- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-27
- Bylos Nr.
- 2-245-874/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00120-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Trečiasis asmuo
- S. V.
- Ieškovas
- Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- G. D.
- Kategorijos
- 2.6.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 2.6.9.2.2Nuolatinė vaiko globa (rūpyba)
Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Genovaitei Eidukienei, trečiajam asmeniui S. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto administratoriaus paskyrimo, iškeltą pagal ieškovo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui G. D., trečiajam asmeniui S. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovo atstovė ieškinį palaikė visiškai, prašydama neterminuotai apriboti tėvo valdžią G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vaiko A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti A. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą, nuolatine rūpintoja ir turto administratore skiriant S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini); nustatyti A. D., gim. (duomenys neskelbtini), rūpybos ir gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); priteisti išlaikymą iš atsakovo G. D. po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. D. mamai, mergaitė liko gyventi su tėvu – atsakovu G. D.. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gauta informacija, kad atsakovas dukra nesirūpina, palieka vieną, smurtauja šeimoje sugyventinės atžvilgiu, smurtą patiria ir A. D.. Buvo gautas ir pačios A. D. paaiškinimas, kad dėl nebenori gyventi tėvo šeimoje. Mergaitės globa buvo patikėta tetai A. V.. Atsakovui 2000 m. jau buvo apribota tėvo valdžia keturių vaikų atžvilgiu dėl visiško jais nesirūpinimo. Atsakovas netinkamai elgėsi, pažeidinėjo vaiko A. D. teises, todėl esant atsakovo kaltei dėl netinkamo tėvo valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti, vaiko teisių apsauga turi būti užtikrinta, apribojus tėvo valdžia. Tėvui išlieka pareiga išlaikyti savo dukrą, šios pareigos jis negali atsisakyti. 2015-05-06 A. D. globa laikinai buvo nustatyta A. V. šeimoje, kad A. D. galėtų baigti mokslo metus toje pačioje mokykloje. Šiuo metu mergaitės rūpintoja yra sesuo S. V.. Pastaroji nuomojasi butą Klaipėdoje, dirba, gauna 660,00 Eur darbo užmokestį. A. D. turi savo kambarį, kuris yra tvarkingas, jaukus, jame yra visi baldai. A. D. mokosi E. B. menų gimnazijoje 8 kl., mėgsta piešti. S. V. rūpinasi savo seserimi, dalyvauja mokyklos susirinkimuose, o tėvas vaiku visiškai nesidomi, nesirūpina, materialinio išlaikymo neteikia. Prašo tenkinti ieškinio reikalavimus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo S. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad norėtų būti paskirta A. D. rūpintoja, kad sesuo gyventų su ja. A. D. atsisako bendrauti su tėvu, nes gyvenimas atsakovo šeimoje ją labai sukrėtė. Dabar vaikas jaučiasi fiziškai ir emociškai sutvirtėjęs. Norėtų, kad atsakovas netrukdytų A. D. tobulėjimui. Atsakovas yra jos patėvis, teko kartu gyventi. Patėvis su ja taip pat netinkamai elgėsi. Atsakovas tiek fiziškai, tiek psichologiškai smurtaudavo ir prieš savo tikrąją dukterį A. D.. Be to, jis palikdavo A. vieną, išvykdavo uždarbiauti į Latviją, ir grįždavo tik savaitgaliais, nesirūpino, ar A. turi užtektinai maisto. Ji stengdavosi, kad vasarą A. pas ją atvažiuotų, tačiau atsakovas buvo uždraudęs mergaitei su ja bendrauti. Sesuo gyvena pas ją nuo 2015 m. vasaros. Nuo to laiko tėvas nėra susisiekęs nei su ja, nei su A., išlaikymo neteikia. Su seserimi gerai sutaria, A. jos klauso, labai džiaugiasi mokykla. Sesers paaugliški išgyvenimai jai suprantami, nes pati ne taip neseniai tokia buvo. Save apibūdina kaip šeimynišką, dirba nuo 16 metų, jau kelis metus turi pastovų darbą. Klaipėdoje nuomoja dviejų kambarių butą, ja ir A. labai rūpinasi jos tėvas bei tėvo mama, padeda materialiai. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovas G. D. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta asmeniškai (48 b. l.), procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – atsakovo šeimos nariams (36 b. l.), todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodo, jog atsakovui tikslinga neterminuotai apriboti tėvo valdžią vaiko A. D. atžvilgiu, nustatant vaikui nuolatinę rūpybą, rūpintoja bei turto administratore skiriant S. V. (5-6 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Ieškovo atstovės, trečiojo asmens paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais duomenimis (7-33, 46, 49-57 b. l.), nustatyta, kad atsakovas G. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra vaiko A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. (duomenys neskelbtini) mirus vaiko A. D. mamai L. V., A. D. liko gyventi su tėvu – atsakovu G. D.. Kadangi tėvas vaiko atžvilgiu smurtavo ir juo nesirūpinimo, pati A. D. 2015-05-04 savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui raštu išreiškė norą atsakovo šeimoje nebegyventi, nurodė, kad iki mokslo metų pabaigos nori gyventi A. V. šeimoje, vėliau – išvykti gyventi į Klaipėdą pas seserį S. V.. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-05-06 įsakymu Nr. A-432 „Dėl laikinosios globos A. D. nustatymo“ nepilnametei A. D. buvo nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Nuo 2015-12-01 A. D. laikinąja rūpintoja skirta S. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. D. rūpybos ir gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. vasaros A. D. gyvena kartu su trečiuoju asmeniu S. V., mokosi Klaipėdos E. B. menų gimnazijoje pagal 8 klasės bendrojo lavinimo programą.
Vaikas turi teisę sveikai vystytis, gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.616 str. 1 d., 3 d.). Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir didžiausia atsakomybė už tokių sąlygų sudarymą tenka tėvams (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 d., 2 d.). Kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaiku, jiems gali būti apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia (CK 3.180 str. 1 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 str. 1 d.).
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtintos tėvų pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaikus vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Visais CK 3.180 str. 1 d. išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė, nesant tėvų kaltės dėl įstatyme įtvirtintų pagrindų riboti tėvų valdžią, vaikas turėtų būti atskiriamas nuo tėvų, taikant CK 3.179 straipsnio nuostatas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių A. D. kreipėsi 2015-05-04, pranešdama, kad liko gyventi viena be tėvo priežiūros. Po 2015-04-26 tėvo G. D. šeimoje vykusių muštynių, pastarasis išvyko iš namų, jo žmona išvyko į savo gimtinę, nepilnametė A. D. paliko viena. Paaiškino, kad tėtis mušdavo savo žmonas ir ją, tyčiodavosi iš jos, ne kartą palikdavo vieną namuose kelias paras. Iš Joniškio Mato Slančiausko progimnazijos pateiktos 2015-05-12 A. D. charakteristikos matyti, kad mokykloje taip pat buvo žinoma, jog vaikas iš tėvo patiria smurtą. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kepalių seniūnas 2015-07-13 G. D. charakteristikoje nurodė, kad seniūnijai keletą kartų yra tekę rūpintis A. D. apgyvendinimu, kada tėvas būdavo sulaikomas policijos. Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2015-12-21 nuosprendžiu nustatė, kad G. D. 2015-04-26 smurtavo prieš savo žmoną I. D., tačiau su pastarąja susitaikė ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Joniškio rajono apylinkės teismo 2000-07-10 sprendimu G. D. buvo atimtos tėvystės teisės keturių jo dukrų atžvilgiu. Šiuo metu atsakovas G. D. dukra Armanda visiškai nesidomi ir nesirūpina, išlaikymo vaikui neteikia. Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas G. D. piktnaudžiauja tėvo valdžia ir nevykdo savo pareigų, nėra duomenų, kad situacija gali iš esmės pasikeisti – atsakovas vaiko nelanko, nesidomi jo sveikata, buities ir auklėjimo sąlygomis, materialiai neišlaiko, nerodo jokio noro vaiko pasiimti ir pats auginti, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovui tikslinga taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą (CK 3.180 str. 1 d., 2 d.).
Nepilnamečiam vaikui, likusiam be tėvų globos, turi būti nustatoma nuolatinė globa ar rūpyba (CK 3.183 str. 4 d., 3.248 str., 3.251 str. 2 d., 3.252 str. 1 d. 2 p., 3.256 str.). Vaiku A. D. rūpinasi jos sesuo – trečiasis asmuo S. V.. Ieškovo reikalavimas dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo nepilnamečiui vaikui A. D., vaiko rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo pas rūpintoją yra teisėtas bei pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 3.259 str., 3.263 str., 3.265 str.). Iš medicininių dokumentų (16-17 b. l.), Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto (12-14 b. l.), Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto (21-22 b. l.), Sodros duomenų bazės išrašo (24 b. l.), informacijos iš Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK (25 b. l.), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo (26 b. l.) matyti, kad S. V. pagal savo asmenines savybes, sveikatos būklę, santykius su vaiku, yra tinkama būti nuolatine vaiko rūpintoja, nes ji yra vaiko sesuo, jų santykiai artimi, turi pastovias pajamas, neteista, nebausta, vaikas A. D. nori gyventi su rūpintoja, turi geras gyvenimo ir buities sąlygas. Dėl visų įvardintų priežasčių laikytina, kad S. V. galės ir sugebės tinkamai prižiūrėti, auklėti A. D., rūpintis vaiko sveikata, ugdymu, vystymusi, ginti vaiko asmenines bei turtines teises ir interesus. Todėl tikslinga atsakovo nepilnamečio vaiko A. D. nuolatine rūpintoja bei turto administratore skirti S. V. bei vaiko rūpybos ir gyvenamąją vietą nustatyti rūpintojos S. V. gyvenamojoje vietoje.
Apribojus atsakovui G. D. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. D. atžvilgiu, atsakovui išlieka pareiga išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 str., CK 3.195 str.). Pagal įstatymų nuostatas, motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Remiantis CK 3.192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, ir jis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovas pateikė reikalavimus priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui A. D. periodinėmis išmokomis – po 100,00 Eur kas mėnesį. Nors iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas nedirba (57 b. l.), tačiau atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, turėtų siekti gerai apmokamo darbo, tuo užtikrindamas dukros poreikių tenkinimo sąlygas. Be to, atsakovas turi turto – jo vardu registruotos keturios transporto priemonės (49 b. l.), gyvenamasis namas su priklausiniais, 0,3000 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), bei 0,5000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (50-56 b. l.). Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymuisi, laisvalaikiui ir kt. Teismas mano, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo prašomas priteisti 100,00 Eur išlaikymo dydis nagrinėjamos bylos atveju nebūtų per didelis ir nepažeistų atsakovo teisių, atsižvelgiant į jo amžių, darbingumą, turtinę padėtį, todėl teismas turi pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui A. D. po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (CK 3.195 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).
Teismui neterminuotai apribojus atsakovui tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, atsakovui paliekama teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kadangi ieškovas gindamas viešąjį interesą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleistinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 str., 96 str.). Atitinkamai iš atsakovo G. D. priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 77,00 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-271 str., 282 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečiui vaikui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą.
Paskirti vaiko A. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine rūpintoja ir turto administratore S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti vaiko A. D., gim. (duomenys neskelbtini), rūpybos ir gyvenamąją vietą jos rūpintojos S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.
Priteisti A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš atsakovo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) nuo 2016 m. sausio 29 d. iki vaiko A. D. pilnametystės.
Išaiškinti G. D., kad jam išlieka teisė matytis su vaiku A. D., išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).
Priteisti iš atsakovo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 77,00 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.
Sprendimą dalyje dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo bei išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.