- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-18
- Bylos Nr.
- ATP-329-245/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00088-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimu A. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nubaustas 150 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d., vadovaujantis ATPK 30¹ str., nubaustas 3500 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, vadovaujantis ATPK 33 str. jam paskirta galutinė nuobauda – 3500 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo už tai, kad jis 2013-10-24, apie 15.22 val., vairuodamas vilkiką „Scania R 114 L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Korne SDP27“, valst. Nr. ED 267, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į transporto priemonės būklę, sukdamas į dešinė nesuvaldė transporto priemonės ir su puspriekabe kliudė stovėjusi transporto priemonę, kuri nuo smūgio atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę. Padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusių asmenų eismo įvykio vietoje, nesustojo ir, nepranešęs apie įvykusi eismo įvykį policijai, iš įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 133 p., 231.1 p., 231.2 p., 234 p.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimą pakeisti, panaikinant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų A. K. atžvilgiu taikymą, ir pagal ATPK 130 str. 1 d. V. B. skirti administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Skunde nurodoma, kad teismas šiuo atveju nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas, kadangi byloje tam nėra nustatyta jokio teisinio pagrindo. Teigia, kad susidūrimas buvo stiprus, transporto priemonių apgadinimai dideli, įvykio pobūdis akivaizdus, pasišalinimas iš įvykio vietos tyčinis.
A. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimą pakeisti ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukti. Skunde nurodo, kad pripažįsta, jog padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., nes išvažiuodamas iš sandėlio nebuvo pakankamai atidus ir kliudė stovinčius automobilius juos apgadindamas, dėl to labai gailisi, tačiau nuo pat pradžios savo paaiškinime nurodė, jog nepastebėjo, kad kliudė stovinčius automobilius išvažiuodamas krovininiu automobiliu su pakrauta puspriekabe iš sandėlio teritorijos į pagrindinę gatvę. Jo vairuojamas automobilis su pakrauta puspriekabe buvo apie 16 metrų ilgio ir per 20 tonų svorio, kuomet lengvasis automobilis „Ford Focus“ yra apie 4 metrų ilgio ir ~800 kg svorio. Lengvojo automobilio nuotraukose užfiksuoti automobilio apgadinimai yra braukiamojo pobūdžio, užpakalinio kairiojo sparno gniuždymas vyko kartu su automobilio stūmimu, smūgio ar signalizacijos garsų nebuvo, todėl, palyginus krovininio automobilio su puspriekabe ir lengvojo automobilio dydžius, jų svorį, akivaizdu, jog jis galėjo nejausti automobilių kontakto. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas, kuris akivaizdžiai parodo kontaktavusių automobilių dydžių ir svorių skirtumą bei tai, kad šis kontaktas krovininio automobilio judėjimui ir manevrui įtakos neturėjo, nes, išsukęs į pagrindinę gatvę, jis nesustodamas be kliūčių nuvažiavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jam, krovininiu automobiliu išvažiuojant į pagrindinę gatvę, reikėjo padaryti 90 laipsnių kampo posūkį, o lengvasis automobilis, kaip matosi iš vaizdo įrašo, buvo pastatytas arti išvažiavimo. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad išvažiavimo metu sukant į judrią gatvę, priešpriešinėse 2-jose eismo juostose intensyviai judėjo lengvieji automobiliai, todėl jis savo dėmesį turėjo nukreipti į kairę pusę ir stebėti, kad neįvažiuotų į priešpriešinę eismo juostą bei nekliudytų ja važiuojančių automobilių. Nukreipęs savo dėmesį į priešingą pusę nepastebėjo, jog užkabino prie įvažiavimo stovėjusį lengvąjį automobilį. Posūkio metu, važiuojant nedideliu greičiu, krovininio automobilio kabinoje būna stiprus variklio ūžesys, kuris užstelbia kitus garsus, dėl ko jis negalėjo išgirsti automobilių kontakto.
Liudytojų pareigūnų Ž. M., L. A. parodymai, kuriais vadovaujasi teismas savo nutarime, paremti tik jų nuomone ir savo darbo patirtimi. Pažymėtina, jog minėti liudytojai nėra specialistai technikai, turintys specialių techninių ekspertinių žinių, kuriomis remdamiesi galėtų pagrįsti savo nuomonę, todėl, mano, šių liudytojų parodymai negali būti esminiai, grindžiant jo kaltę padarius ATPK 130 str. 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Skunde taip pat nurodo, kad vairuotojo darbo stažas yra 31 metai, iš jų 21-erius metus vairuoja krovininius automobilius. Per visą savo darbo laiką neturi jokių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo jo požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi. Tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos jam nebuvo jokios prasmės, nes atsakomybė už tai jam yra žinoma. Mano, kad administracinėje medžiagoje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad jis suprato, jog yra susijęs su eismo įvykiu, ir sąmoningai (tai yra tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, neišsiaiškinęs įvykio aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
A. K. ir Institucijos apeliaciniai skundai atmestini.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., nėra. Institucija kelia tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. už ATPK 130 str. 1 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, nurodydama, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo jo atžvilgiu bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti.
Dėl A. K. apeliacinio skundo.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir juos įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, taigi, apylinkės teismas įrodymus įvertino tinkamai.
A. K. administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., yra įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, paaiškinimais, fotonuotraukomis, filmuota medžiaga. Apelianto kaltė neginčijamai įrodyta byloje surinkta medžiaga, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų, kurie neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, parodymais. Liudytojų pateikti duomenys yra nuoseklūs, jie sutampa su rašytine bylos medžiaga. A. K. nurodė, kad jis nematė ir nejautė jokio atsitrenkimo, tačiau pirmosios instancijos teismui pagrįstai toks paaiškinimas neatrodė įtikinamas. Liudytojai patrulis L. A. ir specialistas Ž. M., surašęs transporto priemonės techninės apžiūros aktą, nurodė, kad vairuotojas kontaktą turėjo jausti, šią išvadą jie padarė remdamiesi automobilių apgadinimais ir savo darbo patirtimi. Nors apeliantas teigia, kad liudytojai nėra specialistai technikai, turintys specialių techninių ekspertinių žinių, kuriomis remdamiesi galėtų pagrįsti savo nuomonę, tačiau teismas sprendžia, kad vertinant įrodymų visetą, t.y. šiuos liudytojų, kurie yra policijos pareigūnai, yra vairavę analogiškas transporto priemones, turi ilgametę darbo patirtį, parodymus bei tai, kad automobilio „Ford Focus C-Max“, kurį kliudė vilkiko vairuotojas, galiniai ratai pakilo, šis automobilis vos neapvirto, atsitrenkė į priekyje jo stovintį automobilį Hyundai i40, teismas daro išvadą, jog susidūrimas buvo stiprus, o vairuotojas susidūrimo nejausti negalėjo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. neigdamas savo kaltę siekė išvengti administracinės atsakomybės.
Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus apeliacinio skundo.
Sprendžiant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtos nuobaudos teisingumo klausimą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Būtent ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė A. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ATPK 31 str., nebuvimas ir kaltės dėl padaryto pažeidimo neigimas, neužkerta kelio taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas (pvz., 2014 m. vasario 18 d. nutartis byloje Nr. 2AT-10/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju išskirtinėmis aplinkybėmis laikytina pati įvykio situacija, jos padariniai (padaryta žala, įvertinus ir pažeidėjo vairuojamos transporto priemonės masę, lyginant su nukentėjusiųjų automobiliais, nėra didelė), tai, kad A. K. pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra susijęs būtent su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu (A. K. dirba tolimųjų reisų vairuotoju), pažeidėjas turi 31 metų vairavimo patirtį, iki šiol nebuvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, dėl ko, įvertinus šias aplinkybes, apibūdinančias padarytų pažeidimų pobūdį, padarinius, A. K. asmenybę, yra pagrindas išvadai, jog šioje byloje A. K. už padarytus administracinius pažeidimus pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. paskirta galutinė nuobauda – 3500 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą A. K., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytus pažeidimus, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., 2014 m. sausio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3/2014; 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-36/2013; 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29/2013; 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4/2013).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos ir A. K. apeliaciniai skundai netenkinami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinių skundų netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.