Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

dalyvaujant teismo posėdyje atsakovui G. D., jo atstovei advokatei V. L., trečiajam asmeniui S. V.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-245-874/2016 pagal ieškovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui G. D., trečiajam asmeniui S. V. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė : 1) neterminuotai apriboti tėvo valdžią G. D. vaiko A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) nustatyti A. D. nuolatinę rūpybą, nuolatine rūpimtoja ir turto administratore skiriant S. V., gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti A. D. rūpybos ir gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš G. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. D. motinai L. V., nepilnametė mergaitė liko gyventi su tėvu G. D.. Iš jos giminių ieškovė sužinojo, kad atsakovo šeimoje dažnai smurtaujama net ir jos atžvilgiu, būna dažnos muštynės. Atsakovas nesirūpina dukra, palieka po kelias dienas vieną. Iš nepilnametės charakteristikų atsispindi, kad ji dažnai patiria tėvo smurtą. Savivaldybės pateiktoje charakteristikoje nustatyta, kad atsakovui patekus į policiją, keletą kartų teko rūpintis mergaitės apgyvendinimu. Ieškovė teigia, kad tokiais atsakovo veiksmais pažeidinėjamos vaiko teisės. Tokie atsakovo veiksmai suteikia pagrindo riboti tėvo valdžią. Atsakovas privalo išlaikyti dukrą A. D..2015-05-06 Joniškio rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. A-432 nepilnametei A. D. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja skiriant A. V.. 2015-10-28 Joniškio rajono savivaldybės Komisijos vaikų globos klausimams spręsti posėdyje nepilnametė išreiškė norą gyventi jos sesers S. V. šeimoje K.. 2015-12-01 Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.A-1155 A. D. rūpintoja buvo paskirta S. V.. Buvo nustatyta, kad ji turi visas sąlygas vykdyti savo pareigas rūpintis seseria A..A. G. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors buvo informuotas tinkamai. Parengiamajame teismo posėdyje jis nurodė nesutinkantis su ieškovo reikalavimais.Trečiasis asmuo S. V. nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka. Ji turi sąlygas rūpintis seserimi ,jas sieja artimas tarpusavio emocinis ryšys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas G. D. visiškai nesirūpina dukra A., neteikia jai išlaikymo. Nustatyta, kad atsakovas linkęs į smurtą, muša savo žmoną bei pačią A. D.. Buvo palikęs dukrą vieną, kai po muštynių šeimoje pats atsakovas ir jo žmona I. D. išvyko iš namų. Atsakovui jau buvo atimtos tėvystės teisės į prieš tai buvusioje santuokoje gimusias 4 dukras. Dėl dabartinės žmonos I. D. sumušimo atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri buvo nutraukta, susitaikius su nukentėjusiąja.Teismas nurodė, kad A. D. rūpinasi jos sesuo S. V., Pagal pateiktus įrodymus teismas padarė išvadą, kad nepilnamete yra tinkamai rūpinamasi, jai sudarytos geros gyvenimo ir buities sąlygos. S. V. pagal savo asmenines savybes, sveikatos būklę, santykius su vaiku yra tinkama būti nuolatine vaiko rūpintoja.Teismas pripažino, kad atsakovas turi galimybę nepilnametės A. išlaikymui skirti po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

A. G. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.

Teismas skubėjo ir paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, nesiėmė priemonių išklausyti apelianto ir užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje. Teismas neobjektyviai ištyrė įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas.Teismas rėmėsi aplinkybe, kad A. D. 2015-04-26 liko viena namuose. Tai netiesa, nes policija ją su I. D. bei A. M. nuvežė pas apelianto dukterėčią. Teismas netyrė šios aplinkybės.Teismas netyrė ir netikrino, kokiu būdu J. M. S. progimnazija, kurią lankė A., 2015-05-12 charakteristikoje nurodė, kad vaikas iš tėvo patiria smurtą. A. šią progimnaziją pradėjo lankyti tik nuo 2015 m. vasario mėnesio.Teismas nesirūpinimą dukra grindė seniūno charakteristika, tačiau nepatikrino, ar tokie seniūno teiginiai yra pagrįsti.Teismas argumentavo savo sprendimą ir tuo, kad apeliantui buvo iškelta baudžiamoji byla. Nuosprendyje buvo nustatyta, kad apeliantas smurtavo prieš savo žmoną I. D., tačiau nenurodyta, kad jis smurtavo ir prieš dukrą A.. Apeliantas nurodo, kad jis niekada nėra smurtavęs prieš vaiką, dukros nemušė, tik pasakydavo griežtesnį žodį. Jis nėra už tai baustas ar svarstytas už netinkamą tėvo elgesį.Apeliantas nurodė, kad neturėjo galimybės teikti išlaikymą dukrai, nes jis nesikalbėjo, nebendravo su ja. Iki tol ji buvo visiškai aprūpinta. Dukra gyvena su S. V., o ji draudžia bendrauti su tėvu. A. buvo apsivogusi, kai gyveno pas A. V.. Gyvenant su apeliantu, to nebūdavo.Dukra turi sveikatos problemų, jai buvo sutrikęs vystymasis. Apeliantas tikrino jos intelekto koeficientą, vežiojo pas specialistus. Teismas turėjo pavesti psichologei patikrinti, ar A. sugeba savarankiškai įvertinti susidariusią situaciją. Teismas turėjo gauti psichologo išvadą dėl dukters sugebėjimo išreikšti savo valią dėl to, su kuo ji nori gyventi.Apeliantas kolegijos posėdyje pakartojo apeliacinio skundo argumentus.Trečiasis asmuo kolegijos posėdyje nurodė, kad A. D. kategoriškai atsisako grįžti pas tėvą, kur ji patyrė nuolatinį smurtą, žeminimą. Šiuo metu jos gyvena kartu, ji moko A. nustoti bijoti. Yra buvę, kad ji išgėrė limonado, o vėliau ginčijosi negėrusi. Tai rodo jos išlikusią baimę gauti barti. Mergaitė labai darbšti. Mokosi gerai.Atsiliepimu į atsakovo G. D. apeliacinį skundą ieškovas Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas vengia atlikti savo pareigą auklėti dukrą ja nesirūpina (dukros nelanko, neteikia materialinio išlaikymo, nesidomi sveikata ir mokymosi pasiekimais), daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu (šeiminiai konfliktai su šeimos nariais).Nepilnametė patvirtino, kad gyvendama atsakovo šeimoje, yra mačiusi daug smurto prieš moteris, su kuriomis gyveno tėvas. Ji pati buvo patyrusi smurtą, tačiau nesiskundė jokioms institucijoms.Ieškovas nurodė, kad mokymo įstaiga geba įvertinti vaiko būseną, todėl į pateiktą charakteristiką buvo būtina atsižvelgti. Atsakovas nėra mokykloje lankęsis, nesidomėjo dukters mokymo rezultatais.Atsakovas neturi pagrindo netikėti seniūno pažyma, juolab, kad pats atsakovas pripažino turėjęs reikalų su policija.Tėvams negali būti suteikiama teisė į priemones, kurios darytų žalą vaiko sveikatai. Nepilnametės baimė ir nenoras būti su tėvu irgi sąlygoja tam tikrus atsakovo asmenybės bruožus.Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad jie nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais – su jais nuolat nebendrauja, jų materialiai neišlaiko. Tam nėra reikalaujama, kad būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir pan.Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, nevykdo savo pareigų. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi dėl nepilnametės A. D. teisių gynimo, atliekant šiuos veiksmus – neterminuotai apribojant tėvo valdžią jos atžvilgiu, nustatant nuolatinę rūpybą, nuolatine rūpintoja ir jos turto administratore skiriant seserį S. V., nustatant nepilnametės rūpybos ir gyvenamąją vietą pas seserį, skiriant išlaikymą iš tėvo po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Buvo pripažinta, kad atsakovas G. D. dėl netinkamo savo elgesio (smurto šeimoje prieš jo buvusias sutuoktines bei paskutinę I. D., psichologinį ir fizinį smurtą prieš pačią A., nesirūpinimo vaiku) yra pagrindo taikyti tėvo valdžios apribojimą. Kadangi toks atsakovo elgesys yra nuolatinis, besitęsiantis ilgą laiką, yra pagrindo taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą. Kadangi atsakovas neteikia materialinio išlaikymo dukrai, jis turi būti priteisiamas sprendimu.

13. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Taigi, apeliantas turėjo galimybę pateikti įrodymus, nuginčijančius ieškovo argumentus, tačiau to nepadarė, nors naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Būtent apeliantas turėjo galimybę ginčyti progimnazijos charakteristikos bei seniūno pažymos pagrįstumą. Nesant priešingų įrodymų, teismas pagrįstai rėmėsi šiais rašytiniais įrodymais.

Pažymėtina, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius v. S. K., V. K., bylos Nr. 3K-3-92/2014).Byloje nustatyta, kad mergaitė nei apelianto namuose, nei bendraudama su juo nesijaučia saugi. Kolegija pažymi, kad apeliantas patvirtino, kad namuose būna naudojamas smurtas. Tokiu atveju galima neabejotinai teigti, kad A. D. patyrė neigiamas emocijas, kurių neturi patirti nepilnametis vaikas. Pats faktas, kad nuosprendyje nebuvo konstatuotas A. sumušimo faktas, tačiau apelianto veiksmai, mušant sutuoktinę, yra nusikalstami. Mergaitė patyrė psichologinį smurtą. Be to, pati mergaitė, būdama 15 metų amžiaus, išreiškė pakankamai kategorišką nuomonę, atsisakydama bendrauti su tėvu bei gyventi jo namuose. EŽTT praktika atskleidžia, kad kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnės reikšmės teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr. H. v. Suomija, 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, § 64, 37). Remiantis CPK 380 straipsnio 1 dalimi, priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Taigi, nors galutinį sprendimą ir priima ne vaikas, jo nuomonė, noras yra vienas iš reikšmingų byloje įrodymų, vertintinas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis. Šiuo atveju akivaizdu, kad mergaitės grąžinimas tėvui galėtų jai sukelti daug neigiamų emocijų, su kuriomis apeliantas nesugebėjo susidoroti. Kolegija pažymi, kad ir posėdyje apelianto elgesys negali būti laikomas visiškai tinkamu. Iš esmės jis pripažino, kad neprieštarauja dukters apgyvendinimui ne pas jį, tačiau yra kategoriškai nusistatęs prieš S. V. norą rūpintis seserimi. Kolegija sprendžia, kad toks apelianto nenoras yra susijęs ne su rūpinimusi dukters A. gerove, o su noru kenkti geriems seserų santykiams. Kolegija sprendžia, kad apeliantas visiškai nenurodė kito asmens, kuris siektų prižiūrėti, auklėti ir rūpintis A.. Pažymėtina, kad 15 metų vaikui jau reikia ne tik fiziologinių poreikių tenkinimo, tačiau bendravimo su artimu asmeniu, jo auklėjimo, ruošimo tolesniam gyvenimui. Kolegija pripažįsta, kad paties apelianto elgesys su kitais kartu gyvenančiais asmenimis yra netinkamas. Jo polinkis girtauti bei smurtauti šeimoje aiškiai žeidžia A. interesus. Iš Joniškio rajono savivaldybės vaikų globos klausimais spręsti posėdžio protokolo matyti, kad A. nenori gyventi su tėvu, kuris smurtavo prieš buvusią sutuoktinę N. D. bei dabartinę sutuoktinę I. D. (b.l.11). Taip pat mergaitė psichologei patvirtino, kad atsakovas mušdavo ir jos velionę motiną. Taigi, smurtas šeimoje buvo nevienkartinis epizodas, tai tęsiasi daug metų.Atsakydama į 10.7 nurodytus apelianto reikalavimus, kolegija pavedė psichologei išsiaiškinti vaiko nuomonę dėl tėvo G. D. valdžios apribojimo dukters atžvilgiu. Psichologė nurodė, kad kalbėdama apie šeimą, A. jaučia nerimą, baimę, šeimos sąvoka jai asocijuojasi su konfliktais, smurtu artimojoje aplinkoje, alkoholio vartojimu. Tėvo patiriamas psichologinis ir fizinis smurtas turėjo neigiamos įtakos bandymui socializuotis mokyklos aplinkoje. Mergina stokojo žinių apie pagalbos alternatyvas, išgyveno stiprų beviltiškumo jausmą, nebuvo tinkamai realizuojami saugumo, dėmesio, emocinės paramos, fiziologiniai poreikiai. Iš bendravimo su psichologe matyti, kad paklausus dėl tolesnės bendravimo su tėvu perspektyvos, A. susijaudino, tapo gynybiška, išreiškė nenorą bendrauti su tėvu. Teismo posėdyje bei pokalbio su psichologe metu S. V. patvirtino, kad A. visko bijodavo, ne kartą melavo, kadangi namie visko bijodavo paprašyti. S. V. taip pat patvirtino, kad apeliantas yra agresyvus, nuteikdavo A. taip, kad ji dėl visko kalta, vadino ją keista, kvaila.Pasisakydama dėl 10.1 punkto, nurodyto apeliaciniame skunde, kolegija pripažįsta, kad apeliantas dalyvavo parengiamajame pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės. Apeliantui raštu buvo nurodyta teismo posėdžio data (b.l.48), tačiau jis nei atvyko į posėdį, nei informavo apie negalėjimą atvykti. Kolegija apeliacinį skundą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, todėl apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo argumentus dėl ginčo esmės. Šiuo atveju jo teisė būti išklausytam buvo nepažeista.10.6 apeliacinio skundo punkte apeliantas nurodė, kad A. D., gyvendama pas giminaitę A. V., buvo apsivogusi, o gyvenat su apeliantu, to nebūdavo. Visų pirma, apeliantas patvirtino, kad vaikas jau prieš tai gyveno ne apelianto šeimoje, o tai patvirtina, kad sąlygos apelianto šeimoje buvo netinkamos tokio amžiaus vaikui. Antra, svarbu įvertinti, kodėl vaikas vogė ir kokius daiktus. Duomenų apie tai, kad mergaitė vogė, gyvendama su seseria S. V., nėra. Tuo tarpu trečiasis asmuo labai aiškiai ir argumentuotai pokalbyje su psichologe nurodė, kad mergaitė buvo gniuždoma psichologiškai, ji bijojo tėvui net pasisakyti, kad suplyšo batai ar reikia kokio nors drabužio, nes būdavo barama. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių vagystės faktą, nenurodė, ką buvo pavogusi A., ar šis faktas tikrai laikytinas vagyste.Teismo posėdyje A. D. kolegija pripažino, kad ji turi teisę pasisakyti teismo posėdyje. Tačiau vėliau mergaitė pasidarė bloga ir ji paprašė leisti nedalyvauti posėdyje. Toks mergaitės elgesys aiškiai parodė, kad ji iki šiol bijo tėvo, nors jau pakankamai ilgą laiką gyvena su seseria kitame mieste.Teismo posėdyje apeliantas nurodė, kad jis negalėjo perduoti lėšų vaiko išlaikymui, nes neturėjo kontaktų. Toks argumentas yra visiškai nepagrįstas, kadangi net teismo dokumentuose užfiksuoti S. V. adresas, telefono numeris ir el.pašto duomenys (B.l.39). Kad apeliantas bandė susisiekti su ja, neįrodyta.Dėl išdėstyto, Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.