- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- AN2-88-616/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00020-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. L.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas 2023 m. balandžio 19 d. A. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 81-ANR_P-569-2023 dėl to, kad jis 2023 m. kovo 24 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, įvažiuodamas į automobilių plovyklą neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to vairuojamo automobilio stogu kliudė įvažiavimo į plovyklą viršutinį angokraštį ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 219.1, 219.2, 222 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, kitas turtas neapgadintas, apgadintas tik automobilis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių plovykla drausta nuo nelaimingų atsitikimų, žalos Nr. 1116004-0660-1-001. Tai yra, padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje numatytus nusižengimus.
2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-5917-2023 administracinė teisena A. L. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant šio administracinio nusižengimo sudėties, o už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą A. L. skirta nuobauda – 10 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-5917-2023 panaikinimo atmestas . Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus (peržiūrėjęs byloje esančius vaizdo įrašus ir fotonuotraukas, sugretinęs šių įrodymų turinį su liudytojų A. L. ir M. K. parodymais, nukentėjusiojo A. T. parodymais ir byloje esančia eismo įvykio vietos schema, byloje užfiksuotais eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės apgadinimais (automobilio „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimais – nubrėžtas transporto priemonė stogas, jis suraižytas, dažai atsilupę, įskilęs galinis STOP žibintas)) sprendė, kad A. L. kaltė dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta visiškai.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – administracinę teiseną A. L. atžvilgiu nutraukti, jam nepadarius administracinio nusižengimo.
4.1. Skunde nurodoma, kad atsakomybė A. L. nepagrįstai taikyta dviem aspektais – jis nepadarė ir pagal inkriminuotas aplinkybes negalėjo padaryti nusižengimo, be to, nusižengimas nebuvo pagrįstas ir įrodytas leistinais įrodymais.
4.2. Atkreipia dėmesį, kad nurodytu įvykio metu A. L. vykdė darbo funkcijas ir transporto priemonė jam buvo perduota naudoti patikėjimo pagrindais – suteikti plovimo paslaugas. Todėl tvirtina, kad net ir tuo atveju, jei transporto priemonė būtų buvusi apgadinta ją įvežant į plovyklą, tai nesudaro pagrindo atvejo traktuoti kaip eismo įvykio, kadangi transporto priemonė buvo valdyta patikėjimo teise, taigi A. L. galėjo kliudyti tik darbdavio turtą, nedarant žalos tretiesiems asmenims. Teigia, kad tokiu atveju už patikėto svetimo turto sugadinimą dėl neatsargumo A. L. galėjo kilti tik deliktinė civilinė atsakomybė, už teikiant paslaugą ir laikinai patikėjimo teise valdant transporto priemonę padarytą žalą daiktui ir šis atvejis negali būti vertinamas kaip KET reikalavimų pažeidimas.
4.3. Nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių A. L. kaltės įrodymų, apsiribota tik nukentėjusiu pripažinto A. T. paaiškinimu. Teigia, kad buvo neįvertinta tai, jog su pretenzijomis į policiją nukentėjusysis kreipėsi praėjus ilgam laikotarpiui po įvykio – 5 dienoms, kuomet nebegalima objektyviai nustatyti nei įvykio aplinkybių, nei kur automobilis buvo apgadintas. Akcentuoja, kad nebuvo atlikta automobilių sugadinimų ekspertizė, netikrinta, ar sugadinimai padaryti plovyklos įvažiavime ar kitur, netikrinta sugadinimų prigimtis ir periodas. Taip pat netirta, ar ant transporto priemonės nėra plovyklos įvažiavimo medžiagų pėdsakų, nevertintas plovyklos įvažiavimas, ar ant jo nėra transporto priemonės dažų pėdsakų ir pan. Teigia, kad byloje netirta ir tai, kurie sugadinimai gali būti laikomi padaryti plovykloje, o kurie ne, kadangi dauguma automobilio sugadinimų turėjo korozijos pėdsakų ir pats nukentėjusysis pripažino, kad automobilis nebuvo naujas bei kėbule turėjo ne vieną defektą.
4.4. Akcentuoja, kad nukentėjusysis A. T. pripažino, jog transporto priemonę į plovyklą vežė penktadienį, o kad yra sugadinimų, pastebėjo tik kitos savaitės ketvirtadienį, be to, minimu laikotarpiu transporto priemonė buvo naudojama įvairiai veiklai. Pažymi, kad svarbi aplinkybė yra ir ta, jog iki mašinos atvežimo į plovyklą, nukentėjusysis jos nebuvo apžiūrėjęs ir tai darė keturios dienos iki atvežimo. Tokiu būdu mažiausiai 9-10 dienų laikotarpiu nėra aiškus, ar transporto priemonei buvo padaryta kokia nors žala, ar ne. Taip pat nevertinta, kad sugadinimai galėjo egzistuoti tiek iki transporto priemonę atvežant plauti, tiek ir po nuplovimo, tolesnio jos naudojimo metu. Pasak apelianto, nukentėjusysis pasirinko jam priimtiniausią įvykio versiją, kurios patikimumas nebuvo pagrįstas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl tvirtina, kad skundžiamos nutarties išvados pažeidžia in dubio pro reo principą ir pažymi, jog A. L. atsakomybės klausimas negalėjo būti pagrįstas prielaidomis.
4.5. Teigia, kad liko neištirta, kokia fotografuotų ant transporto priemonės sugadinimų prigimtis, prieš kiek laiko jie galėjo būti padaryti/atsirasti. Kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuotraukoje matoma dažų spalva priskiriama nukentėjusio asmens transporto priemonės dažams, net neatlikus jų palyginamosios analizės pvz. paėmus mėginį ir atlikus patikimą ekspertizę, net netirta, ar tai išvis automobilio dažai. Todėl tvirtina, kad aptariamų transporto priemonės sugadinimų tikroji ir tiksli prigimtis nėra nustatyta bei vienareikšmiai jų priskirti A. L. veiksmams nėra jokio pagrindo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
5.1. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo A. L. atstovo skundo argumentus, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinis skundas atmetamas.
2. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo paliktas ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog A. L. buvo nubaustas nepagrįstai.
3. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima prieiti prie išvados, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šioje administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas.
5. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius ir užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 Eur.
6. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
7. A. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad vairuodamas nukentėjusiajam A. T. priklausantį automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, įvažiuodamas į automobilių plovyklą neįsitikino, kad tai daryti saugu ir dėl to vairuojamo automobilio stogu kliudė įvažiavimo į plovyklą viršutinį angokraštį. Apeliaciniame skunde ginčijama A. L. kaltė ir vertinama, jog atliktas administracinio nusižengimo tyrimas yra neišsamus bei dėl to nepašalinti visi byloje esantys prieštaravimai. Tačiau matyti, kad gavus nukentėjusiojo A. T. pareiškimą apie apgadintą jo transporto priemonę, buvo atliktos nukentėjusiojo A. T. ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. apklausos, liudytojais apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių plovyklos darbuotojai M. K. ir D. G., taip pat gauti kitų šios plovyklos darbuotojų (M. S., G. Ž., A. B.) paaiškinimai, apžiūrėta eismo įvykio vieta ir apgadinta transporto priemonė, užfiksuoti transporto priemonės ir automobilio plovyklos įvažiavimo angos išmatavimai bei apgadinimai, gauti pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, atlikti kiti būtini tyrimo veiksmai. Nagrinėdamas A. L. atstovo skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. birželio 29 d. nutarimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas taip pat atliko pakankamai plačios apimties įrodymų tyrimą, ne tik ištirdamas rašytinę medžiagą, tačiau apklausdamas tiek patį administracinėn atsakomybėn patrauktą A. L., tiek nukentėjusįjį A. T. ir liudytoją M. K.. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visapusiškai išsiaiškino eismo įvykio aplinkybes, skundžiamoje nutartyje aptarė byloje surinktus įrodymus ir, remdamasis jų visuma, nei vienam iš įrodymų nesuteikdamas išskirtinės prioritetinės reikšmės, priėjo išvadą, kad A. L. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, yra įrodyta visiškai. Aplinkybė, jog įrodymai įvertinti kitaip nei apeliantas mano esant teisinga, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.
8. Apeliaciniame skunde ginčijant A. L. kaltę, palaikoma versija, jog nukentėjusiajam A. T. priklausanti transporto priemonė „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti apgadinta kitu laiku, nei tuomet, kai A. L. 2023 m. kovo 24 d. 10.00 val., (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių plovykloje atliko minėtos transporto priemonės plovimo darbus. Tačiau apeliacinio skundo argumentai, susiję su šia apelianto iškelta versija, atmetami kaip nepagrįsti. 2023 m. kovo 29 d. tarnybinis pranešimas (administracinio nusižengimo bylos l. 7), 2023 m. kovo 29 d. nukentėjusiojo A. T. protokolas-pareiškimas (administracinio nusižengimo bylos l. 10-11), nukentėjusio A. T. apklausos protokolas (administracinio nusižengimo bylos l. 23-25) ir jo apklausa pirmosios instancijos teisme (b. l. 20-22) neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusysis A. T. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad 2023 m. kovo 24 d. apie 10.00 val. jis paliko savo transporto priemonę „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autoservise UAB „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), kad jame būtų atlikti jo transporto priemonės salono ir kėbulo valymo darbai. Nukentėjusysis patvirtino, kad transporto priemonę autoservise jis paliko tvarkingą, neapgadintą, o 2023 m. kovo 29 d. apie 10.00 val. pastebėjo, jog jo transporto priemonė „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadinta, t. y. transporto priemonės stogas įbrėžtas, suraižytas, dažai atsilupę, taip pat įskilęs ir gale, virš transporto priemonės galinių durų, per vidurį esantis raudonos spalvos STOP žibintas, bei taip jam padaryta apie 380 Eur žala. Tuo tarpu administracinės atsakomybėn patraukto A. L. apklausos protokole (administracinio nusižengimo bylos l. 26-27) užfiksuota, kad jis parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservise, tiekia detales, įvaro automobilius, atvežtus plovimui ir valymui, į autoserviso vidų. Parodė, kad prisimena, jog 2023 m. kovo 25 d. apie 10.00 val. įmonės direktorius D. G. nurodė į autoserviso autoplovyklą įvaryti automobilį „Fiat“, kurio valstybinių numerių nepamena. Autoservise yra dvi plovyklos: viena skirta mikroautobusams (aukštiems automobiliams), į kurią įvažiavimas yra apie 3,80 m, o kita autoplovykla skirta lengviesiems automobiliams, kurios aukštis apie 2,20 m. Parodė, kad 2023 m. kovo 24 d. didžiosios plovyklos vartai buvo sugedę, todėl negalėjo kliento automobilio įvaryti į didžiąją plovyklą ir priėmė sprendimą įvaryti „Fiat“ mikroautobusą į mažąją plovyklą, kurios aukštis yra apie 2,20 m, skirtą lengviesiems automobiliams. Teigė, kad paprašė M. K., kuris dirba automobilių plovėjų, jog pastovėtų prie įvažiavimo į plovyklą ir stebėtų, ar tilps mikroautobusas, nes mikroautobusas atrodė per aukštas, jog tilptų į autoplovyklą. Po kurio laiko M. K. liepė sustoti. Tuomet išlipo iš automobilio ir nuėjo pažiūrėti, kokia padėtis su automobilio galine dalimi. Pastebėjo, kad mikroautobusas nelabai tilps, todėl pasiūlė nuleisti galines padangas, kad mikroautobuso galas pažemėtų arba paprašyti kolegų, kad jie suliptų į mikroautobusą ir tokiu būdu automobilis pažemės. Tuomet į mikroautobusą sulipo trys vyrai, t. y. M., G. ir A., kurie dirba automechanikais UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservise. Visi vyrai įlipo per galines mikroautobuso duris ir automobilis truputį nusėdo bei tuomet jį įvarė automobilį į vidų. Nuplovus automobilį tokiu pačiu būdu jį išvarė iš plovyklos. Minėtame apklausos protokole taip pat užfiksuota, kad A. L. patvirtino, jog varydamas automobilį ne į mikroautobusams pritaikytą garažą, galėjo jį apibraižyti, nes norėjo padėti klientui (nukentėjusiajam), kuris turėjo minėtu automobiliu savaitgalį vežti vestuvių dalyvius. Liudytojo M. K. apklausos protokole taip pat užfiksuota, kad šis liudytojas patvirtino, jog tuo metu, kai A. L. pradėjo lėtai važiuoti į automobilių plovyklą, jis pastebėjo, kad mikroautobuso galinė dalis, t. y. jo stogas jau remiasi prie įvažiavimo staktos (administracinio nusižengimo bylos l. 30-31). Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teisme apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. (b. l. 15-17) ir liudytojas M. K. pakeitė parodymus (b. l. 20-22), tvirtindami, kad mikroautobuso stogas nesirėmė į autoplovyklos įvažiavimo staktą, laikytina siekiu išvengti/padėti išvengti A. L. administracinės atsakomybės, kadangi A. L. kaltę patvirtina ne tik nukentėjusiojo A. T. parodymai, bet ir kiti administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai. 2023 m. balandžio 5 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad kiti plovyklos darbuotojai – M. S., G. Ž., A. B. nurodė, jog 2023 m. kovo mėn., tikslios dienos nepamena, priėjo A. L. ir paprašė įlipti į mikroautobusą, nes jis netelpa važiuoti į autoplovyklą. Šie darbuotojai patvirtino, kad jie visi trys sulipo į mikroautobusą, įvarė į plovyklą, o kai šį automobilį nuplovė, A. L. vėl paprašė, kad jie suliptų į mikroautobusą ir jį galėtų išvaryti iš autoplovyklos. Teigė, kad dėl darbų gausos nesigilino, ar automobilis įvažiuojant buvo apgadintas, ar ne (administracinio nusižengimo bylos l. 36). Tuo tarpu eismo įvykio fiksavimo protokolas (administracinio nusižengimo bylos l. 13), apžiūros protokolas (administracinio nusižengimo bylos l. 14-16), vaizdo įrašai ir fotonuotraukos (administracinio nusižengimo bylos l. 54) patvirtina, kad įvažiavimo į plovyklą, esančią (duomenys neskelbtini), aukštis yra 2,22 m, o automobilio „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aukštis yra 2,21 m., automobilio galinis „Stop“ žibintas yra iškilęs dar aukščiau, o įvažiavimo į autoplovyklą anga yra žemėjanti. Matyti, kad ant automobilio „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stogo nustatyti ne tik seni (korozijos ir kitų veiksnių) apgadinimai, bet ir nauji apgadinimai, apimantys „Stop“ signalo žibinto, sumontuoto automobilio galinės dalies viršuje, plastikinio gaubto apgadinimą (suskaldymą) bei automobilio galinės kėbulo dalies, esančios virš galinių automobilio durelių, ant kurios yra sumontuotas „Stop“ signalo žibintas, viršutinės dalies paviršinį apgadinimą, o apgadinimų pobūdis bei lokalizacija atitinka autoplovyklos įvažiavimo angos viršutinio krašto fotonuotraukose matomus pilkos spalvos dažus, kurie vizualiai atitinka mikroautobuso spalvą bei nustatytas eismo įvykio aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytam pastebėjimui, kad nukentėjusysis A. T. pasiimdamas savo transporto priemonę iš autoplovyklos, galėjo iš karto nepastebėti apgadinimų, kadangi transporto priemonės aukštis yra 2,21 m. Tuo tarpu vien aplinkybė, kad nukentėjusysis neapžiūrėjo automobilio stogo iš karto po eismo įvykio, nesudaro pagrindo išvadai, kad A. L. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai.
9. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad bylos nagrinėjimo metu buvo atlikti ne visi būtini veiksmai (neatlikta ekspertizė, objektų tyrimai), tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų A. L. kaltei pagrįsti, o įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir savitikslis, jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų teisingam sprendimo byloje priėmimui, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
10. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su tuo, kad A. L. vairuota transporto priemonė dalyvavo eisme ir tvirtinama, jog tokiu atveju turėtų būti taikoma ne valstybės prievartos priemonės, o civilinė atsakomybė. Tačiau Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad eismo įvykis yra įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Tai reiškia, kad asmuo privalo laikytis KET reikalavimų ne tik viešose teritorijose, bet ir privačiose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-64-942/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018), ir KET reikalavimai gali būti pažeidžiami bei eismo įvykis gali kilti transporto priemonę vairuojant tiek privačioje teritorijoje (pvz., privačiame lauke), tiek viešoje teritorijoje, tačiau nebūtinai kelyje (pvz., ant ežero ledo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-648/2020). Todėl šiuo atveju aplinkybės, jog A. L. vairavo nukentėjusiajam priklausančią transporto priemonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje teritorijoje ir eismo įvykis įvyko kilo įvažiuojant į šioje teritorijoje esančią automobilių plovyklą, nesudaro pagrindo išvadai, jog nukentėjusiajam priklausanti transporto priemonė nedalyvavo eisme bei KET reikalavimų pažeidimai nebuvo padaryti. Tuo tarpu aplinkybė, kokiu teisiniu pagrindu A. L. vairavo nukentėjusiajam A. T. priklausančią transporto priemonę, esmės nekeičia, kadangi už KET pažeidimus administracinėn atsakomybėn traukiamas transporto priemonės vairuotojas, šiuo atveju – A. L.. Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju A. L. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, kadangi nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, įvažiuodamas į automobilių plovyklą neįsitikino, jog tai daryti saugu, dėl to vairuojamo automobilio stogu kliudė įvažiavimo į plovyklą viršutinį angokraštį ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad A. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, administracinėn atsakomybėn jis patrauktas bei nubaustas pagrįstai, paskiriant jam minimalų sankcijoje numatytą nuobaudos dydį, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.