Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Smolsko, Algerdo Urbšio, kolegijos pirmininko Olego Šibkovo (pranešėjo), sekreto­riaujant Vilmai Marčiukaitytei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorams M.Sabaičiui, E.Palaimai, gynėjai advokatei V.Kisielienei, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje

G. L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, deklar. gyv vieta (duomenys neskelbtini), Kauno raj., iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. K. kaltinamas tuo, jog jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su ginkluoto (duomenys neskelbtini) nusikalstamo susivienijimo vadovais H. D. ir E. A. bei šio nusikalstamo susivienijimo dalyviais A. V. L. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), Ž. J. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), V. S., S. V., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. S., I. Š. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), padarė R. B. nužudymą kankinant ir itin žiauriai, būtent:

H. D., E. A., A.V. L. iš keršto -už 1993-12-25 nužudyto R. G. rėmimą, pagarsinimą žinių apie (duomenys neskelbtini) nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių kaltę dėl R. G. nužudymo, nepagarbą ir konkuravimą su (duomenys neskelbtini) nusikalstamo susivienijimo vadovais dėl įtakos nusikalstamoje veikloje, nutarus susidoroti su R. B., A.V. L. 1997 metų sausio mėnesio pabaigoje pastebėjęs R. B. restorano-pramogų ir poilsio komplekso „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) patalpose (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, nurodė nusikalstamo susivienijimo dalyviams stebėti „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, pasirodžius R. B. šį užpulti, stipriai sumušti ir nužudyti. 1997-01-25 vakare R. B. atėjus į restorano-pramogų ir poilsio komplekso „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, A.V. L., vykdydamas H. D., E. A. ir savo paties sumanymą, surinko tose pat patalpose buvusius Ž. J., V. S., S. V., G.L. K., I. Š., R. S., nurodė jiems užpulti R. B., po ko pats puolė mušti nukentėjusįjį. A.V. L., Ž. J., V. S., S. V., I. Š., R. S., G.L. K. užpuolė R. B. restorano-pramogų ir poilsio komplekso „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) patalpose, suduodami daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, medinėmis kėdėmis ir sulūžusių kėdžių dalimis į galvą, įvairias kūno vietas, palaužė nukentėjusiojo galimybę priešintis ar pabėgti, išvilko R. B. iš pramogų ir poilsio komplekso „(duomenys neskelbtini)“ patalpų bei patalpino į automobilio „Volkswagen Multivan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) saloną ant grindų, po ko A.V. L., V. S., S. V., I. Š., G.L. K., R. S. paminėtu bei tyrimo nenustatytu automobiliais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką, Kauno mieste. Atvykus į nurodytoje vietoje esančią automobilių stovėjimo aikštelę A.V. L., V. S., S. V., I. Š., G.L. K., R. S. išvilko R. B. iš automobilio „Volkswagen Multivan“, v/n (duomenys neskelbtini) po ko kartu ir pakaitomis, turėdami tikslą sukelti didelį fizinį skausmą ir ilgalaikes fizines kančias, sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, buteliu, peiliu ir medinėmis sulūžusių kėdžių dalimis į galvą, įvairias kūno vietas viso ne mažiau 35 smūgių, smaugė R. B. virve, vilko ledu ir asfaltu, tuo padarydami nukentėjusiajam durtinę pjautinę žaizdą kaklo dešinėje pusėje, keturias kiaurymines durtines pjautines žaizdas krūtinės kairėje pusėje, kurios viena pažeidė kairį širdies skilvelį, muštinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaukolės pamato kaulų lūžimu kaukolės priekinėje dalyje, kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, dešinės akies vokuose ir antakyje, nosies nugarėlėje, abiejuose žanduose, smakre, abiejų ausų kaušeliuose, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, dešiniajame skruoste, dešinės speninės ataugos srityje, dešinės ausies kaušelyje, apatinėje lūpoje, smakro dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kairės ir dešinės alkūnių sąnario srityje, kairės ir dešinės plaštakų nugariniame paviršiuje, kairiame žaste, krūtinės kairėje pusėje, odos nubrozdinimus dešinėje šlaunyje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, dešinėje blauzdoje, dešinio kulkšnelio srityje, kairėje šlaunyje, dešinio čiurnos sąnario sumušimą, platų odos nubrozdinimą nugaroje ir juosmenyje, juostos formos kraujosruvą kairėje šlaunyje, stranguliacinę vagą kakle. Tokiu būdu jis –G.L. K., veikdamas bendrai su ginkluoto (duomenys neskelbtini) nusikalstamo susivienijimo vadovais H. D. ir E. A., šio susivienijimo dalyviais A.V. L., Ž. J., V. S., S. V., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. S., I. Š., nužudė R. B. kankinant ir itin žiauriai.

G.L. K. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino ir parodė, kad jam inkriminuojamo R. B. nužudymo nepadarė, R. B. nepažinojo, niekada jo nematė ir su juo nebendravo, 1997-01-25 R. B. nežudė, jo nemušė, visame įvykyje, kuris pagal kaltinimą, vyko 1997-01-25, nedalyvavo. Ką veikė 1997-01-25 neatsimena. Tuo metu dirbo pirties direktoriumi. Kiek atsimena, pirtis priklausė H. D., tačiau to tiksliai neatsimena, galbūt pirties savininku buvo ir kitas asmuo. H. D. yra jo giminaitis. Darbo reikalais teko lankytis kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, ten matėsi ir bendravo su daugeliu žmonių. Tie žmonės jį taip pat pažinojo, kaip pirties direktorių. Tai, kad tuo metu jam davė pravardę „(duomenys neskelbtini)“ ir taip vadindavo, jis tuomet nežinojo. Iš kaltinime išvardintų asmenų nieko nepažįsta, atsimena, kad darbo reikalais bendravo su G.. Vaikino, kurio pavardė būtų I. Š., o pravardė „(duomenys neskelbtini)“ neatsimena. Apie įvykdytą R. B. nužudymą nieko nežino, ar skaitė apie šį nužudymą laikraščiuose, taip pat neatsimena. Iš Lietuvos išvažiavo 1997 m. rugpjūtį dėl ekonominių priežasčių. Nuvyko į Didžiąją Britaniją, ten atvykus prašė politinio prieglobsčio, bet jo negavo. Nuo to laiko gyveno Didžiojoje Britanijoje, ten gyveno ne dėl to, kad slėpėsi nuo Lietuvos teisėsaugos, o dėl geresnio gyvenimo ir atlyginimo. Iš pradžių gyveno su savo pasu, paskui žmonės jam patarė, kad tam, kad likti ir gyventi Didžiojoje Britanijoje, jam reikėtų kito paso. Tokiu būdu jis įgijo ir gyveno su R. R. pasu. Kokiu būdu jo pavardė buvo paminėta ir atsirado byloje tiriant R. B. nužudymą, pasakyti negali.

Liudytojas T. P. parodė, kad 1997 metais dirbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ barmenu. Tuo metu buvo studentas. Į „(duomenys neskelbtini)“ ateidavo įvairūs žmonės, tačiau jis jų nepažinojo, prisimena tik L.. 1997-01-25 dienos neatsimena, taip pat neatsimena, kad tomis dienomis būtų įvykusios kokios nors muštynės, ar kas nors būtų sumuštas. Kas vyko būtent 1997-01-25, neatsimena, taip pat neatsimena tokio įvykio, kad būtų sulaužyti baldai. Ne visi jo parodymai duoti tyrėjams, buvo teisingi, kadangi kai ką į protokolą įrašė pats tyrėjas.

Liudytoja M. B. parodė, kad 1997 metais dirbo restorane „(duomenys neskelbtini)“ indų plovėja. Kokių nors muštynių, įvykusių restorane tuo metu, neatsimena ir nematė. Kokius parodymus davė pas tyrėjus, neatsimena, tyrėjams taip pat sakė, kad nieko nežino.

Apklaustas liudytoju V. S. parodė, kad pats dalyvavo mušant R. B., ar tame įvykyje dalyvavo G.L. K., neatsimena, jam atrodo, kad kažkokiu momentu G.L. K. buvo, tačiau ką tiksliai jis darė, nematė ir neatsimena. Šiuo metu atsimena tik G.L. K. vardą – G. ir pravardę „(duomenys neskelbtini)“. Atsimena, kad jis buvo pirties direktorius. Tą dieną jis pats atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ tikslu nueiti į diskoteką su G., tačiau pamatė, kad „(duomenys neskelbtini) mušasi vaikinai, keli vaikinai mušė vieną. Atsimena, kad ten buvo V., S., vaikinas vardu „(duomenys neskelbtini). Šone stovėjo V. L., kažkas pasakė „O,pagavom“. Kažkas jam pasakė, kad mušamas R. B., ir kad jeigu jis gali, padėtų nuvežti pamokyti R. B.. Atsimena, kad buvo pasakyta, kad R. B. reikia būtent „pamokyti“ o ne nužudyti. Atsimena, kad jie nuvedė B. iki L. autobusiuko, ten buvo V., S., „(duomenys neskelbtini), jis, L., kad kartu su jais autobusiuke važiuotų G.L. K., neatsimena. Nuvežę B. iki (duomenys neskelbtini) karjero, jie išlaipino B., kažkas sudavė kažkiek smūgių, tačiau nežudė. Jis pats nuėjo į šoną ir kalbėjo telefonu su G. nenorėdamas dalyvauti egzekucijoje. Kas dar važiavo Į (duomenys neskelbtini) ir kiek mašinų važiavo, neatsimena, tačiau atsimena, kad jokių svetimų vaikinų nebuvo. Kai po pokalbio jis grįžo prie B., pastarasis buvo atsirėmęs į kažkokį kupstą. Atsimena, kad po to B. buvo pertemptas į kitą vietą, kas tempė, neatsimena. Po to visi išsiskirstė. Jam atrodo, kad jis matė pas „(duomenys neskelbtini)“ peilį ir virvę. Ar G.L. K. dalyvavo įvykyje dėl R. B., ir ar važiavo G.L. K. į (duomenys neskelbtini), pasakyti negali Jam atrodo, kad G.L. K. yra kažkoks H. D. giminaitis, buvo pravardžiuojamas „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, kiek jam žinoma, G.L. K. nusikaltimuose nedalyvavo. Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad L. autobusiuke su jais važiavo G., nėra patikimi. Duodamas parodymus, jis pasakė „Galimai“ G. važiavo, nes taip galėjo ir nebūti. Jam atrodė, kad G.L. K. ten buvo, nes tai asocijavosi su tuo, kad jie draugavo su V., gal todėl, duodamas parodymus, padarė tokią prielaidą, kad jis galimai buvo. Atsimena, kad „(duomenys neskelbtini)“ tikrai buvo, o dėl G.L. K. buvimo dabar abejoja. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie „(duomenys neskelbtini)“ grupuotę nėra visiškai teisingi, apie tai, kad egzistavo tokia grupuotė, jis pasakė tik darydamas tokią prielaidą.

Liudytojas V. G. parodė, kad vieną dieną, 1997 m. sausio mėn., atvažiavęs į „(duomenys neskelbtini)“ pamatė ten piktą V. L.. V. L. buvo piktas, susinervavęs, pasakė, kad R. B., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“ pridarė kvailysčių ir kad reikės pasakyti „(duomenys neskelbtini)“, kad jie R. B. „sulaužytų“. Kiek atsimena, „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu priklausė S., V., V., S., S., dar keli žmonės. Kiek jam buvo žinoma, tuo metu R. B. vartojo narkotikus, sudaužė baldus „(duomenys neskelbtini)“, be to pradėjo daug plepėti, kalbėjo, kad D. nužudė G.. Mano, kad dėl visų šių dalykų V. L. ir buvo supykęs ant R. B.. „Sulaužyti“ jų žargone reiškė stipriai sumušti, jei būtų norėję nužudyti, būtų pasakyta „užkasti“. H. D. buvo skambinęs ir jam pačiam, taip pat sakė jam, kad R. B. per daug „loja“. Po kelių dienų sužinojo, kad R. B. nužudytas, tačiau kas tai padarė, tiksliai nežinojo, pats nedalyvavo. Po nužudymo Su V. L. apie R. B. beveik nekalbėjo. Ar dalyvavo R. B. nužudyme G.L. K., nežino. G.L. K. tuo metu pažinojo kaip pirties direktorių. Jo manymu, G.L. K. jokioms grupuotėms nepriklausė, jis buvo siejamas su H. D. giminystės ryšiais, buvo H. D. pusbrolis, turėjo savo darbą pirtyje.

Liudytojas B. J. parodė, kad tą dieną, datos tiksliai neatsimena, jam paskambino vaikinas vardu I., jo pavardės neatsimena. I. pasakė jam atvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“. Kai jis privažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“, I. jam pasakė, kad jis per gražiai apsirengęs ir, kad jis nuvažiuotų namo persirengtų. Jis nuvažiavo namo, persirengė, o kai vėl atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, ten jau nieko nebuvo. Jis susiskambino su I., ir pastarasis jam pasakė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Kai jis važiavo, kelis kartus skambino I., tačiau pastarasis neatsakė. Paskui I. pats perskambino ir pradėjo aiškinti kur jam važiuoti. Kaip jis suprato, (duomenys neskelbtini) jis turėjo pasiimti I. ir nuvežti jį namo. Kai jis privažiavo prie I. nurodytos vietos, automobilio žibintai apšvietė vietą. Ten jis pamatė pažįstamus S., V., S. ir I.. Automobilis sustojo žemiau, I. stovėjo aukščiau, stovėjo kartu su nepažįstamu vyru. Jis taip pat pamatė, kad prie I. ir šio vyro kojų guli kažkas panašus į kūną, tačiau ar tai tikrai buvo kieno nors kūnas, jis tiksliai nematė. I. pasakė jam išjungti šviesas ir apsukti automobilį. Tenai jis prabuvo apie pusantros minutės. Į jo automobilį įsėdo I. ir tas nepažįstamas vyras. Važiuojant jie nieko nekalbėjo ir nieko nepasakojo. Nepažįstamą vyrą jis išleido prie „(duomenys neskelbtini)“, o su I. nuvažiavo toliau, lygtai į barą. Tiksliai gali pasakyti, kad tas nepažįstamas vyras, kuris stovėjo su I. ir kurį jis paskui pavežė su automobiliu , buvo ne G.L. K.. G.L. K. pažinojo, jį matė mieste ar „(duomenys neskelbtini)“, su juo pasisveikindavo, pakalbėdavo neutraliomis temomis, tačiau draugai nebuvo. 2009 metais jį patį suėmė ir pateikė įtarimą dėl R. B. nužudymo. Jis buvo apklausiamas daug kartų, buvo apklausiamas ir neoficialiai, be advokato. Iš pareigūnų klausimų ir pokalbių suprato, kad juos domina K. ir kad apklausose jis turi paminėti jo pavardę. Taip pat suprato, kad jei paminės G.L. K. pavardę, bus paleistas iš suėmimo. Pareigūnų pokalbiai apie G.L. K. nebuvo tiesioginiai, jie duodavo suprasti, kad jo pavardę reikia paminėti, jie sakė, kad jiems žinoma, kad nužudyme dalyvavo G.L. K. ir jis turi tai patvirtinti. Pareigūnai jam nesakė ką tiksliai jis turi pasakyti apie G.L. K.. Pirmose apklausose jis davė parodymus apie nepažįstamą vyrą, todėl po to kai suprato, kad reikia paminėti G.L. K., jis ir pasakė pareigūnams, kad tas nepažįstamas vyras, kuris stovėjo su I., ir buvo G.L. K.. Iš tikrųjų, ten buvo ne G.L. K., jis jo pavardę paminėjo tik dėl to, kad tai jam davė suprasti pareigūnai, ir dėl to, kad G.L. K. aplamai nebuvo Kaune, duodamas parodymus jis net nežinojo, ar G.L. K. yra gyvas. Dėl šių priežasčių ir paminėjo jo pavardę. Jis pats po šių apklausų buvo paleistas, baudžiamoji byla jam buvo nutraukta.

Apklaustas liudytoju S. V. parodė, kad tą dieną, datos tiksliai neatsimena, kartu su kitais vaikinais, tarp kurių buvo V. L., R. S., V. S., buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Jis girdėjo kažkokį triukšmą, V. L. juos pakvietė prieiti. Priėjęs jis pamatė, kad tai triukšmauja jam nepažįstamas vaikinas, vėliau sužinojo, kad tai buvo R. B. pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Jis kažką laužė, daužė, grasino barmenams. V. L. pasakė, kad reikia jį paauklėti ir sumušti. Jie visi pradėjo jį mušti. Paskui V. L. atvarė mikroautobusą ir pasakė nuvežti R. B. į (duomenys neskelbtini). Jie nutempė R. B. į automobilį, R. B. tuo metu dar buvo sąmoningas. Atsimena, kad į automobilį, kuriame vežė R. B., įsėdo jis, V. L., R. S., V. S., ar važiavo dar kas nors, neatsimena. Atvežę R. B. į (duomenys neskelbtini), jie ištraukė jį iš automobilio, mušė toliau. Aršiausiai mušė V. L., jis pats taip pat sudavė kelis smūgius. Atsimena, kad be išvardintų vaikinų, dar buvo vaikinas pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Po to, kai jie sumušė R. B., jie jį paliko, V. L. pasakė išsivažiuoti. Kai jie išvažiavo, R. B. dar buvo gyvas ir sąmoningas. Kas jį nutempė prie upės, jam nėra žinoma. Ar R. B. sumušime dalyvavo G.L. K., pasakyti negali. Šiuo metu jam atrodo, kad galbūt G.L. K. ir buvo „(duomenys neskelbtini)“, kai jie mušė R. B., tačiau tiksliai pasakyti negali. Ar sudavė G.L. K. nors vieną smūgį R. B. „(duomenys neskelbtini)“, nematė. Taip pat neatsimena, kad G.L. K. būtų važiavęs su jais į (duomenys neskelbtini), jam atrodo, kad (duomenys neskelbtini) jo nematė. Aplamai apie G.L. K. dalyvavimą tiksliai pasakyti nieko negali. Kai po daug metų buvo apklausiamas ir bandė prisiminti įvykius, susijusius su R. B., jam pasirodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu, kai buvo mušamas R. B., G.L. K. buvo, apie tai ir pasakė per apklausas, tačiau jis galbūt tai prisiminė neteisingai.

Apklaustas liudytoju R. S. parodė, kad tą dieną, datos tiksliai neatsimena, jis buvo restorane „(duomenys neskelbtini)“, kur jis su kitais rinkosi beveik kasdien. V. L. pasakė, kad R. B. girtas įsiveržė į „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, išdaužė barą. V. L. pasakė, kad reikia R. B. pamokyti ir sumušti. Po kažkurio laiko po pokalbio eidamas iš tarnybinių patalpų į restorano patalpas, jis tarpduryje kaip tik sutiko R. B.. Jis pirmas sudavė R. B. smūgį, prie jo prisidėjo kiti vaikinai, buvę bare. Nuo pat pradžių „(duomenys neskelbtini)“ patalpose jų buvo apie 10 žmonių. Tarp jų buvo ir G.L. K.. Ar mušė G.L. K. R. B. „(duomenys neskelbtini)“, pasakyti negali. Paskui V. L. pasakė, kad R. B. reikia išvežti į (duomenys neskelbtini), kad nebūtų betvarkės restorane. Jie įgrudo R. B. į mikroautobusą ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Mikroautobuse, kuriame buvo vežamas R. B., važiavo jis, V. S., S. V., I. Š., pravardė „(duomenys neskelbtini)“ ir G.L. K., automobilį vairavo V. L.. Kiti vaikinai važiavo iš paskos su kitais automobiliais. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad G.L. K. nevažiavo su jais tuo automobiliu, kuriuo buvo vežamas R. B., nėra teisingi, G.L. K. važiavo su jais. Atvežę R. B. į (duomenys neskelbtini), ištraukė jį iš automobilio ir vėl mušė. Tuo metu jis matė kaip I. Š. (V.) peiliu pjovė virvę. G.L. K. rankoje taip pat matė peilį, tačiau koks tai buvo peilis ir kokioje rankoje G.L. K. laikė peilį, jis neatsimena. Ką tiksliai (duomenys neskelbtini) darė G.L. K., pasakyti negali, nes (duomenys neskelbtini) buvo didelė sumaištis, R. B. mušė visi. Dėl to V. L. pasakė, kad daliai žmonių reikia išvažiuoti. Po to jis, V. S. ir S. V. nutempė R. B. prie upės ir ten paliko. Tęsdamas parodymus D. S. parodė, kad R. B. iki upės nutempė jis, B. S., I. Š. ir G.L. K.. R. B. tempė apie 100 metrų nuo tos vietos, kur jis buvo mušamas, iki upės. Jam ir V. S. pasakė nueiti, kas pasakė, neatsimena. Prie R. B. liko I. Š. ir G.L. K.. Ką jie darė, jis nematė, nes buvo nuėjęs į aikštelę. Po kelių minučių jie grįžo ir G.L. K. pasakė, kad perpjovė R. B. gerklę, tačiau jis G.L. K. nepatikėjo. I. Š. nieko nesakė. Stovint aikštelė V. S. kažkam skambino, taip pat jis matė, kad buvo atvažiavęs automobilis su įjungtomis tolimosiomis šviesomis, tačiau šis automobilis apsisuko ir išvažiavo. Kai tas automobilis atvažiavo, jo šviesos tos vietos, kur jau buvo nutemptas R. B., neapšvietė. Kas atvažiavo šiuo automobiliu, jis nežino. Šis automobilis išvažiavo, o jie visi susėdo į mikroautobusą ir išvažiavo. Šiuo pat mikroautobusu važiavo G.L. K. ir I. Š.. Patikslina, kad žodžius apie tai, kad perpjovė gerklę, G.L. K. pasakė jau važiuojant mikroautobusu iš (duomenys neskelbtini). G.L. K. pažįsta maždaug nuo 1993 metų, apie tai, kad jis yra H. D. giminaitis, nežino. G.L. K. buvo pirties direktorius, jis buvo susitikę, pakalbėdavo. Tuo metu jo pavardės nežinojo, žinojo tik jo vardą – G.. Pavardę sužinojo ikiteisminio tyrimo metu, per atpažinimą, kuomet jam buvo parodytą G.L. K. nuotrauka, kurioje buvo parašyta jo pavardė. R. B. sumušimas nebuvo iš anksto planuojamas, taip pat nebuvo planuojama jį nužudyti. R. B. vežimas į (duomenys neskelbtini) buvo jį sumušti.

1997-01-27 daiktinių įrodymų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos įvykio vietos metu surastos medinių kėdžių dalių nuolaužos su dėmėmis, panašiomis į kraują, 0,7 l talpos degtinės „Lithuanian“ butelio šukės. Rankų pėdsakų ant medinių dalių ir butelio šukių nerasta (t. 2, b.l. 75-81).

1997-01-28 lavono teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 75 išvadose nurodyta, kad lavonas rastas ant kelio su daugybiniais sužalojimais, esant aplinkos temperatūrai -3° ir be to nežinant kur jis buvo nužudytas (vilkimo žymės), po padarytų durtinių pjautinių žaizdų krūtinėje buvo aprengtas, todėl vien turimais lavono apžiūros lavono teismo med. ekspertizės duomenimis apie tikslesnį jo mirties laiką pasisakyti negalima, bet pagal turimos lentelės mirties laikui nustatyti jis mirė prieš 1 - 1,5 paras. Jo mirties priežastimi yra durtinė jautinė žaizda krūtinėje su kairio širdies skilvelio durtiniu-pjautiniu pažeidimu, tai komplikavosi širdies tamponada (200 ml kraujo). Lavone rasti šie sužalojimai: a) durtinė pjautinė žaizda kaklo dešinėje pusėje, keturios kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje, kurios vienas kanalas pažeidžia kairį širdies skilvelį atsiverianti į širdies ertmę; b) kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, dešinės akies vokuose pereinanti į antakio sritį, nosies nugarėlę, abiejuose žanduose, smakre, abiejų ausų kaušeliuose, odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, dešiniajame skruoste, dešinės speninės ataugos srityje, dešinės ausies kaušelyje, apatinėje lūpoje, smakro dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinėje plaštakoje nugariniame paviršiuje, kairės alkūnės sąnario srityje, kairiame žaste, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, krūtinės kairėje pusėje, odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, dešinėje blauzdoje, dešinio kulkšnelio srityje, kairėje šlaunyje, dešinio čiurnos sąnario sumušimas, platus odos nubrozdinimas nugaroje ir juosmenyje su aiškiomis vilkimo žymėmis, kraujosruva kairėje šlaunyje turinti juostos forma, stranguliacinė vaga; c) muštinė žaizda viršugalvio kairėje pusėje su aplinkine kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais žaizdos projekcijoje, kaukolės pamato kaulų lūžimas kaukolės priekinėje duobėje. Rasti 35 atskiri izoliuoti sužalojimai. Durtinės pjautinės žaizdos kakle ir krūtinėje padarytos duriančiai – pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, odos nubrozdinimai, muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos -kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti ne vienu įrankiu: durtinės – pjautinės žaizdos padarytos duriančiai pjaunančiu įrankiu, o kiti sužalojimai kaip muštinė žaizda galvoje -kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių; odos nubrozdinimai ir kraujosruvos -kietu buku daiktu ir šių sužalojimų pobūdis nenurodo konkretaus daikto, su kuo jie galėjo būti padaryti; odos nubrozdinimai nugaroje nurodo į tai, kad kūnas buvo velkamas; stranguliacinė vaga padaryta veikiant kaklą smaugvirve. Kadangi rasti atskiri 35 sužalojimai, todėl jie padaryti ne mažiau kaip 35 – ių smūgių pasėkoje, o smūgių skaičius galėjo boti didesnis, nes jie galėjo lokalizuotis į tas pačias vietas. Sužalojimo eiliškumo teisės medicininiu požiūriu nustatyti kategoriškai negalima, nes jie daugybiniai, padaryti greitai vienas po kito, bet kadangi asmuo mirė nuo širdies sužalojimo, kuris komplikavosi širdies tamponada, reikia galvoti, kad paskutiniai smūgiai duriančiai pjaunančiu įrankiu buvo suduoti į krūtinę. Didžiausią ir lemiamą reikšmę nukentėjusiojo mirčiai turėjo durtiniai pjautiniai krūtinės sužalojimai su širdies kairio skilvelio pažeidimu (tai nurodo širdies tamponada). Kraujosruvos plaštakose, dilbiuose yra būdingos tam, kad asmuo (R. B.) gynėsi nuo smūgių. Pažeidimai kelnėse, bateliuose bei odos nubrozdinimai nugaroje, juosmenyje nurodo į tai, kad kūnas buvo velkamas. Po muštinės žaizdos galvoje, sužalojimų veide asmuo galėjo atlikti valingus veiksmus ir tą laiką vien iš lavono tyrimo duomenų nustatyti negalima, o po durtinės pjautinės krūtinės žaizdos su širdies sužalojimu, dėl kurios įvyko širdies tamponada, jis (R. B.) kelių ar keliolikos minučių laike dar galėjo atlikti valingus veiksmus iki tol, kol dėl širdies tamponados sustojo širdies veikla. Po visų padarytų sužalojimų jis (R. B.) mirė greitai, kelių ar keliolikos minučių laikotarpiu, nes į tai nurodo širdies sužalojimas ir širdies tamponada krauju. Durtinės pjautinės žaizdos krūtinėje padarytos duriančiai – pjaunančiu įrankiu ir žaizdų kanalų kryptis yra iš priekio į užpakalį. Žaizdos kanalo ilgis kakle yra 5,5 cm ilgio, o kitas durtinės – pjautinės žaizdos atsiveria į krūtinės ertmę ir jų tikslesnio kanalo ilgio nustatyti negalima. Sužalojimai daugybiniai, išsidėstę įvairiose kūno vietose, todėl jis (R. B.) sužalojimų padarymo metu buvo įvairiose padėtyse (sėdimoje, stovinčioje, gulimoje ir panašiose). Prieš mirtį jis buvo naudojęs alkoholinius gėrimus, nes lavono kraujuje rasta 1,79 ‰, o šlapime 2,11 ‰ etilo alkoholio (t. 2, b.l. 91-108).

Valstybinės teisės medicinos tarnybos DNR laboratorijos 1997-02-05 teisės medicinos ekspertizės akto Nr. 58 išvadoje nurodyta, kad dvejuose pavyzdžiuose iš įvykio vietos rastas R. B. kraujas. Plaukai, rasti ant nuolaužų, nepriklauso R. B.. Ant dviejų medinių pagalių yra žmogaus kraujas, tačiau jo priklausomybės negalima nustatyti (t. 2, b.l. 140-142).

2007-01-29 kartos AB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, metu teritorijoje, prie įėjimo į „(duomenys neskelbtini)“, rasta sulaužytų baldų, tarp kurių rastos kėdės nuolaužos ir išimti 8 vnt. kedės dalių (t. 2, b.l. 125-131). Šie daiktai apžiūrėti 1997-02-04 daiktinių įrodymų apžiūros protokole (t. 2, b.l. 132-135).

Kauno m. VPK Kriminalistinių ekspertizių skyriaus 1997-01-31 ekspertizės akto Nr. 200 išvadoje nurodyta, kad ant tyrimui pateiktų septynių medinių objektų, kurie buvo rasti 1997-01-29 kratos metu prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų Kaune, (duomenys neskelbtini), yra mikrodalelių, kurios buvo nukopijuotos ant septynių daktiloskopinių plokštelių. Vienas piršto pėdsakas, išryškintas ant tyrimui pateiktos kėdės atlošo ir nukopijuotas ant 27 x 30 mm dydžio daktiloskopinės plokštelės, asmens identifikavimui yra tinkamas (t. 3, b.l. 1-5).

Kauno m. VPK Kriminalistinių ekspertizių skyriaus 1997-10-07 ekspertizės akto Nr. 2118 išvadoje nurodyta, kad piršto pėdsakas nepriklauso R. B., V. S. (t. 3, b.l. 10-11).

Kauno m. VPK Kriminalistinių ekspertizių skyriaus 1998-02-24 ekspertizės akto Nr. 371 išvadoje nurodyta, kad piršto pėdsakas nepriklauso R. Z. (t. 3, b.l. 33-34).

Lietuvos policijos Kriminalistinių ekspertizių centro 2006-03-30 specialisto išvadoje Nr. 2593 nurodyta, kad piršto pėdsakas nepriklauso A. L., A. B. (t. 3, b.l. 40).

Lietuvos policijos Kriminalistinių ekspertizių centro 2009-10-13 rašte Nr. 140-S2-2243 nurodyta, kad piršto pėdsakas nepriklauso B. J., R. S., S. V., I. Š., G.L. K., R. R. (t. 3, b.l. 17).

Lietuvos teismo ekspertizės instituto 1997-03-12 ekspertizės akto Nr. 11-795/1021/1032 išvadoje nurodyta, kad pateiktos medienos nuolaužos Nr. 1 ir Nr. 2 bei krėslo ir kėdžių kojos yra pagamintos iš tos pačios medžių rūšies, t.y. buko. Įvykio vietoje rasta nuolauža Nr. 1 padengta laku bendros rūšines priklausomybės su pateikto krėslo dalių kojų laku, nuolauža Nr. 2 padengta laku bendros rūšinės priklausomybės su pateiktų kėdžių kojų laku. Baldo dalis Nr. 1 rasta įvykio vietoje yra atidalinta nuo tokio pat tipo baldo kaip krėslo šoninė dalis, paimta AB (duomenys neskelbtini)“, ir yra tokios dalies koja; baldo dalis Nr. 2, rasta įvykio vietoje, yra atidalinta nuo tokio pat tipo baldo kaip kėdės, paimtos AB „(duomenys neskelbtini)“, ir yra kėdės atkaltės rėmo, pereinančio į užpakalines kojas, dalis (t. 3, b.l. 51-62).

Prieš analizuojant ir įvertinant G.L. K. pareikštą kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), teisėjų kolegija vertina gynybos prašymą pripažinti, kad dėl G.L. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kankinant ir itin žiauriai nužudant R. B., yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas. Vertinant šį gynybos prašymą teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl G.L. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, baudžiamosios atsakomybės senaties terminas nėra suėjęs. Inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu galiojo 1961 metais priimto ir įsigaliojusio Baudžiamojo kodekso 105 straipsnio redakcija, kurios 5 punktas numatė baudžiamąją atsakomybę už nužudymą esant kvalifikuojančiam požymiui – itin žiauriai. Už šio nusikaltimo padarymą 1961 metų baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki dvidešimties metų arba mirties bausme. 1961 metų baudžiamojo kodekso 105 straipsnio redakcija buvo pakeista nuo 1998-12-22 nustatant, kad asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 105 straipsnio baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 1961 metų baudžiamojo kodekso 49 straipsnio, reglamentuojančio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatį, redakcijoje, galiojusioje inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo numatyta, kad asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo tos dienos, kai jis padarė nusikaltimą, suėjo šie terminai: <...> 4) dešimt metų nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama griežtesnė bausmė, negu laisvės atėmimas penkeriems metams. Minėto straipsnio 3 dalis numatė, kad senaties eiga sustoja, jeigu padariusis nusikaltimą asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo. Šiais atvejais senaties eiga atsinaujina nuo to momento, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo. Minėto straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad klausimą dėl senaties taikymo asmeniui, padariusiam nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama mirties bausmė, sprendžia teismas. Jeigu teismas nepripažįsta esant galima taikyti senatį, mirties bausmė negali būti skiriama, ir ji pakeičiama laisvės atėmimu.

Nuo 1998-12-22 1961 metų baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 4 dalies redakcija buvo pakeista nurodant, kad klausimą dėl senaties taikymo asmeniui, padariusiam nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, sprendžia teismas. Jeigu teismas nepripažįsta esant galima taikyti senatį, skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė arba laisvės atėmimo bausmė.

Tokiu būdu, esant paminėtam teisiniam reguliavimui, senaties terminai dėl nusikaltimų, už kurių padarymą iki 1998-12-22 dienos pakeitimų buvo numatyta mirties bausmė, o po 1998-12-22 įsigaliojusi pakeitimų buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, senaties terminas buvo sprendžiamas teismo, nagrinėjančio bylą. Minėta 1961 metų baudžiamojo kodekso norma galiojo iki 2003-05-01 baudžiamojo kodekso įsigaliojimo. Kadangi G.L. K. inkriminuotas nusikaltimas, šiuo metu kvalifikuotas pagal 2003-05-01 įsigaliojusio baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p., atitinka 1961 metų baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 5 punkto numatytą nusikaltimą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl G.L. K. inkriminuoto nusikaltimo dėl R. B. nužudymo kankinant ir itin žiauriai, nėra suėjęs senaties terminas.

Senaties terminas dėl G.L. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra suėjęs ir pagal 2003-05-01 įsigaliojusio baudžiamojo kodekso normas.

Pastebėtina, kad Baudžiamasis kodeksas yra vientisas teisės aktas, todėl turi būti taikomas to baudžiamojo kodekso redakcija, kuri palankesnė kaltinamajam. Nagrinėjamoje byloje, dėl G.L. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos nužudant R. B. kankinant ir itin žiauriai, nėra suėjęs senaties terminas nei pagal 1961 metų baudžiamojo kodekso normas, nei pagal 2003-05-01 baudžiamojo kodekso normas, tuo tarpu 2003-05-01 baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies redakcija yra palankesnė G.L. K., nei 1961 metų Baudžiamojo kodekso 105 straipsnio redakcija, dėl ko pripažintina, kad G.L. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal 2003-05-01 Baudžiamojo kodekso redakciją yra teisingas.

Gynybos argumentas, kad po 1998-12-09 LR Konstitucinio teismo nutarimo priėmimo, kuriuo mirties bausmė buvo pripažinta prieštaraujančia konstitucijai, ir iki 1998-12-22 įsigaliojusio 1961 metų baudžiamojo kodekso 105 straipsnio ir 49 straipsnio, BK 105 straipsnio dispozicijoje numatyta norma dėl mirties bausmės pasinaikino, ir dėl to atsirado pagrindo taikyti 1961 metų baudžiamojo kodekso 49 straipsnio redakciją, galiojusią iki 1998-12-22, nėra pagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tos pačios pasekmės atsiranda, kai Konstitucinis Teismas priima nutarimą, kad Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja įstatymams.

Toks nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad teisės aktas, pripažintas prieštaraujančiu LR Konstitucijai negali būti taikomas, tačiau yra galiojantis, nes nėra panaikinamas Konstitucinio teismo nutarimu. Toks teisės aktas nustoja galioti nuo LR Seimo priimto įstatymo pakeitimo, kuriuo įgyvendinamas Konstitucinio teismo sprendimas.

Tokiu būdu, pripažinus, kad dėl G.L. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. nėra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, teisėjų kolegija vertina G.L. K. inkriminuotą kaltinimą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija vertina, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima būtų neginčijama konstatuoti, kad G.L. K. kankinant ar itin žiauriai nužudė R. B..

Byloje nustatyta, kad R. B. kūnas buvo rastas 1997-01-26 Kaune, (duomenys neskelbtini) miške. Taip pat nustatyta, kad R. B. mirties priežastimi buvo durtiniai pjautiniai krūtinės sužalojimai su širdies kairio skilvelio pažeidimu. Kiti R. B. padaryti kūno sužalojimai, kurie buvo padaryti ne mažiau kaip 35 įvairaus poveikio smūgiais, dėl kaukolės pamato kaulo lūžių gali būti vertinami kaip sunkus kūno sužalojimas .

Vertinant byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad krūtinės sužalojimus, dėl kurių įvyko R. B. mirtis, R. B. padarė būtent G.L. K.. Pats G.L. K. neigė savo dalyvavimą R. B. nužudyme. Byloje apklausti liudytojai T. P., M. B. parodė, kad nieko negali paaiškinti dėl G.L. K. dalyvavimo R. B. nužudyme.

Liudytojas B. J., apklaustas teisme, parodė, kad jis nieko negali paaiškinti apie G.L. K. dalyvavimą R. B. nužudyme bei paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad matė G.L. K. R. B. nužudymo vietoje.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojais apklausti V. S., V. G., S. V., kuriems taip pat buvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo R. B. nužudyme ir kurie šiuo metu nuteisti neįsigaliojusiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu už sunkaus kūno sužalojimo padarymą R. B., taip pat nepatvirtino, kad būtent G.L. K. buvo tas asmuo, kuris sudavė smūgius peiliu į krūtinę R. B. ir tokiu būdu jį nužudė.

Liudytoju apklaustas R. S. kuris šiuo metu nuteistas neįsigaliojusiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu už sunkaus kūno sužalojimo padarymą R. B., parodė, kad G.L. K. dalyvavo vežant R. B. į (duomenys neskelbtini), tačiau ką G.L. K. darė (duomenys neskelbtini), ir ar sudavinėjo smūgius R. B., jis nematė. R. S. taip pat parodė, kad G.L. K. buvo tas asmuo, kuris kartu su I. Š. liko su R. B. po pastarojo sumušimo, o važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į Kauną automobilyje pasakė, kad jis perpjovė gerklę R. B..

Vertinant minėtų asmenų parodymus konstatuotina, kad byloje apklaustų asmenų parodymų visuma neįrodo, kad būtent G.L. K. sudavė R. B. smūgius peiliu į krūtinę, dėl kurių įvyko R. B. mirtis.

Vertinant R. S. parodymus konstatuotina, kad šie parodymai taip pat neįrodo, kad būtent G.L. K. sudavė R. B. smūgius peiliu, dėl kurių R. B. mirė. R. S. patvirtino, kad matė G.L. K. toje vietoje, kur buvo mušamas R. B., kartu su kitais nutempė R. B. prie upės, tačiau R. S. taip pat parodė, kad nematė, kad G.L. K. būtų sudavęs kokius nors smūgius R. B.. R. S. nurodyta aplinkybė, kad G.L. K. buvo vienas iš dviejų žmonių, likusių prie R. B. o važiuojant automobiliu pasakė, kad perpjovė R. B. gerklę, taip pat neįrodo, kad būtent G.L. K. sudavė mirtinus smūgius R. B., kadangi R. S. nematė G.L. K. veiksmų. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta, kokiu būtent momentu kitų kūno sužalojimu atžvilgiu R. B. buvo padaryti krūtinės sužalojimai, dėl kurių jis mirė, nebuvo nustatyta tiksli šių sužalojimų padarymo vieta, be to išlieka abejonės dėl įvykių sekos, kadangi po durtinių pjautinių žaizdų krūtinėje padarymo R. B. buvo aprengtas. Byloje taip pat nustatyta, kad R. B. 1997-01-25 į (duomenys neskelbtini) buvo vežamas ir mušamas tikslu jį sumušti. Visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad nebuvo planuojama nužudyti R. B., jis buvo mušamas tikslu jį „pamokyti“, t.y. tikslu sumušti dėl jo netinkamo elgesio. Esant tokiems byloje apklaustų asmenų parodymams bei nesant kitų įrodymų, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad R. B. mušę asmenys turėjo tikslą nužudyti R. B..

Tokiu būdu, teisėjų kolegija vertina, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent G.L. K. padarė R. B. kūno sužalojimus, kurie buvo R. B. mirties priežastis, arba, kad G.L. K. dalyvavo bendrininkų grupėje su kitais asmenimis tikslu tyčia nužudyti R. B..

Kartu teisėjų kolegija vertina, kad G.L. K. veiksmuose yra požymių kitos nusikalstamos veikos, o būtent požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkto, kas atitinka 1961 metų baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 2 dalies numatytą nusikaltimą.

Vertinant šią aplinkybę pažymėtina, kad dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkto, ir jį atitinkantį 1961 metų baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 2 dalies numatytą nusikaltimą, yra suėję senaties terminai. 1961 metų baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusioje inkriminuojamos veikos padarymo metu buvo nurodyta, kad senaties eiga sustoja, jeigu padariusis nusikaltimą asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo. Šiais atvejais senaties eiga atsinaujina nuo to momento, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo. 2003-05-01 baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusioje nuo 2003-05-01, buvo nurodyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.

Byloje nustatyta, kad G.L. K. inkriminuojama, kad nusikalstamą veiką jis padarė 1997-01-25, tokiu būdu, šios nutarties priėmimo dieną nuo inkriminuojamo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei 15 metų. Taip pat nustatyta, kad nuo 1997-01-25 dienos G.L. K. nebuvo teistas.

Pažymėtina, kad G.L. K. kaltinimas buvo pareikštas pagal 2003-05-01 baudžiamąjį kodeksą, be to baudžiamasis procesas byloje vyko taip pat pagal šiuo metu galiojantį baudžiamojo proceso kodeksą, bei esant pagrindui vertinti, kad 2003-05-01 baudžiamojo kodekso redakcija yra palankesnė G.L. K., vertinant senaties klausimą taikomas teisinis reglamentavimas pagal 2003-05-01 įsigaliojusius Baudžiamąjį kodeksą ir Baudžiamojo proceso kodeksus.

Esant pagrindams spręsti senaties taikymo klausimą dėl nusikalstamos veikos, turinčios požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkto, teisėjų kolegija atsižvelgia į LR BPK 254 straipsnio 4 dalies reikalavimus, numatančius, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi.

Esant nustatytam teisiniam reguliavimui, bei esant pagrindui spręsti klausimą dėl senaties taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji byla G.L. K. atžvilgiu užbaigtina surašant nutartį.

Sprendžiant klausimą dėl nutarties nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo, teismas taip pat atsižvelgia į šiuo metu suformuotą Aukščiausiojo teismo praktiką bylose dėl senaties taikymo. Pvz. 2012-05-08 Lietuvos AT plenarinės sesijos nutartyje 2K-P-9/2012 nurodyta, kad esant pagrindui taikyti senatį, neturi būti vertinami kaltės įrodymai, o nutartyje neturi būti naudojami teiginiai, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą dėl asmens kaltės.

Vertinant Lietuvos AT praktiką įgyvendinant LR BPK 254 straipsnio 4 dalies ir BPK 3 straipsnio reikalavimus, kartu pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje G.L. K. atžvilgiu nėra pagrindo visiškai nevertinti jo kaltės įrodymų dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, kadangi nutartyje teismui privalu pasisakyti, dėl kokios priežasties byloje nėra surašomas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis. Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje G.L. K. kaltės įrodymai turi būti įvertinti tuo aspektu, dėl kokios priežasties jo atžvilgiu nėra surašomas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis, o yra surašoma nutartis nutraukti baudžiamąją bylą dėl senaties.

Šioje nutartyje yra konstatuota, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu G.L. K. galėtų būti surašytas apkaltinamasis nuosprendis dėl R. B. nužudymo kankinant ar itin žiauriai. Kartu, klausimas ar G.L. K. veiksmuose yra kito nusikaltimo, turinčio LR BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkto numatytas nusikaltimas, negali būti vertinamas, kadangi dėl šios nusikalstamos veikos yra suėjęs senaties terminas.

Esant tokioms aplinkybėms baudžiamoji byla G.L. K. atžvilgiu užbaigiama surašant teismo nutartį Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais.

J. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl 6000 Lt turtinės žalos ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu LR BPK 252 straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., 254 str. 4 d., Lietuvos Respublikos BK 95 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Baudžiamąją bylą G. L. K. atžvilgiu nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Kardomąją priemonę iki nutarties įsiteisėjimo G.L. K. pakeisti iš suėmimo į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

G. L. K. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje po nutarties paskelbimo.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.