Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. D. (A. D.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Izraelio Valstybės Rishon Lezion miesto Šeimos reikalų teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Pareiškėja prašo pripažinti vykdyti Lietuvos Respublikoje pareiškėjos senelė F. C. K., mergautinė pavardė N., gimusi (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), ir ponia C. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gimusi Lietuvoje (duomenys neskelbtini) metais, yra tas pats asmuo.

5. Užsienyje priimtų teismų sprendimų pripažinimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809–812 straipsniuose, o vykdymas – CPK 813–815 straipsniuose. Užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis), jeigu kituose teisės aktuose nėra nustatyta kitaip. Tais atvejais, kai prašoma pripažinti ir leisti vykdyti ne Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą ir tarp teismo sprendimo kilmės valstybės bei Lietuvos Respublikos nėra sudaryta arba nėra konkrečiai bylai taikytinų tarptautinių dvišalių arba daugiašalių sutarčių, teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra atliekama pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 810 straipsnio 1 ir 5 dalys).

6. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamojoje byloje pareikštas prašymas pripažinti ir leisti Lietuvoje vykdyti Izraelio teismo sprendimą, o Lietuvos Respublika ir Izraelio Valstybė nėra sudariusios tarptautinės sutarties, kurioje būtų reglamentuoti teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo kitoje valstybėje klausimai, prašymo dėl užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimai sprendžiami pagal CPK nuostatas (CPK 810 straipsnis).

7. Nagrinėjamojoje byloje teismas pirmiausia turi pareigą ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimas atitinka visas CPK reikalaujamas sąlygas, ar nėra CPK 810 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų.

8. Pagal CPK 789 straipsnio 1 dalį, išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinėti bylas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, paskelbimo mirusiu ar pripažinimo nežinia kur esančiu, jeigu šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės, bet jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos teismas turi teisę taip pat pripažinti mirusiu ar nežinia kur esančiu užsienietį, jeigu: 1) asmens, turinčio teisę kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje; 2) užsieniečio gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje arba jo turtas buvo Lietuvoje (CPK 789 straipsnio 2 dalis). Be to, Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai taip pat yra priskiriamos ir kitos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis (CPK 789 straipsnio 3 dalis).

9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad jurisdikcijos taisyklės turi būti taikomos atsižvelgiant į tarptautinį bylos pobūdį ir bylų su užsienio (tarptautiniu) elementu specifiką. Civilinės bylos užsienio (tarptautinis) elementas lemia, kad byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai, jeigu yra tam tikras šalių ginčo (reikalavimo) ryšys su Lietuva. Teismas, spręsdamas dėl tarptautinės jurisdikcijos (išskyrus Europos Sąjungos), turi atsižvelgti į šalių, įrodymų buvimo vietą, juridinių faktų, sudarančių reikalavimo pagrindą, įvykimo ar atsiradimo vietą, kitas aplinkybes, iš kurių nustatoma, ar byla turi ryšį su teismo vietos valstybe. Be to, teismas, spręsdamas, ar byla, turinti užsienio (tarptautinį) elementą, priklauso Lietuvos teismų kompetencijai, turi apsvarstyti tai, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje ar Lietuvoje. Šiuolaikinėje tarptautinėje privatinėje teisėje pripažįstama, kad klausimai, susiję su asmens teisiniu statusu ir teisine padėtimi, yra ne tarptautinės privatinės teisės, bet nacionalinės teisės reguliavimo dalykas. Bylos, susijusios su fizinio asmens teisinio statuso ir (ar) veiksnumo nustatymu, įprastai nepatenka į tarptautinės privatinės teisės reguliavimo sritį. Tokio pobūdžio bylų teismingumo reglamentavimas yra nacionalinės teisės dalykas ir valstybės, su kuria tiesiogiai susiję asmens teisinio statuso nustatymo klausimai (pvz., dėl to asmens pilietybės, gimimo ir (arba) nuolatinės gyvenamosios vietos ir kt.), išimtinė teismų kompetencija nustatoma pagal nacionalinės teisės taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-79-790/2020; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-92-381/2020; 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-54-407/2023).

10. Akcentuotina, kad tokio pobūdžio bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos specialia CPK XXVI skyriuje reglamentuota ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnis). Tokių juridinių faktų nustatymas išimtinai susijęs su faktinių aplinkybių dėl Lietuvos Respublikoje atliktų veiksmų ar įvykusių įvykių, ištyrimu, įvertinimu ir nustatymu. Tokio pobūdžio bylose gali kilti poreikis vertinti Lietuvos Respublikoje esančius įrodomuosius faktus, rinkti su jais susijusius įrodymus (pavyzdžiui, apklausti liudytojus, išreikalauti archyvinius dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus ir kt.), nagrinėti kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į bylos nagrinėjimą įtraukti Lietuvos Respublikos piliečius ir (arba) kitus Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius asmenis bei valstybės institucijas, kurie gali būti suinteresuoti tokių juridinių faktų nustatymu (CPK 443 straipsnio 3 dalis).

11. Pareiškėja prašo Izraelio Valstybės Rishon Lezion miesto Šeimos reikalų teismo nutarimą, nes siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja nurodo, kad jos senelei F. C. K. (duomenys neskelbtini) metais išduotas Lietuvos Respublikos pasas, (duomenys neskelbtini) metais – užsienio pasas išvykti į Palestiną. Juridinis faktas – asmens tapatumo nustatymas, kad F. C. K., mergautinė pavardė N., gimusi (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), ir C. K., gimusi Lietuvoje (duomenys neskelbtini) metais, yra tas pats asmuo – nustatytas užsienio valstybėje, bet teisiniai padariniai – Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – bus sprendžiamas Lietuvoje. Nustatytos aplinkybės patvirtina tokio pobūdžio bylos išimtinį ryšį su Lietuvos Respublika, bet ne su Izraelio Valstybe.

12. Lietuvos apeliacinis teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau šioje nutartyje išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas pripažinti Izraelio Valstybės Rishon Lezion miesto Šeimos reikalų teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos išimtinio teismingumo taisyklę, nustatytą CPK 789 straipsnyje.

13. Atsižvelgdamas į tai, kad Izraelio Valstybės teismas išsprendė išimtinai Lietuvos Respublikos teismams teismingą klausimą, pareiškėjos prašymas netenkinamas, atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti Izraelio Valstybės Rishon Lezion miesto Šeimos reikalų teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą (CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 straipsnio 1 dalimi, 810 straipsnio 1 dalimi, 812 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Izraelio Valstybės Rishon Lezion miesto Šeimos reikalų teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą, kuriuo nustatyta, kad ponia F. C. K., mergautinė pavardė N., gimusi (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, ir ponia C. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gimusi Lietuvoje (duomenys neskelbtini) metais, yra tas pats asmuo (bylos Nr. 58814-12-20).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.