- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- 2YT-31756-541/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25044-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Kreditorius
- SĮ „Susisiekimo paslaugos“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas SĮ „Susisiekimo paslaugos“, antstolis Irmantas Gaidelis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateiktame skunde, prašo panaikinti antstolio patvarkymą (2017 m. birželio 6 d.) dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, bei grąžinti skolininkui nurašytas lėšas, jei tokių buvo (b. l. 4-6).
Antstolis Irmantas Gaidelis 2017 m. birželio 22 d. patvarkymu atmetė pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad vykdant vykdomąsias bylas Nr. 0008/11/01803 ir Nr. 0008/13/00634 dėl skolų išieškojimo iš skolininko S. Š. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai, 2017 m. birželio 6 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S1-28870 bei patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-28869. Antstolio tvirtinimu, jokie apribojimai, susiję su skolininko teise įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, patvarkyme nėra nustatyti, skolininkas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių galimai į sąskaitą gautinų piniginių lėšų kilmę, dydį, periodiškumą, poreikių, kuriems lėšos reikalingos, pagrįstumą. Pažymėjo, jog jokių piniginių lėšų įkalinimo įstaiga į antstolio depozitinę sąskaitą nėra pervedusi (b. l. 2-3).
Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0008/11/01803 ir Nr. 0008/13/00634 duomenimis nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo 2011 m. gegužės 9 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 1310151-5 bei 2013 m. sausio 3 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 1379799-9 dėl 34,76 Eur išieškojimo iš skolininko S. Š. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis atliko vykdymo veiksmus, nustatė skolininko buvimo vietą (Vilniaus pataisos namai) (v. b. Nr. 0008/11/01803, v. b. l. 73) bei 2017 m. birželio 6 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-28869, nurodydamas, jog areštuoja 34,76 Eur skolos ir 91,63 Eur vykdymo išlaidų, bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. Nr. 0008/11/01803, v. b. l. 76). Taip pat antstolis 2017 m. birželio 6 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1-28870 (v. b. Nr. 0008/11/01803, v. b. l. 77).
Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Taigi antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. Pagal antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo. CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas). CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, tai iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų. CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
Pareiškėjas nesutikdamas su antstolio veiksmais, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016. Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-154-313/2016).
Antstolis Irmantas Gaidelis Vilniaus pataisos namams nusiųstame 2017m. birželio 6 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. S1-28870, vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 611, 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA (v. b. Nr. 0008/11/01803, v. b. l. 77). Taigi, antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, jog antstolio patvarkymu yra pažeidžiama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai, nei išieškojimą iš kitų asmenų.
Be to, remiantis CPK 739 straipsniu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos.
Siekiant išsiaiškinti, ar į lėšas, esančias pareiškėjo sąskaitoje, gali būti nukreiptas išieškojimas, būtina nustatyti tokių lėšų kilmę. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko įstaiga, ir į kurią antstolis nukreipė išieškojimą, esančios pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Teismų praktikoje vieningai laikomasi pozicijos, jog CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneštos lėšos), išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1287-653/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015 ir kt.).
Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog antstolis, vykdydamas vykdomąsias bylas ir atlikdamas jose išieškojimą iš pareiškėjui priklausančios sąskaitos, esančios įkalinimo vietos įstaigoje, neveikė ultra vires, nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių išieškojimą, sprendimų vykdymą, reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo S. Š. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.