Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-08-17 · Byla Nr. e2T-54-407/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-17
Bylos Nr.
e2T-54-407/2023
Teisminio proceso Nr.
2-60-3-00042-2023-4
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Pareiškėjas
A. G.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 3.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2T-54-407/2023Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00042-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos A. G. (A. G.) prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Centralnij rajono teismo 2022 m. birželio 24 d. sprendimą; suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Centralnij rajono teismo 2022 m. birželio 24 d. sprendimą, kuriame nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja G. A. P. (gim. duomenys neskelbtini) yra G. I. C., žydės (gim. duomenys neskelbtini m. mirusios duomenys neskelbtini), anūkė.

2. Pareiškėja nurodė, kad prašomas pripažinti teismo sprendimas nėra apskųstas. Pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, siekdama gauti Lietuvos Respublikos pilietybę. Tam, kad pareiškėjai būtų suteikta pilietybė, reikalinga pripažinti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Centralnij rajono teismo 2022 m. birželio 24 d. sprendimą, kuriame nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja G. A. P. (gim. duomenys neskelbtini) yra G. I. C., žydės (gim. duomenys neskelbtini m. mirusios duomenys neskelbtini), anūkė.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos prašymu pripažinti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Centralnij rajono teismo 2022 m. birželio 24 d. sprendimą. Pareiškėjos pateikti dokumentai Lietuvos Respublikos pilietybei gauti neatitinka Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo“, todėl šiuo metu nenagrinėjami. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pateiktame teismo sprendime nustatyti juridiniai faktai buvo nustatyti užsienio valstybėje, o teisinės pasekmės vyks Lietuvoje, prašomas pripažinti teismo sprendimas priimtas pažeidus išimtinę Lietuvos Respublikos teismų teismingumo taisyklę, todėl suinteresuotas asmuo prašo, atsižvelgti į nuoseklią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose ir pareiškėjos prašymo dėl sprendimo pripažinimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Pareiškėja prašo pripažinti Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Centralnij rajono teismo 2022 m. birželio 24 d. sprendimą, kuriame nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja G. A. P. (gim. duomenys neskelbtini) yra G. I. C., žydės (gim. duomenys neskelbtini m. mirusios duomenys neskelbtini), anūkė.

5. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis). Užsienyje priimtų teismų sprendimų pripažinimas reglamentuotas CPK 809–812 straipsniuose, o tokių sprendimų vykdymas – CPK 813–815 straipsniuose. Pagal CPK 810 straipsnio 1, 5 dalis užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas. Dėl to pareiškėjos prašymas nagrinėtinas pagal CPK ir dvišalės Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – dvišalė sutartis) nuostatas.

6. Pagal dvišalės sutarties 52 straipsnio 1 dalį, susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo, be kita ko, įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse bylose. Pareiškėjas kartu su prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo turi pateikti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus (dvišalės sutarties 55 straipsnis).

7. Pareiškėja su prašymu pateikė teismui Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Centralnij rajono teismo 2022 m. birželio 24 d. sprendimą ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jo vertimą į lietuvių kalbą. Sprendime yra žyma, patvirtinanti, kad sprendimas įsiteisėjo 2022 m. liepos 12 d. Teismas įvertina, kad pareiškėja formaliai pateikė visus procedūrai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal dvišalę sutartį inicijuoti reikalingus dokumentus.

8. Visgi, pareiškėja prašo pripažinti užsienio teismo sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. A. P. (gim. duomenys neskelbtini) yra G. I. C., žydės (gim. duomenys neskelbtini m. mirusios duomenys neskelbtini), anūkė. Iš pateikto pripažinti užsienio teismo sprendimo matyti, kad juo nuspręsti klausimai, susiję su fizinio asmens teisiniu statusu (nagrinėjamu atveju dėl giminystės). Taigi, pareiškėjos reikalavimas nustatyti juridinį faktą nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXVI skyrius).

9. CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai. Šioje teisės normoje įtvirtinta vadinamoji netiesioginė jurisdikcija (angl. indirect jurisdiction), kai kitos valstybės teismas, sprendžiantis užsienio teismo sprendimo pripažinimo savo valstybėje klausimą, tikrina bylą išnagrinėjusio ir sprendimą priėmusio teismo kompetenciją. Dvišalės sutarties 59 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad gali būti atsisakyta pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti, jeigu pagal šią dvišalę sutartį, o sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

10. CPK 789 straipsnyje įtvirtintos išimtinės Lietuvos Respublikos teismų teismingumo taisyklės dėl ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų. Šiame straipsnyje nurodyti klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos ypatingosios teisenos tvarka, atsižvelgiant į jų specifinį pobūdį, dalyvaujančių byloje asmenų teisinį suinteresuotumą, teismo aktyvumą, sukeliamas teisines pasekmes.

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad jurisdikcijos taisyklės turi būti taikomos atsižvelgiant į tarptautinį bylos pobūdį ir bylų su užsienio (tarptautiniu) elementu specifiką. Civilinės bylos užsienio (tarptautinis) elementas lemia, kad byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai, jeigu yra tam tikras šalių ginčo (reikalavimo) ryšys su Lietuva. Teismas, spręsdamas dėl tarptautinės jurisdikcijos (išskyrus Europos Sąjungos), turi atsižvelgti į šalių, įrodymų buvimo vietą, juridinių faktų, sudarančių reikalavimo pagrindą, įvykimo ar atsiradimo vietą, kitas aplinkybes, iš kurių nustatoma, ar byla turi ryšį su teismo vietos valstybe. Be to, teismas, spręsdamas, ar byla, turinti užsienio (tarptautinį) elementą, priklauso Lietuvos teismų kompetencijai, turi apsvarstyti tai, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje ar Lietuvoje. Šiuolaikinėje tarptautinėje privatinėje teisėje pripažįstama, kad klausimai, susiję su asmens teisiniu statusu ir teisine padėtimi, yra ne tarptautinės privatinės teisės, bet nacionalinės teisės reguliavimo dalykas. Bylos, susijusios su fizinio asmens teisinio statuso ir (ar) veiksnumo nustatymu, įprastai nepatenka į tarptautinės privatinės teisės reguliavimo sritį. Tokio pobūdžio bylų teismingumo reglamentavimas yra nacionalinės teisės dalykas ir valstybės, su kuria tiesiogiai susiję asmens teisinio statuso nustatymo klausimai (pvz., dėl to asmens pilietybės, gimimo ir (arba) nuolatinės gyvenamosios vietos ir kt.), išimtinė teismų kompetencija nustatoma pagal nacionalinės teisės taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-79-790/2020; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-92-381/2020).

12. Šioje nutartyje teismas jau nurodė, kad tokio pobūdžio bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos specialia CPK XXVI skyriuje reglamentuota ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnis). Tokių juridinių faktų nustatymas išimtinai susijęs su faktinių aplinkybių dėl Lietuvos Respublikoje atliktų veiksmų ar įvykusių įvykių, ištyrimu, įvertinimu ir nustatymu. Tokio pobūdžio bylose gali kilti poreikis vertinti Lietuvos Respublikoje esančius įrodomuosius faktus, rinkti su jais susijusius įrodymus (pavyzdžiui, apklausti liudytojus, išreikalauti archyvinius dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus ir kt.), nagrinėti kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į bylos nagrinėjimą įtraukti Lietuvos Respublikos piliečius ir (arba) kitus Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius asmenis bei valstybės institucijas, kurie gali būti suinteresuoti tokių juridinių faktų nustatymu (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja prašo pripažinti Baltarusijos Respublikos teismo sprendimą, siekdama Lietuvos Respublikos pilietybės.

13. Lietuvos apeliacinis teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau šioje nutartyje išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas pripažinti Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Centralnij rajono teismo 2022 m. birželio 24 d. sprendimas priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos išimtinio teismingumo taisyklę, nustatytą CPK 789 straipsnyje. Akcentuotina, kad tokios praktikos laikomasi Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant šios kategorijos bylas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-70-798/2020; 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-79-790/2020; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-92-381/2020; 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-94-516/2020; 2023 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-11-912/2023).

14. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateiktas užsienio teismo sprendimas priimtas pažeidus išimtinę Lietuvos Respublikos teismų teismingumo taisyklę, nustatytą CPK 789 straipsnyje. Nustačius, kad užsienio teismas išsprendė išimtinai Lietuvos Respublikos teismams teismingus klausimus, tai yra pagrindas atsisakyti pripažinti šį užsienio teismo sprendimą (CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 59 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Centralnij rajono teismo 2022 m. birželio 24 d. sprendimą, kuriame nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja G. A. P. (gim. duomenys neskelbtini) yra G. I. C., žydės (gim. duomenys neskelbtini m. mirusios duomenys neskelbtini), anūkė.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjas Vigintas Višinskis