- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-09
- Bylos Nr.
- e2S-1966-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09856-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- RUAB „Molesta“
- Atsakovas
- UAB „Tector“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo RUAB „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo RUAB „Molesta“ ieškinį atsakovui UAB „Tector“ dėl palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovas teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė taikyti laikinąsias apaugos priemones - sustabdyti antstolio A. N. vykdymo procesą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-19 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-16292-960/2016 dėl 7373,80 Eur. skolos, 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „Tector“ RUAB „Molesta“ naudai, kol bus priimtas galutinis ir neginčijamas spendimas šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-21 nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė išieškojimą antstolio A. N. vykdymo procese pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-19 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-16292-960/2016 dėl 7373,80 Eur. skolos, 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „Tector“ RUAB „Molesta“ naudai. Teismas nurodė, kad kadangi byloje yra išduotas vykdomasis raštas, kuris yra pateiktas vykdyti antstoliui ir teismas priėmė nagrinėti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, darytina išvada, jog siekiant užtikrinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įvykdymą (CPK 144 straipsnio 1 dalis), byloje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones - išieškojimo vykdymo procese sustabdymą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Šalies argumentai
Ieškovas RUAB „Molesta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-21 nutartį. Nurodo, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išreikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė nei vieno argumento, pagrindžiančio aplinkybę, jog šioje byloje panaikinus sprendimą už akių ir priėmus naują sprendimą ieškinį atmesti nebus galima taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo, t.y. teisinės priemonės, skirtos Atsakovo pažeistų teisių gynimui. Nurodo, kad jeigu teismas panaikins priimtą sprendimą už akių ir priims naują sprendimą, kuris galimai bus palankus Apeliantui, Atsakovas taip pat patirtų žalą, kadangi vėl būtų skaičiuojamos jau nurodytos procesinės palūkanos. Taip pat nurodo, kad Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, paneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmę ir šiuo metu laikinųjų apsaugos priemonių pagalba ginamos ne Apelianto, kurio reikalavimai patenkinti įsiteisėjusiu, galiojančiu ir vykdytinu teismo sprendimu, bet Atsakovo interesai.
Atsakovas UAB „Tector“ atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tokį įrodymų vertinimą teismas atlieka, jeigu turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Valmeda“ v. UAB „F12“, bylos Nr. 3K-3-24/2012; kt.). Taigi nagrinėjamoje byloje teismas, priimdamas sprendimą už akių, atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, iš esmės nenustatinėjo ir neanalizavo ieškovo nurodomų aplinkybių. Teismui gavus atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nutarus jį tenkinti, t.y. išnagrinėti bylą iš esmės ištiriant byloje esančius įrodymus bei apklausiant bylos šalis neabejotinai kilo būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant teismo sprendimo, kuris yra peržiūrimas ir gali būti pakeistas, vykdymą.
Pažymėtina, kad sprendimas už akių laikomas įsiteisėjusiu, jei parengiamojo procesinio dokumento nepateikusi ar į teismo posėdį neatvykusi šalis nepasinaudoja teise per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiam teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o kita šalis nepasinaudoja teise per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui per sprendimą priėmusį teismą (CPK 137 str. 1 d. 5 p., 285 str. 1 d. ir 5 d., 287 str. 1 d., 301 str. 1-2 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas už akių kaip ir bet kuris kitas teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią - tampa privalomu visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti nekvestionuojamai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad teismo sprendimo už akių įsiteisėjimas tiesiogiai priklauso nuo aplinkybės, ar šalys pasinaudojo sprendimo už akių peržiūrėjimo įstatyme nustatyta ypatinga procedūra ar/ir apeliacine tvarka. Tai gi, peržiūrimas sprendimas už akių netūrėtų būti vykdomas kol nėra pasibaigusi sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra. Pastarąją išvadą pagrindžia ir CPK 626 straipsnio 6 punktas, kuriame kaip vienas iš privalomų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas atvejis, kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Susiklosčius išvardintai situacijai darytina išvada, jog apelianto atskirasis skundas nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai; tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.