Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės ir Rasos Bartašienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) L. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7146-1051/2017 pagal ieškovės L. P. patikslintą ieškinį atsakovui L. P., trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt., bei pagal atsakovo L. P. priešieškinį ieškovei L. P., trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, piniginės kompensacijos už sutuoktinei tenkančią didesnės vertės turto dalį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp šalių 2007 m. birželio 29 d. dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išspręsti santuokinių pavardžių, nutraukus santuoką, klausimą; 2) pripažinti, kad po santuokos nutraukimo ieškovei L. P. asmeninės nuosavybės teise lieka automobilis Toyota Corolla Verso, 2500 Eur vertės, ir butas su rūsiu, 10108 Eur vertės; 3) pripažinti, kad po santuokos nutraukimo atsakovui L. P. asmeninės nuosavybės teise lieka automobilis Volvo V70, 2200 Eur vertės, ir žemės sklypas, 1020 Eur vertės; 4) pripažinti ieškovės ir atsakovo įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2014 m. lapkričio 17 d. būsto paskolos sutartį Nr. 06A1418211254-C3, nekeičiant jos sąlygų, nurodant, kad ieškovė L. P. įsipareigoja viena pati mokėti likusią kredito skolą; pripažinti, kad visi atsakovo L. P. įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2013 m. gruodžio 2 d. asmeninės paskolos sutartį Nr. 06L1318051144-C8 po santuokos nutraukimo lieka L. P. asmeniškai. Nurodė, kad šeima iširo dėl jų abiejų kaltės, kartu nebegyvena jau apie tris metus, kuomet ieškovė 2014 metais nusipirko butą ir išsikraustė ten gyventi. Nors butas buvo pirktas šalims gyvenant santuokoje, tačiau butu naudojasi ir moka paskolą viena ieškovė. Imant būsto paskolą atsakovas, kaip jos sutuoktinis, taip pat nurodytas paskolos gavėju, nes kitaip ji nebūtų gavusi kredito. Sutiko kad transporto priemonės Volvo V70, vertė yra tokia kaip nurodo atsakovas - 1246 Eur. Teigė, jog automobiliu Volvo V70 naudojasi atsakovas, o ji naudojasi automobiliu Toyota Corolla Verso, kurio įsigijimui atsakovas yra paėmęs asmeninę paskolą. Pažymėjo, kad bankas atsakovui nebūtų davęs kredito automobiliui įsigyti, nes jis turėjo išlaikymo įsiskolinimą savo vaikui iš pirmosios santuokos ir jo lėšos buvo areštuotos. Ji padengė susidariusią išlaikymo įsiskolinimo sumą (2522 Eur), ko pasėkoje atsakovas gavo iš banko kreditą ir ieškovei nupirko automobilį Toyota Corolla Verso už 4344 Eur, kuriuo ieškovė lyg šiol naudojasi. Dėl nurodytų aplinkybių, automobilis Toyota Corolla Verso turi būti priteistas jai, o atsakovui Volvo V70. Nesutinka, kad jai būtų priteistas automobilis Volvo V70, tačiau jei taip būtų nuspręsta, atsakovas turėtų sumokėti kompensaciją dėl to, kad ji padengė jo turėtą išlaikymo įsiskolinimo sumą.

Atsakovas L. P. priešieškiniu prašė teismo: 1) priteisti atsakovui L. P. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Toyota Corolla Verso; 2) priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 2671,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį; 3) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutiko su ieškovės ieškinyje nurodytu sutuoktinių bendro turto padalijimo būdu ir nurodė, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise turėtų būti priteistas butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), 10108 Eur vertės, o atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise turėtų atitekti transporto priemonės Toyota Corolla Verso, 2500,00 Eur vertės, Volvo V70, 1246,00 Eur vertės ir žemės sklypas 1020,00 Eur vertės. Tokiu būdu atsakovui natūra tenkančio turto vertė sudarytų 4766,00 Eur. Kadangi ieškovei būtų priteisiamas žymiai didesnės vertės turtas, atsakovui priteistina 2671,00 Eur dydžio piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį. Su kitais ieškinio reikalavimais sutiko.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas prašė nustatyti, jog ieškovė ir atsakovas po santuokos nutraukimo ir toliau lieka solidariai atsakingi bankui pagal būsto kredito sutartį, o dėl kitų reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išsprendė santuokinių pavardžių, nutraukus santuoką, klausimą. Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise butą ir automobilį Volvo V70. Priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą ir automobilį Toyota Corolla Verso. Priteisė iš atsakovo ieškovei 627 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį. Pripažino, kad po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2014 m. lapkričio 17 d. būsto paskolos sutartį Nr. 06A1418211254-C3 lieka, nekeičiant jos sąlygų, nurodant, kad ieškovė įsipareigoja viena pati mokėti likusią kredito skolą. Pripažino, kad po santuokos nutraukimo visi atsakovo įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2013 m. gruodžio 2 d. asmeninės paskolos sutartį Nr. 06L1318051144-C8 lieka atsakovui asmeniškai. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė bei paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad tarp šalių ginčas yra kilęs tik dėl dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir pažymėjo, jog šalys aiškiai buvo išreiškusios valią, kad butą asmeninės nuosavybės teise įsigijo ieškovė, o žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise įsigijo atsakovas, nes šis minėtas nekilnojamasis turtas kiekvieno iš jų buvo įgytas jau faktiškai gyvenant skyrium. Kadangi atsakovas neprisidėjo prie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistino buto įsigijimo, įsipareigojimus bankui vykdo tik ieškovė, todėl, sprendė, kad nepaisant to, kad ieškovės santuokos metu įgyto buto vertė yra didesnė nei atsakovo santuokos metu įgyto žemės sklypo, atsakovui iš ieškovės kompensacijos nepriteisė.

Spręsdamas dėl kilnojamojo turto automobilių priteisimo šalims, teismas nurodė, jog atsakovas priešieškiniu reikalauja, kad automobilis Toyota Corolla Verso būtų priteistas jam, kartu sutikdamas su ieškovės reikalavimais, kad automobilis Volvo V70 po santuokos nutraukimo taip pat būtų priteistas jam, tačiau priešieškinio dėl automobilio Volvo V70 priteisimo jam asmeninės nuosavybės teise nereiškė. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas automobilio Toyota Corolla Verso įsigijimui yra paėmęs asmeninį vartojimo kreditą ir jis asmeniškai vienas pats dengia kredito įmokas bankui, teismas minėtą automobilį priteisė atsakovui, o automobilį Volvo V70 ieškovei, priteisiant jai už tai 627 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas L. P. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą iš dalies pakeisti, įtraukiant santuokoje įgytą butą su rūsiu į dalintino turto masę, priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Volvo V70 ir 3181 eurų dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį, perskirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei priteisiant bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1.Šalys nusipirko butą dar tebegyvenant kartu ir tebetvarkant kartu bendrą ūkį. Sutuoktinių bendras įsipareigojimas bankui bei nekilnojamo turto įgijimas bendrąją jungtine nuosavybe aiškiai parodo sutuoktinių turto ir ūkio bendrumą buto įsigijimo momentui. Jokių įrodymų, kad buto įsigijimo momentu ieškovė buvo aiškiai išreiškusi valią butą įsigyti asmeninės nuosavybės teise, byloje nėra. Be to, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, leidžiančių teigti, jog jos įsipareigojimai bankui už kredito, skirto buto įsigijimui ir remontui, buvo vykdomi išimtinai jos asmeninėmis lėšomis, o ne sutuoktinių bendromis lėšomis, todėl teismo argumentai, kad atsakovas jokia dalimi prie buto įsigijimo, jo remonto, išlaikymo ir įsipareigojimų bankui vykdymo neprisidėjo, yra teisiškai nepagrįsti.

7.2. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl transporto priemonės Volvo V70, todėl neaišku, kodėl teismas šios transporto priemonės atžvilgiu veikė kaip aktyvus proceso dalyvis ir savo iniciatyva priteisė iš atsakovo ieškovės naudai šią transporto priemonę, kuri turėjo būti priteista atsakovui. Ieškovei priteisus butą, o atsakovui transporto priemones, tokiu būdu ieškovei natūra atitenkančio turto vertė sudarytų 10108 eurų, atsakovui - 3746 eurų, o kompensacija už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį - 3181 eurų ((10108 eurų - 3746 eurų) / 2). Priimdamas sprendimą, teismas taip pat klaidingai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovė L. P. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1.Atsakovo teiginiai, kad buto įgijimo metu šalys gyveno kartu, pasirašė sutartis su banku, vedė bendrą ūkį ir vėliau šį turtą įregistravo kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, niekuo nepagrįsti. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad šalys po 2014 vidurio gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Nebegalėdama gyventi kartu su atsakovu buvo priversta imti paskolą būsto įsigijimui iš karto sutariant su atsakovu, kad paskolos paėmimas iš jo pusės, bus tik formalumas, o visą paskolą grąžins ji ir kad šį įsipareigojimą vykdo, įrodė pateikdama teismui AB SEB bankas sąskaitos išrašus savo vardu, o atsakovas savo įsipareigoji­mų, kad prisidėjo prie paskolos grąžinimo ar buto išlaikymo, niekuo nepagrindė.

8.2. Atsakovas visiškai netinkamai skunde komentuoja CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nes ieškovė akivaizdžiai įrodė savo valios išraišką įsigyti butą asmeninėn nuosavybėn. Ieškovė nekelia jokių pretenzijų dėl kito nekilnojamojo turto, že­mės sklypo, priteisimo atsakovui, nes šis turtas įgytas jau nebegyvenant kartu. Atsakovo reikalavimas dėl abiejų transporto priemonių jam priteisimo yra nesąžiningas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto L. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės L. P. ir atsakovo L. P. santuoka sudaryta 2007 m. birželio 29 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 53 (11-12 b. l.). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą : 2014 metais įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 10108 Eur; 2016 metais žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1020 Eur (16, 17, 19, 20 b. l.). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įsigijo du automobilius : Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos data 2005-12-05, 2500 Eur vertės; Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2000-10-31, 1246 Eur vertės (13, 14, 45, 98-115 b. l.). 2013 m. gruodžio 2 d. tarp atsakovo L. P. ir trečiojo asmens AB SEB banko buvo sudaryta asmeninio vartojimo kredito sutartis Nr. 06L1318051144-C8, pagal kurią atsakovui L. P. suteiktas 15000 Lt (4344 Eur) kreditas automobilio pirkimui, kredito grąžinimo data 2018-11-26 (12-23 b. l.). 2014 m. lapkričio 17 d. tarp sutuoktinių L. P. ir L. P. bei trečiojo asmens AB SEB banko buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 06A1418211254-C3, pagal kurią suteiktas 46000 Lt kreditas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui, kredito grąžinimo data 2029-10-31, kredito grąžinimas užtikrintas minėto buto Hipoteka (24-27, 68-76 b. l.). Byloje šalys neginčijo ir pateikė rašytinius įrodymus, kad įsipareigojimus pagal 2013 m. gruodžio 2 d. asmeninio vartojimo kredito sutartį Nr. 06L1318051144-C8 vykdo atsakovas L. P. (83-84 b. l.), o įsipareigojimus pagal 2014 m. lapkričio 17 d. kredito sutartį Nr. 06A1418211254-C3 vykdo ieškovė L. P. (149-175 b. l.).

11. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo priešieškinį, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir savo išvadas grindė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso III knygos, reglamentuojančiomis šeimos santykius normomis, t. y. CK 3.61 str. 2 d., 3.88 str. 1 d., 2 d., 2 p., 5 p., 3.89 str. 1 d. 7 p., 3.117 str. 1 d., 2 d., 3.118 str., 3.127 str. bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškose bylose.

12. Apeliantas L. P. nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir CK 3.89 straipsnio 1 d. 7 p. aiškinimu, ginčija sprendimą dalyje dėl nekilnojamo turto buto, automobilio Volvo V70 priteisimo ieškovei. Dėl esminių apeliacinio skundų argumentų, teisėjų kolegija pasisako atskirai.

13. Apeliaciniame skunde L. P. teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas priskirdamas nekilnojamą turtą – butą prie nedalintino ieškovės asmeninio turto ir dėl to neteisingai nepriteisė atsakovui kompensacijos. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

14. Sutiktina su apeliantu, jog CK III knygoje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti CK numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).

15. Lietuvos Aukščiausias teismas, aiškindamas sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymą, teismų praktiką formuoja ta linkme, kad turto bendrumo prezumpcija turi paneigimo sąlyga: kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais paneigti prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; taip pat žr. 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga Nr. AC-40-1).

16. Atsakovo nuomone, tai, kad nekilnojamas turtas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagrindžia šie leistini įrodymai: turtas įgytas santuokos metu ir turtas įregistruotas VĮ Registrų centre kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Visgi, pasisakant dėl atsakovo pozicijos šiuo klausimu, teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis. Tai yra pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas turtas buvo įgytas (asmenines ar bendras), o jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą.

17. Vertinant bylos aplinkybes pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė yra dirbanti ir gaunanti darbo užmokestį. Nors atsakovas apeliuoja į tai, kad ieškovė neįrodė, kad įsigydama butą ir jį susiremontavusi panaudojo išimtinai savo asmenines, o ne bendras sutuoktinių lėšas, su tokiais atsakovo argumentais nesutiktina. Net ir laikant, kad ½ ieškovės gaunamų pajamų iki santuokos nutraukimo priklausė atsakovui, ieškovės kas mėnesį mokėtos ir mokamos įmokos kredito įstaigai neviršijo likusios ½ dalies pačiai ieškovei priklausančių pajamų (I t., 35 b. l., 149-175). Priešingai, įmokos dalis už būstą kas mėnesį sudarė apie 1/3 dalį likusios ½ ieškovei priklausančios pajamų dalies. Banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad įmokas už būstą mokėjo ir moka ieškovė. Be to, ieškovės nurodytos aplinkybės, jog būdama santuokoje, butą nusipirko tam, kad galėtų gyventi atskirai nuo atsakovo yra labiau tikėtinos, jog jos teisingos. Pastebėtina, kad atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei priešieškinyje, jokių buto įsigijimo aplinkybių ir priežasčių nenurodė, tik pripažino, kad butą pirko ieškovė, o jis tik padėjo jai gauti kreditą, su sąlyga, kad automobilį Toyota Corolla Verso ieškovė perrašys jam. Atsakovas taip pat neginčijo, kad kreditą už butą dengia ieškovė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovė paneigė prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (žr., pvz., (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009; 2015 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-232-313/2015).Tai yra, ieškovė įrodė, jog nekilnojamas turtas - butas yra įgytas asmeninėn ieškovės nuosavybėn, aiškiai išreiškus ieškovei valią – gyventi atskirai nuo atsakovo bei mokant už šį turtą iš asmeninių lėšų, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio nekilnojamojo turto į dalintino turto masę neįtraukė ir atsakovui, kuris faktiškai gyvenant skyrium įgijo žemės sklypą (taip pat bendrosios jungtinės nuosavybės teise I t., 17 b. l.), piniginės kompensacijos nepriteisė.

18. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas savo iniciatyva, nesant tarp šalių ginčo, nepagrįstai kilnojamąjį turtą – automobilį Volvo V70 priteisė ieškovei. Su šiuo apelianto argumentu taip pat nesutiktina.

19. CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos; turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2014 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014).

20. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad santuokos nutraukimo ir turto padalinimo bylose prioritetas yra teikiamas turto padalinimui natūra, šios bylos nagrinėjimo kontekste, šalims santuokoje įgijus 2 automobilius, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad santuokoje įgytas kilnojamasis turtas – automobiliai, šalims yra dalijami natūra, nes juos yra įmanoma tokiu būdu padalinti. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad sprendžiant klausimą dėl santuokoje įgytų transporto priemonių padalijimo, svarbus aspektas byloje yra tai, kad automobilio Toyota Corolla Verso įsigijimui atsakovas yra paėmęs asmeninį vartojimo kreditą ir jis asmeniškai vienas pats dengė ir dengia kredito įmokas bankui. Ieškovė tam neprieštarauja ir prašo, kad visi sutartiniai įsipareigojimai bankui pagal 2013 m. gruodžio 2 d. atsakovo asmeninio vartojimo kredito sutartį Nr. 06L1318051144-C8 atitektų atsakovui, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nežiūrint į tai, kad šalys to neprašė, pagrįstai atsakovui L. P. nuosavybės teise priteisė automobilį Toyota Corolla Verso, o ieškovei - automobilį Volvo V70, taip išlaikant tarp šalių lygybės ir proporcingumo principus bei nepažeidžiant turto atidalijimo natūra prioretiškumo (CK 3.117 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.).

21. Be esminių apeliacinio skundo argumentų, apeliantas taipogi nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų tarp šalių priteisimu, laikydamas, kad teismas neteisingai jas paskirstė ir pateikia savo paskaičiavimą, nurodydamas, kad iš jo turėjo būti priteista valstybei 139,53 eurų už ieškovei suteiktas teisinės pagalbos išlaidas ir 432 Eur atsakovui iš ieškovės, už jo turėtas teisinės pagalbos išlaidas. Visumoje, atsakovas laiko, kad teismas patenkino priešieškinio reikalavimus 48%, o ne 20%, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Toks apelianto bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas vertintinas kaip neatitinkantis bylos duomenų ir šalių reikštų reikalavimų, pagal kuriuos procentaliai nustatytina patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, skaičiaus.

22. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teikdama ieškinį teismui, ieškovė reiškė daugiau reikalavimų, nei priešieškiniu jų reiškė atsakovas, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad sprendimas iš esmės priimtas 80 procentų ieškovės naudai ir 20 procentų atsakovo naudai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime yra išsamiai ir argumentuotai aptartas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, atsižvelgiant į CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 2 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., todėl apelianto argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.

23. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiąsias teisės normas, aptartas šios nutarties 11 punkte ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos santuokos nutraukimo bylose. Apelianto L. P. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.