Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „ Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui E.M. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys dalyvaujantys byloje K.M., N.P.M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

2014-09-10 apie 17 val. UAB „Vilniaus energija“ darbuotojai tikrindami šiluminę trasą pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini), ant rūsyje esančios šiluminės tranzitinės trasos padavimo vamzdžio yra apvyniotas varinis vamzdis, kuris absorbuoja magistralinio vamzdžio šilumos energiją, o nuo varinio vamzdžio pajungti 5 įvairių tipų bei dydžių šildymo radiatoriai atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 14-1-01336-14, b.l. 1, 2, 3, 4, 74-75).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2013, kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas privalėjo įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog šiuo metu nusikalstamą veiką padaręs asmuo ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatytas, neturi esminės reikšmės nustatant atsakovo, kaip patalpų savininko, civilinę atsakomybę, nes įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose yra skirtingi. Byloje nustatyta, kad pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimas iš centralizuoto šilumos perdavimo tinklo nėra numatytas, tačiau atsakovo patalpose tranzitu praeina šilumos perdavimo tinklai, kurių pagalba šiluma tiekiama kitiems objektams. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose įrengtas krosninis šildymas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. 2014-09-12 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-01336-14 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 179 str. 1 d., dėl to, kad 2014-09-10 apie 17 val. UAB „Vilniaus energija“ darbuotojai tikrindami šiluminę trasą pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini), ant rūsyje esančios šiluminės tranzitinės trasos padavimo vamzdžio yra apvyniotas varinis vamzdis, nuo varinio vamzdžio pajungti penki įvairių tipų bei dydžių šildymo radiatoriai trijose skirtingose parduotuvėse tame pačiame name. Tokiu būdu neteisėtai prisijungus buvo naudojama šilumos energija, dėl ko UAB „Vilniaus energija“ padaryta turtinė žala (b.l. 13, ikiteisminio tyrimo byla Nr. 14-1-01336-14, b.l. 1, 2, 3, 4). Ieškovo pateikti įrodymai – 2014-09-11 antstolio G.B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 40/14/837 (b.l. 10-11, ikiteisminio tyrimo b. Nr. 14-1-01336-14 b.l. 57-58, 59), ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 14-1-01336-14, 2014-09-11 įvykio vietos apžiūros protokolai, fotolentelės (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 14-1-01336-14 b.l. 10-24), 2014 m. lapkričio 3 d. apžiūros protokolas (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 14-1-01336-14 b.l. 60-65), liudytojo R.K. apklausos protokolas ikiteisminio tyrimo medžiagoje (ik. t. m. b.l. 26), 2016-02-01 teismo posėdžio metu apklausto liudytojo V.J. parodymai pakankami patvirtinti ieškovo nurodomas aplinkybes, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), priklausančiose atsakovui nuosavybės teise, ant UAB „Vilniaus energija“ priklausančio šilumos magistralinio vamzdžio buvo užvyniotas varinis vamzdis – gyvatukas, kuris absorbuoja magistralinio vamzdžio šilumos energiją, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina negu netikėtina, jog nuo varinio vamzdžio buvo pajungti penki įvairių tipų ir dydžių šildymo radiatoriai, esantys atsakovo patalpose, tokiu būdu buvo neteisėtai prisijungta prie šilumos tinklo (CPK 185 str., 178 str.). Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo fakto, kad ant UAB „Vilniaus energija“ priklausančio šilumos magistralinio vamzdžio buvo užvyniotas varinis vamzdis – gyvatukas, neginčijo to įrenginio paskirties - patalpų šildymui, tačiau nurodė, kad byloje nėra įrodymo, kuris susietų šitą vamzdelį su atsakovo sistema. Teismas nesutinka su tokiais atsakovo teiginiais. Iš ieškovo pateikto 2014-09-11 antstolio G.B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 40/14/837 (b.l. 10-11, ikiteisminio tyrimo b. Nr. 14-1-01336-14 b.l. 57-58, 59), nustatyta, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), priklausančiose atsakovui nuosavybės teise, ant UAB „Vilniaus energija“ priklausančio šilumos magistralinio vamzdžio buvo rastas užvyniotas varinis vamzdis – gyvatukas, nuo kurio pajungti baltos spalvos vamzdžiai įeinantys į sieną, o atsakovui priklausančiose patalpose esantys radiatoriai prijungti per vamzdžius, kurie išvesti iš grindų. Tokios faktinės aplinkybės užfiksuotos ir 2014-11-03 apžiūros protokole bei prie jo pridėtose nuotraukose, kuriose akivaizdžiai matomas parduotuvėje „Muzikumas“ esantis varinis vamzdis, sujungtas su baltais vamzdžiais, kurie įvesti į atsakovo patalpų sieną (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 14-1-01336-14 b.l. 60-65). Kad varinis vamzdis apvyniotas apie tranzitinį vamzdį tam, kad būtų gauta šilumos energija, paliudijo tiek ieškovo kviestas liudytojas V.J., tiek ieškovo atstovas R.S.. Akivaizdu, kad varinis vamzdis pats atsirasti patalpose ant šilumos tiekėjui priklausančio šilumos perdavimo vamzdžio negalėjo. Kad varinis vamzdis buvo apvyniotas ant šilumos perdavimo tranzitinio vamzdžio ir prie jo prijungti kitokio tipo balti šildymo sistemos vamzdžiai, įeinantys į atsakovo patalpų sieną paliudija antstolio G.B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys 2014-09-11 įvykio vietos apžiūros protokolai, fotolentelės (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 14-1-01336-14 b.l. 10-24), liudytojo R.K. apklausos protokolas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R.K., kuris 2014-09-11 kartu su pareigūnais apžiūrėjo patalpas Aušros Vartų g. 13, Vilniuje, parodė, kad aplink vamzdį buvo apvyniotas varinis vamzdelis, nuo varinio vamzdelio pajungti balti vamzdžiai įeinantys į sieną, patalpose įrengti radiatoriai, kurie taip pat prijungti tokiais pat vamzdžiais; įėjus į parduotuvę „Gintraka“ prie kasos įrengtas radiatorius, nuo kurio du vamzdžiai eina į grindis, o rūsyje įrengtas „šiluminis mazgas“, į kurį atvesti vamzdžiai iš rūsio parduotuvės „Muzikumas“ ir iš parduotuvės „Suvenyrai. Gintaras. Linas“. Termometro parodymai rodo 30 laipsnių šilumos ir prie jo įrengtas cirkuliacinis siurbliukas, suradimo metu siurbliukas veikė, o tai reiškia, kad vyko patalpų šildymas (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 14-1-01336-14 b.l. 26). Šias R.K. nurodytas aplinkybes patvirtina kiti įrodymai: ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys 2014-09-11 įvykio vietos apžiūros protokolai, fotolentelės (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 14-1-01336-14 b.l. 10-24). Iš 2014-09-11 apžiūros protokolo matyti, kad 2014-09-11 atvykus pareigūnams į parduotuvę „Gintraka“, esančią (duomenys neskelbtini), rūsyje buvo užfiksuota, kad ant sienos iš dešinės įrengti vamzdžiai, jie veda į apačią, nusileidus laiptais žemyn į rūsį, prie sienos įrengtas vamzdžių ir skaitiklių mechanizmas, įrengtas termometras, kuris 2014-09-11 rodė 30 laipsnių pagal Celsijų, cirkuliacinis siurbliukas (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 14-1-01336-14 b.l. 13, 17-20). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Vilniaus energija“ meistras V.J., kuris aptiko varinį vamzdį ir informavo ieškovo vadovybę, patvirtino faktinių aplinkybių protokole užfiksuotas aplinkybes. Liudytojas V.J. paliudijo, jog 2014-09-10 ieškodamas defektų, nustatė, kad aplink šiluminės trasos padavimo vamzdyną apvyniotas varinis vamzdis, kurio neturėjo būti toje vietoje. Liudytojas parodė, kad pamatė jog yra varinis vamzdis apvyniotas, tada ventiliukas, ir nuo ventiliuko nuvestas daugiasluoksnis vamzdis baltas. Paaiškino, jog ventiliukas tai yra kranelis, kur gali uždaryti srautą vandens. Kranelis sujungtas su variniu, o nuo to kranelio kitokio tipo vamzdis ėjo, daugiasluoksnis vamzdis, kurio paskirtis – vandentiekiui, šildymui, išvedžioti sistemoms. Daugiasluoksnio vamzdžio nedaug matėsi, ar į lubas, ar į sieną ėjo, tiksliai neprisimena. Jis patalpoj į sieną, ar į lubas nueina; vamzdžiai išvedžiojami būna po apdaila, ar kažkur, tai jo nedaug matėsi. Kai buvo antstolio aplinkybių konstatavimas, liudytojas dalyvavo, buvo nustatyta, kad radiatoriai yra, radiatoriai prijungti su daugiasluoksniu vamzdžiu. Daugiasluoksnis vamzdis toks pat koks buvo sujungtas su variniu vamzdžiu, ar to paties gamintojo negali pasakyti, bet tai to paties tipo. Kompleksiškai įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius rašytinius įrodymus, ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotus duomenis, ieškovo atstovų paaiškinimus, liudytojo V.J. parodymus, vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese (CPK 185 str.), byloje esančių įrodymų viseto pagrindu darytina labiau tikėtina išvada, kad (duomenys neskelbtini), ant rūsyje esančios šiluminės tranzitinės trasos padavimo vamzdžio buvo apvyniotas varinis vamzdis, nuo kurio buvo pajungti penki įvairių tipų bei dydžių šildymo radiatoriai atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, tokiu būdu buvo neteisėtai prisijungta prie šilumos energijos tinklo.

Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį ir trečiasis asmuo K.M. teismo posėdžio metu nurodė, jog nebuvo prisijungę prie ieškovo šilumos tinklų, tačiau nurodytai aplinkybei paneigti atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų. Trečiojo asmens K.M. paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad buvo varinis vamzdelis, su antgaliais, bet jis nebuvo pajungtas, paneigia antstolio faktinių aplinkybių protokolas, liudytojo R.K. apklausos protokolas ikiteisminio tyrimo medžiagoje, teismo posėdžio metu apklausto liudytojo V.J. parodymai, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys vietos apžiūros protokolai su fotonuotraukomis. Teismo vertinimu, šie įrodymai tarpusavyje neprieštarauja, o yra tapatūs, jie pakankami, nes jų viseto pagrindu, galima daryti pakankamo tikėtinumo išvadą dėl ieškovo įrodinėjamo fakto. Atsakovas, ginčydamas neteisėto prisijungimo faktą, taip pat turėjo teisę bei galimybę įstatymų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nuginčyti ieškovo pateiktus įrodymus (CPK 177 str., 178 str.). Tačiau minėtus ieškovo įrodymus ir ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus duomenis, paneigiančių leistinų patikimų rašytinių įrodymų, atsakovas nepateikė (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovo advokato nurodyta aplinkybė, kad jau pačią pirmą dieną nuomininkai lydėjo ieškovo darbuotojus, kurie aptiko varinį vamzdelį, jei buvo neteisėtas prisijungimas, ieškovo darbuotojai turėjo galimybę nustatyti neteisėtą prisijungimą, tačiau to nepadarė, nepaneigia neteisėto prisijungimo prie šilumos energijos tinklo, nes 2014-09-11 šios aplinkybės buvo užfiksuotos tiek antstolio, tiek pareigūnų dar iki trečiajam asmeniui K.M. pašalinant varinį vamzdį nuo šilumos tiekimo vamzdžio.

Atsakovas ginčijo ieškovo ieškinį nurodydamas aplinkybę, kad atsakovo patalpose esantys radiatoriai yra šildomi elektros energija, o patalpų žemutiniame rūsyje yra įrengtas elektrinis katilas, kuris yra prijungtas prie išplėstinio bakelio ir elektros siurblio, kuris per prijungtus vamzdžius skirsto šilumą į kitas patalpas. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas pateikė elektrinio katilo fotonuotrauką (b.l. 65). Teismo vertinimu, atsakovo pateikta elektrinio katilo nuotrauka (b.l. 65), 2002-04-19 elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 103265, 2013 m. sausio 1 d. elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis Nr. 126416-51112/130128 AB Lesto sudaryta su K.M. IĮ „Amūras (b.l. 115, 117-126, 127, 128, 129) neįrodo, kad nebuvo prisijungta prie šilumos tinklų, o ir jo buvimas neužkerta kelio savavališkam prisijungimui prie šilumos tiekimo tinklų. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas I.S. teigė, padėjęs K.M. sumontuoti elektrinį katilą. Tačiau liudytojas I.S. yra susijęs giminystės/svainystės ryšiais su trečiuoju asmeniu, todėl teismas šio liudytojo parodymų negali vertinti kaip patikimų ir nešališkų. Juolab, kad K.M. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė aplinkybės, kad elektrinį katilą jam padėjo sumontuoti I.S., o teigė „kad visą šią sistemą sumontavau aš pats, kadangi UAB „Vilniaus energija“ paslaugos yra brangios“ (ik. t.m. b.l. 33). Pažymėtina ir tai, jog K.M. ikiteisminio tyrimo metu 2014-10-21 apklausos metu nurodė, kad yra įrengtas katilas, o 2014-11-10 pateikė elektrinio katilo nuotrauką, kuri buvo 2014-11-20 apžiūrėta (ik. t. b., b.l. 100, 101, 102, 154), taigi ši aplinkybė buvo įvertinta ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nebuvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, o priešingai, buvo priimtas Vilniaus apygardos prokuratūros 2015-02-06 nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą, kadangi ikiteisminio tyrimo metu atlikus visus reikiamus proceso veiksmus ir išnaudojus visas galimybes, nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nepavyko (b.l. 13), kurio atsakovas neskundė. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikti duomenys apie elektros energijos suvartojimą atsakovo patalpose (b.l. 178-181) rodo, kad (duomenys neskelbtini)pastate suvartotas elektros energijos kiekis yra nedidelis bei kiekvieną mėnesį beveik panašus. Iš ieškovo pateikto projektinės patalpų šildymui ir faktiškai patalpų šildymui suvartotos elektros energijos suvartojimo palyginimo (b.l. 189), parengto remiantis AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktais duomenimis apie elektros energijos suvartojimą (b.l. 178-181), matyti, jog atsakovo patalpose suvartotas elektros energijos kiekis šaltuoju periodu yra per mažas nei reikalinga patalpų šildymui, tuo tarpu po užfiksuotų 2014-09-11 aplinkybių demontavus įrenginius, suvartotas elektros energijos kiekis žiemos mėnesiais žymiai išaugo. 2015-06-22 pastato šilumos suvartojimo analizės (duomenys neskelbtini), parengtos dr. R.S., 3 išvadoje nurodoma, kad vadovaujantis LESTO 2014-01-2014-09 duomenimis (duomenys neskelbtini)pastate suvartotas elektros energijos kiekis yra itin mažas bei kiekvieną mėnesį panašus, todėl patalpos negalėjo būti šildomos elektros energijos pagalba (b.l. 23-36). Atsakovas jokių kitų įrodymų savo kaltei paneigti nepateikė, nors turėjo galimybę pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo įrodymus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, atsakovo pateikta elektrinio katilo nuotrauka (b.l. 65), 2002-04-19 elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 103265, 2013 m. sausio 1 d. elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis Nr. 126416-51112/130128 AB Lesto sudaryta su K.M. IĮ „Amūras (b.l. 115, 117-126, 127, 128, 129) neįrodo, kad nebuvo prisijungta prie šilumos tinklų, o ir jos buvimas neužkerta kelio savavališkam prisijungimui prie šilumos tiekimo tinklų (CPK 178 str., 185 str.).

Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia esant įrodytą ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose buvo savavališkai prisijungta prie ieškovo šilumos tinklų. Atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju pasireiškia bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu, pažeidimu ir pareigų, numatytų 2010 m. spalio 25 d. LR Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 2 dalyke pažeidimu, nes atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose prisijungta prie ieškovo šilumos tinklų, neturint prisijungimo projekto, nesuderinus su ieškovu, tai yra pažeidžiant Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2010-10-25 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297, nuostatas. Atsakovas, kaip patalpų (duomenys neskelbtini), savininkas įstatyme nustatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, savo turtą prižiūrėti ir juo disponuoti taip, kad turtas nekeltų žalos tretiesiems asmenims, nevykdė (CK 4.37 str. 1 d.), dėl to jo veiksmai (neveikimas) teisės požiūriu nepriimtini (neteisėti) (CK 6.246 str.1 d.). Atsakovas nurodė, kad faktiškai patalpomis rūpinosi atsakovo tėvas K.M., jam ir jo individualiai įmonei yra išnuomotos Patalpos, todėl pats atsakovas neatsakingas už žalą. Visų pirma, Patalpų nuomos sutartis nėra įregistruota viešame registre, tad ji prieš trečiuosius asmenis negali būti panaudota (CK 6.573 str. 4 d.). Antra, nuomos faktas, nepaneigia atsakovo, kaip patalpų (duomenys neskelbtini), savininko įstatyme nustatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, savo turtą prižiūrėti ir juo disponuoti taip, kad turtas nekeltų žalos tretiesiems asmenims (CK 4.37 str. 1 d.). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pateiktos nuomos sutartys su parduotuvėse savo produkciją pardavinėjančiais asmenimis; kai kurios yra pasirašytos su atsakovu ar jo sutuoktine, kai kurios su atsakovo tėvu, todėl akivaizdu, kad atsakovas nebuvo vien tik formalus Patalpų savininkas, o įgyvendino savininko teises – savo nuožiūra valdyti ir naudotis Patalpomis. Teismas aptartų įrodymų bei motyvų pagrindu sprendžia, jog atsakovas įstatyme nustatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, savo turtą prižiūrėti ir juo disponuoti taip, kad turtas nekeltų žalos tretiesiems asmenims, šiuo atveju – ieškovui nevykdė (CK 4.37 str. 1 d.), dėl to jo veiksmai (neveikimas) teisės požiūriu nepriimtini (neteisėti) (CK 6.246 str.1 d.). Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčijo savo kaltės prezumpcijos, įtvirtintos įstatymu – CK 6.248 str. 1 d., kadangi atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose prisijungta prie ieškovo šilumos tinklų neturint prisijungimo projekto, nesuderinus su ieškovu, tai yra pažeidžiant Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2010-10-25 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297, nuostatas. Tokiu būdu konstatuotinas atsakovo veiksmų neteisėtumas, jo kaltė, atsakovo deliktinė atsakomybė kyla ir esant akivaizdžiam priežastiniam ryšiui tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsiradusių pasekmių ieškovo turtui, nes šios pasekmės – ieškovo pagamintos šilumos energijos netekimas, išlaidos, susijusios su šilumos tinklų izoliacinės medžiagos atstatymo darbais bei su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, atsirado neteisėtai prisijungus prie ieškovo šilumos tiekimo tinklų, o ne dėl kurios nors kitos priežasties (CK 6.247 str.). Atsakovo atsiliepimo teiginiai, kad ieškovas pats neprižiūrėjo savo tinklų vertintini kritiškai. Priežiūros taisyklėse išvardinti priežiūros darbai ieškovo buvo atliekami tinkamai, nes ieškovas pateikė priežiūros grafikus, iš kurių matyti, kad tinklai buvo apžiūrimi (b.l. 96-99). Atsakovas savo teiginių, kad ieškovas tinklų neprižiūrėjo niekuo nepagrindė (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad varinis vamzdis ant šilumos tinklo buvo užvyniotas po izoliacine medžiaga, pats vamzdis apkaltas lentelėmis, tad vizualiai apžiūrint šilumos tinklus, akivaizdu, kad neteisėto prisijungimo pastebėti nebuvo objektyvios galimybės, o neteisėtas prisijungimas buvo pastebėtas tada, kai įvyko šilumos tinklų avarija.

Nustačius, kad sąlygos bei pagrindai atsakovo civilinei atsakomybei taikyti egzistavo, nustatytinas kompensuotinų nuostolių dydis. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neteisėtu prisijungimu prie šilumos tinklų ieškovas prarado savo turtą – jam nuosavybės teise priklausančią šilumos energiją. Pagal 2015-06-22 pastato šilumos suvartojimo analizę (duomenys neskelbtini), parengtą dr. R.S., skaičiuojant šilumos nuostolius per varinį gyvatuką, įvertina, kad per 2012/2013, 2013/2014, 2014/2015 šildymo sezonus galėjo būti suvartota šilumos energijos už 4677,44 EUR (b.l. 23-36). Akivaizdu, kad naudojant savadarbę šildymo sistemą, ne pagal projektą, be jokio apskaitos prietaiso, tikslaus suvartoto kiekio Patalpose objektyviai nustatyti neįmanoma be apskaitos įrenginio, kitokio būdo, nei naudojo UAB „Vilniaus energija“ jos patirtai žalai suskaičiuoti nėra. Nuostolių dydis nustatytas skaičiavimų būdu, įvertinant visas tokiems skaičiavimams būtinas aplinkybes, sąlygas. Nuostolių dydį paskaičiavo ieškovo darbuotojas dr. R.S., kuriam suteikta auditoriaus kvalifikacija atlikti energijos vartojimo auditą pastatuose (b.l. 34, 35, 36), kas leidžia teismui daryti išvadą, jog nurodytas asmuo pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją gali nustatyti UAB „Vilniaus energija“ patirtus nuostolius už 2012/2013, 2013/2014, 2014/2015 šildymo sezonus dėl neteisėto prisijungimo prie centralizuotų miesto šilumos tinklų. Nėra jokio pagrindo abejoti nurodytą išsilavinimą ir kvalifikaciją energijos vartojimo audito pastatuose srityje turinčio asmens kompetencija, jo išvadomis dėl šilumos nuostolių per varinį gyvatuką, juolab, kad R.S. teismo posėdžio metu patvirtino savo išvadas. Kadangi su 2015-06-22 pastato šilumos suvartojimo analize (duomenys neskelbtini), pateikti įrodymai dėl ją atlikusio asmens kvalifikacijos, tuo tarpu teisė teikti savo įrodymus, patvirtinančius analizės klaidingumą, iš atsakovo ir trečiųjų asmenų nebuvo atimta, teismas neturi pagrindo teigti, kad analizėje nurodyta 4677,44 EUR suma yra nepagrįsta ir turėtų būti mažinama (CPK 178 str.). Žalos dydžio atsakovas, tretieji asmenys atsakovo pusėje nenuginčijo. Todėl laikytina, kad žalos dydis yra pagrįstas. Esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo ir priteisti iš atsakovo 4677,44 EUR žalos atlyginimą už šilumos energijos netekimą (CK 6.263 str. 1 d., 4.37 str., CPK 3 str. 1 d., 177, 178, 185 str.).

Nors ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodytas prašomos priteisti iš atsakovo žalos dydis 4677,44 EUR, tačiau ieškinio motyvuose ir pateiktuose įrodymuose ieškovo detalizuotas dydis nurodomas: 4677,44 EUR žala už energijos netekimą, 407,83 EUR už šilumos tinklų izoliacinės medžiagos atstatymo darbus, ir 105,13 EUR už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, o ieškinyje nurodyta ieškinio suma 5190,40 EUR. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslino prašomos priteisti iš atsakovo žalos dydžio sumą, prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 4677,44 EUR už energijos netekimą, 407,83 EUR už šilumos tinklų izoliacinės medžiagos atstatymo darbus, 105,13 EUR už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, todėl ieškinio rezoliucinėje dalyje prašoma priteisti suma vertintina ieškovo rašymo apsirikimu, nes akivaizdu, kad ieškinio suma yra 5190,40 EUR.

Pagal CK 6.249 str. be tiesioginių nuostolių, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.). Ieškovas pateikė įrodymus, kad už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą sumokėjo 105,13 EUR (b.l. 20,21). Todėl šios išlaidos, t.y. 105,13 EUR priteistinos iš atsakovo CK 6.249 str. 4 d. 2 p. pagrindu.

Ieškovas taip pat nurodo, kad šilumos perdavimo tinklo vamzdyno izoliacinės medžiagos atstatymo darbai buvo būtini siekiant saugaus ir taupaus šilumos energijos naudojimo, kuriems ieškovas sumokėjo 407,83 EUR. Žalos dydis dėl šilumos tinklų izoliacinės medžiagos atstatymo darbų, kuriuos atliko UAB „Kaefer“, (407,83 EUR) yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais (b.l. 17-20). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad trūkis buvo kitoje vietoje, ne toje vietoje, kurioje nustatytas neteisėto prisijungimo faktas, tuo tarpu atstatyti izoliacinę medžiagą reikėjo, nes ta neteisėta sistema buvo nuardyta, o nuardžius - šilumos tiekimo vamzdis liko neuždengtas. Šilumos perdavimo tinklo vamzdynai privalo būti izoliuoti, privalomi reikalavimai numatyti Ūkio ministro 2005-02-24 įsakymu Nr. 4-80 patvirtintose Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklėse. Todėl šios išlaidos, t.y. 407,83 EUR priteistinos iš atsakovo (CK 6.263 str., 4. 37 str., 6.249 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir šioje dalyje, iš atsakovo priteisiant 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos 5190,40 EUR sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2015-07-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 156 EUR žyminio mokesčio (b.l. 7). Kadangi ieškinys patenkintas, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 156 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1000 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 27, 18 EUR už pažymą (b.l. 166-168). Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos.

Byloje susidarė 16,21 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 270, 279 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E.M. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai 5190,40 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos 5190,40 EUR sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2015-07-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 156 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E.M. į valstybės biudžetą 16,21 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytas išlaidas valstybei, įpareigoti pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jų sumokėjimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.