Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1019-864/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-18
Bylos Nr.
2S-1019-864/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Pareiškėjas
A. L.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama laikytis įstatymo reikalavimų, suteikiant prieigą prie pareiškėjos sąskaitos ir užtikrinant jos teisę disponuoti piniginėmis lėšomis; grąžinti išieškotas sumas – 481,49 Eur (320,67+160,82); laikytis Civilinio proceso kodekso 121–123 straipsnių reikalavimų ir įteikti visus procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis per antstolių informacinę sistemą nustatyta forma ir tvarka.

2. Nurodė, kad nuo 2018 m. spalio mėn. į skolininkės banko sąskaitą yra pervedamos nedarbo socialinio draudimo išmokos, iš kurių išieškojimas negalimas, tačiau antstolis vykdo piniginių lėšų nurašymą. Nurodo, jog neteisėtais veiksmais pareiškėjos sąskaita visiškai užblokuota, antstolis nurašė ir neteisėtai tęsia apribojimą disponuoti socialinių išmokų sumomis, iš kurių išieškoti negalima. Iš pareiškėjos sąskaitos (duomenys neskelbtini) antstolio naudai 2019 m. sausio 3 d. nurašyta 318,78 Eur (plius mokesčiai – 1,89 Eur), iš viso 320,67 Eur bei 2019 m. vasario 21 d. 158,93 Eur (plius mokesčiai – 1,89 Eur), iš viso 160,82 Eur. Antstolis neteisėtais veiksmais trukdo disponuoti esančiomis lėšomis sąskaitoje.

3. Pareiškėja 2019 m. kovo 15 d. pateikė prašymą palikti pareiškimą nenagrinėtą. Nurodo, jog 2019 m. vasario 21 d. pareiškėja pateikė tą patį skundą per Vykdomųjų bylų portalą su elektroninės registracijos numeriu (duomenys neskelbtini).

4. Antstolis 2019 m. vasario 28 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė atsisakyti tenkinti pareiškėjos 2019 m. vasario 21 d. skundą dėl antstolio veiksmų bei juos persiųsti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodo, kad jis vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1195-182/2017 dėl 842,15 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo UAB „Druskininkų butų ūkis“ naudai; (duomenys neskelbtini) pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 171,33 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo UAB „Druskininkų butų ūkis“ naudai; (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. liepos 9 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5,31 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. spalio 8 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3,59 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Nepaisant to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas yra nurodęs, jog antstolio veiksmai yra teisėti, o piniginių lėšų nurašymas vyksta dėl pačios skolininkės neveikimo, skolininkė ir toliau nesinaudoja jai suteikta laisvai disponuojama suma, dėl ko ir toliau įvyksta nepanaudotų piniginių lėšų nurašymas, kuris tampa kito skolininkės skundo pagrindu. Teigiama, kad skolininkė savo veiksmais sukuria situacijas, kai yra nurašomos piniginės lėšos ir remdamasi įstatymo nuostatomis dėl draudimo išieškoti iš sumų, skolininko gautų kaip socialinės išmokos, teikia skundus antstoliui teigdama, kad antstolis nesilaiko įstatymų reikalavimų. Nepaisant skolininkės neveikimo, siekiant užtikrinti, jog skolininkė neprarastų galimybės naudotis gaunamomis lėšomis, 2018 m. lapkričio 26 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkės banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) laisvai disponuojama suma buvo padidinta iki 504 Eur. Ši suma buvo apskaičiuota atsižvelgiant į spalio, lapkričio bei gruodžio mėnesio pajamas (156,18 + 173,53 + 173,53 Eur). 2018 m. lapkričio 26 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei buvo grąžinta 152,14 Eur suma. Siekiant užtikrinti skolininkės galimybę panaudoti iki tol banko sąskaitose sukauptas lėšas bei grąžintiną sumą, padidinta laisvai disponuojama suma buvo palikta galioti iki 2018 m. gruodžio 31 d. Skolininkė 2018 m. lapkričio 27 d. patvarkymu dėl skolininkės skundo dėl antstolio veiksmų Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuota, jog pasibaigus šiam terminui laisvai disponuojama suma bus patikslinta pagal einamojo mėnesio skolininkės gaunamas pajamas. 2019 m. sausio 2 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkės banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patikslinta ir iki 175 Eur sumažinta laisvai disponuojama suma. Ši suma apskaičiuota pagal skolininkės einamojo mėnesio pajamas. 2019 m. sausio 3 d. nuo skolininkės banko sąskaitos buvo nurašyta 318,78 Eur suma. 2019 m. sausio 3 d. skolininkė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir kartu su skundu pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog skolininkė nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2019 m. sausio 3 d. nei karto nepasinaudojo jai suteikta laisvai disponuojama suma. Kaskart pervedamos lėšos vis kaupdavosi, o susidariusios santaupos nusirašydavo. Dėl sistemingo skolininkės neveikimo antstolis vis didindavo laisvai disponuojamą sumą, o iki 2018 m. gruodžio 31 d. laisvai disponuojama suma siekė 504 Eur. 2019 m. sausio 3 d. nurašytos 318,78 Eur piniginės lėšos. 2019 m. sausio 3 d. gautas skolininkės skundas dėl nurašytų piniginių lėšų. Remiantis kartu su skundu pateiktu banko sąskaitos išrašu buvo nustatyta, jog skolininkės banko sąskaitoje iki piniginių lėšų nurašymo buvo likusi 494,66 Eur suma, o po piniginių lėšų nurašymo liko nepanaudota 175 Eur suma.

5. 2019 m. sausio 9 d. nurodymu nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkės banko sąskaitai padidinta laisvai disponuojama suma iki 350 Eur. 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. sausio 15 d., 2019 m. sausio 17 d., 2019 m. vasario 8 d. gauti skolininkės skundai dėl nurašytų piniginių lėšų. Esant situacijai, kai skolininkas nesinaudoja laisvai disponuojama suma, antstolis turėtų kas mėnesį padidinti laisvai disponuojamą sumą. Tokiu atveju laisvai disponuojamos sumos dydis priklausytų ne nuo skolininko gaunamų pajamų dydžio, o nuo skolininko valios pasinaudoti laisvai disponuojama suma ar nepasinaudoti. Nuo pat vykdomųjų bylų užvedimo matyti skolininkės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis skųsti antstolio veiksmus. Remiantis skolininkės pateiktu banko sąskaitos išrašu, matyti, jog 2019 m. sausio 3 d. skolininkės banko sąskaitoje yra likęs 175,01 Eur likutis (t. y. gruodžio mėnesį gauta Sodros išmoka). Kadangi sausio mėnesį skolininkei bus pervesta Sodros išmoka už sausio mėnesį, tam, kad skolininkė galėtų pasinaudoti esama ir būsima išmoka, banko sąskaitai laisvai disponuojama suma padidinama iki 350 Eur (dviejų Sodros išmokų dydžiui). Pinigines lėšas pagal nustatytą laisvai disponuojamą sumą skolininkė turi panaudoti iki 2019 m. sausio 31 d. Banko sąskaitai areštas taikomas visoms lėšoms, išskyrus tas lėšas, iš kurių išieškojimas nėra galimas ir apie tokias lėšas skolininkė yra pateikusi informaciją.

6. Nurodoma, kad piniginių lėšų naudojimo iš areštuotos sąskaitos, esant antstolio nustatytai laisvai disponuojamai sumai, tvarką nustato kiekvienas bankas atskirai. Įprastai bankai suteikia galimybę tik išsigryninti lėšas banko skyriuje. Antstolis turi pareigą tik nustatyti laisvai disponuojamas sumas skolininkės banko sąskaitai, tačiau antstolis neturi įgaliojimų nurodyti bankui, kokiu būdu skolininkė galėtų šiomis lėšomis naudotis. Atsakomybė už nepanaudotų lėšų pagal nustatytą laisvai disponuojamą sumą nurašymą tenka pačiai skolininkei. Atsižvelgiant į tai, jog skolininkė ne kartą buvo informuota apie piniginių lėšų išsigryninimo iš areštuotos sąskaitos tvarką, apie nustatytas laisvai disponuojamas sumas ir jų galiojimo terminus, taip pat įvertinus skolininkės piktybinį elgesį nuo pat vykdomųjų bylų užvedimo bei atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ punktą, kuriame numatytas 1 kalendorinio mėnesio terminas, per kurį skolininkas turi teisę disponuoti piniginėmis lėšomis, 2019 m. vasario 21 d. nurašytos 158,93 Eur piniginės lėšos skolininkei negrąžinamos. 2019 m. vasario 21 d. nurašyta piniginių lėšų suma yra laikytina skolininkės santaupomis, todėl skolininkei negrąžinama. Iš skolininkės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, jog skolininkė nei karto nepasinaudojo jai suteikta laisvai disponuojama suma. Taip pat nebendradarbiavo su antstoliu, teikė nepagrįstus skundus. Pažymėta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d., 2019 m. vasario 19 d. bei 2019 m. vasario 20 d. nutartimis pripažino, jog skolininkė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, ir nustatė, jog piniginės lėšos nuo banko sąskaitos nurašytos pagrįstai, kadangi nurašytos lėšos viršijo laisvai disponuojamą sumą ir skolininkė jomis nebuvo pasinaudojusi nustatytu laiku. Taigi, antstolio veiksmai dėl 318,78 Eur sumos pripažinti teisėtais. Antstolis prašo pareiškėjai skirti baudą dėl procesinių teisių piktnaudžiavimo. Nurodė, kad skolininkė nuo pat vykdomųjų bylų užvedimo ėmėsi nepagrįstai naudotis teise skųsti antstolio procesinius veiksmus.

Atsiliepimas

7. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei UAB „Druskininkų butų ūkis“ atsiliepimų į skundus nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2YT-11913-1077/2019 pagal pareiškėjos A. L. 2019 m. vasario 21 d. skundą dėl antstolio E. S. veiksmų nutraukė.

9. Nutartyje nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 29 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-40801-964/2018 yra išnagrinėjęs pareiškėjos reikalavimus, kuriais teismo prašė grąžinti pinigines lėšas, nurašytas iš pareiškėjos sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal banko išrašą; grąžinti pinigines lėšas, nurašytas iš pareiškėjos sąskaitos (duomenys neskelbtini) – 123,09 Eur, bei nutraukti neteisėtą apribojimą disponuoti piniginėmis lėšomis pareiškėjos sąskaitose. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 25 d. A. L. skundą dėl antstolio E. S. veiksmų atmetė.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjos reikalavimą dėl nurašytos 318,78 Eur piniginių lėšų sumos grąžinimo pagal pareiškėjos 2019 m. sausio 17 d. skundą nagrinėjo civilinėje byloje Nr. 2YT-6605-933/2019. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6605-933/2019 pareiškėjos 2019 m. sausio 9 d. ir 2019 m. sausio 15 d. skundų dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-6605-933/2019 įsiteisėjo 2019 m. kovo 13 d.

11. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kelia iš esmės tuos pačius reikalavimus kaip ir nurodytose išnagrinėtose bylose, nenurodydama jokių papildomų argumentų ar naujų faktinių aplinkybių. Nurodytose bylose ir nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės skiriasi tik lėšų nurašymo datos (o skundo dalis dėl 318,78 Eur piniginių lėšų nurašymo apskritai yra identiška kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-6605-933/2019).

12. Prašymas dėl baudos pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atmestas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atskiruoju skundu A. L. prašo panaikinti 2019 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, palikti civilinę bylą 2YT-11913-1077/2019 nenagrinėta.

14. Nurodo, kad teismas negalėjo remtis duomenimis iš kitų civilinių bylų nagrinėjamų pagal pareiškėjos skundus dėl antstolio E. S. veiksmų (civilinės bylos Nr. 2YT- 4080-964/2018, 2YT-6605-933/2019), kadangi Lietuvos teismų informacinėje sistemoje šitos bylos net neužregistruotos, šitose bylose jokių teisminių aktų teismas nepriėmė ir neviešino. Nurodo, kad be kita ko, 2019 m. vasario 28 d. teismas iškėlė civilinę bylą e2YT-11516-734/2018, pripažinęs, kad antstolis neišnagrinėjo šito skundo per nustatytą terminą. Todėl teismas neturėjo teisės 2019 m. kovo 4 d. iškelti šitą bylą 2YT- 11913-1077/2019 tam pačiam skundui, pateiktam antstoliu E. S. ir nagrinėti jį, kadangi tai draudžiama įstatymu.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu antstolis E. S. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad 2019 m. kovo 19 d. nutartimi teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio neveikimo kaip nepagrįstą. Pažymi, jog civilinėje byloje Nr. e2YT-11516-734/2019 buvo nagrinėjami antstolio veiksmai, susiję su skundų nagrinėjimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal Civilinio proceso kodekso 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Byloje yra sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla nutraukta Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, t. y. kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Pažymėtina, kad bylos nutraukimas šiuo pagrindu reiškia, kad ieškovas (pareiškėjas) jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, byla yra užbaigta ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami. Taigi tapataus ginčo, kaip tokio, pakartotinis nagrinėjimas teisme negalimas per se ir jis nulemtas galiojančio teisinio reguliavimo.

18. Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punkte išdėstytos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007;2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-494/2010). Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skundų tapatumo, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo, pagrįstai pripažino, kad pateiktas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų reiškiamas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, kaip kitose išnagrinėtose civilinėse bylose. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 29 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-40801-964/2018 yra išnagrinėjęs pareiškėjos reikalavimus, kuriais teismo prašė grąžinti pinigines lėšas, nurašytas iš pareiškėjos sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal banko išrašą; grąžinti pinigines lėšas, nurašytas iš pareiškėjos sąskaitos (duomenys neskelbtini) – 123,09 Eur, bei nutraukti neteisėtą apribojimą disponuoti piniginėmis lėšomis pareiškėjos sąskaitose. Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjos reikalavimą dėl nurašytos 318,78 Eur piniginių lėšų sumos grąžinimo pagal pareiškėjos 2019 m. sausio 17 d. skundą nagrinėjo civilinėje byloje Nr. 2YT-6605-933/2019.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teikdama skundą dėl antstolio veiksmų prašo laikytis įstatymo reikalavimų, suteikiant prieigą prie pareiškėjos sąskaitos ir užtikrinant jos teisę disponuoti piniginėmis lėšomis; grąžinti išieškotas sumas – 481,49 Eur (320,67+160,82); laikytis Civilinio proceso kodekso 121–123 straipsnių reikalavimų ir įteikti visus procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis per antstolių informacinę sistemą nustatyta forma ir tvarka.

21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nurodytose bylose ir nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės skiriasi tik lėšų nurašymo datos, tačiau patys veiksmai yra tapačiu pagrindu ir tęstiniai bei įvertinti įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais. Pareiškėjo apeliavimas į tai, kad pareiškimas turėtų būti paliktas nenagrinėtas, nepagrįstas, nes pareiškimas paliekamas nenagrinėtu tuo atveju, kai dėl ginčo nėra įsiteisėjusios teismo nutarties (Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tuo tarpu šioje byloje tapačios bylos baigtos įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktą. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų įteikimas atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka ir teismas šios tvarkos nenustato, netinkamas dokumentų įteikimas gali būti vertinamas kaip aplinkybė skundui pagrįsti, tačiau reikalavimas įpareigoti antstolį teikti procesinius dokumentus, kurių įteikimas, nustatytas teisės aktais, yra perteklinis ir atskirai nenagrinėtinas.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendžia, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė