Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

atsakovams T. P., V. P., jų atstovui advokato padėjėjui P. M. (baigiamosiose kalbose nedalyvavo),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „L.“ ieškinį atsakovams T. P., V. P. dėl įsiskolinimo už bendro naudojimo patalpų šildymą priteisimo bei pagal atsakovų priešieškinį ieškovui dėl ieškovo atlikto centralizuotos šilumos energijos paskirstymo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus, institucijos teikiančios išvadą Valstybinė Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustat ė:

Atsakovų atstovas advokato padėjėjas P. M., dalyvavęs teismo posėdyje, vykusiame 2020-08-12, po pietų pertraukos į posėdžio tęsinį - 12.45 val. - neatvyko, byloje nepateikė jokių įrodymų (apart žodinį aiškinimą, kad 15 val. jam skrydis į JK), patvirtinančių jo objektyvų negalėjimą dalyvauti bylos nagrinėjime, apie kurį (posėdį) žinojo nuo 2020-05-22 (2020-05-21 teismo nutartis perkelti posėdį į 2020-08-12,10 val.), jo užimtumas skiriant šį posėdį buvo patikrintas ( - neužimtas), todėl, laikytina, kad atsakovų atstovas savavališkai, be svarbių priežasčių pasišalino iš teismo posėdžio. Tačiau, atsakovams T. P. ir V. P. sutinkant, toliau bylos nagrinėjimas/posėdis po pertraukos buvo tęsiamas jų atstovui nedalyvaujant.

Institucija duodanti išvadą Valstybinė Vartotojų teisių apsaugos tarnyba byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog, kadangi rašytinė šilumos pirkimo pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nėra sudaryta, tarnyba ginče dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo teisės aktų nėra įgaliota pagal savo kompetenciją teikti išvadą.

Institucija duodanti išvadą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba byloje pateikė išvadą, kurioje nurodo : 1) šiuo atveju neturėtų būti laikoma, kad šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. 2 d. numato, kad daugiabučio namo buto ir/ar kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininku sutikimu bendrojo naudojimo patalpose nutrauktas. Atsižvelgus į ginčo tarp šalių dėl įsiskolinimų priteisimo už ankstesnius laikotarpius nagrinėjimo metu nustatytas ir konstatuotas aplinkybes bei faktus: a) LAT 2015-06-12 nutartyje c.b. 3K-3-401-248/2015 nurodė: atsakovui nuosavybės teise priklauso butas atjungtas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos, tačiau jis yra name, kuriam ieškovas centralizuotai tiekia šilumą; atsakovui bendrąja daline nuosavybe priklausančiame name bendro naudojimo patalpas sudaro laiptinė ir rūsio patalpos; aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai (radiatoriai), nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to namo šildymo išlaidų, nes šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines; b) KAT 2019-01-31 nutartyje c.b. Nr.2A-367-480/2019 nurodė: rėmėsi LAT 2015-06-12 nutartimi nustatytomis prejudicinėmis aplinkybėmis ir faktais, nes jų kvestionuoti negalima; c) KAT 2014-09-15 nutartyje c.b.Nr.2A-1397-480/2014 nurodė: kad šiuo atveju šalims nesudarius rašytinės šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties laikytina, kad tokia sutartis tarp atsakovo, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų bendraturčio ir ieškovo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas; d) bei į tai, jog šioje byloje nėra duomenų, kad daugiabučio namo gyventojai ginčui aktualiu laikotarpiu (t.y. skolos susidarymo laikotarpiu) buvo priėmę sprendimą neskaičiuoti mokesčių už bendro naudojimo patalpų šildymą ir tokį sprendimą buvo pateikę ieškovui, - todėl neturėtų būti laikoma, kad šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas; 2) dėl butuose suvartotos šilumos energijos priskyrimo bendro naudojimo objektų priežiūrai išvadoje nurodė, kad LR Šilumos ūkio įstatymo (ŠŪĮ) 25 str. 1 d. numato, kad daugiabučio namo buto ir/ar kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Pagal ŠŪĮ 29 str. 3 d. 1p., kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, tai laikomos nutrauktomis to pastato butų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos tiekėjo sutartys, o šių butų savininkai, vadovaudamiesi Tarybos nustatytais metodais, šilumos ir karšto vandenio tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį. Šilumos nuostoliai, susidarantys eksploatuojant inžinerinę sistemą, taip pat yra priskiriami prie šilumos kiekio, tenkančio bendrosioms reikmėms. Kadangi atsakovai, kaip pastato bendraturčiai privalo apmokėti jiems tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalį pagal CK 4.76 ir 4.82 str. kaip yra konstatuota LAT 2015-06-12 ir KAT 2019-01-31 nutartyse, be to, ši pareiga įtvirtinta ir Šilumos ūkio įstatymo 25 str., todėl atsakovai kaip pastato bendraturčiai privalo mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, nepriklausomai nuo jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų pastate šildymo būdo, funkcinės paskirties ar padėties pastate; 3) dėl vartotojo prievolės apmokėti faktiškai negautą šilumos energiją ir dėl neįrodyto faktiškai suvartoto šilumos kiekio išvadoje nurodė, kad pagal metodo Nr.5 1.1 papunktį šis Metodas yra taikomas kartu su bet kuriuo Tarybos rekomenduojamu Metodu, kai name yra butų, atjungtų ar niekada nebuvusių prijungtų prie pastato bendros šildymo sistemos. Pagal Metodą Nr.5 pastate suvartota šiluma bendroms reikmėms paskirstoma proporcingai butų naudingam plotui. Šiuo atveju, kadangi vartotojai nėra pasirinkę šilumos skirstymo metodo, tai yra taikomas šilumos tiekėjo parinktas pastato ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas ir ginčo name šiluma paskirstoma vadovaujantis 2005-05-05 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr.03-19 patvirtintu Metodu Nr.4 ir 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41 patirtintu Metodu Nr.5. Pagal Metodo Nr.4 ir Nr.5 taisykles vartotojams priskiriami šilumos kiekiai naudingajam plotui šildyti ir bendro naudojimo patalpoms (bendrosioms reikmėms) šildyti apskaičiuojami vadovaujantis vartotojams priklausančių patalpų naudinguoju plotu. Pagal Metodą Nr.5 pastate suvartota šiluma bendroms reikmėms paskirstoma proporcingai butų naudingam plotui. Esant anksčiau išnagrinėtose bylose teismų sprendimams, kurie, nesant faktinės situacijos pasikeitimų, turi prejudicinę galią, Taryba daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai kartu su Metodu Nr.5 taiko Metodą Nr.4.; 4) dėl dalies asmeninio naudojimo patalpų neįtraukimo į šilumos paskirstymą – pateikė išvadą, kad tuo atveju, jei atsakovams priklausantis rūsys yra nešildomas, jo plotas į būsto naudingąjį plotą, pagal kurį skaičiuojama atsakovui mokėtina suma už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, neturėtų būti įtraukiama; 5) dėl patalpų tūrio – pateikė išvadą, kad, jeigu pastato butų ir(ar) kitų patalų aukštis yra nevienodas, atliekant šilumos paskirstymą, vertinamas viso pastato butų ir (ar)kitų patalpų tūris, o jeigu patalpų aukštis vienodas - plotas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priešieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai (sutuoktiniai) yra buto Nr.5, esančio daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl jie turi vienodas teises į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita (CK 4.86 str.). Atsakovų butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo, tačiau jis yra name, kuriam ieškovė centralizuotai tiekia šilumą. Atsakovams bendrąja daline nuosavybe priklausančiame name bendro naudojimo patalpas sudaro laiptinė ir rūsio patalpos. Laiptinėje nėra sumontuoti šildymo įrenginiai – radiatoriai, rūsio patalpose yra išvesti izoliuoti šildymo vamzdžiai, kuriais tiekiama šilumos energija į namo butus (išskyrus atsakovo butą).

CPK 182 str. 1 d. 2 p. numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

CPK 279 str. 4 d. reglamentuoja, kad sprendimui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų.

Šiuo atveju teismas privalo vadovautis prejudicinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis, nustatytomis Kauno apygardos teismo 2014-09-15 nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1397-480/2014, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-06-15-2 nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015 (kasacine tvarka peržiūrint Kauno apygardos teismo 2014-09-15 nutartį ir Kauno apygardos teismo 2019-01-31 nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-367-480/2019. Būtent šiose išnagrinėtose civilinėse bylose buvo nagrinėjamas tų pačių šalių ginčas (kaip ir šioje), kilęs iš tų pačių teisinių santykių, ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės tapatūs (skiriasi tik skolos susidarymo laikotarpis), buvo tiriamos tos pačios aplinkybės, kurios yra reikšmingos ir šioje byloje, ir visa tai negali paneigti išnagrinėtose bylose nustatytų aplinkybių prejudicinės reikšmės. Tokia teisinė situacija lemia, jog nustatytos aplinkybės negali būti kvestionuojamos ir pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas nėra galimas. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiose Kauno apygardos teismo 2019-01-31 nutartyje (civilinė byla Nr.2A-367-480/2019) ir 2014-09-15 nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-1397-480/2014) jau yra pasisakyta ir dėl ieškovės UAB “L.” atlikto šilumos energijos paskirstymo ir mokesčio skaičiavimo ginčo name pagrįstumo ir teisėtumo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas)– turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos.

Kasacinis teismas 2015-06-12 nutartyje konstatavo, kad atsakovas, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir atsakingas už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jis turi tas pačias prievoles kaip ir kitų būtų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų savininkai susiję bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir atsakovas, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją. Kasacinis teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai-radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad daugiabučiame name suvartotas šilumos kiekis patalpų savininkams ginčo laikotarpiu buvo skirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr.03-19 patvirtintą metodą Nr. 4 ir 2005-07-22 nutarimu Nr.03-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpos kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr.5, kuris taikomas kartu su metodu Nr.4.

Kauno apygardos teismas 2014-09-15 nutartyje konstatavo, jog: atsižvelgiant į tai, kad ginčo name atsakovo butas yra atjungtas nuo centrinės šildymo sistemos, ieškovė, priskirdama šilumą už bendro naudojimo patalpų šildymą atsakovui, pagrįstai taikė metodą Nr.5 ; Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2011-03-07 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2011-08-24 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjusios atsakovo keliamas ginčo problemas, sprendė, jog ieškovas pagrįstai priskaičiuoja mokėjimo sumas už pastato bendro naudojimo patalų šildymą, o duomenų, kad ieškovės reikalaujama priteisti suma būtų apskaičiuota pažeidžiant metodo Nr.5 nustatytą tvarką bei nevykdant Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011-03-07 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) duoto įpareigojimo, nėra. Tai pat minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju, šalims nesudarius rašytinės šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, laikytina, kad tokia sutartis tarp atsakovo, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų bendraturčio ir ieškovės yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas.

Kauno apygardos teismas 2019-01-31 nutartyje konstatavo, kad atsakovas yra pateikęs 2013-03-13 butų savininkų raštą, kuriame nurodyta, kad namo laiptinė ir rūsys nešildomi, o taip pat 2017-06-19 butų savininkų sprendimą dėl bendrojo naudojimo patalpų šildymo, kad jų (t.y. daugiabučio namo būtų savininkų) sprendimu visos namo bendro naudojimo patalpos nešildomos nuo 1993 m. ir toliau nebus šildomos. Tačiau byloje nėra duomenų, kad daugiabučio namo bendraturčiai ginčui aktualiu laikotarpiu (skolos susidarymo laikotarpiu) buvo priėmę sprendimą, jog bendro naudojimo patalpų šildymas nereikalingas ir neskaičiuoti mokesčių už bendro naudojimo patalpų šildymą ir toks sprendimas buvo pateiktas šilumos tiekėjui (ieškovei). Faktas, jog laiptinėje nėra radiatorių patvirtina tik radiatorių nebuvimo faktą, tačiau nepatvirtina, kad namas nenaudoja šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti ir namo bendriems poreikiams tenkinti ( ŠŪĮ 25 str., 29 str.). Šiuo atveju atsakovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad namo bendraturčiai priėmė sprendimą neskaičiuoti mokesčių už bendro naudojimo patalų šildymą ir kad toks sprendimas buvo pateiktas šilumos tiekėjui. Todėl spręstina, kad ieškovė, neturėdama namo bendraturčių ar namo bendro naudojimo patalpų administratoriaus pranešimo neskaičiuoti mokesčių už bendro naudojimo patalpų šildymą, savo iniciatyva negali ir neturi pagrindo atsisakyti taikyti šilumos paskirstymo metodo.

Nagrinėjamu atveju institucija teikianti išvadą - Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pateikė išvadą, kad pagal metodo Nr.5 1.1 papunktį šis Metodas yra taikomas kartu su bet kuriuo Tarybos rekomenduojamu Metodu, kai name yra butų, atjungtų ar niekada nebuvusių prijungtų prie pastato bendros šildymo sistemos. Pagal Metodą Nr.5 pastate suvartota šiluma bendroms reikmėms paskirstoma proporcingai butų naudingam plotui. Šiuo atveju, kadangi vartotojai nėra pasirinkę šilumos skirstymo metodo, tai yra taikomas šilumos tiekėjo parinktas pastato ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas ir ginčo name šiluma paskirstoma vadovaujantis 2005-05-05 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr.03-19 patvirtintu Metodu Nr.4 ir 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41 patirtintu Metodu Nr.5. Pagal Metodo Nr.4 ir Nr.5 taisykles vartotojams priskiriami šilumos kiekiai naudingajam plotui šildyti ir bendro naudojimo patalpoms (bendrosioms reikmėms) šildyti apskaičiuojami vadovaujantis vartotojams priklausančių patalpų naudinguoju plotu. Pagal Metodą Nr.5 pastate suvartota šiluma bendroms reikmėms paskirstoma proporcingai butų naudingam plotui. Atsižvelgiant į faktinę situaciją, nustatytą pagal civilinėje byloje esančius dokumentus, į teisės aktų nuostatas, bei į ankstesnius teismų sprendimus ( KAT 2014-09-15, KAT 2019 2019-01-31), kuriuose buvo aptarti klausimai dėl mokesčio už šilumos energiją skaičiavimo, ir kurie, nesant faktinės situacijos pasikeitimų, institucijos (Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos) vertinimu, turi prejudicinę galią, institucija (Taryba) padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai kartu su Metodu Nr.5 taiko Metodą Nr.4.

Šiuo atveju byloje nėra duomenų, apie tai, kad ieškovei (šilumos tiekėjui ) buvo žinomi visų pastato butų ir(ar) kitų patalų tūriai (viešuose VĮ RC duomenyse nėra nurodyti patalpų tūriai, tik jų naudingi plotai, o atsakovai tokių duomenų, taip pat įrodymų, kad šie duomenys ieškovui būtų žinomi iš kitų šaltinių, - nepateikė), todėl konstatuotina, jog šilumos paskirstymas pagal butų plotą ( o ne butų/patalų tūrį ) yra teisėtas. Dėl pasakyto spręstina, kad ieškovas šilumos paskirstymo metodą pagal patalpų naudingą plotą taiko tinkamai.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų jokių faktinės situacijos pasikeitimų nenustatyta, nes aplinkybė – tai yra 2017-06-19 namo gyventojų sprendimas ir jo pateikimas 2017 m. ieškovui (šilumos tiekėjui) buvo žinoma ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teisme bei Kauno apygardos teismui ją (nurodytą bylą) nagrinėjant apeliacine tvarka ir 2019-01-31 priimant nutartį, kurioje konstatuojama, kad 2017-06-19 sprendime nėra nutarta neskaičiuoti mokesčių už bendro naudojimo patalpų šildymą, tik konstatuota, jog bendro naudojimo patalpos nešildomos nuo 1993 m. ir toliau nebus šildomos. Dėl pasakyto darytina išvada, jog faktinė situacija nepasikeitusi ir šiuo metu, kaip tai ir konstatavo institucija teikianti byloje išvadą - Valstybinė energetikos reguliavimo taryba - 2019-11-13 pateiktoje išvadoje šioje byloje.

Kasacinis teismas 2015-06-12 nutartyje taip pat konstatavo, kad atsakovo aiškinimas, jog gyventojai buvo sutarę visą name suvartotą centralizuotą šilumos energiją paskirstyti tik tarp centralizuotai šildomų butų, o atsakovą atleisti nuo mokesčio už bendro naudojimo patalpas, visiškai neatitinka 2013-03-13 rašto (susitarimu jo net nepavadinsi) turinio ir neišlaikytų CK 6.38 str., 6.50 str. sąlygų, todėl negali būti taikomas, suponuoja atsakovo pareigą apmokėti jam tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalį pagal CK 4.76 str. ir 4.82 str. nuostatas, taip pat ši pareiga įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 25 str.

Ieškovė byloje yra pateikusi mokesčių už namo bendro naudojimo patalpų šildymą skaičiuotę, 2020-08-12 pažymą dėl delspinigių priskaičiavimo ginčui aktualiu laikotarpiu. Todėl spręstina, kad šilumos energijos paskirstymo ir mokesčio skaičiavimo pagrįstumas ir teisėtumas įrodytas, o priešieškinys dėl ieškovės atlikto centralizuotos šilumos energijos paskirstymo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas. Tokiu būdu ieškovės naudai iš atsakovų solidariai priteisiamas 240,86 Eur dydžio įsiskolinimas už bendro naudojimo patalpų šildymą už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2019-05-31 ir 7,37 Eur delspinigių bei 5% dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-09-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 1.71 str., 4.82 str. 3 ir 5 d., 6.38 str., 6.63 str., 6.384 str. 1d., CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.), o priešieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat iš atsakovų ieškovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 15 Eur žyminio mokesčio ir 0,87 Eur išlaidų už VĮ RC NTR centrinio duomenų banko išrašą , o valstybei - 15,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimo (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str., 96 str.) .

Rezoliucinė dalis

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 260 str., 270 str. , 284 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „L.“ , įm. k. (duomenys neskelbtini), naudai 240,86 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 86 ct) įsiskolinimo už bendro naudojimo patalpų šildymą už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2019-05-31, 7,37 Eur (septynis eurus 37 ct) delspinigių, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 11 d. (2019-09-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,87 Eur (penkiolika eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų T. P. ir V. P. kiekvieno atskirai po 7,74 Eur (septyni eurai 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimo, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton, įmokos kodas 5660.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.