Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės

dalyvaujant ieškovės D. L. atstovei advokatei Rūtai Survilienei viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ir atsakovo V. L. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-97-774/2009 pagal ieškovių V. L. ir D. L. ieškinius atsakovui V. L., tretiesiems asmenims notarei Laimutei Telksnienei, A. J., D. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovė V. L. ieškinyje nurodė, kad 2008-09-05 gavusi pranešimą iš antstolio Mariaus Lekečinsko, priverstinai vykdančio išlaikymo nepilnamečiui sūnui G. L. išieškojimą iš skolininko V. L., ir sužinojusi, kad atsakovas V. L. pareiškimu notarei Laimutei Telksnienei atsisakė savo motinos S. L., mirusios 2008-03-09, palikimo, o palikimą priėmė tretieji asmenys A. J. ir D. M., kreipėsi į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Įsiskolinimas 2008-09-01 sudarė 13 137,74 Lt.

Sprendime nurodyta, kad byloje nustatyta, jog antstolio Mariaus Lekečinsko kontoroje 2007-02-26 užvesta vykdomoji byla, kurioje skolininkas V. L. privalo mokėti D. L. išlaikymą po 200 litų per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki gyvos galvos. Įsiskolinimas iki 2008-09-09 sudarė 8734,06 Lt (I t., b.l.21). 2008-09-04 antstolis informavo ieškovę D. L., kad vykdymo metu nustatyta, jog skolininkas neturi jokio turto, o mirus motinai atsisakė nuo palikimo (I t., b.l. 23). 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ieškovė D. L. ir atsakovas V. L. sudarė taikos sutartį, kuria nutraukė D. L. priteisto išlaikymo mokėjimą (IV t., b. l.54-55). Iš antstolio Mariaus Lekečinsko 2008-09-08 pažymos matyti, kad skolininkas V. L. privalo mokėti alimentus sūnaus Giedriaus, gim. 1993-07-02, išlaikymui V. L. naudai (II t., b.l. 8), o įsiskolinimas 2009-01-15 sudaro 14487,74 Lt (II t., b.l. 50). Teismas iš byloje esančios paveldėjimo bylos Nr. VIII-46/2008 duomenų ir šalių paaiškinimų nustatė, kad atsakovas V. L., būdamas ieškovių V. L. ir D. L. skolininku, 2008 m. gegužės 27 d. pareiškimu atsisakė priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos, mirusios 2008 m. kovo 9 d., mirties (II t., b.l. 58-76). Tai, kad atsakovas V. L. palikimo atsisakymo metu buvo nemokus, patvirtina tiek antstolio Mariaus Lekečinsko pažymos apie išieškojimo negalimumą, tiek faktas, kad atsakovas iki palikimo priėmimo atsisakymo visiškai neatsiskaitė su ieškovėmis, ir pats pripažįsta įsiskolinimus ieškovėms. Atsakovas nei palikimo atsisakymo metu 2008 m. gegužės 27 d., nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių garantijų, kad įsiskolinimai ieškovėms V. L. ir D. L. sąžiningai ir protingais terminais galės būti sumokėti ateityje. Teismas pažymėjo, kad ieškovės V. L. ir D. L., kaip skolininko atsakovo V. L. kreditorės, turi teisę ginčyti skolininkės sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą nuo palikimo CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu actio Pauliana pagrindu. Atsakovo nesąžiningo elgesio – sąmoningo vengimo vykdyti teismo sprendimais nustatytas prievoles – išraiška yra ieškovių ginčijamo atsakovo sudaryto vienašalio sandorio – atsisakymo nuo palikimo sudarymas. Teismas nustatė, kad atsakovas V. L., būdamas skolingas ieškovėms didelę pinigų sumą ir skolos ieškovei visiškai negrąžinęs, pareiškimu atsisakė priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos S. L. mirties, t. y. sudarė vienašalį neatlygintinį sandorį, kuris pažeidė ieškovių V. L. ir D. L., kaip atsakovo kreditorių teises, nes ieškovės būtų galėjusios nukreipti išieškojimą į atsakovo paveldėtą turtą. Atsakovo V. L. nesąžiningą elgesį teismas laikė sąmoningu vengimu vykdyti teismo sprendimais nustatytas prievoles, kurių išraiška yra ieškovės ginčijamo atsakovo sudaryto vienašalio sandorio – atsisakymo nuo palikimo – sudarymas, ką patvirtina ir aplinkybės, jog atsakovas ieškovėms skolos iš esmės visiškai negrąžino ilgą laiką, tai žinojo, tačiau sąmoningai to vengė. Palikėja S. L. buvo sudariusi testamentą, kuriame pagal įstatymą buvo išreikšta jos valia dėl 1/2 palikimą sudarančio turto palikimo po jos mirties trečiajam asmeniui D. M. (II t., b.l. 28), tačiau po S. L. mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, o atsakovas V. L. yra pirmos eilės įpėdinis, turintis įstatyminę teisę priimti palikimą (CK 5.11 str. 1 p.). Teismas sprendė, kad ieškovių V. L. ir D. L. ieškiniai iš esmės yra teisėti ir pagrįsti, todėl, gindamas ieškovių, kaip atsakovo V. L. kreditorių teises, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento V. L. 2008 m. gegužės 27 d. pareiškimą apie palikimo atsisakymą, atsiradusį po jo motinos S. L., mirusios 2008 m. kovo 9 d., mirties (CK 6.66 straipsnis). Kadangi ieškovės V. L. ir D. L. nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas po motinos mirties jos palikimą priėmė, teismas ieškinių reikalavimus dalyje pripažinti, kad V. L. priėmė S. L. palikimą, atmetė kaip neįrodytus (CPK 178 str.).

Atsakovas V. L. apeliaciniu skundu (IV t., b.l. 79-81) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą dalyje, kurioje pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo pareiškimas apie palikimo atsisakymą, atsiradusį po jo motinos S. L., mirusios 2008-03-09, mirties ir šią bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodyti šie motyvai: 1) Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismo procesiniais sprendimais išlaikymas buvo priteistas sūnui G. L., o ne ieškovei V. L.. Pastarajam bylos nagrinėjimo teisme metu sukako šešiolika metų, todėl atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė prašymą jį įtraukti trečiuoju asmeniu, tačiau teismas šį prašymą atmetė ir tokiu būdu ignoravo įsiteisėjusių teismo sprendimų prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 d.). Be to, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Šią bylą išnagrinėjus iš esmės 2009-11-11, teismo posėdžio protokolas (IV t., b.l. 58-61) nepasirašytas teisėjos, kaip tai numatyta CPK 170 str. 2 d., 6 d., todėl jis neatitinka imperatyvių civilinio proceso teisės normų reikalavimų, kas prilygintina absoliutiems teismo sprendimo negaliojimo pagrindams (CPK 329 str. 2 d. 5 p.); 2) Dėl kitų procesinės teisės normų pažeidimų. Kiekviename iš ieškovių ieškinių išdėstyti du savarankiški identiški reikalavimai: pripažinti nuo sudarymo momento atsakovo atsisakymą nuo S. L., mirusios 2008-03-08, palikimo ir pripažinti, kad atsakovas šį palikimą priėmė. Skundžiamu teismo sprendimu yra patenkintas tik vienas ieškovių reikalavimas, o kitas atmestas kaip neįrodytas. Kiekviena ieškovė, pateikdama teismui ieškinius, sumokėjo po 126 litų dydžio žyminį mokestį (I t., b.l.6; II t., b.l.7). Iš atsakovo ieškovės D. L. naudai priteistos visos jos turėtos išlaidos už advokato paslaugas (CPK 88 str. l d.6 p.), t.y. 400 Lt bei visos pašto išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. l d. 3 p.). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas prieštarauja CPK 93 str. 2 d. nuostatoms. Be to, iš 2009-11-11 ir 2009-11-25 teismo posėdžių protokolų matyti, kad 2009-11-11 teismo posėdžio metu nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas du kartus: posėdžio pradžioje (IV t., b.1.58) ir po to, kai buvo išspręstas klausimas apie bylos nagrinėjimo galimumą, neatvykus tretiesiems asmenims. Teismas nusprendė pereiti į žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją, negavęs šalių sutikimo, tuo pažeidė CPK 231 str. 4 d. nuostatas, be to, dėl šio procesinio veiksmo nepriėmė nutarties pagal CPK 232 str. reikalavimus; 3) Dėl byloje esančių įrodymų netinkamo vertinimo. Ieškovės atsakovo motinos S. L. testamento (I t., b.l. 50) neginčija, dėl to, apelianto nuomone, ieškiniuose jos turi omenyje palikimą pagal įstatymą. Atsakovas ir tretysis asmuo A. J. palikimo atsiradimo metu buvo vieninteliai pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą ir palikimą turėjo teisę paveldėti lygiomis dalimis, t.y. po ½ jo dalį. Atsakovui atsisakius po S. L. mirties atsiradusio palikimo, jį pagal įstatymą paveldėjo tretysis asmuo A. J. (I t., b.1.61), kuri S. L. palaidojo savo lėšomis (I t., b.1.84-87).Trečiojo asmens paveldėtų piniginių indėlių, buvusių bankuose, bendra suma buvo 6360,15 Lt (I t., b.1.55-56). S. L. laidojimo bei jos kapo sutvarkymo išlaidos buvo 6269,50 Lt (I t., b.l.84-87), tačiau atsakovui paveldėtinų piniginių indėlių dalis buvo tik 3180,08 Lt. Analogiška situacija buvo ir su po atsakovo motinos mirties paveldėtinu automobiliu, kurio vertė buvo tik 500 Lt (I t., b.1.61). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, atsisakydamas palikimo, pasielgė nesąžiningai, yra nepagrįsta. Sprendime padarytą išvadą, jog nesąžiningą elgesį - atsisakymą nuo palikimo - patvirtina ir ta aplinkybė, jog atsakovas skolos ieškovėms iš esmės visiškai negrąžino ilgą laiką, tai žinojo ir netgi sąmoningai to vengė, paneigia prokuroro nutarimas nutraukti apelianto atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame yra nurodyta, jog teikti išlaikymą apeliantas nevykdė, nes dėl pateisinamų priežasčių neturėjo reikiamų pajamų, ko teismas nevertino; 4) Dėl 2009-11-25 teismo posėdžio protokolo. Šiame protokole nebuvo tinkamai fiksuojami arba iš viso nebuvo fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo aspektai (CPK 169 str. 1d. ) (IV t., b.l.62), be to, pažeidžiant CPK 168 str., 169 str. l d. 3 p., 4 p., 5 p. nuostatas, nėra užfiksuota, kas atvyko į teismo posėdį, kam išaiškinta nušalinimo teisė, kas nušalinimo nepareiškė, kam buvo išaiškinta teismo sprendimo esmė ir jo apskundimo tvarka, teisė susipažinti su teismo posėdžio protokolu bei pareikšti dėl jo pastabas; 5) Dėl netinkamo materialinės teisės normų išaiškinimo. Pirmosios instancijos teismas CK 6.66 str. nuostatas aiškino netinkamai. Kaip matyti iš ieškovių ieškinių, pastarosios ginčija atsakovo atsisakymą į po motinos mirties atsiradusį palikimą, kurį jau yra priėmę tretieji asmenys A. J. ir D. M., kurios, kol nėra įrodyta priešingai, yra sąžiningi šio palikimo įgijėjai. Todėl esant tokiems įrodymams šioje civilinėje byloje, Pauliano ieškinys yra negalimas. Be to, skundžiamame teismo sprendime nebuvo nagrinėjamas trečiųjų asmenų A. J. ir D. M. sąžiningumo ar nesąžiningumo klausimas (CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 3 d.).

Atsiliepime į atsakovo V. L. apeliacinį skundą ieškovė D. L. (IV t., b.l. 112-113) nurodo, kad su apelianto V. L. apeliaciniu skundu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas laikėsi LR CPK 168 str., 170 str. 1, 2 d. įtvirtintos pareigos kiekviename pirmosios instancijos teismo posėdyje rašyti teismo posėdžio atskirą protokolą ir jį tinkamai pasirašyti. Apeliantas privalo pats prisiimti atsakomybę dėl posėdžių skaičiaus, nes vengė priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus, pats teikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, nepadėjo teismui nustatyti tikrosios trečiųjų asmenų A. J. ir D. M. gyvenamosios vietos, nors yra pastarųjų artimas giminaitis. Apelianto argumentai dėl netinkamai nustatytos pareigos atlyginti ieškovei bylinėjimosi išlaidas yra neteisėti ir nepagrįsti. Įvertinus tai, kad apelianto atsisakymas nuo palikimo prilyginamas sandoriui, pastarojo sudarytas sandoris – atsisakymas nuo palikimo pažeidžia ieškovės teises ir yra neteisėtas. Atsisakymą nuo palikimo įtakojo apelianto noras išvengti piniginės prievolės ieškovei (mokėti išlaikymą).

Atsiliepime į ieškovės D. L. apeliacinį skundą atsakovas V. L. (IV t., b.l. 119) nurodo, kad su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka. Apeliantės argumentai, kad atsakovas iki šiol naudojasi pastarojo motinai S. L. iki jos mirties nuosavybės teise priklausiusiu automobiliu FORD SCORPIO, valst. NR. (duomenys neskelbtini) nėra paremti jokiais įrodymais, šių tariamų aplinkybių ji nenurodė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, šis apeliantės teiginys prieštarauja 2008-10-03, kuomet įvykio eismo įvykis, po kurio ši transporto priemonė nėra eksploatuojama, duomenims. Ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas, kadangi nei ji, nei jos atstovė pirmosios instancijos teismui nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

Atsiliepime į ieškovės D. L. apeliacinį skundą tretysis asmuo A. J. (IV t., b.l. 114-115) nurodo, kad palaiko atsakovo V. L. apeliacinį skundą. Sprendimas priimtas šališkai ginant vien ieškovių, kaip V. L. kreditorių, interesus ir prieštarauja Civilinio kodekso normoms. Teismas rėmėsi ne civiliniu įstatymu, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tuo pažeisdamas CK 1.3 str. 1 d. bei CK 1.7 str. 1 d.

Atsiliepime į ieškovės D. L. apeliacinį skundą tretysis asmuo D. M. (IV t., b.l. 116) nurodo, kad palaiko atsakovo V. L. apeliacinio skundo argumentus. Sprendimas priimtas netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus. Pastarosios atžvilgiu sprendime pateikta neteisinga informacija apie jos atsiliepimą į D. L. ieškinį, o į V. L. ieškinį ji atsiliepimo nėra pateikusi. Teismas neatsižvelgė į atsiliepime išdėstytą prašymą išbraukti ją iš trečiųjų asmenų sąrašo šioje byloje. Sprendime išdėstyti motyvai, kad po S. L. mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, o atsakovas V. L. yra pirmos eilės įpėdinis, turintis įstatyminę teisę priimti palikimą, prieštarauja CK 5.19 str. 1, 3 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės D. L. atstovė prašė ieškovės apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės D. L. apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo V. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas V. L., būdamas ieškovių V. L. ir D. L. skolininku, 2008 m. gegužės 27 d. pareiškimu atsisakė priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos S. L., mirusios 2008 m. kovo 9 d., mirties (2 t., b.l. 58-76). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas ieškovėms skolos negrąžino ilgą laiką, tai žinojo, tačiau sąmoningai to vengė, netgi bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių garantijų, kad įsiskolinimai ieškovėms V. L. ir D. L. sąžiningai ir protingais terminais galės būti sumokėti ateityje, pagrįstai atsisakymą nuo palikimo pripažino nesąžiningu atsakovo V. L. elgesiu. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento V. L. 2008 m. gegužės 27 d. pareiškimas apie palikimo atsisakymą, atsiradusį po jo motinos S. L., mirusios 2008 m. kovo 9 d., mirties. Teisėjų kolegija, pripažinusi pagrįstomis minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas, kaip nepagrįstus atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl byloje esančių įrodymų netinkamo vertinimo. Ta aplinkybė, jog prokuroro nutarime nutraukti atsakovo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog teikti išlaikymą V. L. nevykdė, nes dėl pateisinamų priežasčių neturėjo reikiamų pajamų, teismo išvadų nepaneigia.

Pirmosios instancijos teismas detaliai ir aiškiai išdėstė argumentus, kokiu pagrindu ieškovės V. L. ir D. L. turi teisę ginčyti skolininko sudarytą vienašalį sandorį - atsisakymą nuo palikimo CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu actio Pauliana pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais sutinka, jų neatkartoja ir detaliau neanalizuoja, konstatuodamas, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl teismo posėdžio protokole padarytų klaidų ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos CPK 171 straipsnyje nustatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys dėl teismo posėdžio protokolo per tris dienas nuo protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas. Pastabose turi būti nurodoma, kas yra neteisingai įrašyta į protokolą, ir siūlymai, kaip turi būti įrašyta. Pastabų dėl teismo posėdžio protokolo atsakovas V. L. per įstatymo nustatytą terminą teismui nepateikė (jos pridėtos tik kaip priedas prie pirminio apeliacinio skundo (IV t., b.l. 92), Kauno miesto apylinkės teisme 2009-11-13, 2009-11-27 bei 2009-11-30 buvo gauti tik atsakovo V. L. prašymai susipažinti su 2009-11-11 - 2009-11-25 teismo posėdžio protokolu (IV t., b.l. 57, 68, 69). Kiti apeliacinio skundo motyvai dėl proceso eigos pirmosios instancijos teisme neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 str. 2 d., palikimas gali būti priimamas trimis būdais: kreipiantis į notarą pareiškimu apie palikimo priėmimą, kreipiantis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti kaip savo turtą (LR CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus jį valdyti, pasireiškia tuo, kad asmuo palikimą sudarantį turtą pradeda valdyti kaip savo asmeninį turtą. Bet kuriuo atveju palikimas turi būti priimamas aktyviais veiksmais, t.y. turi būti aiškiai išreikšta asmens valia, kad jis aktyviai siekia palikimą priimti ir įgyti nuosavybės teisę į jį. Įvertinusi įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovės V. L. ir D. L. neįrodė, kad atsakovas V. L. po motinos mirties jos palikimą priėmė. Šią išvadą pagrindžia ieškovės D. L. teisme duoti parodymai, kad V. L. nuo 2008-03-09 dienos, kai mirė jo motina, iki šios dienos naudojasi motinai priklausiusia transporto priemone F. S., v/n (duomenys neskelbtini) ko neneigia ir pats atsakovas. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo siekį priimti palikimą faktiškai turtą pradedant valdyti, o taip pat tai, kad pastarojo veiksmai buvo aktyvūs. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. L. faktiškai priėmė S. L., mirusios 2008 m. kovo 9 d., palikimą.

Apelianto V. L. skunde nurodyti motyvai, jog teismas nusprendė pereiti į žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją, negavęs šalių sutikimo, tuo pažeidė CPK 231 str. 4 d. nuostatas, nepriėmė nutarties pagal CPK 232 str. reikalavimus, laikytini nepagrįstais. Byloje esantis teismo posėdžio protokolas (IV t., b.l.58-61) patvirtina, kad parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, todėl šalių sutikimu teismas pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą ir išsprendė bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties (CPK 231 str. 5 d.).

Ieškovės D. L. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl bylinėjimosi išlaidų laikytini nepagrįstais. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė turėjo 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Taigi nesant byloje įrodymų apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas pagrįstai dėl jų nepasisakė. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme apeliantė D. L. turėjo 1200 Lt išlaidų, todėl patenkinus jos apeliacinį skundą, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 98 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nutaria:

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė S. L., mirusios 2008 m. kovo 9 d., palikimą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.