Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-06-03 · Civilinė byla Nr. 2A-401-267/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-03
Bylos Nr.
2A-401-267/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13412-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-401-267/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13412-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-280-394/2014 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovės 1067,00 Lt turtinės ir 20000,00 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad 2008-10-13 pagal ieškovės D. L. ieškinį Kauno m. apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei beveik tuo pačiu metu civilinė byla pagal V. L. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, abejose bylose atsakovu buvo nurodytas ieškovės A. J. brolis V. L., abi bylos buvo sujungtos į vieną. 2009-11-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-97-774/2009 Kauno miesto apylinkės teismas ieškovių ieškinius tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento V. L. 2008-05-27 pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po ieškovės A. J. ir V. L. motinos S. L. mirties, atsisakymo. 2009-12-23 pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė V. L., o 2009-12-24 – D. L.. 2009-12-28 nutartimi D. L. buvo įpareigota pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, o apeliantei to nepadarius, 2010-01-28 nutartimi D. L. skundas buvo pripažintas nepaduotu, tačiau paliktas byloje ir išsiųstas į apeliacinės instancijos teismą kartu su V. L. apeliaciniu skundu. Kauno apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų N. V., A. B. ir D. B., 2010-09-29 išnagrinėjo laikomą nepaduotu D. L. skundą ir jį pilnai patenkino, o atsakovo V. L. apeliacinį skundą atmetė. 2010-12-27 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija nutartimi V. L. kasacinį skundą atsisakė priimti, konstatuodama, kad nėra kasacijos pagrindų. Po tokių teismų sprendimų ieškovei A. J. teko pakartotinai dalyvauti teisminiuose procesuose, nes D. L. Kauno miesto apylinkės teisme iškėlė dar vieną civilinę bylą, prašydama panaikinti ½ dalį turto paveldėjimo teisės liudijimo, pagal kurį S. L. turtą paveldėjo A. J.. Šioje civilinėje byloje A. J. atstovavo du advokatai – R. J., vėliau I. B., už jų suteiktas paslaugas ieškovė sumokėjo 1000,00 Lt, taip pat teikė byloje priešieškinį, papildomai turėdama 67,00 Lt išlaidas, nes teko mokėti žyminį mokestį ir gauti reikiamas pažymas. 2012-03-05 D. L. ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas, tuo pačiu atmestas ir A. J. priešieškinis. Dėl to ji patyrė 1067,00 Lt turtinę žalą. Ieškovė taip pat nurodė patyrusi moralinę žalą, nes buvo pažeista ieškovės konstitucinė teisė į teisingą teismą, ji prarado pasitikėjimą Konstitucijoje deklaruojamu visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą principu bei teisinės valstybės statusu, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, stresą, kurios dydis – 20000,00 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovė civiliniame procese byloje Nr. 2-97-774/2009 buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, 2009-11-25 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas ir 2010-09-29 Kauno apygardos teismo nutartis teisines pasekmes sukėlė tik proceso šalims, t. y. D. L. ir V. L., todėl ieškovė A. J. neturi reikalavimo teisės į žalos atlyginimą dėl ne jos atžvilgiu priimtų procesinių teismo sprendimų. Manė, kad žalos patirti ieškovė negalėjo, kadangi teismų priimti sprendimai jokių teisinių pasekmių jai nesukėlė, todėl ieškinio argumentai ir byloje esantys faktiniai įrodymai nesudarė pagrindo valstybės deliktinei atsakomybei dėl turtinės ir neturtinės žalos ieškovei atsiradimo taikyti, ieškovės nurodytų turtinės žalos atsiradimo aplinkybių sąsajos su teismo neteisėtais veiksmais nepatvirtina byloje esančių įrodymų visumos analizė, priežastinis ryšys tarp ieškovei atsiradusios turtinės žalos ir civilinių bylų nagrinėjimo. Taip pat nurodė, kad 2013-06-14 Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad atsakovė jau seniai turi sveikatos problemų, nuo 2002 m. pripažinta dalinai darbinga, serga įvairiomis ligomis, o jų atsiradimo siejimas su bylinėjimusi teismuose yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2014-01-21 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, ieškovė A. J. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo siekė dėl to, kad Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliantės D. L. skundą, kuris 2010-01-28 nutartimi buvo pripažintas nepaduotu, priėmė neteisėtą nutartį, nes D. L., remdamasi Kauno apygardos teismo nutartimi, iškėlė naują civilinę bylą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo iš dalies, kurioje atsakove patraukė A. J.. Teismas sprendė, kad šioje byloje svarbu nustatyti, ar Kauno apygardos teismas būtų priėmęs kitokią nutartį, jeigu civilinę bylą būtų nagrinėjęs tik pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą, ir ar D. L. būtų iškėlusi civilinę bylą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo iš dalies atsakovei A. J., kurioje ji patyrė nurodytas išlaidas. Įvertinęs tai, kad 2010-09-29 Kauno apygardos teismas nutartimi nusprendė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-25 sprendimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. faktiškai priėmė S. L. palikimą, įvertinusi įrodymų visumą ir konstatavusi, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovės V. L. ir D. L. neįrodė, kad atsakovas V. L. po motinos mirties jos palikimą priėmė, ir šią išvadą teismas pagrindė ne apeliantės D. L. apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, bet jos parodymais, duotais teismo posėdyje nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, kad V. L. nuo motinos mirties 2008-03-09 naudojasi motinai priklausiusia transporto priemone „Ford Scorpio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad to neneigė pats atsakovas V. L., teismas konstatavo, kad pagrindo pripažinti, jog jeigu Kauno apygardos teismas bylą būtų nagrinėjęs tik pagal V. L. apeliacinį skundą, jis būtų priėmęs kitokią nutartį ir nenustatęs nurodyto juridinę reikšmę turinčio fakto ir dėl to D. L. nebūtų iškėlusi kitos civilinės bylos, kurioje ieškovė patyrė papildomas išlaidas, nėra. Taip pat nurodė, kad pati ieškovė A. J. teigė bylinėjimosi išlaidas patyrusi ir dėl to, kad kitoje civilinėje byloje reiškė priešieškinį – prašė priteisti iš atsakovės D. L. ir trečiojo asmens G. L. 3908,56 Lt patirtų išlaidų, susijusių su jos motinos S. L. laidotuvėmis, kapo sutvarkymu, palikimo priėmimo įforminimu bei mirusiosios skolų padengimu. Todėl teismas sprendė, kad šios ieškovės turėtos išlaidos kitoje byloje nėra susijusios su teisėjų veiksmais priimant 2010-09-29 Kauno apygardos teismo nutartį.

Dėl neturtinės žalos priteisimo teismas nurodė, kad patirtą neturtinę žalą ieškovė įrodinėjo tik į bylą pateiktais išrašais iš medicininių dokumentų, iš kurių matėsi tik tai, kad ieškovė buvo gydoma Kauno klinikose ir 2-ojoje klinikinėje ligoninėje, jai buvo atlikta chirurginė operacija, tačiau kaip šie susirgimai buvo susiję su teisėjų veiksmais, ieškovė neįrodė. Be to, tuos pačius medicininius dokumentus ieškovė teikė ir civilinėje byloje Nr. 2-4820-151/2012, kuri buvo nagrinėjama Kauno miesto apylinkės teisme pagal A. J. ieškinį atsakovėms D. L. ir R. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo ieškovė prašė priteisti neturtinę žalą iš atsakovių, teigdama, kad tokio pobūdžio neturtinė žala – fizinės sveikatos pablogėjimas atsirado dėl neteisėtų atsakovių D. L. ir R. S. veiksmų, ir kurioje teismas nenustatė, kad ieškovės sveikatos sutrikimai susiję su teismuose nagrinėtomis bylomis, o jos ligos yra lėtinės. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą dėl teisėjų veiksmų priimant ieškovės nurodytus procesinius dokumentus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

Ieškovė A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014-01-21 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir vertinti pateiktus faktus bendrųjų teisės principų, LR Konstitucijos ir tarptautinių teisės susitarimų kontekste ir, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 str. 1 d., apginti ieškovės teisę į teisingą, įstatymais pagrįstą teismą, atsakovei atlyginant patirtą turtinę ir neturtinę žalą 21067 Lt sumai, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas 125,40 Lt būtinąsias teismo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliantės teigimu, sprendime nenurodyta, kokiu CPK įstatymu remiantis Kauno apygardos teismas apskritai nagrinėjo nepaduotą D. L. apeliacinį skundą ir turėdamas galimybę ištaisyti Kauno apylinkės teismo aplaidumą, išsiunčiant nepaduotą apeliacinį skundą ne tik to nepadarė, bet ir pats nusižengė civilinio proceso vedimo įstatymui, pažeisdamas CPK 18 str. Mano, kad taip Kauno apygardos teismas pažeidė ieškovės teisę į teisingą, nešališką teismą.Taip pat mano, kad Šiaulių apylinkės teismas neteisingai nurodė, kad D. L., nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, davė parodymus apie V. L. naudojimąsi automobiliu „Ford Scorpio“. Tą įrodo 2009-11-25 posėdžio protokolas, pateiktas kartu su ieškiniu, todėl teismo prielaidos dėl įrodymų visumos įvertinimo (išskyrus tai, kad svarstomas nepaduotas apeliacinis skundas) yra niekinės. Teigia, kad Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą neišnagrinėjęs bylos, t. y. šališkai atstovaudamas tik ieškovei D. L., grubiai pažeisdamas atsakovo V. L. ir apeliantės teises.Nurodo, kad skundžiamoje, prielaidomis besiremiančioje, sprendimo dalyje, kuomet teigiama, jog nėra pagrindo pripažinti, kad jeigu Kauno apygardos teismas bylą būtų nagrinėjąs tik pagal V. L. apeliacini skundą, jis būtų priėmęs kitokią nutartį ir dėl to D. L. nebūtų iškėlusi kitos civilinės bylos, ne tik netaikomas įstatymas prielaidom įteisinti, bet ir tarytum bandoma paneigti patį faktą, kad D. L., remdamasi būtent Kauno apylinkės ir apygardos teismų sprendimais pateikė ieškinį apeliantei. Ieškovei nesuprantama, kokiais argumentais ar kokiu įstatymu remiantis Kauno apygardos teismas galėjo priimti tą patį sprendimą, nagrinėdamas tik atsakovo V. L. apeliacinį skundą.Mano, kad sprendime teigiant, jog apeliantės turėtos išlaidos byloje, kurioje ji turėjo gintis kaip atsakovė, nesusijusios su teisėjų veiksmais, neatsižvelgta į paaiškinime pateiktas priežastinio ryšio tarp neteisėtų teismo veiksmų ir regresinio ieškinio, kaip pasekmės ieškovei, aplinkybes, bylą svarstant iš esmės, visiškai nekomentuota pateiktų įrodymų, kas verčia manyti, jog sprendimas buvo priimtas jau po parengiamojo posėdžio, o atsakovės neatvykimas, apeliantės nuomone, sietinas su galimybe išvengti „nepatogių“ klausimų. Teismo sprendimas dėl ieškovės turėtų išlaidų, pateikiant priešieškinį civ. byloje Nr2-437-877/2012, sietinumo su neteisėtais teisėjų veiksmais priimtas nevertinant ieškovės paaiškinimo, kad ieškinys apeliantei buvo pateiktas 2011-03-18, o apeliantė priešieškinį pateikė tik 2011-11-02, kaip vieną iš gynybos nuo pareikšto ieškinio galimybių.Dėl atmestos ieškinio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo, apeliantė nurodo, kad nei atsakovė, nei teismas nepateikė įrodymų, jog apeliantė turėjo sveikatos problemų iki bylinėjimosi. Teigia, kad sveikatos pablogėjimas ir dėl to atlikta operacija yra sietinas tik su patirtais dvasiniais išgyvenimais ir stresu ginantis nuo neteisėtu būdu atsiradusių galimybių pareikšti apeliantei ieškinį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantė neįrodė, jog dėl Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų veiksmų ji patyrė žalą. Ieškovės nurodomų turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo aplinkybių sąsajumo su teismo neteisėtais veiksmais nepatvirtina byloje esančių įrodymų visumos analizė, priežastinis ryšys tarp ieškovei atsiradusios turtinės žalos ir teismų priimtų procesinių sprendimų. Apeliantės nuomonė, kad Kauno apygardos teismas buvo šališkas, išnagrinėdamas D. L. apeliacinį skundą, nėra pagrįsta ir nesukelia objektyviam stebėtojui abejonių dėl šio teismo nešališkumo. Tai, kad išnagrinėtas V. L. apeliacinis skundas nebuvo patenkintas, nereiškia, kad teisėjai suinteresuoti bylos baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo.

CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas gali būti peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą.

Teisėjo kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir šiukščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 straipsnis); sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).

Tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių doktrinoje bei teismų praktikoje teismo kaltė žalos atlyginimo bylose siejama ne su bet kokia teisės aiškinimo ir taikymo klaida, šiai kaltei nustatyti yra vartojami vertinamieji kriterijai. Teisėjo kaltė „nustatoma, jeigu įrodomos šios aplinkybės: 1) pradiniu sprendimu pažeista taisyklė buvo pakankamai aiški ir žinoma priimant tą sprendimą, ir 2) teismas, priimdamas neteisingą sprendimą, padarė akivaizdžiai nepateisinamą klaidą, atsižvelgiant į informaciją, kuri jam buvo prieinama“ (Van Gerven W., Lever J., Larouche P. Tort Law. Oxford and Portland, Oregon: Hart Publishing, 2000. P. 388, cit. pgl. S. S.-Drukteinienė „Valstybės deliktinės atsakomybės raidos tendencijos“, daktaro disertacija, 2008, Vilnius).

Apeliantė neteisėtais teismo veiksmais, sąlygojusiais žalos atsiradimą, nurodo tai, kad Kauno m. apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. 2009-11-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-97-774/2009 Kauno miesto apylinkės teismas ieškovių ieškinius tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento V. L. 2008-05-27 pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po ieškovės A. J. ir V. L. motinos S. L. mirties, atsisakymo. 2009-12-23 pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė V. L., o 2009-12-24 – D. L., tačiau 2010-01-28 nutartimi D. L. skundas buvo pripažintas nepaduotu. Nepaisant to, D. L. skundas buvo paliktas byloje ir išsiųstas į apeliacinės instancijos teismą kartu su V. L. apeliaciniu skundu. Kauno apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų N. V., A. B. ir D. B., 2010-09-29 išnagrinėjo laikomą nepaduotu D. L. skundą ir jį visiškai patenkino, o atsakovo V. L. apeliacinį skundą atmetė. Apeliantė teigia, kad būtent dėl to, ieškovė D. L. Kauno miesto apylinkės teisme iškėlė dar vieną civilinę bylą, šį kartą atsakovams A. J. ir V. L., prašydama panaikinti ½ dalį turto paveldėjimo teisės liudijimo, pagal kurį S. L. turtą paveldėjo A. J.. Apeliantės teigimu, jos turtinę žalą sudaro būtent naujai iškeltoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi po 2010-09-29 Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo ieškovė D. L. inicijavo naują bylą teisme.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje nurodyta, kad nėra pagrindo pripažinti, kad jeigu Kauno apygardos teismas bylą būtų nagrinėjąs tik pagal V. L. apeliacini skundą, jis būtų priėmęs kitokią nutartį ir dėl to D. L. nebūtų iškėlusi kitos civilinės bylos.

Įvertinus byloje esančius duomenis, akivaizdu, kad tiek Kauno miesto apylinkės teismas, 2010-02-01 išsiųsdamas bylos šalims ir Kauno apygardos teismui pranešimą dėl apeliacinių skundų nuorašų ir bylos siuntimo, suklydo nurodydamas, kad siunčia ir apeliantės D. L. apeliacinį skundą. Tuo pačiu, suklydo ir Kauno apygardos teismas, 2010-03-09 teisėjos rezoliucija tenkindamas V. L. prašymą ir išsiųsdamas jam byloje esantį ieškovės D. L. apeliacinį skundą ir 2010-09-29 išnagrinėdamas nepriimtą ieškovės D. L. apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad negalima daryti išvados, jog nenagrinėdamas ieškovės apeliacinio skundo Kauno apygardos teismas būtų priėmęs kitokį sprendimą. Šiuo atveju akivaizdu, kad Kauno apygardos teismo 2010-09-29 nutartimi buvo visiškai patenkintas ieškovės D. L. apeliacinis skundas, todėl išvada, kad net ir nesant tokio ieškovės apeliacinio skundo apeliacinės instancijos teismo nutartis nebūtų kitokia, t. y. išnagrinėjus tik atsakovo apeliacinį skundą, prieštarauja CPK 313 str., kuris draudžia apeliacinės instancijos teismui priimti blogesnį sprendimą, negu yra skundžiamas, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Manytina, kad išnagrinėjęs nepriimtą apeliacinį skundą ir jį patenkinęs, Kauno apygardos teismas padarė akivaizdžią klaidą, kurios kvalifikuoti teisėjai neturėtų daryti.

Vis dėlto, net ir nustačius teismo neteisėtus veiksmus ir kaltę, lieka privalomas kitų deliktinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimas, t. y. privalu nustatyti žalą (CK 6.249 str.) ir priežastinį ryšį (CK 6.247 str.), t. y. nagrinėjamu atveju apeliantei tenka pareiga įrodyti, jog dėl nurodytų teismo veiksmų kilo jos įvardijama žala.

Ieškovė A. J. tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad jos patirta turtinė žala pasireiškė tuo, kad D. L. pagal Kauno apylinkės teismo 2009-11-25 sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2010-09-29 nutartį iškėlus naują civilinę bylą teisme apeliantė patyrė bylinėjimosi išlaidas – civilinėje byloje A. J. atstovavo du advokatai ir už jų suteiktas paslaugas ieškovė sumokėjo 1000,00 Lt, taip pat teikė byloje priešieškinį, papildomai turėdama 67,00 Lt išlaidas, nes teko mokėti žyminį mokestį ir gauti reikiamas pažymas.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar tuo atveju, jei Kauno apygardos teismas 2010-09-29 nutartimi nebūtų išnagrinėjęs ieškovės apeliacinio skundo, ieškovė D. L. nebūtų galėjusi kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą su nauju ieškiniu atsakovei A. J. ir V. L..

Įvertinus byloje esančius duomenis apie kitose civilinėse bylose ieškovių V. L. ir D. L. reikštus reikalavimus, akivaizdu, kad nei Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-25 sprendimas, nei Kauno apygardos teismo 2010-09-29 nutartis, nesant nuginčytam palikimo priėmimui, D. L. jokių tiesioginių pasekmių, siekiant nukreipti išieškojimą į paveldėtą turtą, negalėjo sukelti, todėl jokiu būdu negalima teigti, kad būtent Kauno apygardos teismo 2010-09-29 nutartis sąlygojo D. L. kreipimąsi su nauju ieškiniu dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, kadangi tokį reikalavimą D. L. galėjo pareikšti kartu su Kauno miesto apylinkės teismui pateiktu ieškiniu dėl sandorio (palikimo atsisakymo) pripažinimo negaliojančiu. Aplinkybę, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-25 sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2010-09-29 nutartis jokių tiesioginių pasekmių ginčijant paveldėjimo teisinius santykius nesukėlė, patvirtina ir notarės L. T. D. L. rašyti atsakymai, kuriuose nurodoma, kad nesant nuginčyto paveldėjimo, notarė pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-25 sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2010-09-29 nutartį negali išduoti naujų paveldėjimo teisės liudijimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju negali būti nustatytas priežastinis ryšys tarp Kauno apygardos teismo 2010-09-29 nutartį priėmusių teisėjų veiksmų ir apeliantės civilinėje byloje Nr. 2-437-877/2012 atsiradusių bylinėjimosi išlaidų.

Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė A. J. Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-437-877/2012 pati reiškė priešieškinį – prašė priteisti iš atsakovės D. L. ir trečiojo asmens G. L. 3908,56 Lt patirtų išlaidų, susijusių su jos motinos S. L. laidotuvėmis, kapo sutvarkymu, palikimo priėmimo įforminimu bei mirusiosios skolų padengimu. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad šios ieškovės turėtos išlaidos, patirtos kitoje byloje pareiškus nepagrįstą priešieškinį, nėra susijusios su teisėjų veiksmais priimant 2010-09-29 Kauno apygardos teismo nutartį.

Šiuo atveju svarbu ir tai, kad jokių papildomų turtinių praradimų ieškovė nepatyrė, kadangi Kauno miesto apylinkės teismas 2012-03-05 sprendimu atmetė ieškovės D. L. ieškinį dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo iš dalies, konstatuodamas, kad neliko turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovės D. L. reikalavimus V. L. ir dėl to paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto A. J., panaikinimas iš dalies būtų teisiškai nereikšmingas.

Dėl neturtinės žalos pažymėtina, kad Kauno mieto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-4820-151/2012 įsiteisėjusiu 2012-12-27 sprendimu jau yra konstatavęs, kad ieškovės sveikatos sutrikimai nesusiję su nagrinėtomis civilinėmis bylomis, ši aplinkybė laikytina įrodyta (CPK 182 str. 2 p.), todėl teismas plačiau dėl jos nepasisako ir laiko, kad ieškovės ieškinys dėl šių reikalavimų pirmosios instancijos teisme atmestas pagrįstai.

Teisėjų kolegija nevertina apeliantės pateikto atsiliepimo (dubliko) į atsakovės atsiliepimą į apeliacinį skundas, kadangi toks procesinis dokumentas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nėra numatytas (CPK 317–318 str.), juo labiau kad apeliacinės instancijos teisme draudžiamas apeliacinio skundo papildymas (CPK 323 str.)

Kadangi ieškovės apeliacinis skundas dėl sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, atmetamas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose taip pat atmetamas (CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis įstatymais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiDanutė BurbulienėVytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė