- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-65-340/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09838-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymo pratęsti savivaldybės nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę pratęsti savivaldybės būsto nuomos sutartį su ieškove. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo leisti ieškovei gyventi nuomojamame bute tvarkingai mokant nuomą ir dengiant kitas su būsto išlaikymu susijusias išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkintas, kadangi teismas nenustatė grėsmės būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui.
3. 2024 m. rugsėjo 13 d. ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 9 d. gavo atsakovės įspėjimą „Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), Kaune grąžinimo“, kuriame nurodyta, kad ieškovei iki 2024 m. rugsėjo 13 d. negrąžinus savivaldybės būsto, bus keldinama teismine tvarka.
Atsiliepimas
4. 2024 m. rugsėjo 18 d. atsakovė pateikė atsiliepimą dėl ieškovės prašymo. Nurodė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nesant teismo sprendimo dėl iškeldinimo, atsakovė negali atlikti jokių veiksmų dėl priverstinio ieškovės iškeldinimo iš ginčo buto nepriklausomai nuo to, ar bus taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ar ne.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nutarė ieškovės A. S. reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėta ši civilinė byla neiškeldinti ieškovės ir leisti ieškovei A. S. gyventi nuomotame bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini); ir toliau kiekvieną mėnesį mokant nuomos mokestį bei dengiant kitas su būsto išlaikymu susijusias išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, konstatavęs, jog nėra duomenų, jog atsakovė būtų pradėjusi iškeldinimo iš ieškovės nuomoto būsto veiksmus. Tai yra atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas nenustatė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė savo pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuoja tuo, kad 2024 m. rugsėjo 9 d., gavo įspėjimą dėl būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune grąžinimo, ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 13 d., todėl mano, kad atsakovė gali bandyti iškraustyti ieškovę priverstiniu būdu. Atsakovė atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pažymėjo, kad dar nėra pareiškusi priešieškinio dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo buto, tačiau ir esant pareikštam priešieškiniui, nebūtų pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų galima tik teismine tvarka.
Atsiliepimas
8. Teismo vertinimu, nors atsakovė pateiktame atsiliepime deklaruoja negalinti atlikti veiksmų dėl priverstinio ieškovės iškeldinimo, tačiau atsakovė nenurodė neketinanti pradėti ieškovės iškeldinimo procedūrų (kreiptis į teismą dėl ieškovės iškeldinimo) iki tol, kol bus sprendžiamas ieškovės pareikštas reikalavimas. Įvertinęs tai, jog įmanomas tokios situacijos susiklostymas, kai atsakovė inicijuotų teisminį procesą dėl ieškovės iškeldinimo kitoje civilinėje byloje, kuri gali būti išnagrinėta anksčiau nei jau pradėta nagrinėti civilinė byla, siekiant užtikrinti esamą šalių padėtį, kol bus sprendžiamas ginčas, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Apeliantė (atsakovė) Kauno miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
9.1. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Todėl ir šioje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio, visų pirma, teismas turėjo spręsti atsižvelgdamas į reikalavimus, kuriuos suformulavo ieškovė, ir į prašomų taikyti priemonių pobūdį bei rūšį, kartu įvertinant tokias aplinkybes, ar yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis būtų palankus ieškovei, ir ar tokios priemonės padės užtikrinti sėkmingą sprendimo įvykdymą, o ne riboti atsakovės teisę kreiptis į teismą. Be to, atitinkamo turinio ieškinį dėl keldinimo gali reikšti tik turto savininkas, o ne atsakovė byloje.
9.2. Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius įteikė ieškovei įspėjimą dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), Kaune, grąžinimo, pasibaigus 2021-08-11 savivaldybės būsto nuomos sutarties terminui. Įspėjimas patvirtina faktą, kad ieškovei buvo pasiūlyta gera valia iki 2024-09-13 išsikelti iš ginčo buto, tačiau nepatvirtina fakto, kad savivaldybė pradėjo ieškovės iškraustymo veiksmus iš buto (duomenys neskelbtini), Kaune, priverstiniu būdu. Pažymi, kad teisės aktai nedraudžia nekilnojamojo turto savininkui, šiuo atveju savivaldybei, teikti įspėjimus ieškovei dėl išsikėlimo iš ginčo buto gera valia.
9.3. Ieškovė nagrinėjamoje byloje yra pareiškusi reikalavimą dėl teisinių santykių modifikavimo – prašo pratęsti savivaldybės būsto nuomos sutartį. Ieškovės prašomos ir teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su pareikštu ieškinio reikalavimu, todėl pareikšto ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų jokio priverstinio vykdymo – teismo sprendimo teisinė galia realizuotųsi ipso facto (savaime pagal faktą). Todėl teismas be pagrindo laikė, kad netaikius ieškovės nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas. Teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vadovavosi CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
9.4. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kadangi nagrinėjamu atveju jokie vykdymo veiksmai nėra atliekami, joks teismo sprendimas dėl ieškovės iškeldinimo nėra priimtas.
9.5. Teismas netinkamai įvertino ieškovės šioje byloje pareikšto reikalavimo pobūdį, be pagrindo, remiantis vien tik įmanomos situacijos susiklostymu, kad inicijavus teisminį procesą dėl ieškovės iškeldinimo kitoje byloje, kuri gali būti išnagrinėta anksčiau nei pradėta nagrinėti ši civilinė, priėmė nepagrįstą nutartį, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su šioje byloje pareikšto ieškinio dalyku, todėl negali atlikti šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
15. Pažymėtina, jog teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009; 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 24 punktas). Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Dėl šios priežasties pripažintina, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant užtikrinti teismo galimo sprendimo vykdymą pagal ieškinyje išdėstytą reikalavimą neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir paskirties. Nustačius, jog šiuo atveju prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su ieškinio reikalavimu ir neužtikrina būsimo teismo sprendimo, jei šis reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymo, konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad teismas be pagrindo vadovavosi CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kadangi nagrinėjamu atveju sprendimas dėl ieškovės iškeldinimo nėra priimtas ir jokie veiksmai dėl ieškovės iškeldinimo pagal vykdomąjį raštą neatliekami. Laikinoji apsaugos priemonė CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu taikoma tais atvejais, kai, vykdymo procese esant prasidėjusiam išieškojimo iš skolininko turto procesui.
18. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir neteisingai išsprendė klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.