Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-12 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-39097-433/2014 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. J. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys H. G., J. D., P. L. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. 2014-07-25 UAB „Matavimo studija“ parengė išvadą, kad 1996 metais atlikti kadastriniai matavimai neatitinka žemės sklypo ribų, nustatytų Vilniaus miesto valdybos 1996-01-11 sprendimu Nr. 17V. Esant tokiai išvadai galima konstatuoti faktą, kad 35,0 m. ilgio ir 1,35 m. aukščio tvora nėra pastatyta už žemės sklypo ribų;Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pareiškėjai prašo atnaujinti procesą dėl aplinkybių, kurios nėra naujai paaiškėjusios, nes neegzistavo nagrinėjant bylą, tačiau gali būti svarbios sprendimo įvykdymui. Vien teisinio fakto egzistavimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neužtenka, kad aplinkybė būtų laikoma naujai paaiškėjusia;Proceso dalyviai, nesutinkantys su UAB „Matavimo studija“ parengta išvada, turėjo pasisakyti dėl jos neteisingumo arba pateikti apie tai įrodymus. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas norėjo pateikti teismui papildomus įrodymus, kurie patvirtintų atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumą, nors byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti P. L. D. ir J. D. prieštaravo atsakovo pateiktam prašymui. Kitoje byloje patenkintas P. L. D. ir J. D. ieškinys ir nuspręsta pripažinti šių asmenų teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pagal UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ 2013 metų spalio mėn. parengtą dokumentą pavadinimu „Projektiniai pasiūlymai“ be J. J. ir H. G. sutikimų.

Atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą, nepagrįstai ignoruoja Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktiką, apibrėžiančią naujai paaiškėjusios aplinkybės požymius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiški taisyklė, kad CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, neįrodo, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau išvardintus kriterijus, t.y. nenurodo jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jam bylos nagrinėjimo metu;Nei pati UAB „Matavimo studija“ išvada, nei joje vertinamos ir interpretuojamos faktinės aplinkybės, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 369 str. 1 d. 2 str. prasme. Atsakovo pateikiami kadastriniai matavimai ir išvada, parengti po civilinės bylos išnagrinėjimo trečiojo asmens, suinteresuoto bylos baigtimi, iniciatyva, yra tik vienas iš dokumentų, kuris galėjo būti teikiamas bylos nagrinėjimo metu;Nagrinėjant bylą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nei atsakovas, nei jo atstovas nekėlė klausimo dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų. Atsakovas neginčijo fakto, kad tvora stovi valstybinėje žemėje;Atsakovas pateikiama išvada siekia paneigti 1996 metais atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumą. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 1996 metais yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, taigi laikomi teisingai ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas, keldamas klausimą dėl neteisingai atliktų matavimų, turi pareigą juos paneigti. Įrodymų, kad šie duomenys būtų nuginčyti ar pakeisti įstatymų nustatyta tvarka, atsakovas nepateikia. Privataus matininko atlikti matavimai ir sudaryti planai, nesuderinti su žemės naudojimo kontrolę vykdančia institucija, bei šių matavimų pagrindu surašyta išvada, nėra dokumentas, naikinantis viešajame registre įregistruotus duomenis;Atsakovo prašymas prijungti papildomus dokumentus, pridedamus ir prie atskirojo skundo, motyvuotai jau buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo, todėl nėra pagrindo tokį prašymą svarstyti pakartotinai, o tuo labiau jį tenkinti. Sprendžiant papildomų dokumentų prijungimo klausimą, pagrįstai teismo buvo nuspręsta, kad visi teikiami dokumentai nėra susiję su pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo.

Atsakovas atskiruoju skundu ginčija kadastrinių matavimų tikrumą, o tai nėra šios bylos ginčo dalykas. Tvora nurodyto laikotarpio metu buvo perstatyta, o tai reiškia, kad ginčas kilo dėl faktinės dabartinės tvoros vietos. Atsakovas, nesutikdamas su kadastriniais matavimais, gali ginčą spręsti civiline tvarka;Atsakovo argumentai, kad kadastrinių matavimų neatitikimas gali būti vertinamas ne kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes neegzistavo nagrinėjant bylą, tačiau gali būti svarbi sprendimo įvykdymui, yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovas 2011-12-01 Vilniaus apygardos teismo nutartimi baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą – neteisėtą naudojimąsi valstybine žeme, teismas konstatavo, jog ginčo tvora stovi ne ant atsakovui priklausančios žemės. Tokiu būdu, ginčas dėl to, ant kam priklausančios žemės pastatyta tvora, tęsėsi ne vienerius metus, o tai vertinama, kad atsakovas nagrinėjant šią bylą teisme galėjo pateikti papildomus įrodymus ir tuo pagrindu ginčyti ieškinį bei administracinę teiseną, tačiau jokių veiksmų neatliko;Atsakovui žemės sklypo kadastriniai matavimai negalėjo būti nežinomi bylos nagrinėjimo metu. Teismuose atsakovas patvirtino, kad neturėdamas statybos leidimo valstybės žemėje pastatė tvorą, kad tvora, kurią prašoma nugriauti, neatitinka kadastro duomenų, kurių pagrindu buvo atliktas įrašas registre, buvęs iki 2008 metų, o šiuo metu yra išsikišusi į valstybinę žemę. Be to, atskirajame skunde atsakovas nurodo jau kitą proceso atnaujinimo pagrindą, o tai neleistina civilinėje teisenoje;Teismai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįgyvendino nei vienos iš Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų privalomų sąlygų, todėl ir buvo kvalifikuota kaip savavališka statyba. Nei prašyme atnaujinti procesą šioje byloje, nei atskirajame skunde atsakovas dėl privalomos sąlygos – statybą leidžiančio dokumento net nepasisako. Tokiu būdu, atnaujinus procesą prašyme nurodytais pagrindais, sprendimas šioje civilinėje byloje nepasikeistų, nes tvoros statyba dėl aukščiau nurodytos priežasties būtų pripažinta savavališka statyba;Proceso atnaujinimo galimybė numatyta tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Ginčijamu atveju prašoma atnaujinti procesą byloje, kurios ginčo dalykas yra savavališka statyba. Atsakovas tebeturi visas galimybes tiek įteisinti savavališką statybą, tiek ir įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir tam nėra reikalingas proceso atnaujinimas šioje byloje, nes atsakovas savo teises gali įgyvendinti kitais būdais, ginti pažeistas teises civiline tvarka ir kt., nes šioje byloje jokių klaidų teismai nepadarė, klaidų nemini ir atsakovas atskirajame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2014-12-12 nutartimi nutarė atmesti atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2014-12-12 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinamas ribotos apeliacijos modelis, nustatyti ribojimai pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai šis nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šie ribojimai pirmiausia nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų rinkimas ir pateikimas apeliaciniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Įvertinęs naujai teikiamų įrodymų išdavimo laiką, bylos nagrinėjimo trukmę ir atsakovo procesinį elgesį pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė CPK 314 straipsnio sąlygų, todėl pateiktų naujų įrodymų nepriima.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį skundžia dėl to, kad apelianto manymu teismas apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo formaliai. Apeliantas proceso atnaujinimo pagrindu laiko naujai paaiškėjusią aplinkybę dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų, kuriuose yra ginčo objektas.

Proceso atnaujinimo institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Šio civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).

Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas (atsakovas) grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 p nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Apeliantas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kaip pagrindą atnaujinti procesą, nurodė trečiojo asmens H. G. užsakymu UAB „Matavimo studija“ atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir 2014-07-25 parengtą išvadą, kurioje konstatuota, kad pagal parengtą patikros planą m 1:500 nustatyti neatitikimai – nepilnai kartografuoti situacijos elementai. Žemės sklypo plane nepavaizduota tvora ties (duomenys neskelbtini) bei pietinėje žemės sklypo pusėje, pagal kurią Vilniaus miesto valdybos 1996-01-11 sprendimo Nr. 17V priede buvo suformuota žemės sklypo riba. Atsakovo teigimu, ši išvada leidžia konstatuoti faktą, kad ginčo tvora nėra pastatyta už žemės sklypo ribų. Su išdėstyta apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-250/2010). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas turėjo visas objektyvias galimybes atlikti ginčui aktualaus žemės sklypo kadastrinius matavimus, jeigu turėjo pagrindo abejoti 1996 metais atliktų ir įregistruotų žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumu, ir atitinkamu būdu ginti savo teises. Apelianto (atsakovo) J. J. atsiliepimo į ieškinį turinys patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis rėmėsi tokiomis aplinkybėmis, tačiau jų neįrodinėjo, motyvuodamas tuo, kad tokiu atveju patirtų materialinius nuostolius, susijusius su kadastro duomenų bylos ruošimo darbais. Nustatytos aplinkybės kategoriškai paneigia apelianto argumentus apie proceso atnaujinimo pagrindų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, egzistavimą, nes kaip naujai paaiškėjusios nurodomos aplinkybės atsakovui objektyviai galėjo būti žinomos. Elgdamasis pasyviai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas prisiėmė tokio savo elgesio procesines pasekmes, todėl neteko teisės nagrinėjamuoju atveju remtis atitinkamomis aplinkybėmis. Pagrindo atnaujinti procesą nėra ir todėl, kad apeliantas neįrodė, jog jo nurodomos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai. Įrašyti į viešą registrą nekilnojamojo turto kadastro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantas įrodymų, kad viešame nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys būtų nuginčyti ar pakeisti įstatymų nustatyta tvarka, nepateikė. Todėl vien faktas, kad trečiojo asmens H. G. užsakymu UAB „Matavimo studija“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir 2014-07-25 parengė išvadą apie registruotų kadastrinių matavimų neatitikimus, nesudaro pagrindo nesivadovauti nekilnojamojo turto registro duomenimis.

Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas neįrodė egzistuojant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, kiti argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Trečiasis asmuo P. L. D. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 100,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirojo skundo parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijoje nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę trečiajam asmeniui P. L. D. iš apelianto priteisiama 100,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) trečiojo asmens P. L. D. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 100,00 EUR išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.