Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovės D. L. ir trečiojo asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, G. L. atstovei advokatei D. J., atsakovei A. J., jos atstovei advokatei V. I. B., atsakovui V. L., trečiojo asmens Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarei L. T., nedalyvaujant ieškovei D. L., trečiajam asmeniui V. L., trečiajam asmeniui, reiškiančiam savarankiškus reikalavimus, G. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. patikslintą ieškinį ir trečiojo asmens G. L. savarankišką reikalavimą atsakovams A. J., V. L. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo naikinimo iš dalies, atsakovės A. J. priešieškinį ieškovei D. L., trečiajam asmeniui, reiškiančiam savarankiškus reikalavimus, G. L. dėl patirtų išlaidų priteisimo, tretieji asmenys Kauno miesto 8-asis notarų biuras, V. L., trečiasis asmuo, reiškiantis savarankiškus reikalavimus, G. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. L. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2010-09-29 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo pakeistas 2009-11-25 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiškai priėmė S. L., mirusios 2008-03-09, palikimą. Tačiau motyvuojamojoje šios nutarties dalyje yra pasisakyta tik dėl dalies po motinos S. L. mirties paveldimų daiktų, t.y. dėl automobilio „Ford Scorpio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šioje nutartyje yra konstatuojama, jog jis po motinos mirties iki šiol naudojasi mirusiai motinai priklausiusia aprašyta transporto priemone. Kadangi atsakovė A. J. nuo 1975 metų turi teisę vairuoti automobilį, ji turi teisę bei realią galimybę naudotis minėta transporto priemone. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta dėl po motinos mirties bankuose buvusių piniginių indėlių, nes dėl šių piniginių indėlių atsakovei A. J. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ir ji įgijo nuosavybės teisę į indėlius. Jis šio turto nepriėmė. Atsakovė A. J. bendroje sumoje turėjo su motinos S. L. laidojimu bei kapo sutvarkymu susijusių išlaidų. Ši suma yra dvigubai didesnė už sumą, kurią prašo priteisti ieškovė D. L.. Ieškovė savo patikslintame ieškinyje remiasi CK 5.8 str. ir 5.9 str. Šiose teisės normose yra aprašyti paveldėjimo teisės ginčijimo ir tos teisės nuginčijimo pasekmių klausimai. Mano, kad teisės normose yra kalbama apie pretendentus į atsiradusį palikimą, t.y. apie įpėdinius, kurie yra aprašyti CK 5.5 str. ir 5.11 str. Įstatyminio įpėdinio buvusi sutuoktinė nelaikytina asmeniu, pretenduo­jančiu į palikimą.

Trečiasis asmuo Kauno miesto 8-ojo notarų biuras atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarė L. T. paaiškino, kad jai nesuprantama Kauno apygardos teismo nutartis. Ji negali priversti V. L., kad šis ateitų ir priimtų palikimą. Pirmiausia turi būti panaikintas pirmas paveldėjimo teisės liudijimas, o jo panaikinimas juridinės reikšmės neturi, nes pinigų nėra. V. L. atėjo be A. J. ir pareiškė, kad atsisako palikimo. Ji paaiškino pasekmes, jis pasirašė ir išėjo. Kitą dieną atėjo A. J. ir priėmė palikimą. Prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, ji patikrina, ar yra turto. Jei turto nėra, liudijimo neišduoda. Paveldėti pinigai buvo panaudoti motinos valiai išpildyti. Mano, kad ieškinio reikalavimą įvykdyti neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas, trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas, priešieškinys atmestini.

Nustatyta, kad 2008 m. kovo 9 d. mirė S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovų A. J. ir V. L. motina (20, 25 b.l., 1 tomas). 2007 m. kovo 6 d. oficialiuoju testamentu S. L. jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, paliko D. M.. Po S. L. mirties liko paveldimas turtas: 778,42 Lt piniginis indėlis AB banke „Snoras“; 5272,94 Lt ir 308,79 Lt piniginiai indėliai AB SEB banke; transporto priemonė „Ford Scorpio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šį palikėjos turtą lygiomis dalimis turėjo paveldėti jos įpėdiniai pagal įstatymą A. J. ir V. L., tačiau pastarajam 2008 m. gegužės 24 d. pareiškimu atsisakius priimti palikimą, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į paveldimą turtą buvo išduotas A. J. (byla Nr. VIII-46/2008 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios S. L. palikimą, 28 b.l.). V. L. kreditorėms V. L. ir D. L. pareiškus Pauliano ieškinį, 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-97-774/2009 pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento V. L. pareiškimą apie palikimo atsisakymą, o Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-677-605/2010 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. faktiškai priėmė S. L. palikimą (8-18 b.l., 1 tomas).

Paveldėjimas pagal įstatymą yra paveldimų teisių perėmimo būdas, kurio įgyvendinimą lemia ne palikėjo valia, bet paveldėjimo teisės normų nuostatos. Šios nuostatos grindžiamos konstituciniais privačios nuosavybės, šeimos, kaip valstybės pagrindo, interesų apsaugos, teisingumo principais. Tokios nuostatos atitinka nusistovėjusią paveldimo turto socialiai teisingo paskirstymo sampratą, pagrįstą šeimos, giminystės ir palikėjo artimųjų materialinio aprūpinimo užtikrinimo idėjomis. Paveldėjimas- tai mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimas yra juridinio fakto patvirtinimas, kad įpėdiniui perėjo palikėjo turtinės teisės į konkretų turtą.

Palikimo atsisakymo nuginčijimas sukelia sandorio negaliojimo pasekmes. Pripažintas negaliojančiu palikimo atsisakymas laikomas negaliojančiu ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio, pretenduojančio į palikimą, palikimo atsisakymo nuginčijimas (pripažinimas negaliojančiu) neatsiejamas nuo kitų įpėdinių palikimo priėmimo atitinkamos dalies nuginčijimo. Nuginčijus palikimo atsisakymą, atsiranda CK 5.9 straipsnyje nustatytos paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmės: asmuo, kurio teisė nuginčyta, laikomas palikimo nepriėmusiu, o teisę nuginčijęs įpėdinis - priėmusiu palikimą ir įgijusiu nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Asmuo, kurio paveldėjimo teisė į palikimą nuginčyta, privalo grąžinti valdytą palikimo dalį kaip turtą, kurio įgijimo pagrindas išnyko (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.) įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą gali būti nuginčyta ginčijant jos įgijimo pagrindą (titulą) - palikimo priėmimą; nuginčijus teisę paneigiamas ir ją patvirtinusio dokumento teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-206/2009).

Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo suformuotą praktiką, darytina išvada, kad atsakovės ir trečiojo asmens reikalavimas dėl nuosavybės teisės į paveldėtą turtą nuginčijimo iš esmės jau išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais – civilinėje byloje Nr. 2-97-774/2009 Kauno miesto apylinkės teismas pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento V. L. pareiškimą apie palikimo atsisakymą, o Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-677-605/2010 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. faktiškai priėmė S. L. palikimą, tai yra, šių teismo sprendimų pagrindu atsirado CK 5.9 straipsnyje nustatytos paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmės: V. L. laikomas priėmusiu palikimą ir įgijusiu nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, o A. J. tos palikimo dalies, kurią paveldėjo V. L. – nepriėmusi. Šiuo pagrindu 2008 m. birželio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas A. J., iš dalies galėtų būti panaikintas, nustatant, kad ji paveldėjo ½ dalį jame nurodyto turto, o ½ dalį paveldėjo įpėdinis pagal įstatymą V. L..

Pažymėtina, kad minėtoje byloje Nr. 2-97-774/2009 Kauno miesto apylinkės teismas nevertino atsakovo V. L. nurodytų aplinkybių, kad iš paveldėto turto įpėdinė A. J. apmokėjo palikėjos laidojimo, kapo sutvarkymo išlaidas, skolas kreditoriams. Tai, kad tokias išlaidas atsakovė patyrė prieš gaudama 2008 m. birželio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtina su priešieškiniu į bylą pateikti įrodymai- 2008-03-12 sąskaita ir kasos kvitas už palaikų kremavimą - 316 latų (177 b.l., 1 tomas), 2008-03-12 pinigų priėmimo kvitas už duobės iškasimą – 101 Lt (175 b.l., 1 tomas); 2008 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 8066-2008 už laidojimo paslaugas, laidojimo reikmes bei rūbus– 3233 Lt (174 b.l., 1 tomas); UAB „Berneliai“ kasos kvitas už gedulingus pietus - 592,50 Lt; UAB „Akmenidis“ kvitai už kapavietės sutvarkymą -2343 Lt (179 b.l., 1 tomas), skolos AB TEO LT padengimas - 52,64 Lt (177 b.l., 1 tomas). Atsakovė A. J. dėl pusės šių išlaidų, o taip pat dėl išlaidų, susijusių su palikimo įforminimu, iš viso 3908,56 Lt sumai, pareiškė priešieškinį ieškovei D. L. bei trečiajam asmeniui G. L., kurie nėra S. L. įpėdiniai. Tokio turinio ieškinys galėtų būti reiškiamas įpėdiniams, priėmusiems palikimą, jeigu dėl to tarp įpėdinių kiltų ginčas (CK 5.52 str. 1 d.). Teismas daro išvadą, kad priešieškinys atmestinas, kadangi pareikštas asmenims, neturintiems pagal ieškinį atsakyti (CPK 265 str. 1 d.).

Civilinio kodekso 5.59 straipsnis reglamentuoja, kad įpėdinis, dar prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, iš paveldimo turto turi teisę apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo išlaidas, o taip pat laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidas, t.y. šiomis sumomis sumažinti turto, kurį paveldės, masę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad laidojimo išlaidos nėra asmeninė įpėdinių skola, bet nuostoliai, atsiradę dėl būtinų išlaidų, kurias padengti tenka prievolė iš paveldimo turto masės arba jas atlygina įpėdiniai, pradėję palikimą valdyti, o jei laidojimo išlaidų padengimo reikalauja asmenys, nesantys įpėdiniais, jie tampa paveldėjimą priėmusio įpėdinio kreditoriumi ir turi teisę reikšti reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Ginčo tarp įpėdinių A. J. ir V. L. dėl to, kad laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidos, palikėjos skolos kreditoriams būtų padengtos iš paveldimo turto, nekilo. Vertinant, ar šios išlaidos yra protingo dydžio, atsižvelgtina į tai, kad teismų praktikoje protingu laidojimo išlaidų dydžiu laikomos sumos iki 10 000 Lt, todėl atsakovės nurodomos 7817,11 Lt laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos laikytinos protingo dydžio. Visas šias laidojimo išlaidas apmokėjo atsakovė A. J., prieš gaudama paveldėjimo teisės liudijimą, tai patvirtina jos vardu išrašytos sąskaitos ir kvitai. Be to, atsakovė pateikė įrodymą, kad prieš gaudama paveldėjimo teisės liudijimą apmokėjo 52,64 Lt palikėjos skolą kreditoriui AB TEO LT. Atsakovė, palaidodama savo mirusiąją motiną ir pasirūpindama jos atminimo pagerbimu, sumokėjusi skolas mirusiosios kreditoriui, įgijo teisėtą lūkestį, kad šios jos patirtos išlaidos bus kompensuotos iš paveldėto turto ir, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, išlaidas padengė, gavusi paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovų paaiškinimai dėl paveldėto turto panaudojimo yra nuoseklūs nuo pat bylinėjimosi teisme 2008 m. pradžios, todėl nėra pagrindo jais nesiremti. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad A. J. buvo sąžininga paveldėto turto 6860,15 Lt sumai įgijėja, šio turto netgi nepakako atsakovės turėtoms išlaidoms padengti. Ieškinyje nurodytas turtas, galėjęs būti paveldėjimo objektu, yra panaudotas palikėjos laidojimo išlaidoms, kapavietės sutvarkymo išlaidoms ir palikėjos skolai kreditoriui padengti, t.y. jo natūra nebeliko. Byloje nustačius, kad neliko turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovės D. L. ir trečiojo asmens, reiškiančio savarankišką reikalavimą, G. L., reikalavimus V. L., paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto A. J., panaikinimas iš dalies, o paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas į nesantį turtą V. L., yra teisiškai nereikšmingas, nes nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl ieškinys ir trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas atmestinas (CPK 265 str. 1 d.).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Ginčydami ieškinio reikalavimą dėl atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo atsakovai nurodo, jog ieškovas praleido CK 5.8 str. įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Vadovaujantis CK 5.8 str., asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Šioje normoje įtvirtintas ne tik terminas paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, bet ir specialus subjektas, galintis savo teises ginti straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. įpėdinis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas po atsakovų motinos mirties. Ieškovė ir trečiasis asmuo nėra atsakovų motinos įpėdiniai, todėl ginčyti paveldėjimo teisės liudijimų remdamiesi CK 5.8 str. jie neturi teisės. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Tokie atvejai, kai įpėdiniai įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir yra įgiję nuosavybės teises į paveldėtą turtą, o tretieji asmenys šias teises ginčija, kvalifikuotini kaip ginčas dėl to turto (nuosavybės). Tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti taikomas ne sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas, bet bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), todėl atmestini atsakovų argumentai dėl pavėluoto ieškovės kreipimosi į teismą bei su tuo susijusių pasekmių.

Nagrinėjant bylą susidarė 81,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.). Atmetus patikslintą ieškinį, trečiojo asmens savarankišką reikalavimą ir priešieškinį, šios lėšos lygiomis dalimis iš kiekvienos iš šalių priteistinos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.; 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad D. L. ir G. L. suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (6, 107 b.l., 1 tomas), bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jų nepriteistinos (CPK 99 str.). Atmetus patikslintą ieškinį, trečiojo asmens savarankišką reikalavimą ir priešieškinį, šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 str. 2 d., 286 str., 287 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį, trečiojo asmens savarankišką reikalavimą ir priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. L., a.k(duomenys neskelbtini) 20,46 Lt (dvidešimt litų 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;

priteisti valstybei iš atsakovės A. J., a.k(duomenys neskelbtini) 20,46 Lt (dvidešimt litų 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.