Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovei V. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės V. P. priešieškinį ieškovei R. D. dėl pažeistų teisių atstatymo, naudojimosi tvarkos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu nekilnojamojo turto objektu nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) įpareigoti ieškovę įleisti atsakovės įgaliotą atstovą, ekspertą, projektuotojus ir rangovus į ginčo buto patalpas 3-1, 3-10, 3-9, kad būtų nustatyta tikslios vandens ir nuotekų pralaidų, balkio (sijos) ir perdengimo avarinės būklės atsiradimo priežastys ir numatyti būdai šioms priežastims pašalinti, apie būsimą vizitą pranešus prieš vieną dieną; 2) uždrausti ieškovei naudoti bute jos buto kanalizacinę sistemą nuotekoms pašalinti ir vandenį, dėl kurio naudojimo susidaro nuotekos, arba naudoti nesandarias sanitarinių prietaisų jungtis ir susidėvėjusius vamzdynus ginčo name; 3) remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ patvirtinimo (2016 m. lapkričio 11 d. Nr. Dl-748 Vilnius) p. 17, leisti atsakovei be ieškovės sutikimo patalpose 3-9; 3-10 ir 3-1 vykdyti avarinės būklės požymių pašalinimo darbus. Uždrausti ieškovei atlikti bet kokius veiksmus, kurie trukdytų atsakovei, jos įgaliotam atstovui bei tretiesiems asmenims (valstybinėms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims) likviduoti avarinę padėtį namo konstrukcijose, kol ginčas bus išspręstas iš esmės.

4. Atsakovė prašymą grindė aplinkybėmis, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis, atsakovei – 2/3 dalys pastato–gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Jame dovanojimo sutartimi buvo suformuoti trys daiktiniai vienetai: trys butai – Nr. l ir Nr. 2 pirmame aukšte, priklausantys atsakovei, butas Nr. 3 antrame aukšte, priklausantis ieškovei. Nors namas nėra atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau yra turto dovanojimo sutartis, pasirašyta bendraturčių, dėl patalpų pasidalinimo, todėl galioja ir ieškovei, vėliau įgijusiai dalį namo bendrosios nuosavybės teisėmis. Atsakovė 2024 m. gegužės 29 d. raštu kreipėsi į ieškovę, pažymėdama, kad name bendra kanalizacija yra įrengta 1961 m., yra sena, susidėvėjusi, siūlė prisidėti prie namo vidaus kanalizacijos kapitalinio remonto, t. y. duoti bendraturčio sutikimą. Atsakovė sudarė galimybę ieškovei ir jos sutuoktiniui apžiūrėti lubų, sienų ir laikančiosios sijos pažeidimus jos buto Nr. 1 patalpoje 1-7, dėl pralaidų bute Nr. 3, kurį valdo ieškovė, tačiau ieškovė atsisakė proporcingai savo 1/3 daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti. Atsakovė 2024 m. birželio 11 d. raštu paprašė atsakovės sudaryti sąlygas 2024 m. birželio 12 d. patekti į butą Nr. 3, siekiant nustatyti namo konstrukcijų bei komunikacijų būseną. Ieškovė 2024 m. birželio 11 d. rašte patvirtino, kad atsakovės prašymą gavo, tačiau pareiškė, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nesutinka su jokiais atsakovės inicijuotais gyvenamojo namo remonto darbais, apžiūromis, matavimais ir kitais darbais, susijusiais su gyvenamuoju namu.

5. Atsakovės manymu, ieškovė nesirūpina statinio konstrukcijų ir kanalizacijos sistemos išsaugojimu ir remontu, bet siekia savo konkrečiais veiksmais (mėginimas ilgam uždrausti atsakovei susiremontuoti butą Nr. 1) sudaryti nepakeliamas gyvenimo sąlygas, o tuo pačiu priversti atsakovę, už didesnę, nei rinkos kaina nupirkti iš ieškovės butą Nr. 3. Atsakovė, siekdama išsaugoti savo ir bendrą su ieškove turtą, buvo pradėjusi remonto darbus pirmame aukšte ir planavo atlikti darbus, kurių atlikimui nereikalingas bendraturčių sutikimas, kurie nepažeidžia ieškovės teisių. Atlikęs apžiūrą atsakovės patalpose, ekspertas nustatė, kad ieškovės patalpose esantis kanalizacijos vamzdynas yra nekokybiškas, praleidžia vandenį, kuris gadina ne tik atsakovei priklausantį turtą, bet ir savininkų bendrai valdomą turtą. Nurodytos apsaugos priemonės reikalingos tam, kad būtų išvengta gresiančios žalos, kurių nesiėmus atsirastų ar padidėtų žala.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė naujus įrodymus – daugiabučio butų savininkų susirinkimo balsavimo biuletenis Nr.3; 2024 m. birželio 11 d. pranešimas atsakovei, kuriame ieškovė nurodė, jog nesutinka su atsakovės inicijuojamais ginčo objekto remonto darbais; 2024 m. liepos 4 d. prašymas Kauno teritorinės policijos įstaigos vadovui, 2024 m. liepos 5 d. prašymas Kauno teritorinės policijos įstaigos vadovui. Minėtais įrodymais apeliantė siekia pagrįsti, kad ieškovė siekia apsunkinti bendrą bendraturčių gyvenimą ginčo name.

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

15. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės naujai teikiami įrodymai nėra susiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl sąlygų viseto taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis proceso operatyvumo principu, apeliacinės instancijos teismas nutaria pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nepriimti ir jų nevertinti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

18. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: i) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; ii) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020).

20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nusprendė ieškinį ir priešieškinį atmesti. Atsižvelgus į nurodytą ir aukščiau paminėtą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuota, kad apeliantė neįrodė pirmosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – tikėtino ieškinio pagrįstumo.

21. Antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę, kad nesiėmus prašomų priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas – atsakovė grindžia aplinkybėmis, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įgyvendinimas gali pasunkėti, įvykus avarijai gali įgriūti ir patalpų, į kurias pretenduoja abi ginčo pusės, perdengimas tarp namo I ir II aukštų. Nurodo, kad iškilus būtinybei atkurti prieš galimą avariją buvusią patalpų būklę, gali kilti papildomi ginčai tarp bendrasavininkių, tai teisminį ginčo nagrinėjimą užtęstų pažeidžiant ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

22. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, vertina, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – įpareigoti ieškovę įleisti atsakovės atstovus į ginčo buto patalpas, kad būtų nustatyta tikslios vandens ir nuotekų pralaidų, balkio (sijos) ir perdengimo avarinės būklės atsiradimo priežastys, uždrausti ieškovei naudoti bute jos buto kanalizacinę sistemą nuotekoms pašalinti ir vandenį, dėl kurio naudojimo susidaro nuotekos, leisti atsakovei be ieškovės sutikimo vykdyti avarinės būklės požymių pašalinimo darbus ir uždrausti ieškovei atlikti bet kokius veiksmus, kurie trukdytų atsakovei tai padaryti) – nėra susijusios su priešieškinyje pareikštais reikalavimais tiek, kad atliktų būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkciją. Todėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neatitiktų proporcingumo principo.

23. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su ginčo patalpų būkle ar šalių tarpusavio santykiais savaime nesuponuoja išvados, kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo vykdymas pasunkėtų, o juolab – taptų neįmanomas įvykdyti. Ypač, teismui priėmus atsakovei nepalankų sprendimą. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdomumui (CPK 178 straipsnis). Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

25. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šioje byloje. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės V. P. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.