Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-01-21 · Civilinė byla Nr. 2-280-394/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-21
Bylos Nr.
2-280-394/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13412-2013-7-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-280-394/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13412-2013-7-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 44.2.2.;44.5.2.17.; 116.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 21 d.,ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo teisėja Jarūnė Sedalienė, sekretoriaujant Ingridai Murzaitei,dalyvaujant ieškovei A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1067,00 Lt turtinės ir 20.000,00 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad 2008-10-13 pagal ieškovės D. L. ieškinį Kauno m. apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei beveik tuo pačiu metu civilinė byla pagal V. L. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, abejose bylose atsakovu buvo nurodytas ieškovės A. J. brolis V. L., abi bylos buvo sujungtos į vieną. 2009-11-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-97-774/2009 Kauno miesto apylinkės teismas ieškovių ieškinius tenkino dalinai, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento V. L. 2008-05-27 pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po ieškovės A. J. ir V. L. motinos S. L. mirties, atsisakymo. 2009-12-23 pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė V. L., o 2009-12-24 – D. L.. 2009-12-28 nutartimi D. L. buvo įpareigota pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, o apeliantei to nepadarius, 2010-01-28 nutartimi D. L. skundas buvo pripažintas nepaduotu, tačiau paliktas byloje ir išsiųstas į apeliacinės instancijos teismą kartu su V. L. apeliaciniu skundu. Kauno apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų N. V., A. B. ir D. B., 2010-09-29 išnagrinėjo laikomą nepaduotu D. L. skundą ir jį pilnai patenkino, o atsakovo V. L. apeliacinį skundą atmetė. 2010-12-27 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija nutartimi V. L. kasacinį skundą atsisakė priimti, konstatuodama, kad nėra kasacijos pagrindų. Po tokių teismų sprendimų ieškovei A. J. teko pakartotinai dalyvauti teisminiuose procesuose, nes D. L. Kauno miesto apylinkės teisme iškėlė dar vieną civilinę bylą, prašydama panaikinti ½ dalį turto paveldėjimo teisės liudijimo, pagal kurį S. L. turtą paveldėjo A. J.. Šioje civilinėje byloje A. J. atstovavo du advokatai – R. J., vėliau I. B., už jų suteiktas paslaugas ieškovė sumokėjo 1000,00 Lt, taip pat teikė byloje priešieškinį, papildomai turėdama 67,00 Lt išlaidas, nes teko mokėti žyminį mokestį ir gauti reikiamas pažymas. 2012-03-05 D. L. ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas, tuo pačiu atmestas ir A. J. priešieškinys. Dėl to ji patyrė 1067,00 Lt turtinę žalą, kurią turėtų atlyginti atsakovas. Mano, kad šiai žalai atlyginti yra visos įstatyme aprašytos sąlygos, nes teisėja V. R., pasirašydama 2010-02-01 lydraštį, aplaidžiai atliko savo pareigas, dėl ko į apeliacinę instanciją buvo išsiųstas jos pačios laikytas nepaduotu D. L. apeliacinis skundas, o 2010-09-29 Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, aplaidžiai atlikusi savo darbą, nesusipažinusi su bylos medžiaga, priėmė neteisėtą nutartį. Tarp teisėjų kolegijos neteisėtų veiksmų ir tolimesnių D. L. veiksmų yra priežastinis ryšys, nes pastaroji, pasiremdama 2010-09-29 Kauno apygardos teismo nutartimi, pareiškė A. J. naują ieškinį. Dėl tokių teisėjų veiksmų turėdama gintis teisme A. J. patyrė turtinę žalą (sumokėjo 50,00 Lt žyminį mokestį, 17,00 Lt už pažymas bei 1000,00 Lt advokatams už suteiktas teisines paslaugas), taip pat moralinę žalą, nes buvo pažeista ieškovės konstitucinė teisė į teisingą teismą, ji prarado pasitikėjimą Konstitucijoje deklaruojamu visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą principu bei teisinės valstybės statusu, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, stresą, dėl ko ženkliai pablogėjo jos sveikata bei fizinė būklė. LR CK 6.272 str. 2 ir 3 dalyse aprašyta atsakomybė už žalą, padarytą neteisėtais teismo veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą, yra nurodyta, kad atlyginama ir neturtinė žala, todėl prašomas priteisti neturinės žalos dydis 20.000,00 Lt yra pagrįstas.

2013-09-04 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas perdavė bylą nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui (51-54 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas į posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant dėl jo užimtumo ir vadovautis į bylą pateiktu procesiniu dokumentu (94-95 b. l.). Atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad pagal LR CK 6.272 str. 2 d. valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos: žala ir nuostoliai, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė, valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei, todėl siekiant nustatyti žalos atsiradimo faktą būtina įrodyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas; nenustačius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atsirasti nėra teisinio pagrindo. Ieškovė civiliniame procese byloje Nr. 2-97-774/2009 buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, kuris nelaikytinas civilinio proceso šalimi. 2009-11-25 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas ir 2010-09-29 Kauno apygardos teismo nutartis teisines pasekmes sukėlė tik proceso šalims, t.y. D. L. ir V. L., todėl ieškovė A. J. neturi reikalavimo teisės į žalos atlyginimą dėl ne jos atžvilgiu priimtų procesinių teismo sprendimų. Be to, ieškovė jau buvo pareiškusi civilinį ieškinį atsakovėms D. L. ir R. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri atsirado nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-97-774/2009 ir 2-8330-877/2011. 2013-06-14 Kauno apygardos teismas nutartimi paliko galioti 2012-12-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas. Ieškovė teigia, kad ji negalėjo pateikti atsiliepimo į D. L. apeliacinį skundą, tačiau šis teiginys prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes Kauno apygardos teismas savo nutartyje konstatavo, jog D. L. apeliacinis skundas buvo išsiųstas ir A. J.. LR CK nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priežastinio ryšio nustatymo procesą sąlygiškai galima skirstyti į du etapus: pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad žalos patirti ieškovė negalėjo, kadangi teismų priimti sprendimai jokių teisinių pasekmių jai nesukėlė, todėl ieškinio argumentai ir byloje esantys faktiniai įrodymai nesudaro pagrindo valstybės deliktinei atsakomybei dėl turtinės ir neturtinės žalos ieškovei atsiradimo taikyti. Ieškovė savo reikalavimą priteisti turtinę žalą 1067,00 Lt kildina iš Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-437-877/2012 nagrinėjimo, kurioje atsakove buvo patraukta ieškovė ir jos brolis. Šioje civilinėje byloje ieškovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš D. L. ir trečiojo asmens G. L. 3908,56 Lt. Ieškovė teigia, kad dėl to ji turėjo sumokėti žyminį mokestį, teismui teikė pažymas, turėjo išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Pagal LR CPK 143 str. atsakovas turi teisę, bet ne pareigą reikšti priešieškinį, pareiškusi priešieškinį ieškovė turėjo byloje materialinį teisinį suinteresuotumą, todėl teigti, kad dėl teismo veiksmų ji patyrė turtinę žalą, yra nepagrįsta. Ieškovės nurodomų turtinės žalos atsiradimo aplinkybių sąsajos su teismo neteisėtais veiksmais nepatvirtina byloje esančių įrodymų visumos analizė, priežastinis ryšys tarp ieškovei atsiradusios turtinės žalos ir minėtos civilinės bylos nagrinėjimo. Ieškovė nurodo, kad dėl teismo neteisėtų veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, tačiau 2013-06-14 Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad atsakovė jau seniai turi sveikatos problemų, nuo 2002 m. pripažinta dalinai darbinga, serga įvairiomis ligomis, o jų atsiradimo siejimas su bylinėjimusi teismuose yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes, atsakovas prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą (58-61 b. l.).

Ieškinys atmestinas. LR Civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.272 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (LR CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.) ir kaltė (LR CK 6.248 str.).

Iš civilinėje byloje esančių dokumentų, taip pat dokumentų, esančių Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-97-774/2009, matosi, kad 2009-11-25 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovių V. L. ir D. L. ieškinius atsakovui V. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu apeliaciniais skundais skundė apeliantai D. L. ir V. L. (civ. byla Nr. 2-97-774/2009, IV tomas, 79-81, 93-94 b. l.). Apelianto V. L. skundas buvo priimtas 2009-12-28 nutartimi, o apeliantei D. L. tos pačios dienos nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (civ. byla Nr. 2-97-774/2009, IV tomas, 99-100 b. l.). 2010-01-28 nutartimi teismas nutarė ieškovės D. L. apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir jį jai grąžinti (civ. byla Nr. 2-97-774/2009, IV tomas, 106 b. l.). 2010-02-01 su lydraščiu civilinė byla persiųsta Kauno apygardos teismui, lydraštyje nurodyta, kad siunčiama civilinė byla su apeliantų D. L. ir V. L. apeliaciniais skundais (civ. byla Nr. 2-97-774/2009, IV tomas, 108-109 b. l.). Ieškovė D. L. apeliaciniu skundu prašė priimti naują sprendimą ir jos ieškinį tenkinti visiškai, nustatant, kas atsakovas V. L. po motinos mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, atsakovas V. L. apeliaciniu skundu prašė panaikinti sprendimą dalyje, kurioje pripažintas negaliojančiu jo pareiškimas apie palikimo atsisakymą. 2010-09-29 Kauno apygardos teismo civilinių bylų kolegija išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ir atsakovo V. L. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-25 sprendimo panaikinimo ir nutarė šį sprendimą pakeisti – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. faktiškai priėmė S. L., mirusios 2008-03-09, palikimą, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (civ. byla Nr. 2-97-774/2009, IV tomas, 140-146 b. l.). Ieškovė A. J. teigia, kad Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliantės D. L. skundą, kuris 2010-01-28 nutartimi buvo pripažintas nepaduotu, priėmė neteisėtą nutartį ir dėl šios nutarties ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nes D. L., remdamasi Kauno apygardos teismo nutartimi, iškėlė naują civilinę bylą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo iš dalies, kurioje atsakove patraukė A. J. (35-41 b.l.). A. J. naujai iškeltoje civilinėje byloje mokėjo už teisines advokatų paslaugas, taip pat reiškė priešieškinį ir mokėjo už jį žyminį mokestį, turėjo išlaidų dėl pažymų užsakymo, ir laiko, kad šios jos išlaidos susijusios su teisėjų veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą pagal nepriimtą apeliacinį skundą. Taigi šioje byloje svarbu nustatyti, ar Kauno apygardos teismas būtų priėmęs kitokią nutartį, jeigu civilinę bylą būtų nagrinėjęs tik pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą, ir ar D. L. būtų iškėlusi civilinę bylą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo iš dalies atsakovei A. J., kurioje ji patyrė nurodytas išlaidas. Iš 2010-09-29 Kauno apygardos teismo nutarties matosi, kad teisėjų kolegija nusprendė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-25 sprendimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. faktiškai priėmė S. L. palikimą, įvertinusi įrodymų visumą ir konstatavusi, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovės V. L. ir D. L. neįrodė, kad atsakovas V. L. po motinos mirties jos palikimą priėmė. Šią išvadą teismas pagrindė ne apeliantės D. L. apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, bet jos parodymais, duotais teismo posėdyje nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, kad V. L. nuo motinos mirties 2008-03-09 naudojasi motinai priklausiusia transporto priemone „Ford Scorpio“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad to neneigė pats atsakovas V. L. (civ. byla Nr. 2-97-774/2009, IV tomas, 145 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad jeigu Kauno apygardos teismas bylą būtų nagrinėjęs tik pagal V. L. apeliacinį skundą, jis būtų priėmęs kitokią nutartį ir nenustatęs nurodyto juridinę reikšmę turinčio fakto ir dėl to D. L. nebūtų iškėlusi kitos civilinės bylos, kurioje ieškovė patyrė papildomas išlaidas. Be to, pati ieškovė A. J. nurodo, kad šias išlaidas ji patyrė ir dėl to, kad kitoje civilinėje byloje reiškė priešieškinį - prašė priteisti iš atsakovės D. L. ir trečiojo asmens G. L. 3908,56 Lt patirtų išlaidų, susijusių su jos motinos S. L. laidotuvėmis, kapo sutvarkymu, palikimo priėmimo įforminimu bei mirusiosios skolų padengimu (36 b. l.). Taigi teismas negali padaryti išvados, kad šios ieškovės turėtos išlaidos kitoje byloje yra susijusios su teisėjų veiksmais priimant 2010-09-29 Kauno apygardos teismo nutartį.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad dėl Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų veiksmų ji patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 20 000,00 Lt, neturtinė žala pasireiškė tuo, kad ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, stresą, fizinį skausmą, dėl ko jai pablogėjo sveikata bei fizinė būklė, 2012 m. gegužės mėnesį buvo atlikta jos operacija. Patirtą neturtinę žalą ieškovė įrodinėja tik į bylą pateiktais išrašais iš medicininių dokumentų, iš kurių matosi tik tai, kad ieškovė buvo gydoma Kauno klinikose ir 2-ojoje klinikinėje ligoninėje, jai buvo atlikta chirurginė operacija, tačiau kaip šie susirgimai susiję su teisėjų veiksmais ieškovė neįrodė. Be to, tuos pačius medicininius dokumentus ieškovė teikė ir civilinėje byloje Nr. 2-4820-151/2012, kuri buvo nagrinėjama Kauno miesto apylinkės teisme pagal A. J. ieškinį atsakovėms D. L. ir R. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo ieškovė prašė priteisti neturtinę žalą iš atsakovių, teigdama, kad tokio pobūdžio neturtinė žala – fizinės sveikatos pablogėjimas atsirado dėl neteisėtų atsakovių D. L. ir R. S. veiksmų, ir kurioje teismas nenustatė, kad ieškovės sveikatos sutrikimai susiję su teismuose nagrinėtomis bylomis, o jos ligos yra lėtinės (civ. Byla Nr. 2-4820-151/2012, 1 t., 138-139 b.l., 2 t. 40-45 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą dėl teisėjų veiksmų priimant ieškovės nurodytus procesinius dokumentus.

LR CK 6.272 str. 2 d. nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės tuo atveju, kai žala padaryta vykdant teisingumą, o ne kitais teisėjo ar teismo pareigūno veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą (LAT 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Nagrinėjamu atveju nepriimto apeliacinio skundo išsiuntimas į aukštesnės instancijos teismą ir civilinės bylos išnagrinėjimas apeliacine tvarka ir pagal nepriimtą apeliacinį skundą, teismo nuomone, yra procesinių teisės normų pažeidimas, kuris gali būti ištaisytas aukštesnės instancijos teismo, tačiau tai vienareikšmiškai nesuponuoja išvados dėl teisėjos, pasirašiusios lydraštį, kuriuo apeliaciniai skundai buvo siunčiami Kauno apygardos teismui, ir teisėjų kolegijos, kuri nagrinėjo civilinę bylą pagal dviejų apeliantų apeliacinius skundus, kaltės buvimo, tuo labiau, kad Kauno apygardos teismas civilinę bylą nagrinėjo ir pagal V. L. apeliacinį skundą, o 2010-09-29 nutartį priėmė bei išvadą padarė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2010-12-27 nutartimi atsisakydamas priimti kasatoriaus V. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-29 nutarties pažymėjo, kad kasatorius nesuformavo pagrindų bylą peržiūrėti kasacine tvarka, nenurodė išsamių teisinių argumentų dėl teisės normų esminio pažeidimo ar jų netinkamo taikymo, taigi aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju nekonstatavo, kad žemesnės instancijos teismas būtų padaręs tokį procesinių teisės normų pažeidimą, kuris būtų aktualus teisės aiškinimo ir taikymo praktikai (23 b. l.).

Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos. Teismo patirta procesinių dokumentų persiuntimo išlaidų suma yra 6,00 Lt, t.y. mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma iš ieškovės nepriteistina (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263 – 270 str., 301 - 307 str.,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė