Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, 4 kartus teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1, 3 dalis (54 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsniu 4, 5 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, skirta galutinė subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pakeistas 2021 m. sausio 28 d. nuosprendis, paskirta galutinė 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2022 m. balandžio 11 d., vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, paleistas iš laisvės atėmimo vietos anksčiau laiko 1 metų 4 mėnesių 5 dienų, taikant intensyvią priežiūrą. 2023 m. kovo 30 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 10 d. 8.52 val. internetinėje platformoje „TELEGRAM“ susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir pateikęs jam savo pavardę, vardą, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį nepažįstamam asmeniui padėjo pagaminti netikrą dokumentą – ambulatorinio apsilankymo prašymą, kuriame ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. specialisto asmens duomenis, atvykimo į gydymo įstaigą datą ir laiką, nusiskundimus, anamnezę, būklės įvertinimo informaciją, diagnozę, jam taikytą gydymą, gydymo, slaugos darbo ambulatorinės priežiūros rekomendacijas ir šį jam žinomai netikrą dokumentą – ambulatorinio apsilankymo aprašymą, siekdamas neteisėtai gauti draudimo išmoką 2025 m. sausio 20 d. 8.52 val. panaudojo įkeldamas į UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimo“ savitarnos portalą, tokiu būdu panaudodamas pagamintą netikrą dokumentą.

Be to, V. J. 2025 m. sausio 20 d., 08.52 val., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas” internetiniame savitarnos portale užpildė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti draudimo išmoką ir pateikdamas pagamintą netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini), taip suklastojant draudžiamojo įvykio aplinkybes, pasikėsino apgaule įgyti svetimą, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas” priklausantį turtą, pinigines lėšas – 3 000 Eur draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas” darbuotoja nustatė V. J. draudžiamojo įvykio aplinkybių klastojimą.

V. J. prašymas išmokėti draudimo išmoką, pateiktas UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ (1 t., b. l. 42-43).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė, turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šias asmuo privalo vykdyti. Kaip vieną iš sukčiavimo dalyko požymių įstatymas įvardija svetimą turtą, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t. y. kaltininkas į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvių teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.

Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016).???

Sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/2017).???

Liudytoja apklausta J. K. teisiamojo posėdžio metu davė analogišku parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja paaiškino, kad gavus minėtus prašymus, įvertina situaciją, įsitikina, kad prašymai nebūtų suklastoti, kad dokumentai atitiktų tikrovę, kad draudimo išmokos būtų išmokėtos teisingai ir kartu apskaičiuoja ir pačią išmokos sumą. 2025 m. sausio 20 d., į draudimo bendrovę UAB „PZU Lietuva“ kreipėsi V. J. gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad 2025 m. sausio 19 d., patyrė abiejų kulkšnių lūžius su panirimu ir siekia gauti draudimo išmoką bei prie prašymo pridėjo išrašą iš savo „esveikata“ anketos. Patikrinus išrašą, jis sukėlė jai įtarimų, kadangi išrašo šriftas buvo kiek kitoks, atkreipė dėmesį, kad viena „š“ raidė žodyje „aprašymas“ buvo didesnė bei, kad prie diagnozės nurodytas kodo pavadinimas buvo su klaida, t. y. žodis „panirimas“ buvo su klaida ir parašyta „panerimas“, jos supratimu ligos kodas yra įrašomas automatiškai, o ne individualiai ir tokios klaidos neturėtų būti. <...> Išsiuntė užklausimą į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę ir iš ligoninės atsakymą gavo neįprastai greitai, t. y. sekančią dieną. Lazdynų ligoninė nurodė, kad toks asmuo, t. y. V. J., 2025 metais nuo sausio mėn. 1 dienos, į ligoninę nesikreipė. Tada, ji susisiekė su prevencijos vadovu V. P. ir pasitarus su juo, nusprendė išsiųsti dar vieną užklausimą į ligoninę ir pridėjo V. J. atsiųstą gydymo išrašą. Paklaususi, paprašė pakomentuoti ir padėti nustatyti išrašo autentiškumą. 2025 m. sausio 27 d., buvo gautas atsakymas iš gydymo įstaigos, kurie nurodė savo rašte, kad tokio sveikatos istorijos numerio (unikalus kodas suteikiamas kiekvienam pacientui), kuris nurodytas V. J. pateiktame išraše nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. J. pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, 2025 m. sausio 20 d., 08.52 val., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas” internetiniame savitarnos portale užpildė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti draudimo išmoką ir pateikdamas pagamintą netikrą dokumentą – „E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymą 2025 m. sausio 19 d.“, taip suklastojant draudžiamojo įvykio aplinkybes, pasikėsino apgaule įgyti svetimą, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ priklausantį turtą, pinigines lėšas – 3 000 Eur draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ darbuotoja nustatė V. J. draudžiamojo įvykio aplinkybių klastojimą. Šie kaltinamojo V. J. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais V. J. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, o jo veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šių nusikalstamų veikų požymius, pripažintinas kaltu padarius nurodytus nusikaltimus.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui buvo pateiktas kaltinamojo ir laiduotojos A. A. prašymai dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Prašyme nurodoma, kad A. A. yra kaltinamojo sugyventine ir nepilnamečio vaiko mama. Jai yra žinomi sugyventinio rūpesčiai bei džiaugsmai, jai kaip sugyventinei rūpi V. J. ateitis. Mano, kad galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui laidavimo laikotarpiu. Patvirtina, kad laidavimo laikotarpiu teigiamai įtakos sugyventinį, jog laidavimo metu ir ateityje laikytųsi įstatymų. Galima laiduotoja yra nepriekaištingos reputacijos, neteista, todėl verta pasitikėjimo, kadangi savo autoritetu, asmeninėmis savybės bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir užtikrinti, kad šis nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

A. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apie V. J. padarytą nusikalstamą veiką žino. Su V. J. pažįstami virš 3 metų, pažinties metu pasakojo, kad dirbo fabrike su sraigėmis, apie ankstesnius teistumus. V. J. yra rūpestingas, padeda namuose su vaiku, daug laiko kartu praleidžia, santykiai labai geri. Ji galės daryti teigiamą įtaką, kad į gyvenimą žiūrėtų prasmingai. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu ji taip pat buvo šalia. Apie veiką sužinojo tik prasidėjus teisminiam procesui. Dėl kokių priežasčių ėmėsi tokių veiksmų, nepasakojo. Ji pati yra bausta administracine tvarka, už greičio viršijimą. Ji nežinojo, kad V. J. turi daug įsiskolinimų, ji gauna už vaiko priežiūrą atlyginimą. Jis nepasakojo, kad iš algos dar sumokami pinigai žalos padengimui. Patvirtina, kad jos sąskaitoje kaupiami pinigai pirmam būstui.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad BK 40 straipsnyje atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, numatyta, kad 2 straipsnio 3 dalies sąlyga, yra ta, kad yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju, kaltinamasis teistas 4 kartus už analogiškas veikas, už sukčiavimus, paskutinį kartą teistas už 54 nusikalstamų veikų epizodų padarymą, jo atžvilgiu yra atliekami didžiuliai išieškojimai, dengia civilinius ieškinius. Todėl šiai dienai ji nemato pagrindo manyti, kad V. J. nedarys nusikalstamų veikų, juo labiau, kad turėdamas neišnykusį teistumą, daug neįvykdytų civilinių ieškinių. Daro išvadą, kad ankstesni nuosprendžiai jo apsisprendimo nedaryti naujų nusikalstamų veikų jokio įtakos nepadarė.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nors ir laiduotoja A. A. atitinka laiduotojai keliamus reikalavimus, neteista, bausta vieną kartą administracine tvarka, tačiau akivaizdu, kad negalėtų būti tinkama laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Pažymėtina, kad apklausiant A. A. nurodė, kad šios nusikalstamos veikos darymo metu jie jau buvo sukūrę šeimą, tačiau kaltinamojo nesustabdė daryti nusikalstamos veikos. Be to, pats kaltinamasis nėra pakankamai atviras su A. A., nepasakojo jai apie savo praeitį, apie išieškojimus, ji teismo posėdyje patvirtino, kad nežinojo, kokios sumos yra išieškomos ir kiek yra skolingas, nežinojo apie šį įvykį, o sužinojo tik prieš teismo posėdį. Teismas mano, kad A. A. negalėtų daryti teigiamos įtakos V. J. elgesiui, todėl šiuo atveju laidavimo institutas negali būti taikomas.

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę V. J., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė viena baigta nesunkų nusikaltimą, bei vieną pasikėsinimą padaryti nesunkų nusikaltimą). Vienas nusikaltimas nutruko pasikėsinimo stadijoje. Nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų. Reali žala nepadaryta.

Teismas vertina, jog kaltinamojo tiek atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tiek sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę V. J., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra jauno darbingo amžiaus, nevedęs, tačiau gyvena su sugyventine, turi mažametį vaiką, Sodros duomenimis paskutinį kartą dirbo iki 2025 m. balandžio 6 d. dirbantis (b. l. 90), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 91). Be to, teismo posėdžio metu pateiktas kaltinamojo gyventojo individualios veiklos vykdymo ar nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažyma, kurioje nurodo, kad nuo 2025 m. liepos 18 d. vykdo individualią veiklą, fasavimo ir pakavimo veikla, bei laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla ir kitas darbo jėgos teikimas. Pateiktame UAB (duomenys neskelbtini) charakteristikoje, kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai. Praeityje teistas (b. l. 98-106), per trejus metus baustas administracine tvarka, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 92-97). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Baigiamųjų kalbų metu, prokurorė siūlė kaltinamajam už visas nusikalstamas veikas skirti laisvės atėmimo bausmę, mano, kad būtent tokia bausmės rūšis padarys įtaką kaltinamojo elgesiui. Teismas sprendžia, kad už nusikaltimą numatytą BK 300 straipsnio 1 dalies padarymą skirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimą numatytą BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies padarymą skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės – yra proporcingos ir adekvačios kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms.

BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyti trys bausmių bendrinimo būdai, t. y. apėmimas, visiškas arba dalinis bausmių sudėjimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. J. skirti galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šiuo atveju, teismas atsižvelgdamas į padaryto naujo nusikaltimo padarymo aplinkybes, į anksčiau priimtus teismų apkaltinamuosius nuosprendžius, juose nurodytas veikų padarymo ir kt. aplinkybes, mano, kad realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra neproporcinga teisinė pasekmė, tai, jog šiuo atveju bausmės tikslai, realūs nuteistojo elgesio bei mąstymo (gyvenimo būdo) pokyčiai gali būti pasiekti specialistams prižiūrint ir koreguojant kaltinamojo elgesį.

Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą V. J.atidedant. Teismas įvertino tai, kad V. J. paskutiniais teismo sprendimais yra teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (54 epizodai). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, 2022 m. balandžio 11 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos, taikant intensyvią priežiūrą, 2023 m. kovo 30 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo. Neigiamai charakterizuoja tai, kad turi daug įsiskolinimų, kuriuos vykdo antstoliai. Teismas, atsižvelgia į jo asmenybę – jauno darbingo amžiaus, nors Sodros duomenimis nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, be to teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kai yra jo darbo specifikai sezoniškumas. Administracine tvarka už paskutinius trejus metus baustas daugiausiai KET pažeidimus, be to vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 92-97). Atkreiptinas dėmesys, kad UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai. Byloje duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra, priklausomybės ligų centre nesigydė. Šiuo metu augina mažametį vaiką. Nusikalstamą veiką padarė dėl to, kad buvo pinigų stygius, tuo metu gimė vaikas, neturėjo pinigų, mane, kad galės užsidirbti pinigų pragyvenimui.

Dėl to paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, paskiriant V. J. įpareigojimus: dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84-85) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. J., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės.

V. J., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. J. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5 ir 8 punktais, V. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.