Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės ,

dalyvaujant pareiškėjos VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovams Mariui Kruopui ir advokatui Teisučiui Jasiulioniui,

atsakovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovams Donatai Bugienei ir Mariui Budreikai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės skundą atsakovei Panevėžio teritorinei ligonių kasai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė ( toliau- ir pareiškėja ir Ligoninė ) su skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2020 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 12-2313 „ Dėl darbo užmokesčio sąnaudų kompensavimo“ ( toliau- ir Sprendimas) ir įpareigoti Panevėžio teritorinę ligonių kasą išnagrinėti ( originale-įvertinti) pareiškėjos 2020 m. birželio 16 d. raštą Nr. S-2468 „Dėl darbo užmokesčio sąnaudų kompensavimo“.

Pareiškėja skunde nurodė, o jos atstovai Marius Kruopas ir Teisutis Jasiulionis teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja 2020 m. birželio 16 d. raštu Nr. S-2468 kreipėsi į Panevėžio teritorinę ligonių kasą prašydama kompensuoti darbo užmokesčio padidinimo dėl COVID-19 lėšas bei pateikė paraiškas dėl 2020 m. kovo ir balandžio mėnesiais patirtų sąnaudų dėl darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo kompensavimo. Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2020 m. birželio 18 d. sprendime Nr. 12-2313 nurodė, kad komisija palieka Ligoninės 2020 m. birželio 16 d. prašymą Nr. S-2468 „Dėl darbo užmokesčio sąnaudų kompensavimo“ nenagrinėtą, kadangi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-1057 ( su vėlesniais pakeitimais ) patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų darbo užmokesčio padidinimui dėl COVID- 19 ligos ( koronoviruso infekcijos) kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos apraše ( toliau- Aprašas ) įtvirtinta, kad Aprašo 3 punkte nurodytus dokumentus dėl 2020 m. kovo mėnesį patirtų sąnaudų Ligoninė turėjo pateikti iki 2020 m. gegužės 15 d., o dėl 2020 m. balandžio mėnesį patirtų sąnaudų iki 2020 m. gegužės 31 d. Ligoninė prašymą ir paraišką dėl 2020 m. kovo mėnesį patirtų išlaidų pateikė 2020 m. gegužės 12 d. , o dėl 2020 m. balandžio mėnesį patirtų išlaidų pateikė 2020 m. gegužės 18 d. Abi paraiškos buvo patikrintos ir pateiktos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka. Sprendime konstatuota, kad Apraše nurodytas konkretus ( be išlygų ) dokumentų pateikimo terminas, Aprašas nenumato galimybės tikslinti jau apmokėtų paraiškų ir ( ar ) teikti papildomų paraiškų kompensuoti privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis darbo užmokesčio padidinimo sąnaudas.

Pareiškėja teigia, kad visas Ligoninės personalas buvo atsidūręs situacijoje , kai reikėjo atlikti ne tik įprastą darbą, bet ir papildomą karantino situacijos sąlygotą darbą. Darbas karantino sąlygomis ne tik realiai padidino darbo krūvį, bet ir įtakojo tai, kad keitėsi darbuotojų darbo grafikai, keitėsi ligoninės patalpų naudojamų sveikatos priežiūros paslaugai teikti vietos, ir visą tai įtakojo, kad Ligoninė neturėjo realios galimybės kreiptis su prašymu dėl darbo užmokesčio kompensavimo griežtai vykdant formalų reikalavimą , pateikti prašymą tik iki tam tikros datos. Be to tarp Ligoninės ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos egzistuojanti sutartinė suteiktos paslaugos atlyginimo prievolė nėra saistoma su reikalavimo pateikimo terminais, kadangi Ligoninės pateiktas prašymas dėl padidinto darbo užmokesčio kompensavimo ir šio reikalavimo pateikimo terminas neturi jokios reikšmės Panevėžio teritorinės ligonių kasos prievolei ir pareigai atlyginti Ligoninės patirtas išlaidas. Kadangi Panevėžio teritorinės ligonių kasos prievolė įvertinti prašymus dėl patirtų išlaidų kompensavimo nustatyta teisės aktais, tai bet koks Ligoninės prievolės vykdymas ne pagal nustatytus terminus pats savaime nesuponuoja teisės neatsiskaityti pagal šią prievolę. Taigi, prašymo kompensuoti Ligoninės patirtas išlaidas dėl darbo užmokesčio padidinimo pateikimas ne pagal nustatytus terminus nepanaikina nei darbo užmokesčio dėl COVID- 19 ligos fakto, nei Ligoninės teisės gauti patirtų išlaidų kompensavimą. Ligoninė mano, kad Sprendimas palikti prašymą kompensuoti darbo užmokesčio padidinimo dėl COVID-19 lėšas nenagrinėtu , nei savo forma, nei turiniu neatitinka Sprendimui keliamų reikalavimų, todėl jis kaip nepagrįstas turėtų būti panaikintas, o Panevėžio teritorinė ligonių kasa įpareigotina kompensuoti patirtas darbo užmokesčio padidinimo išlaidas.

Atsakovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime nurodė, o jos atstovai Donata Bugienė ir Marius Budreika teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė prašymą ir paraišką dėl 2020 m. kovo mėnesį patirtų išlaidų kompensavimo pateikė 2020 m. gegužės 12 d., dėl 2020 m. balandžio mėnesį patirtų išlaidų kompensavimo pateikė 2020 m. gegužės 18 d. Prašymai ir paraiškos buvo pateikti nepraleidus Apraše nustatytų terminų, t. y. dėl 2020 m. kovo mėnesį patirtų sąnaudų kompensacijos pareiškėja turėjo pateikti prašymą ir paraišką iki 2020 m. gegužės 15 d., o dėl 2020 m. balandžio mėnesį patirtų sąnaudų kompensacijos – iki 2020 m. gegužės 31 d.. Šios paraiškos buvo patikrintos ir pateiktos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka. Paraiškos atitiko sąnaudų darbo užmokesčiui iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Todėl Panevėžio teritorinė ligonių kasa iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal šiuos prašymus ir paraiškas Ligoninei kompensavo sąnaudas darbo užmokesčio padidinimui 2020 m. birželio 8 d. (mokėjimo nurodymas Nr. 7300005196) ir 2020 m. birželio 30 d. (mokėjimo nurodymas Nr. 7300005485). Atsakovas pažymėjo, kad su šiais sprendimais, kompensuoti sąnaudas darbo užmokesčio padidinimui, pareiškėja sutiko ir neginčijo jų pagrįstumo. Pareiškėja 2020 m. birželio 16 d. pateikė papildomą prašymą ir paraiškas kompensuoti darbo užmokesčio sąnaudas už 2020 m. kovo ir balandžio mėnesius. Šis prašymas su paraiškomis pateiktas praleidus Apraše nustatytus terminus. Atsižvelgiant į tai, kad Apraše nurodytas konkretus (be išlygų) dokumentų pateikimo terminas, siekiant įgyti teisę į patirtų išlaidų kompensaciją, susijusią su įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu ir į tai, kad Aprašas nenumato galimybės tikslinti jau apmokėtų paraiškų ir (ar) teikti papildomų paraiškų, Komisija pareiškėjos 2020 m. birželio 16 d. raštą Nr. S-2468 „Prašymas kompensuoti darbo užmokesčio padidinimo dėl COVID-19 (koronoviruso infekcijos) lėšas“ teisėtai ir pagrįstai paliko nenagrinėtą.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2020 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 12-2313 „ Dėl darbo užmokesčio sąnaudų kompensavimo“, kuriuo buvo paliktas nenagrinėtas VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2020 m. birželio 16 d. prašymas Nr. S-2468 „Dėl darbo užmokesčio sąnaudų kompensavimo“.

Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, darbo užmokesčio didinimą ir su tuo susijusių sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų apmokėjimą reglamentuoja LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32¹ straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, patirtos išlaidos, susijusios su šių įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį), apmokamos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

LR sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-1057 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų darbo užmokesčio padidinimui dėl COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintas asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų darbo užmokesčio padidinimui dėl COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos aprašas . Šio Aprašo 2 punktu nustatyta, kad Aprašo 3 punkte nurodytus dokumentus dėl 2020 m. kovo mėnesį patirtų išlaidų asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi pateikti iki 2020 m. gegužės 10 d.

LR sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-1096 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-1057 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų darbo užmokesčio padidinimui dėl COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ apibrėžta, kad Aprašo 3 punkte nurodytus dokumentus dėl 2020 m. kovo mėnesį patirtų išlaidų asmens sveikatos priežiūros įstaigų turi pateikti iki 2020 m. gegužės 15 d.

Aprašo 3 punkte nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje dirbo Aprašo 2 punkte numatytas sąlygas atitinkantis darbuotojas, iki einamojo mėnesio pabaigos Teritorinei ligonių kasai, kurios veiklos zonoje yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos buveinė, pateikia prašymą kompensuoti praėjusio kalendorinio mėnesio sąnaudas darbo užmokesčio padidinimui privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, laisvos formos rašytinį įstaigos vadovo pagrindimą apie darbuotojų veiklos atitiktį Aprašo 2.1-2.3 papunkčiuose nurodytoms sąlygoms ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintą nustatytos formos lėšų paraišką .

Teritorinė ligonių kasa , būdama viešojo administravimo institucija ir vykdydama savo veiklą, privalo vadovautis įstatymų viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti LR viešojo administravimo įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (2014 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502- 727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012).

Byloje nustatyta, kad siekiant užtikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su Teritorine ligonių kasa, patirtų išlaidų, susijusių su jų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas koronoviruso infekcija sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones COVID-19 židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32¹ straipsnio 1 dalį, kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis procesą, Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-87 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų darbo užmokesčio padidinimui dėl COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis“ buvo sudaryta 3 asmenų komisija (toliau – Komisija).

Taigi įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigai, siekiančia įgyti teisę į sąnaudų darbo užmokesčio padidinimui kompensaciją, Aprašas nustato pareigą savalaikiai pateikti dokumentus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinėje teisėje yra materialiniai ir procesiniai terminai. Materialinis terminas – tai laiko tarpas, per kurį asmenims gali atsirasti teisės ar pareigos administraciniame teisiniame santykyje. Materialinio termino pasibaigimas panaikina galimybę įgyti teises ar pareigas (2013 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013).

LR sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (1.1.20-12) 10-5741 „Dėl padidinto darbo užmokesčio“ Panevėžio teritorinei ligonių kasai ir VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei pateikė išaiškinimą, kad „vadovaujantis Aprašu nustatyta tvarka, asmens sveikatos priežiūros įstaigų prašymai privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuoti sąnaudas darbo užmokesčio padidinimui turi būti pateikti Aprašo 3 punkte ir Įsakymo 2 punkte nurodytais terminais. Šių terminų pratęsimo, apmokėtų paraiškų tikslinimo ar papildomų paraiškų teikimo Aprašas nenumato.“

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė prašymą ir paraišką dėl 2020 m. kovo mėnesį patirtų išlaidų kompensavimo pateikė 2020 m. gegužės 12 d., dėl 2020 m. balandžio mėnesį patirtų išlaidų kompensavimo pateikė 2020 m. gegužės 18 d. Prašymai ir paraiškos buvo pateikti nepraleidus Apraše nustatytų terminų, t. y. dėl 2020 m. kovo mėnesį patirtų sąnaudų kompensacijos pareiškėja turėjo pateikti prašymą ir paraišką iki 2020 m. gegužės 15 d., o dėl 2020 m. balandžio mėnesį patirtų sąnaudų kompensacijos – iki 2020 m. gegužės 31 d. Šios paraiškos buvo patikrintos ir pateiktos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka. Paraiškos atitiko sąnaudų darbo užmokesčiui iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Todėl Panevėžio teritorinė ligonių kasa iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal šiuos prašymus ir paraiškas Ligoninei kompensavo sąnaudas darbo užmokesčio padidinimui 2020 m. birželio 8 d. (mokėjimo nurodymas Nr. 7300005196) ir 2020 m. birželio 30 d. (mokėjimo nurodymas Nr. 7300005485). Šios aplinkybės nustatytos, pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių neginčijamos.

Nustatyta, kas pareiškėja 2020 m. birželio 16 d. pateikė papildomą prašymą ir paraiškas kompensuoti darbo užmokesčio sąnaudas už 2020 m. kovo mėnesį-1840,71 Eur ir balandžio mėnesį- 2282,71 Eur. Šis prašymas su paraiškomis pateiktas praleidus Apraše nustatytus terminus. Kaip jau buvo minėta dėl 2020 m. kovo mėnesį patirtų sąnaudų kompensacijos pareiškėja turėjo pateikti prašymą ir paraišką iki 2020 m. gegužės 15 d., o dėl 2020 m. balandžio mėnesį patirtų sąnaudų kompensacijos – iki 2020 m. gegužės 31 d. Šie Apraše nustatyti terminai yra naikinamieji, todėl teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingi Ligoninės argumentai, kad dėl sudėtingos situacijos , kai darbas karantino sąlygomis ne tik realiai padidino darbo krūvį, bet ir įtakojo tai, kad keitėsi darbuotojų darbo grafikai, keitėsi ligoninės patalpų naudojamų sveikatos priežiūros paslaugai teikti vietos ir pan., ir to pasėkoje Ligoninė neturėjo realios galimybės kreiptis su prašymu iki Apraše nurodyto konkretaus termino.

Atsižvelgiant į tai, kad Apraše nurodytas konkretus (be išlygų) dokumentų pateikimo terminas, siekiant įgyti teisę į patirtų išlaidų kompensaciją, susijusią su šių įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu ir į tai, kad Aprašas nenumato galimybės tikslinti jau apmokėtų paraiškų ir (ar) teikti papildomų paraiškų, Komisija teisėtai ir pagrįstai paliko Ligoninės 2020 m. birželio 16 d. prašymą kompensuoti darbo užmokesčio padidinimo dėl COVID-19 (koronoviruso infekcijos) lėšas nenagrinėtą.

Pareiškėja prašo teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-1057 „ Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų darbo užmokesčio padidinimui dėl COVID-19 ligos ( koronoviruso infekcijos) kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 p. ir šiuo įsakymu patvirtinto Aprašo 3 p. atitinka Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinės valstybės principą bei Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 ¹ straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnį ir 39 straipsnį.

Administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau- ABTĮ) 113 straipsnis numato, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (1 dalis). Be to, norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai nagrinėdamas individualiąją bylą teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis). Pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę, norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galimai pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-758-822/2018). ABTĮ 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-758-822/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018). Taigi, norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018).

Pareiškėjas, pagrįsdamas prašymą ištirti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-1057 „ Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų darbo užmokesčio padidinimui dėl COVID-19 ligos ( koronoviruso infekcijos) kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ teisėtumą, be kita ko, nurodė, kad šiuo poįstatyminiu aktu , kuris skirtas tik įgyvendinti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 ¹ straipsnio 2 dalyje nustatytą Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų teisę gauti patirtų darbo užmokesčio išlaidų , susijusių su darbuotojams išmokėtų papildomų priedų, kompensavimu privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, buvo nustatyta ne tik išlaidų kompensavimo tvarka, tačiau buvo nustatyti šios teisės įgyvendinimo terminai bei šios teisės pasibaigimo sąlygos. Pareiškėjos manymu , minėtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. V-1057 pažeidžia teisės aktų hierarchijos imperatyvą, pažeidžia konstitucinį valdžių pasidalijimo principą, viršijo Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus teisėkūros srityje, ir jis prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams ( Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamoje praktikoje nurodoma, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (2014 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502- 727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012).

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, darbo užmokesčio didinimą ir su tuo susijusių sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų apmokėjimą reglamentuoja LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32¹ straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo) biudžeto lėšomis, patirtos išlaidos, susijusios su šių įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos PSDF biudžeto lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Taigi įstatymų leidėjas pavedė LR sveikatos apsaugos ministerijai nustatyti sąnaudų darbo užmokesčio padidinimui dėl COVID-19 ligos kompensavimo tvarką,

LR sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 926 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 1 punkte nustatyta, kad LR sveikatos apsaugos ministerija yra LR valstybės įstaiga. LR sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų numatytais atvejais – ją įgyvendina sveikatos apsaugos ministrui (toliau – ministras) pavestose valdymo srityse.

LR Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (LR Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2004 m. kovo 5 d. nutarimai). Konstitucinėje jurisprudencijoje yra pažymėta, kad LR Vyriausybės pareiga priimti poįstatyminius aktus, būtinus įstatymams įgyvendinti, kyla tiesiogiai iš LR Konstitucijos, o esant įstatymų leidėjo pavedimui – ir iš įstatymų bei Seimo nutarimų dėl įstatymų įgyvendinimo. Be kita ko, LR Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra konstatavęs ir tai, kad tais atvejais, kai LR Konstitucijoje nereikalaujama tam tikrų joje nurodytų santykių reguliuoti būtent įstatymu ir kai pagal LR Konstituciją tokių santykių reguliavimas nėra priskirtas kitų valstybės valdžią vykdančių institucijų, inter alia LR Vyriausybės, išimtinei kompetencijai, įstatymų leidėjas gali įstatyme nustatyti ir tai, kad tam tikrus santykius reguliuoja LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (LR Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo abejoti, kad buvo pažeistas teisės aktų hierarchijos imperatyvas, konstitucinis valdžių padalijimo principas bei viršyti LR Konstitucija ir įstatymais suteikti įgaliojimai teisėkūros srityje.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnis nurodo teritorinių ligonių kasų atsiskaitymo su sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir ūkio subjektais tvarką ir terminus. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad sąskaitas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones kartą per mėnesį sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės pateikia tai teritorinei ligonių kasai, su kuria yra sudariusios sutartį. Teritorinė ligonių kasa ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos perveda pinigus sudariusioms su ja sutartis sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms atsiskaitydama pagal pateiktas sąskaitas. Jei teritorinės ligonių kasos laiku neatsiskaito, turi būti mokami delspinigiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, darbo užmokesčio didinimą ir su tuo susijusių sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų apmokėjimą reglamentuoja specialus įstatymas-LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, kurio 32¹ straipsnis, nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąnaudų darbo užmokesčiui padidinti apmokėjimą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir netaikomos LR sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, todėl nėra pagrindo abejoti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-1057 2 punktas ir Aprašo 3 punktas prieštarauja LR sveikatos draudimo įstatymo 27 str. ir 39 str. nuostatoms.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, bylą nagrinėjančiam teismui pagrįstų abejonių dėl nagrinėjamo ginčo reguliavimui taikomo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-1057 „ Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų darbo užmokesčio padidinimui dėl COVID-19 ligos ( koronoviruso infekcijos) kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ atitikties įstatymams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms nekilo, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą atmestinas.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 2528,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas atmetamas, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.