Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2017-12-22 · Civilinė byla Nr. e2-1557-1060/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-22
Bylos Nr.
e2-1557-1060/2017
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01236-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Ieškovas
BnP Finance
Atsakovas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1557-1060/2017Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01236-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.3; 3.2.3.2; 3.2.6.6.2 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 22 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BnP Finance, AB ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 3966,35 Eur negrąžinto kredito, 2712,78 Eur kredito mokesčio, 7,84 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 271,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. balandžio 19 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui refinansuoti jo turėti finansiniai įsipareigojimai 4011,52 Eur sumai. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 2809,76 Eur kredito mokestį, sumokant po 142,11 Eur keturiasdešimt aštuoniomis mėnesinėmis įmokomis. Atsakovas nevykdė įsipareigojimų, todėl ieškovas 2017 m. spalio 4 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas liko skolingas ieškovui 3966,35 Eur negrąžinto kredito, 2712,78 Eur kredito mokesčio.

Atsakovui A. B. 2017 m. lapkričio 17 d. pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, ieškinys ir jo priedų nuorašai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso proceso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, procesinius dokumentus įteikiant šeimos nariui. Atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – šeimos nariui. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie nurodyto procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2017 m. balandžio 19 d. nuotoliniu būdu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas refinansavo atsakovo finansinius įsipareigojimus 4011,52 Eur sumai, o atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir grafiku bei sumokėti 2809,76 Eur kredito mokestį, mokant po 142,11 Eur keturiasdešimt aštuoniomis mėnesinėmis įmokomis (elektroninės bylos apyrašo t.I., b.l. 12-23, 37-38). Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė, kreditoriams refinansavo atsakovo skolinius įsipareigojimus (elektroninės bylos apyrašo t.I., b.l. 24, 25, 27, 34), tačiau atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Atsakovui 2017 m. rugsėjo 20 d. išsiųstas raginimas sumokėti skolą (elektroninės bylos apyrašo t.I., b.l. 35), tačiau atsakovas skolos ir palūkanų nesumokėjo, todėl ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, sutarties 8.5 punktu, 2017 m. spalio 4 d. raštišku išankstiniu pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį (elektroninės bylos apyrašo t.I., b.l. 28). Ieškovas nurodo, kad atsakovas skolingas 3966,35 Eur negrąžinto kredito, 2712,78 Eur kredito mokesčio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų savo prievolę įvykdęs.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.881 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Atsakovas Vartojimo kredito sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų nevykdė, negrąžino kredito sutartyje nustatyta tvarka ir terminu. Atsižvelgiant į tai ieškovui iš atsakovo priteistina 3966,35 Eur negrąžinto kredito, 2712,78 Eur kredito mokesčio (CK 6.38 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.881 straipsnis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kredito sutarties 6.1 punktu šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiojoje dalyje numatytos palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties pasibaigimo dienos. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 7,84 Eur palūkanų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovo prašymas priteisti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 33,18 procentų, akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 4,30 Eur palūkanų, kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku negrąžino gauto kredito, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas patyrė 271,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 150,00 Eur žyminis mokestis bei 121,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79, 80, 93 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys turtiniuose ginčuose, apmokamas 3 procentų žyminiu mokesčiu nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip 20,00 Eur, o už procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos - CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, iš atsakovo ieškovei priteistinas 150,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 262, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo BnP Finance, AB naudai 3966,35 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir trisdešimt penkis centus) negrąžinto kredito, 2712,78 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvylika eurų ir septyniasdešimt aštuonis centus) kredito mokesčio, 4,30 Eur (keturis eurus ir trisdešimt centų) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6683,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 150,00 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio, 121,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) už procesinių dokumentų parengimą.

Kitoje dalyje ieškovo reikalavimus atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė