

Liudytojas V. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba įmonės UAB „Pylimo pirtys“ direktoriumi. 2012 m. sausio pabaigoje jam paskambino A. D. ir paprašė pakonsultuoti vienu klausimu. Pasakė, kad buvo atvykę pareigūnai ir į skysto kuro katilą įkišdami medinį pagalį nustatė, kad jame yra panaudota alyva naudojama šildymui, o ne dyzelinis krosninis kuras. Paprašė, kad galėtų pas jį atvykti su visais dokumentais. Inspektoriai mėginių nebuvo paėmę. Jis agentūroje paprašė paaiškinti kaip inspektoriai nustatė, kad skysto kuro katile buvo panaudota alyva, o ne dyzelinis krosnių kuras, skirtas šildymui. Inspektoriai jam atsakė, kad skystis yra per tamsus. Paklausė inspektoriaus kodėl nepaprašė A. D. patikrinimo vietoje parašyti ar sutinka ar nesutinka su pažeidimu, duotų paaiškinimą į skysto kuro katilą pylė ar nepylė dyzelinį krosnių kurą ar pylė panaudotą alyvą. Jam atsakė, kad jiems viskas buvo aišku, nes A. D. pasirašydamas patikrinimo akte sutiko su pažeidimu. Kai buvo atliekamas patikrinimas, jo autoservise nebuvo.

Liudytojas Vytautas Eidikonis teismo posėdžio metu paaiškino, kad visuomenei buvo paskelbta akcija „Kaminukas“, kuri kasmet organizuojama visoje Lietuvoje šaltuoju periodu. Jos metu jau ne pirmi metai yra tikrinamos įmonės dėl pavojingų atliekų naudojimo, t.y. ar jos neteisėtai degina panaudotą alyvą, neturėdami tam reikalingų išduotų leidimų. 2012 m. sausio 27 d. buvo priimtas pavedimas atlikti UAB „Daugva“, esančios Pelesos g. 1-2, Vilniuje, patikrinimą. Pavedimas atlikti patikrinimą 2012 m. gruodžio 27 d. yra rašymo klaida. Patikrinimą atliko 2012 m. sausio 27 d. su Vilniaus miesto agentūros inspektoriumi Andriumi Masioku. Patikrinimo metu į skysto kuro katilą įkišo medinį, šviesios spalvos pagalį, nes jei kištų juodą pagalį, tai jis būtų juodesnis nei medžiaga, kuri yra katile. Buvo nustatyta, kad skysto kuro katile buvo deginama pavojinga atlieka - panaudota alyva, todėl UAB „Daugva“ vykdė veiklą neturėdama tam reikalingo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo. Naudoti panaudotą alyvą leidžiama tuomet, kai išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, kurį išduoda Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (tai numato Aplinkos ministro įsakymas 2002 m. vasario 27 d. Nr. 80 7.2 punktas ir antro priedo 8 punktas). Patikrinimo rezultatai surašyti patikrinimo akte. Patikrinimo metu buvo fotografuojama ir nustatytas atliekų deginimo faktas, kad deginama naudota alyva. UAB „Daugva“ degindama naudojo atliekas kaip kurą. Atliekų tvarkymo įstatyme, taisyklėse yra išvardyti ir nurodyti visi atliekų tvarkymo būdai: šalinimas, naudojimas, apdorojimas. Turi būti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas. Aplinkos ministro įsakyme 2011-05-03 Nr. D1368 nurodyta, kad įmonės užsiimančios transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla už praėjusius metus privalo pateikti ataskaitą. Patikrinimo metu yra pagrindas manyti, kad A. D. panaudotą alyvą galėjo atsivežti ir iš kitur, ją deginti galėjo ir susidariusią veiklos metu ir gautą iš kitur. Įmonės vykdančios tokią veiklą privalo vesti atliekų susidarymo žurnalą, kuriame privalėjo apskaityti įmonės veikoje susidariusias visas atliekas ne rečiau kaip kartą per savaitę. Buvo tikrinamas ar yra deginama alyva, bet nebuvo analizuojama ar yra vedama atliekų apskaita pagal nustatytą formą, ar apskaita vedama nustatytu laiku, ar pateiktos ataskaitos, ar yra pridavimo perdavimo aktai. Pati įmonė deklaruoja ir prisiima atsakomybę pateikdama tą informaciją deklaracijoje. UAB „Daugva“ atlieka daug darbų: važiuoklės remonto darbus, darbo metu susidaro metalo laužas ir panaudotos padangos, remontuojant variklį susidaro alyva ir panašiai. Šaltuoju periodu patalpas reikia šildyti, ekonomiškai nenaudinga įmonėms įsigyti kurą ir jį naudoti, todėl jos naudoja neteisėtus būdus ir naudoja panaudotą alyvą, ką pagal įstatymą turėtų atiduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams. LR ATPK 14 str. yra apibrėžta sąvoka pareigūnas - tai įmonės vadovas priskiriamas pareigūnui. Protokolas surašytas už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą, vykdytą veiką neturint pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo tvarkoje nustatytus pažeidimus. Kadangi už vykdytą veiklą neturint pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, specialaus straipsnio ATPK nėra, todėl buvo pritaikytas bendrasis ATPK 86 straipsnis. Kad panaudota alyva yra pavojinga atlieka, yra nustatyta atliekų tvarkymo taisyklėse (aplinkos ministro įsakyme 2011 m. gegužės 3 d. Nr. D1-367, yra sąrašas atliekų kodų, kur yra išskirstytos, sugrupuotos atliekos pagal šešiaženklį kodą). Leidimas ir licencija yra skirtingi dalykai. A. D. buvo nubaustas ir už licencijos neturėjimą. Yra aplinkos ministro patvirtinta licencijavimo tvarka. Aplinkos ministro įsakymas 2003 m. gruodžio 19 d. Nr. 684, tai pat dar reikalingumą licencijos nustato atliekų tvarkymo įstatymo 12 str. 1 d. Licencijas išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, ji išduodama pavojingų atliekų naudojimui, o leidime yra detalizuota ir surašyta aplinkosauginės sąlygos, t.y. kokius matavimus ir kokiu dažnumu turėtų atlikti, visos sąlygos yra aprašytos leidime. Veikla galima tik turint licenciją ir leidimą. Yra įstatyme nustatytos tvarkos ir jų turi laikytis visi be išimties. Pirma išduodamas leidimas, paskui licencija. Patikrinimo metu dalyvavo UAB „Daugva“ direktorius A. D., kuris fakto, kad skysto kuro katile yra panaudota alyva neneigė, nes viskas buvo akivaizdu. Kiek prisimena skysto kuro katilo patikrinime dalyvavo inspektorius A.Masiokas ir A. D., kuris sutiko ir neprieštaravo, kad yra alyva panaudota katile. Skysto kuro katile buvo juodos spalvos skystis. Fotoaparatu buvo užfiksuotas deginimo faktas. Alyvą atskyrė pagal spalvą ir pagal klampumą, kvapą. Kiekviena kuro rūšis turi tam tikrą specifiką, kurią galima įvertinti iš spalvos.

Liudytojas Andrius Masiokas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo Vilniaus aplinkos apsaugos Vilniaus miesto agentūroje vyr. inspektoriumi. Buvo vykdoma akcija „Kaminukas“, kurios metu buvo pasirinktinai tikrinamos įmonės, vykdančios veikla ir pažiūrėti kokiu kuro apšildomos patalpos. Per dieną buvo patikrinta gal 12 ar 13 autoservisų. Reidas buvo daromas dvi ar tris dienas. Tikrino kartu su V.Eidikoniu. Patikrinimo metu buvo A. D.. Užsukus į UAB „Daugva“ jie buvo nuvesti prie skysto kuro katilo, į kurį buvo įmerktas medinis lakuotas rudas pagalys, kuris vėliau buvo užlašintas ant balto popieriaus lapo. Buvo vizualiai matoma, kad skystis buvo juodas kaip smala su priemaišom. Įmonės vadovas Daugvila pripažino, kad deginama panaudota alyva ir todėl nusprendė, kad skysto kuro katile naudojama panaudota tepalinė alyva. Nepanaudota alyva yra vos ne peršviečiama, o panaudota alyva yra su priemaišom ir juoda kaip smala. Dyzelinis krosninis kuras yra panašus į nepanaudotą alyvą. Negali lyginti dyzelinio krosninio kuro su panaudota ar nepanaudota alyva. Dyzelinis krosninis kuras būna raudonos spalvos. Kad naudojama panaudota alyva nusprendė vizualiai ir iš nuotraukų. Yra baigęs biomediciną ir mano turintis išsilavinimą teigiant, kad buvo ne krosnių kuras, o panaudota alyva. A. D. buvo kaltinamas tuo, kad skysto kuro katile degino panaudotą alyvą neturint tam leidimo ir nepateikė pavojingų atliekų deginimo licencijos. Leidimą išduoda regiono aplinkos apsaugos departamentas, po licenciją turi turėti įmonės atstovas, ją išduota aplinkos apsaugos agentūra. Teigė, kad A. D. pripažino, kad deginama panaudota alyva, teigė kad parodymus pateiks atskirai, bet kiek pamena jie nebuvo pateikti. Nutarimas priimamas pagal galiojančias teisės normas, gali būti priimamas nedalyvaujant pažeidėjui, priimamas nuo protokolo surašymo dienos.

Motyvuojamoji dalis

A. D. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

LR ATPK 51² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų, juridinių asmenų vadovams – nuo trijų tūkstančių litų iki šešių tūkstančių litų.

LR ATPK 86 straipsnyje nustatyta, kad teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai, atsiradę dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės, – užtraukia baudą pareigūnams nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, kurios surenka, laiko, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją.

LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą.

Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 2 punkte nustatyta, kad pavojingų atliekų tvarkymo licenciją privalo gauti įmonės, teikiančios pavojingų atliekų surinkimo, saugojimo, šalinimo ir naudojimo paslaugas. Neturint Licencijos teikti pavojingų atliekų surinkimo, saugojimo, šalinimo ir naudojimo paslaugas yra draudžiama (tų pačių taisyklių 5 punktas).

Pavojingos atliekos – atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos, tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus. Pavojingos aplinkai atliekos - medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą pavojų vienam ar daugiau aplinkos komponentų.

Kuras - medžiaga, naudojama šildymui ar kūrenimui arba variklio varymui. Dažikliai – tai medžiagos, suteikiančios kurui spalvą. Skiedžiant dideliu santykiu – spalva gali nublankti, tačiau su specialiais reagentais galima tiksliai nustatyti, kokiu santykiu praskiestas dažytas kuras. Specialiai dažomas ir žymimas šildymui skirtas kuras – krosnių kuras. Jo spalva yra raudona. Tepalas arba alyva yra bet kokia medžiaga, dažniausiai skysta, kuri naudojama mažinti dviejų besitrinančių paviršių trintį, gerinti sukibimą ir didinti atsparumą dilimui. Šios sąvokos yra tapačios.

A. D. skunde nurodo, tai teigė ir skundo nagrinėjimo metu, kad 2012 m. sausio 27 d. patikrinimo metu autoserviso patalpų šildymui buvo kūrenama vokiška europinius ekologijos reikalavimus atitinkanti 2010 metais įsigyta krosnis (skysto kuro katilas) ir kūrenama leistinu dyzeliniu krosnių kuru, kurio, kaip akcizinės prekės, teisėto įsigijimo tvarką reguliuoja valstybinė mokesčių inspekcija, todėl pažeidimų nepadaręs. UAB „Daugva“ 2012 m. sausio 27 d. tikrinę pareigūnai neva pavojingų atliekų (naudotos alyvos) deginimo faktą (o krosnyje degė ir rezervuare buvo tiesiog skystas krosnių kuras) konstatavo pasikliaudami vien savo nuovoka, uosle, regimuoju įspūdžiu ir niekuo daugiau, o vadovaujantis tokiais įrodinėjimo metodais supainioti panašios spalvos ir panašaus kvapo skirtingos paskirties naftos produktus yra visiškai realu, bet pripažino, kad pripažino, kad pagalys, ištrauktas iš katilo, buvo patamsėjęs. Pareigūnai atlikę patikrinimą ir apklausti teisme nurodė skirtumus tarp nepanaudoto dyzelino ir krosninio kuro, nurodė požymius, katile rasto deginamo kuro ir nurodė, kad buvo vizualiai matoma, kad pagalys buvo juodas kaip smala. Todėl inspektoriai nustatė, kad buvo naudojama panaudota alyva. Nepanaudota alyva yra vos ne peršviečiama, o panaudota alyva yra su priemaišom ir juoda kaip smala, dyzelinis krosninis kuras yra tamsiai raudonos, bordinės spalvos, o dyzelinis kuras – juodos spalvos. Dyzelinis krosninis kuras yra panašus į nepanaudotą alyvą, jie yra skirtingų spalvų. Juoda spalva skiriasi nuo raudonos spalvos.

Be to, 2012 m. sausio 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu, dalyvaujant UAB „Daugva“ direktoriui A. D. nustatyta, kad įmonės patalpose esančiose Pelesos g. 1/2, Vilniuje, yra eksploatuojamas skysto kuro katilas, kuriame yra deginama pavojingos atliekos (panaudota alyva) (b.l. 25).A. D. pripažino dalyvavęs patikrinimo metu, pasirašęs dokumentą, parašo neneigė be jokių pastabų, nesutikimo su konstatuojamu faktu nepateikė. Nurodytos jo akto pasirašymo aplinkybės teismo neįtikino atsižvelgiant į užimamas pareigas, gyvenimo patirtį. UAB „Daugva“ vykdo transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, kurios metu susidaro pavojingos ir nepavojingos atliekos. Pateikti leidimas įsigyti šildymui skirtą žymėtą kurą, bei panaudotų medžiagų – atliekų perdavimo priėmimo aktai nepaneigia fakto, kad patikrinimo metu buvo kūrenama panaudota alyva.

Liudytojai teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. D. pripažino, kad patikrinimo metu skysto kuro katile buvo deginama panaudota alyva ir fakto, kad skysto kuro katile yra panaudota alyva neneigė. Netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, to nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. A. D. paaiškinimas vertintinas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ir todėl jis pagrįstai pripažintas pažeidęs LR aplinkos ministro 2002 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 80 Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7.2 p. reikalavimus ir 2 priedo 8 p. reikalavimus, LR aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 patvirtintų Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimų 7 punkto reikalavimus, LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 d. ir jo veika pagal ATPK 51¹ straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Nepanaudota alyva yra pavojinga atlieka, kurios tvarkymo licenziją privalo gauti įmonės, teikiančios pavojingų atliekų surinkimo, saugojimo, šalinimo ir naudojimo paslaugas. Neturint Licencijos teikti pavojingų atliekų naudojimo paslaugas yra draudžiama.

Tuo tarpu UAB „Daugva“ licencijos naudoti pavojingą atlieką – nepanaudotą alyvą neturėjo, todėl pažeidė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus, LR aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo Licencijavimo taisyklių 2 p., 5 p. reikalavimus. Kadangi A. D. neturi licencijos naudoti pavojingas atliekas, todėl pagrįstai pripažinta, kad jis pažeidė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus, LR aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo Licencijavimo taisyklių 2 p., 5 p. reikalavimus ir jo veika pagal ATPK 86 straipsnį kvalifikuota teisingai.

Pareigūnas, nagrinėjęs bylą ir skyręs A. D. nuobaudą, atsižvelgė į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes.

A. D. pagal LR ATPK 51² str. 2 d. buvo paskirtas sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis, o pagal LR ATPK 86 str. jam buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad institucija, priėmusi nutarimą teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialines teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas (Lietuvos Respublikos ATPK 225 straipsnio 1 dalis), todėl pagrindo jo panaikinti ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nėra, atitinkamai skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

A. D. skundą netenkinti.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto aplinkos apsaugos agentūros vyresniojo valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriaus Andriaus Masioko 2012-02-03 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-20, kuriuo A. D. buvo pripažintas kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, 86 straipsnyje ir jam paskirta 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.