- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-22
- Bylos Nr.
- eAN2-144-1083/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00150-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marius Jankauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. birželio 26 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 130 Eur dydžio bauda. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. buvo nubaustas už tai, kad jis 2025 m. vasario 15 d. apie 20.40–20.45 val. viešoje vietoje – parduotuvėje (duomenys neskelbtini)(esančioje (duomenys neskelbtini)), girdint aplinkiniams, elgėsi įžūliai ir garsiai išsakė pardavėjai-kasininkei įžeidžiančius žodžius „pelė“, „žiurkė“, „tu niekas esi, tu pieška, ko čia žiūri pelės akim“, t. y. padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą.
2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. birželio 26 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas skundo netenkino ir Institucijos 2025 m. birželio 26 d. nutarimą paliko nepakeistu.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. iš esmės prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat jis prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apylinkės teisme jis nebuvo išgirstas, nori teismui duoti žodinius paaiškinimus bei pasinaudoti atstovo pagalba teisme. Apeliantas cituoja ANK 2, 5, 569, 591, 618 straipsnius, Institucijos 2025 m. birželio 26 d. nutarimą, skundžiamą nutartį, dėsto aktualią teismų praktiką ir nurodo, kad tiriant bei nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą buvo pažeisti pirmiau paminėtų teisės normų reikalavimai, o apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje dėl šių pažeidimų nieko nepasisakė. Teigia, kad Institucijos administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas neatitinka jiems keliamų reikalavimų, kad nutarime nebuvo suformuluotas kaltinimas, o buvo nurodytos tik prielaidos dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, bet prielaidomis kaltinimas negali būti grindžiamas, todėl jis nežinojo nuo kokio kaltinimo gintis. Apylinkės teismas šių pažeidimų nenagrinėjo ir neanalizavo, tik nurodė, kad Institucijos 2025 m. birželio 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. tvirtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, kad jis padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, o iškilusias abejones Institucija ir apylinkės teismas turėjo vertinti jo (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens) naudai. Tiriant ir nagrinėjant šią bylą turėjo būti remiamasi tik byloje surinktų įrodymų visuma, o ne vien Institucijos 2025 m. birželio 26 d. nutarimu, kuriame nėra nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jo kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo. Tiriant ir nagrinėjant šią bylą įrodymai buvo įvertinti šališkai, byla nebuvo objektyviai ištirta ir išnagrinėta, o priimti procesiniai sprendimai pagrįsti prielaidomis. Institucija ir apylinkės teismas įvertino nukentėjusiosios J. O., liudytojų J. O. ir Ž. B. parodymus, tačiau nesiaiškino, ar iš tikrųjų buvo galima girdėti jo (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens) pokalbį su nukentėjusiąja, taip pat nesiaiškino nukentėjusiosios J. O. ir liudytojos J. O. galimo tarpusavio giminystės ryšio (liudytoja J. O. yra nukentėjusiosios J. O. mama, kas galėjo turėti (ir turėjo) esminiam jų parodymų vertinimui). Taip pat nė viena liudytoja nepatvirtino, kad dėl jo (dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens) elgesio buvo sutrikdytas parduotuvės darbas ir buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Kartu apeliantas nurodo, kad šioje byloje buvo vertinti tik jo veiksmai, tačiau visiškai nevertinti parduotuvės darbuotojų veiksmai, o ypač nukentėjusiosios kasininkės-pardavėjos veiksmai, t. y. ar ji su juo bendravo nepažeisdama vidaus tvarkos taisyklių, pareiginių nuostatų, kitų įstatymų reikalavimų. Apylinkės teismas taip pat nevertino jos (nukentėjusiosios) ligos ir kaip tai paveikė jos elgesį, padidintą reakciją ir neigiamą reakciją į jo išsakytus teisėtus priekaištus dėl tvarkos, nes nukentėjusiosios reakcija į garsiai ištartus žodžius buvo neadekvati. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. tvirtina, kad jis nepadarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo – jis nevartojo jokių necenzūrinių žodžių, nekibo įžeidžiamai prie žmonių, nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ir jos nepažeidė, nebuvo sutrikdyta jokia rimtis. Jo garsiai išsakyti žodžiai „pelė“, „žiurkė“ negalėjo pažeisti viešosios tvarkos ar sutrikdyti žmonių rimties. Be to, nukentėjusioji išprovokavo konfliktinę situaciją, o be jos neteisėtų veiksmų (be provokacijos) nebūtų kilęs konfliktas parduotuvėje, todėl net ir esant padarytam administraciniam nusižengimui, dėl nukentėjusiosios neteisėtų veiksmų tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri galėjo turėti įtakos sprendžiant skirti jam administracinę nuobaudą ar jos neskirti. Apibendrindamas savo apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. mano, jog skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes apylinkės teismas netinkamai taikė ANK bendrosios ir specialiosios dalių nuostatas, padarė esminius materialiosios ir procesinės teisės pažeidimus, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu ir šie pažeidimai turėjo esminės įtakos neteisėtos bei nepagrįstos skundžiamos nutarties priėmimui. Todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su skundu nesutinka, nes skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Atsiliepime nurodyta, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išdėstė aiškius ir pagrįstus motyvus, kuriais remdamasis nusprendė pritarti Institucijos 2025 m. birželio 26 d. nutarime išdėstytai pozicijai, jog buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. įvykdė jam inkriminuojamą ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Taip pat atsiliepime teigiama, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimas bei nagrinėjimas vyko nepažeidžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių, o apelianto skunde paminėti neva padaryti procesinių teisės normų pažeidimai yra deklaratyvūs bei niekuo nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Visų pirmiausiai apygardos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (pavyzdžiui, EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, EŽTT praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pavyzdžiui, EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).
7. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė ir išvardijo procesinio sprendimo priėmimui reikšmės turinčius duomenis, juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino duomenų liečiamumą (sąsajumą), leistinumą, jų pakankamumą, tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius duomenis kaip jų visumą. Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai aiškiai nurodyti skundžiamoje nutartyje, todėl apygardos teismas visų jų nekartoja.
8.1. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. teigia, kad tiriant bei nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą buvo pažeisti ANK 2, 5, 569, 591, 618 straipsnių reikalavimai.
8.2. ANK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtinta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika <...> buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte; asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir jo padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius; administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
8.3. ANK 569 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
8.4. ANK 618 straipsnyje nustatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriame turi būti nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo); duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas ANK straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje pasirašo nagrinėjantis bylą pareigūnas.
8.5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. apeliaciniame skunde cituojamas ANK 591 straipsnis nuo 2023 m. birželio 1 d. neteko galios.
8.6. Įrodymų tyrimo, vertinimo ir pripažinimo administracinio nusižengimo teisenoje bendrosios nuostatos yra įtvirtintos ANK. Tačiau ANK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimo procesas iš esmės yra loginis procesas, kuris reiškiasi ANK normų sistemos nustatytose ribose, o administracinio nusižengimo tyrimas, bylos nagrinėjimas ir baigiamojo procesinio dokumento motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių ištyrimas ir išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė bylą tiriančio ir nagrinėjančio pareigūno bei teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga. Įrodymus tirti ir tikrinti privalu laikantis liečiamumo (sąsajumo) ir leistinumo principų bei įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu ir išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Bylą tiriantis ir nagrinėjantis pareigūnas bei teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių, asmens kaltės ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Todėl įrodymai, kuriais grindžiama asmens kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės procesiniame sprendime logiškai ir įtikinamai turi būti suformuotos kaltininko kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.
8.7. Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga matyti, kad aptariamas įvykis įvyko 2025 m. vasario 15 d. Surinkus medžiagą ir ją ištyrus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. 2025 m. kovo 3 d. šaukimu buvo šaukiamas 2025 m. kovo 6 d. atvykti į Instituciją administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Tačiau nurodytu laiku jis į Instituciją neatvyko. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas vėliau, jam atvykus į Instituciją susipažinti su administracinio nusižengimo byla ir dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolo surašyme, t. y. 2025 m. gegužės 13 d. Apeliantas atsisakė pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą ir paimti jo kopiją. Administracinio nusižengimo protokole buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K. buvo pasiūlyta iki 2025 m. gegužės 28 d. sumokėti pusę minimalios baudos – 15 Eur. Taip pat administracinio nusižengimo protokole buvo nurodytas bylos nagrinėjimo Institucijoje laikas – 2025 m. birželio 17 d. 10 val. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas atsisakė paimti administracinio nusižengimo protokolo kopiją, ji administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K. buvo išsiųsta paštu (kopija įteikta 2025 m. gegužės 14 d., iki administracinio nurodymo įvykdymo termino likus 14 dienų). Vėliau, 2025 m. birželio 12 d. Institucijoje buvo gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. prašymas, kuriuo jis nesutiko su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu ir prašė pakeisti bylos nagrinėjimo Institucijoje laiką į vėlesnį. Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo laikas buvo pakeistas į 2025 m. birželio 26 d. 8.30 val. Apie tai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo informuotas šaukimu, kuris jam buvo įteiktas prieš bylos nagrinėjimo Institucijoje laiką, t. y. 2025 m. birželio 25 d. Tačiau į bylos nagrinėjimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. vėl neatvyko. Įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus ir išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant apeliantui Institucijos pareigūnas 2025 m. birželio 26 d. 10 val. priėmė nutarimą. Nutarime nurodytos nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data, duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nukentėjusiosios vardas ir pavardė. Taip pat nutarime išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Be to, nutarime nurodytas ANK straipsnis ir jo dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. padarytą administracinį nusižengimą ir administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Skirtingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, Institucijos 2025 m. birželio 26 d. nutarime aiškiai ir suprantamai suformuluotos bylą ištyrusio bei išnagrinėjusio pareigūno nustatytos faktinės administracinio nusižengimo aplinkybės (nurodytas įvykio laikas, vieta ir kokia konkrečia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika pasireiškė jam inkriminuojamas administracinis nusižengimas) ir nurodyti įrodymai, kuriais remdamasis Institucijos pareigūnas padarė išvadas dėl visų ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių egzistavimo.
8.8. Be to, Institucijos 2025 m. birželio 26 d. nutarimas tinkamai, nepažeidžiant ANK reikalavimų, buvo įteiktas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K. (įteikimo data – 2025 m. liepos 2 d.) ir tai nesukliudė jam laiku paduoti skundus tiek apylinkės teismui, tiek apygardos teismui.
8.9. Įvertinus visus pirmiau paminėtus duomenis apygardos teismui nekyla abejonių, jog, skirtingai, nei mano apeliantas R. K., tiriant bei nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą apeliaciniame skunde nurodyti administracinio nusižengimo teisenos procesiniai pažeidimai nebuvo padaryti, ši byla buvo ištirta bei išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų administracinio nusižengimo teisenos reikalavimų ir nepažeidžiant apelianto procesinių teisių.
9.1. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. teigia, kad šią administracinio nusižengimo bylą tyrę bei nagrinėję pareigūnai ir apylinkės teismo teisėja buvo šališki, todėl byla nebuvo objektyviai ištirta ir išnagrinėta, o priimti procesiniai sprendimai pagrįsti prielaidomis. Tačiau apelianto teiginiai apie bylą tyrusių bei nagrinėjusių pareigūnų ir apylinkės teismo teisėjos šališkumą yra nepagrįsti.
9.2. Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku turėtų būti pripažįstamas pareigūnas ar teismas (teisėjas), jei bylą tyrė ar nagrinėjo nors vienas pareigūnas ar teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl ANK 576 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnyje išvardytų priežasčių.
9.3. Duomenų, kad šią bylą tyrę ar nagrinėję pareigūnai ar apylinkės teismo teisėja turėjo išankstinę nuomonę apie apeliantą ir apie šios bylos baigtį, byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą tyrę ar nagrinėję pareigūnai ar apylinkės teismo teisėja negalėjo dalyvauti procese dėl pirmiau paminėtų priežasčių, byloje taip pat nėra. Iš bylos medžiagos matyti, jog nei pareigūnai, nei apylinkės teismo teisėja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. procesinių teisių nesuvaržė, o apeliantui nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas nerodo, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, taip pat ir jo teisė į nepriklausomą bei nešališką procesą. Be to, šioje byloje nėra procesinės nelygybės faktų, visi proceso dalyviai turėjo vienodas sąlygas tiek administracinio nusižengimo bylos tyrimo, tiek jos nagrinėjimo metu. Tirdami ir nagrinėdami bylą pareigūnai ir apylinkės teismo teisėja su proceso dalyviais elgėsi tinkamai, nė vienam iš jų nerodydami palankumo ir nesuteikdami pranašumo. Nemažiau svarbu ir tai, kad nei bylos tyrimo metu, nei jos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. nustatyta tvarka nepareiškė nušalinimų nei šią administracinio nusižengimo bylą tyrusiems bei nagrinėjusiems pareigūnams, nei apylinkės teismo teisėjai.
9.4. Atsižvelgiant į tai, manyti, kad šią bylą tyrę bei nagrinėję pareigūnai ar apylinkės teismo teisėja buvo šališki ir buvo pažeista apelianto teisė į nepriklausomą bei nešališką procesą, nėra jokio pagrindo.
10. Dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo
10.1. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, gestikuliavo, įžeidžiamai kibo prie žmonių ar atliko kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką asmens atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad asmuo viešoje vietoje atliko nors vieną iš minėtos teisės normos dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų (pavyzdžiui, įžeidžiamai kibo prie žmogaus). Sprendžiant, ar buvo padarytas aptariamas nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, veikos padarymo vietos specifiką ir kitas svarbias aplinkybes. Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja pasekmių (pavyzdžiui, nebūtina, kad būtų sutrikdytas parduotuvės darbas), todėl atsakomybę pagal paminėtą teisės normą užtraukia vien tik pirmiau išvardintų veiksmų, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, atlikimas. Šis nusižengimas padaromas veikiant tyčia.
10.2. Visų pirmiausiai apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija nustatytų esminių faktinių bylos aplinkybių – jis neginčija to, kad aptariamo įvykio metu jis buvo įvykio vietoje, kad kilo konfliktas tarp jo ir parduotuvės darbuotojos dėl vynuogių kainos, kad jis garsiai išsakė parduotuvės darbuotojai (pardavėjai-kasininkei) J. O. žodžius „pelė“, „žiurkė“. Jis neigia savo kaltę pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį iš esmės ginčydamas teisinį savo veikos vertinimą. Tačiau sutikti su apelianto pozicija nėra pagrindo.
10.3. Susipažinus su bylos medžiaga ir byloje esančiu vaizdo įrašu matyti, kad 2025 m. vasario 15 d. apie 20.40–20.45 val. viešoje vietoje – parduotuvėje (duomenys neskelbtini) (esančioje (duomenys neskelbtini)), apeliantas ketino įsigyti vynuogių. Jam priėjus prie kasos ir parduotuvės darbuotojai J. O. pasvėrus vynuoges bei nurodžius mokėtiną pinigų sumą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. su mokėtina suma nesutiko ir reikalavo pritaikyti jam nuolaidą (nors lojalumo kortelės (duomenys neskelbtini) jis neturėjo ir nuolaida jam nepriklausė). Parduotuvės darbuotojai atsisakius tai padaryti, apeliantas nusispjovė ant grindų ir girdint kitiems asmenims įžeidinėjo ją žodžiais „pelė“, „žiurkė“, „tu niekas esi, tu pieška, ko čia žiūri pelės akim“. Jis kalbėjo pakeltu tonu. Priėjus kitoms darbuotojams apeliantas jas taip pat išvadino negražiai, todėl į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Dėl tokio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. elgesio parduotuvės darbuotoja J. O. patyrė neigiamus išgyvenimus (išgąstį, pažeminimą dėl apelianto išsakytų įžeidžiančių žodžių ir kt.).
10.4. Pirmiau paminėtas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai – policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, J. O., J. O. ir Ž. B. parodymai bei vaizdo įrašas (kuriame, be kita ko užfiksuota, kaip apeliantas nusispjauna ant grindų (vaizdo įrašo 2.40–2.42 min.), kaip jis bendrauja su pardavėja bei kitomis darbuotojomis).
10.5. Apibendrindamas pirmiau paminėtas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, jog aptariamo įvykio metu būdamas viešoje vietoje, reikalaudamas jam nepriklausiusios privilegijos (pritaikyti nuolaidą vynuogėms), o parduotuvės darbuotojai J. O. atsisakius pritaikyti nuolaidą nusispjaudamas ant grindų ir išsakydamas pastarajai pirmiau paminėtus įžeidžiančius žodžius, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. akivaizdžiai demonstravo savo išskirtinumą prieš kitus asmenis ir įžeidžiamai kibo prie parduotuvės darbuotojos J. O. Šių aplinkybių kontekste apelianto išsakyti žodžiai „pelė“, „žiurkė“, „tu niekas esi, tu pieška, ko čia žiūri pelės akim“ neabejotinai turėjo įžeidžiantį ir žeminantį pobūdį. Tokiu savo elgesiu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo akivaizdžiai siekė atkreipti į save dėmesį pabrėždamas visuomenėje priimtų moralės normų nesilaikymą ir nepagarbą aplinkiniams. Taip pat apygardos teismui nekyla abejonių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. suprato, kad toks jo elgesys yra nepriimtinas visuomenėje, kad tokiu savo elgesiu jis gali įžeisti ir pažeminti jo reikalavimų nevykdžiusią parduotuvės darbuotoją, kad tokiais veiksmais gali būti pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis bei siekė tokių pasekmių.
10.6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. teigia, kad parduotuvės darbuotoja J. O. išprovokavo konfliktinę situaciją. Tačiau byloje tokių duomenų nėra. Tai, kad parduotuvės darbuotoja J. O. atsisakė pritaikyti nuolaidą prekėms asmeniui, neturinčiam teisės į tokią nuolaidą (neturinčiam parduotuvių tinklo (duomenys neskelbtini) lojalumo kortelės), negali būti pripažinta konfliktinės situacijos ir apelianto padaryto administracinio nusižengimo provokacija.
10.7. Taigi, šioje byloje įrodyti visi objektyvieji ir subjektyvieji ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymiai, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. teisėtai ir pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal paminėtą teisės normą.
10.8. Skiriant administracinę nuobaudą apeliantui buvo įvertintos visos esminės tinkamam jo atsakomybės individualizavimui reikšmės turinčios bylos aplinkybės, tinkamai įvertinta jo asmenybė, kitos svarbios aplinkybės ir jam buvo paskirta bauda, griežtesnė už sankcijoje numatytą tokios administracinės nuobaudos vidurkį. Skiriant administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K. ANK reikalavimai nebuvo pažeisti.
11.1. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apylinkės teisme jis nebuvo išgirstas ir nori apygardos teismui duoti žodinius paaiškinimus bei pasinaudoti atstovo pagalba teisme.
11.2. ANK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus ANK 651 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus.
11.3. ANK 651 straipsnio 3 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
11.4. ANK 651 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo <...> gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas.
11.5. Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad apygardos teisme bendra tvarka apeliacinis procesas vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus kai apygardos teismas nustato būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, įvertinęs byloje pateiktus prašymus dėl šio klausimo ir tai, ar apeliaciniame skunde ginčijamos bylos faktinės aplinkybės arba asmens kaltė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-16-697/2019, Nr. 2AT-41-458/2020, Nr. 2AT-45-10783/2024 ir kt.).
11.6. Šiuo konkrečiu atveju apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde R. K. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau toks jo prašymas yra formalus ir nepagrįstas. Apeliaciniame skunde išdėstytos iš esmės tokios pačios aplinkybės, kaip ir apylinkės teismui pateiktame skunde. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. kartu su apeliaciniu skundu apygardos teismui nepateikė naujų įrodymų. Be to, administracinio nusižengimo protokole, kurio kopija administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K. buvo išsiųsta paštu ir įteikta 2025 m. gegužės 14 d., nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės, taip pat ir teisė naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Tokia procesinė teisė jam buvo išaiškinta ir prieš pradedant nagrinėti bylą apylinkės teisme. Tačiau šia savo procesine teise apeliantas nesinaudojo nei bylos nagrinėjimo Institucijoje metu (jis į bylos nagrinėjimą Institucijoje neatvyko), nei apylinkės teisme. Tokiu būdu apygardos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra įstatyme numatytų pagrindų šią administracinio nusižengimo bylą apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Todėl byla dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. apeliacinio skundo apygardos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
12. Apibendrindamas visus pirmiau paminėtus duomenis apygardos teismas konstatuoja, jog skirtingai, nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, tiriant ir nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą apeliaciniame skunde nurodyti pažeidimai nebuvo padaryti. Šiuo konkrečiu atveju įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, todėl jis teisėtai ir pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn bei nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, o apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo manyti kitaip. Taip pat, apygardos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Todėl panaikinti skundžiamą nutartį taip, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.