Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės RUAB „Molesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės RUAB „Molesta“ ieškinį atsakovei UAB „Tector“ dėl palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė RUAB „Molesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Tector“ ir, jį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės 8 119,81 eurų palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog antstolė pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. įsakymą atsakovei iš ieškovės 2012 m. gruodžio 4 d. pervedė 37 506,09 eurų. Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi atnaujino ieškovei terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti ir priėmė prieštaravimus. 2014 m. spalio 27 d. sprendimu Molėtų rajono apylinkės teismas nusprendė pripažinti, jog prievolių įvykdymas pagal 2012 m. spalio 11 d. teismo įsakymą buvo pagrįstas. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartimi iš esmės Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi nutarė panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad priverstinis prievolių įvykdymas pagal teismo įsakymą buvo pagrįstas ir taikė sprendimo įvykdymo atgręžimą įpareigojant UAB „Tector“ grąžinti RUAB „Molesta“ gautas pinigines lėšas pagal teismo įsakymą. Atsakovė neteisėtai nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki 2016 m. liepos 13 d. naudojosi ieškovės piniginėmis lėšomis – 37 506,09 eurų, išieškotomis antstolės, todėl vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.261 straipsniu, atsakovei kilo pareiga sumokėti 6 proc. metines palūkanas. Patikslintame ieškinyje ieškovė taip pat prašė teismo priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas nuo 37 506,09 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.Atsakovė UAB “Tector“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ieškovė reikalavimą grindžia civilinės atsakomybės atsiradimu, kai šalis pažeidžia sutartines prievoles, o nagrinėjamu atveju sutartines prievoles pažeidė pats ieškovė. Ieškovė nebuvo pareiškusi ieškinio atsakovei ir atsakovės prievolė grąžinti pinigus atsakovei atsirado tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties, ir tik todėl, jog 2014-01-03 atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Šioje nutartyje palikta galioti žemės instancijos teismų sprendimai, kuriuose RUAB „Molesta“ skolinga 38 098,07 eurų UAB „Tector“, todėl ieškovė neturi jokio priteisto pagrindinio reikalavimo nuo kurio galima skaičiuoti palūkanas. Pagal CK 6.260 straipsnio 4 dalį, 6.262 straipsnio 3 dalį nelaikoma, jog skolininkas praleido įvykdymo terminą, kol prievolės negalima įvykdyti dėl to, kad kreditorius praleido įvykdymo terminą, o pagal piniginę prievolę skolininkas neprivalo mokėti palūkanų už kreditoriaus praleisto termino laiką. Vien tai, kad ieškovė iškelta restruktūrizavimo byla neleidžia ieškovei reikalauti iš kitų asmenų palūkanų dėl savo pažeistų prievolių. Antstolis vykdydamas sprendimo vykdymo atgręžimą iš atsakovės pinigines lėšas nurašė 2016 m. sausio 15 d., todėl nuo šios datos sprendimas buvo visiškai įvykdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.Teismas padarė išvadą, kad taikant sprendimo vykdymo atgręžimą numato teisę atsakovei reikalauti nuostolių atlyginimą, kurie atsirado skubiai vykdant teismo sprendimą, kuris paskiau buvo panaikintas, jeigu skubiai vykdyti buvo leista išieškotojo prašymu, tačiau nenumato teisės atsakovei reikalauti priteisti iš ieškovės palūkanas. Teismas taip pat konstatavo, kad iš UAB „Tector“ nėra priteistos sumos, nuo kurių galėtų būti skaičiuojamos palūkanos, todėl nesant pagrindinės prievolės ir(ar) priteistos sumos, nepagrįstas reikalavimas dėl šalutinės prievolės – palūkanų priteisimo.Teismas netenkino ieškovės ieškinio atsakymo dalyje, padaręs išvadą, kad ieškovė patikslintame ieškinyje suformulavusi vieną reikalavimą dėl konkretaus dydžio palūkanų priteisimo iš esmės neatsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovės 6 procentų palūkanas už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybėms dėl sprendimo įvykdymo, konkretizavo šį reikalavimą, išvardindamas konkretų priteistinų palūkanų dydį, t.y. ieškovė patikslino reikalavimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė RUAB „Molesta“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 sprendimą panaikinti, priimti ieškovės atsisakymą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų metinių palūkanų nuo 37 506,09 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 8119,81 Eur palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad prašymas priteisti palūkanas nebuvo grindžiamas CPK 760 straipsnio nuostata. Ieškovė grindė savo reikalavimą tuo, kad atsakovė nuo 2012-12-05 nepagrįstai ir neteisėtai naudojosi ieškovei priklausančiomis lėšomis, todėl privalo mokėti palūkanas už naudojimąsi ieškovės pinigais. Teismai pripažindami, kad būtina taikyti įvykdyto teismo sprendimo atgręžimą, tuo pačiu konstatavo, kad atsakovui atsirado prievolė grąžinti ieškovei visas pinigines lėšas, kurias atsakovas gavo pagal panaikintą teismo įsakymą. Įpareigojimas grąžinti ieškovei visas pinigines lėšas yra prievolė, todėl atsakovas, laiku neįvykdęs šios prievolės, privalėjo ieškovei mokėti palūkanas už nepagrįstą ir neteisėtą naudojimąsi piniginėmis lėšomis.Taip pat nurodo, kad ieškovė proceso metu patikslino ieškinio reikalavimą ir atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovės 6 procentus metinių palūkanų nuo 37 506,09 Eur sumos. Teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė proceso eigoje įvykdė sprendimą. Teismas sutapatino ieškovės reikalavimą priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo su atsakovės piniginių lėšų pervedimu – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-01 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-638-378/2015, įvykdymu. Ieškovės reikalavimas buvo siejamas ne su kasacinio teismo sprendimo įvykdymu, o su teismo sprendimo, kuriuo būtų patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti kompensacines ir procesines palūkanas iš atsakovės, įvykdymu.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Tector“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą, priteisti iš ieškovės atsakovei atstovavimo išlaidas, už atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimą - 450,00 Eur.Nurodo, kad apeliantas reikalavimą kildino iš CK 6.210 str. 2 d., 6.37 str. 2 d., 6.261 str., kurie aiškiai reglamentuoja civilinės atsakomybės atsiradimą, kai šalis pažeidžia sutartines prievoles, tačiau šiuo konkrečiu atveju ne atsakovė yra pažeidę sutartinę prievolę, o ieškovas, ir tai konstatuota visų instancijų teismų. Ieškovė niekada nebuvo pareiškęs ieškinio reikalavimo atsakovei, ir joks teismas nepatenkino jokio pagrindinio reikalavimo ieškovui, ši atsakovei įpareigojimas atsirado tik po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2015-12-01 nutartimi (civ. bylos Nr. 3K-3-638-378/2015), nusprendė įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui atsakovei priteistus pinigus, tik dėl tos priežasties, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-501-340/2014, buvo iškelta restruktūrizavimo bylą UAB „Molesta“, kuri įsiteisėjo tik 2014-03-27.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys).Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638-378/2015, buvo konstatuota atsakovės prievolė grąžinti ieškovei pinigines lėšas, todėl atsirado pagrindas ieškovei reikalauti, kad atsakovė sumokėtų ieškovei palūkanas už naudojimąsi piniginėmis lėšomis. Ieškovės manymu, palūkanos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, o nuostolių atlyginimas yra numatytas CPK 760 straipsnio normoje, reglamentuojančioje įvykdytų teismo sprendimų atgręžimo taikymą. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais, prieštaraujančiais byloje surinktiems įrodymams.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 760–762 straipsniuose nustatyta sprendimo įvykdymo atgręžimo procedūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialinių teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal atsakovo S. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-204/2010). CPK 760 straipsnio 2 dalis numato, kad atsakovas turi teisę reikalauti, kad išieškotojas atlygintų nuostolius, padarytus skubiai vykdant teismo sprendimą, kuris paskiau buvo panaikintas, jeigu skubiai vykdyti buvo leista išieškotojo prašymu. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 760 straipsnio 2 dalies norma nenumato teisės atsakovui reikalauti priteisti iš ieškovės palūkanų, kadangi pagal teismų praktiką palūkanos yra šalutinė prievolė, kuri galioja tol, kol galioja pagrindinė prievolė.Nesutiktina su apeliante, kad kasacinio teismo įpareigojimas grąžinti ieškovei visas pinigines lėšas pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-11-05 teismo įsakymą yra prievolė materialiąja prasme. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodoma kasacinio teismo 2015-12-01 nutartimi palikta nepakeista RUAB „Molesta“ prievolė grąžinti atsakovei UAB „Tector“ 35 861,39 Eur (123 822,21 Lt) skolą, 537,28 Eur (1855,12 Lt) delspinigius ir 251,30 Eur (867,69 Lt) procesines palūkanas, 1448,10 Eur (5000 Lt) atstovavimo išlaidas, tačiau teismas įpareigojo atsakovę grąžinti pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. teismo įsakymą gautas lėšas, kadangi ieškovei (apeliantei) Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-501-340/2014, buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Ieškovė nebuvo pareiškusi ieškinio reikalavimų atsakovei ir nei vienas teismas nepatenkino jokio pagrindinio reikalavimo ieškovei. Kaip minėta, atsakovei įpareigojimas atsirado tik po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2015-12-01 nutartimi nusprendė įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei atsakovui priteistus pinigus dėl ieškovei iškeltos restruktūrizavimo bylos.Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismas RUAB “Molesta” restruktūrizavimo byloje Nr. B2-2607-781/2017 2016-06-07 nutartimi UAB “Tector” įtraukė į restruktūrizuojamos įmonės antros eilės kreditorių sąrašą kreditorių sąrašą su 38 098,07 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu (CPK 179 str. 3 d.). Tuo tarpu apeliantė reiškia materialinį reikalavimą, t.y. reikalavimą iš atsakovės priteisti 8119,81 Eur dydžio kompensacines palūkanas kildina iš CK 6.210 str. 2 d., 6.37 str. 2 d., 6.261 str., kurie reglamentuoja civilinės atsakomybės atsiradimą, kai šalis pažeidžia sutartines prievoles, tačiau šiuo konkrečiu atveju, sutiktina su atsakove, ne atsakovė yra pažeidusi sutartinę prievolę, o ieškovė, ir tai konstatuota visų instancijų teismų. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas CK 6.210 str. 2 d., 6.37 str. 2 d., 6.261 str. pagrindu materialiosios teisės aspektu taikant procesinį vykdymo institutą (sprendimo vykdymo atgręžimą) negali būti taikomas dėl aukščiau nurodytų argumentų.Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pagrindo teismo sprendimui skundžiamoje panaikinti arba pakeisti.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegijos išvardintus motyvus bei įvertinus įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.