Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-01-17 · Civilinė byla Nr. 2S-148-524/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
2S-148-524/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05060-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
R. J.
Suinteresuotas asmuo
AS Blue Orage Bank
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-148-524/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05060-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys AS Blue Orage Bank, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Subarė“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio administratorių agentūra“, R. J., E. Ž., A. M., M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2018 m. gegužės 14 d. įvykusių varžytynių Nr. 152749 rezultatus ir atšaukti įvykusias varžytynes; skirti turto, žemės sklypo, pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti antstolio pasirinktai ekspertinei įstaigai arba ekspertui. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, jog antstolis 2017 m. lapkričio 22 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo, nesilaikydamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintų nurodymų, turto įvertinimui nebuvo skirta ekspertizė, o antrųjų turto pardavimo iš varžytynių metu turtas buvo parduotas už neprotingai mažą kainą. Taip pat pareiškėja nurodo, kad antstolis nesiaiškino ir nesuteikė teisės skolininkei iki varžytynių paskelbimo surasti (pasiūlyti) areštuoto turto pirkėją.

2. Antstolis 2018 m. birželio 4 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. liepos 2 d. nutartimi pareiškėjos R. J. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų atmetė, panaikino laikinąsias apsaugos priemones – turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/0065, dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8116-639/2018.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0010/15/00653 medžiagos nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro 2015 m. vasario 20 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 8-1152 dėl 3 621 892,42 EUR išieškojimo iš skolininko UAB „Subarė“, įkeistų daiktų nuosavybės teise priklausančių skolininkei UAB „Subarė“, taip pat su skolininke subsidiariai atsakingiems įkaitų davėjams A. M., E. Ž., bei R. J. ir R. J. išieškotojo AB Baltikums Bank AS, Latvijos Respublika, naudai. 2015 m. balandžio 13 d. turto arešto aktu Nr. S1a-340131 vykdomojoje byloje areštuotas R. J. ir R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise priklausantis įkeistas turtas, tai yra žemės sklypas ir pastatas – gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su vykdomosios bylos Nr. 0010/15/00653 medžiaga nustatė, jog pareiškėjos teiginiai dėl to, jog nei apie turto įvertinimą, nei apie pardavimą nebuvo informuota, sutuoktinis pareiškėjai jokios informacijos nepateikė, todėl ji neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimų dėl iš varžytynių parduodamo turto įvertinimo bei iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją, yra nepagrįsti. Tiek pareiškėjai, tiek jos sutuoktiniui R. J. buvo tinkamai įteikti visi vykdomosios bylos dokumentai, tačiau CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu suteikta teise pareiškėja nepasinaudojo, t. y. nepareiškė antstoliui prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog R. J. ir R. J. yra sutuoktiniai, įrodymų apie tai, jog jų santuoka būtų nutraukta arba kad sutuoktiniai faktiškai kartu negyvena antstoliui nebuvo pateikta, be to, pareiškėja ir R. J. yra turto bendrasavininkai. Kadangi R. J. yra pareiškėjos vyras, su kuriuo kartu pareiškėja gyvena, toks procesinio dokumento įteikimas laikytinas tinkamu ir CPK 123 straipsnio 3 dalies pagrindu. CPK suteikė antstoliui įgaliojimus turtą įkainoti, todėl, atsižvelgiant į UAB „Inreal“ 2017 m. lapkričio 7 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, antstolis įkainojo parduotiną iš varžytynių turtą 178 000 EUR. Patvarkymą dėl kainos nustatymo antstolis išsiuntė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui tam, kad jie pareikštų savo nuomonę dėl nustatytos turto vertės. Pareiškėja patvarkymo dėl areštuoto turto įkainojimo neskundė, taip pat nebuvo apskųstas antstolio priimtas turto arešto aktas. Pareiškėjai CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepareiškus prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo laikytina, kad nėra pagrindo abejoti 2017 m. lapkričio 7 d. turto vertintojo UAB „Inreal“ ataskaitoje nustatyta nekilnojamojo turto verte, pateiktas vertinimas ir jo metu nustatyta areštuoto turto kaina nėra nuginčyta. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad 2017 m. lapkričio 7 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatyta turto vertė būtų neteisinga, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte grindė iš esmės remdamasi tik skelbimais iš www.aruodas.lt., kuriuose yra užfiksuoti panašių namų gretimose gyvenvietėse ((duomenys neskelbtini)) pardavimai, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime (turto buvimo vietoje) iš viso namai praktiškai neparduodami. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams dėl areštuoto turto kainos pareikšti, savo pirkėjo per antstolio nustatytą terminą nepasiūlė, pareiškėja nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog antstolio nustatyta areštuoto turto kaina neatitinka tuo metu buvusios turto rinkos vertės ir tuo yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės bei teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolis, vykdydamas jam įstatymo suteiktas teises, tinkamai įkainojo pareiškėjos turtą. Parduotino iš varžytynių turto pirmosios varžytynės neįvyko, kadangi į jas neužsiregistravo nei vienas pirkėjas (nebuvo pirkėjų, kurie už parduodamą turtą butų pasiūlę pirmųjų varžytynių kainą, paskelbus antrąsias varžytynes, jas nugalėjo M. M., pasiūliusi už turtą 106800 EUR). Pareiškėja galėjo savo iniciatyva atlikti turto vertinimą ir pateikti antstoliui ar teismui objektyvius įrodymus apie turto rinkos vertę, tačiau to neatliko. Šiuo atveju subjektyvi pareiškėjos nuomonė dėl turto vertės negali būti laikoma pakankamu pagrindu naikinti įvykusių varžytynių Nr. 152749 rezultatus ir atšaukti įvykusias varžytynes. Teismas CPK 717 straipsnyje numatytų pagrindų paskelbti varžytynes neįvykusiomis nenustatė. Dėl pareiškėjos prašymo skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, pagrindų taip pat nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tariami pareiškėjos ketinimai ieškoti turto pirkėjo yra deklaratyvūs, kadangi pranešimas apie pirmąsias varžytynes surašytas 2018 m. vasario 22 d., apie antrąsias varžytynes – 2018 m. balandžio 13 d., todėl surasti ir pasiūlyti turto pirkėją pareiškėja turėjo ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 25 d., kuomet jai buvo įteiktas 2017 m. lapkričio 22 d. patvarkymas „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/00653, nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų, kadangi antstolio veiksmai skelbiant areštuoto turto varžytynes ir nustatant jo kainą buvo teisėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tik formaliai įvertinus pareiškėjos skundo motyvus, neatsižvelgiant į tai, jog iš varžytinių parduotas turtas yra pareiškėjos vienintelis gyvenamasis būstas, todėl teisingas kainos nustatymas įgyja dar didesnę reikšmę, formaliai taikytos teisės normas, todėl neatskleista bylos esmė.

5.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino prie skundo dėl antstolio veiksmų pridėtus nekilnojamojo turto skelbimus iš www.aruodas.lt, kurie pagrindžia, jog aplinkinėse gyvenvietėse panašios kvadratūros turtas perduodamas nuo 233 000 EUR iki 799 000 EUR, tai rodo, kad pareiškėjos turto rinkos vertė yra ne mažesnė nei 500 000 EUR.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. S. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie motyvai:

6.1. Antstolis ginčo turtą įvertino atsižvelgęs į UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą ir patvarkymą dėl turto įvertinimo išsiuntė vykdymo proceso šalims tam, kad jie pateiktų nuomonę dėl turto vertės.

6.2. Pareiškėja nesutikdama su nustatyta turto verte, turėjo pareikšti prieštaravimus antstoliui, o ne skųsti antstolio veiksmus, kai jau buvo užbaigtas turto realizavimo procesas.

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M. M. prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie motyvai:

7.1. Pareiškėjos prielaidos dėl turto įkainojimo mažesne nei vidutinė rinkos kaina nepagrįstos jokiais įrodymais.

Šalies argumentai

7.2. Pareiškėjos pateiktuose nekilnojamojo turto pardavimo skelbimuose nurodyta nekilnojamojo turto pardavimo kaina neįrodo turto rinkos vertės, kadangi esminę reikšmę turi tai, už kokią sumą turtas buvo parduotas.

7.3. Pareiškėja skųsdama antstolio veiksmus, iš esmės siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, kadangi pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio nusikalstamų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst at uoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Iš byloje bei vykdomoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro 2015 m. vasario 20 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 8-1152 dėl 3 621 892,42 EUR išieškojimo iš skolininko UAB „Subarė“, įkeistų daiktų nuosavybės teise priklausančių skolininkei UAB „Subarė“, taip pat su skolininke subsidiariai atsakingiems įkaitų davėjams A. M., E. Ž., bei R. J. ir R. J. išieškotojo AB Baltikums Bank AS, Latvijos Respublika, naudai. 2015 m. balandžio 13 d. turto arešto aktu Nr. S1a-340131 vykdomojoje byloje areštuotas R. J. ir R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise priklausantis įkeistas turtas, tai yra žemės sklypas ir pastatas – gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini).

11. Minėtas nekilnojamasis turtas parduotas 2018 m. gegužės 14 d. įvykusiose antrosiose varžytinėse Nr. 152749 už didžiausią kainą už parduodamą turtą pasiūliusiam suinteresuotam asmeniui M. M..

12. Pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antrųjų varžytinių rezultatus ir atšaukti įvykusias varžytines bei paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę.

13. Skundžiama nutartimi pareiškėjos skundas atmestas.

14. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tik formaliai įvertinus pareiškėjos skundo motyvus, neatsižvelgiant į tai, jog iš varžytinių parduotas turtas yra pareiškėjos vienintelis gyvenamasis būstas, todėl teisingas kainos nustatymas įgyja dar didesnę reikšmę, formaliai taikytos teisės normos, todėl neatskleista bylos esmė. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino prie skundo pridėtą išrašą iš www.aruodas.lt, kas pagrindžia, jog aplinkinėse gyvenvietėse panašios kvadratūros nekilnojamasis turtas parduodamas už kainą, kuri svyruoja nuo 233 000 EUR iki 799 000 EUR, tai rodo, kad pareiškėjos turto rinkos vertė yra ne mažesnė nei 500 000 EUR. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.

15. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje; 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

17. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismas bei apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio 2017 m. liepos 25 d. patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo, kuriuo antstolis patvarkė 2015 m. balandžio 13 d. turto arešto aktu Nr. S1a-340131 areštuoto ginčo turto vertinimą pavesti atlikti turto vertintojui UAB „Inreal“, įpareigojo pareiškėją bei jos sutuoktinį R. J. pateikti dokumentus turto vertinimui atlikti, informuoti apie laiką, kurio metu turto vertintojui bus suteikta galimybė apžiūrėti ginčo turtą, 2017 m. rugpjūčio 14 d. įteiktas asmeniškai pareiškėjos sutuoktiniui R. J.. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įrodymų apie tai, jog pareiškėjos bei jos sutuoktinio santuoka būtų nutraukta, šalys gyventų atskirai nėra, todėl vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, patvarkymo įteikimas pareiškėjos sutuoktiniui, kuris taip pat yra skolininkas, laikytinas tinkamu įteikimu. Antstolis 2017 m. lapkričio 22 d. patvarkymu Nr. S1b-96144 dėl areštuoto turto vertės nustatymo, atsižvelgdamas į turto UAB „Inreal“ 2017 m. lapkričio 7 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, nustatė ginčo turto bendrą vertę – 178 000 EUR. Tuo pačiu patvarkymu antstolis informavo, jog šalys turi teisę pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo bei iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali surasti areštuoto turto pirkėją. Minėtas patvarkymas įteiktas pareiškėjos bei jos sutuoktinio gyvenamosios vietos adresu 2017 m. lapkričio 25 d.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, matyti, jog pareiškėjai bei jos sutuoktiniui buvo žinoma apie nustatytą ginčo turto rinkos vertę ir teisę teikti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, surasti ginčo turto pirkėją, tačiau vykdomoje byloje nėra įrodymų, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis būtų pasinaudoję šiomis teisėmis, tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja bei jos sutuoktinis gerai suvokė vykdymo proceso metu antstolio atliekamų procesinių veiksmų pasekmes, tačiau nesiėmė tinkamų veiksmų apginti savo teises. Esant šioms aplinkybėms, jog ginčo turto savininkai neišreiškė prieštaravimų dėl ginčo turto nustatytos rinkos vertės, nebuvo aktyvūs, nesiūlė savo pirkėjo iš varžytinių parduodamam turtui, antstoliui nekylant abejonių dėl atlikto turto vertinimo atskaitoje nurodytos ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertės, nebuvo pagrindo skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo abejoti nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos duomenimis, kadangi iš vertinimo ataskaitos turinio matyti, jog nustatant ginčo turto rinkos vertę buvo įvertinos turto vertinimo prielaidos ir ypatybės, atlikta turto rinkos apžvalga, panaudojimo perspektyvos, nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas.

19. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, jog nekilnojamojo turto pardavimo skelbimai apie panašiose gyvenvietėse parduodamo turto kainas patvirtina, jog pareiškėjos nekilnojamasis turtas buvo įvertintas per maža kaina, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja jokiais kitais įrodymais, išskyrus parduodamo nekilnojamojo turto skelbimais, neįrodinėjo, jog ginčo turtas buvo įvertintas netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bet kokiuose nekilnojamojo turto pardavimo skelbimuose, net jei nekilnojamojo turto objektai būtų parduodami toje pačioje gyvenvietėje, niekaip nepagrindžia, jog minėto turto rinkos vertė yra tokia, kokia nurodyta skelbimuose. Skelbime skelbiama tik pardavimo kaina (pardavėjo tikėtina gauti pinigų suma), nėra jokių įrodymų, jog konkretus nekilnojamasis turtas buvo parduotas už skelbimuose nurodytas kainas. Taigi, nekilnojamojo turto pardavimo skelbimai nepagrindžia, jog ginčo nekilnojamasis turtas buvo įvertintas per maža kaina. Kitokių įrodymų – turto vertinimo ataskaitų, nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės išvados pareiškėja į bylą neteikė (CPK 178 straipsnis). Dėl šių priežasčių pareiškėjos argumentai, jog ginčo turtas įvertintas bei parduotas per maža kaina, nepagrįsti jokiais įrodymais.

20. Be to, pažymėtina, jog antstolis 2018 m. vasario 22 d. pranešimu informavo vykdymo proceso šalis, jog pirmosiose varžytinėse ginčo turtas bus pardavinėjamas už 142 400 EUR, tačiau 2018 m. kovo 28 d. patvarkymu dėl neįvykusio turto pardavimo iš varžytinių paskelbtas turto pardavimas pirmosiose varžytinėse neįvykusiu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ginčo turto pirmosiose varžytinėse pardavimo kaina buvo netgi per didelė. Antstolis 2018 m. balandžio 13 d. patvarkymu dėl parduodamo turto kainos nustatymo nustatė, jog antrosiose varžytinėse ginčo turtas bus pardavinėjamas už 106 800 EUR. Kaip jau buvo minėta, antrosiose varžytinėse ginčo turtas buvo parduotas už 106 800 EUR. Šios nurodytos aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, jog nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėja, jog ginčo nekilnojamasis turtas buvo įvertintas ir parduotas per maža kaina.

21. Visos nurodytos aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytas aplinkybes bei vykdomoje byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė bei aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, jog antstolis nepažeidė vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimą bei pardavimą varžytinėse.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias areštuoto turto įkainojimą, todėl atskirajame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutartį.

Teisėja Erika Misiūnienė